KriCivilinė byla Nr. e2-7-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00008-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12; 2.4.2.12.1; 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.1; 2.6.7; 3.1.7.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4; 3.2.4.4; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovui Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui R. S.,

ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Laurai Rudauskienei, Daliai Andraitienei,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovui Dariui Linkevičiui.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingka Investments Lithuania“ atstovei advokatei Gabrielei Vazniokaitei,

atsakovei M. K. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui.,

atsakovo Č. F. T. (C. F. T.) (atsakovo J. T. (J. T.) teisių perėmėjo) atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. N., V. K., D. S., notarui Mindaugui Ladui,

nedalyvaujant atsakovui Č. F. T. (C. F. T.) (atsakovo J. T. (J. T.) teisių perėmėjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. B., F. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams M. K., uždarajai akcinei bendrovei „Ingka Investments Lithuania“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „IRI Investments Lietuva“), valstybės įmonei Registrų centrui, Č. F. T. (C. F. T.) (atsakovo J. T. (J. T.) teisių perėmėjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. K., D. S., A. N., notarui M. L., A. B., F. U., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT, Tarnyba) 2019 m. kovo 20 d. pateiktu patikslintu ieškiniu ir 2025 m. birželio 3 d. pateiktu pareiškimu dėl reikalavimų sumažinimo prašo: (1) panaikinti J. T. (J. T.) nuosavybės teisės registraciją į žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Žemės sklypas) dalį – 15,5917 ha žemės sklypo plotą; (2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies – 15,5917 ha žemės sklypo ploto pardavimo; (3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies – 15,5917 ha žemės sklypo ploto pardavimo; (4) taikyti vindikaciją – išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ingka Investments Lithuania“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 15,5917 ha plotą; (5) taikyti restituciją ir priteisti iš M. K. 62 662,50 Eur UAB „Ingka Investments Lithuania“ naudai; (6) taikyti restituciją ir priteisti iš J. T. (J. T.) įpėdinio Č. F. T. (C. F. T.) 4 511,70 Eur M. K. naudai; (7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2.       Ieškovai, jų atstovai ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodo, jog Tarnybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 42S-55-(14.42.3) piliečiui J. T. (J. T.) atkurta nuosavybės teisė į 0,6096 ha žemės plotą perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha Žemės sklype. 

3.       D. J. T. (J. T.) nuosavybės teisės registracijos į valstybės įmonę Registrų centrą kreipėsi įgaliotas asmuo D. S., kartu su prašymu pateikdamas Tarnybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 42S-55-(14.42.3). Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorė A. N. 2017 m. gruodžio 27 d. priėmė pareiškėjo teikiamus dokumentus, suformavo užsakymą ir savo sprendimu 2018 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo J. T. (J. T.) nuosavybės teises į visą 18,6615 ha Žemės sklypą.

4.       2018 m. gegužės 16 d. J. T. (J. T.), kuriam atstovavo F. U., pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visą Žemės sklypą (18,6615 ha) pardavė M. K. už 5 400 Eur. 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ML-3957 M. K. visą Žemės sklypą (18,6615 ha) pardavė UAB „Ingka Investments Lithuania“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „IRI Investmens Lietuva“) už 75 000 Eur.

5.       Ieškovų teigimu, valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorė galimai dėl neatsargumo, netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, pažeidė 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 12, 69 punktus. Registratorė taip pat galimai nesilaikė Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus Registratoriaus pareiginės instrukcijos Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo Direktoriaus įsakymu Nr. V-53 patvirtintų Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus Registratoriaus pareiginių instrukcijų 5, 7 punktų. Registratorė atmestinai ir nerūpestingai išnagrinėjo J. T. (J. T.) nuosavybės teisių įregistravimo į Žemės sklypą teisinį pagrindą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 42S-55-(14.42.3), ir neteisėtai įregistravo J. T. (J. T.) nuosavybės teises ne į 3,0698 ha Žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha Žemės sklypą, dėl ko nepagrįstai buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha Žemės sklypo plotą.

6.       Ieškovų vertinimu, asmenys, paėmę iš valstybės įmonės Registrų centro J. T. (J. T.) nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl Žemės sklypo ir pardavę visą 18,6615 ha Žemės sklypą, žinojo, kad nuosavybės teisės J. T. (J. T.) atkurtos tik į 3,0698 ha Žemės sklypo plotą, galimai apgaulės būdu pardavė visą 18,6615 ha Žemės sklypą ir už 15,5917 ha žemės plotą savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

7.       Teigia, jog atsakovė M. K. neatitinka sąžiningo įgijėjo standartui keliamų reikalavimų, kadangi ji ginčo Žemės sklypą įsigijo akivaizdžiai ne už rinkos kainą. A. M. K. ginčo Žemės sklypą įsigijo už 5 400 Eur, o po septynių dienų pardavė už 75 000 Eur. Atkreipia dėmesį, kad ginčo Žemės sklypo pardavėjo J. T. (J. T.) atstovą F. U. ir pirkėją M. K. siejo tas pats asmuo D. S..

8.       Ieškovų tvirtinimu, šioje civilinėje byloje pakanka duomenų, kad savininkė (t. y. valstybė) 15,5917 ha žemės plotą prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, todėl, nepriklausomai nuo to, kad nėra duomenų apie paskutinio ginčo Žemės sklypo įgijėjo nesąžiningumą, 15,5917 ha žemės plotas turi būti grąžintas valstybei. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, yra išaiškinę, kad pagal faktines bylos aplinkybes teismas gali nustatyti nusikalstamą veiką ir civilinėje byloje.

9.       Pažymi, kad pagal byloje esančias ginčo Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis J. T. (J. T.) 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) be teisinio pagrindo įgytą 15,5917 ha Žemės sklypo dalį pardavė už 4 511,70 Eur, o M. K. 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) be teisinio pagrindo įgytą 15,5917 ha Žemės sklypo dalį pardavė juridiniam asmeniui UAB „Ingka Investments Lithuania“ (buvęs pavadinimas UAB „IRI Investmens Lietuva“) už 62 662,57 Eur. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašo, taikant restituciją, šias sumas atitinkamai priteisti UAB „Ingka Investments Lithuania“ ir M. K. naudai.

10.       Tarnybos

11.       Pažymi, kad notarė A. B. savo pareigas, tvirtindama ginčo 2018 m. gegužės 16 d. sutartį,  taip pat vykdė aplaidžiai.

12.       Tarnybos

13.       Tarnybos

14.       Atsakovas valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras prašo ieškovų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas nurodo, kad

15.       Atkreipia dėmesį, jog klaidos taikymo institutas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas, redakcija galiojusi 2015 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnio 1 dalimi, galėtų būti taikomas taisant registro duomenis apie J. T. (J. T.) nuosavybės teises į Žemės sklypą administracine, o ne teismo tvarka, jeigu jis nebūtų perleistas kitiems asmenims.

16.       Atsakovo manymu, teismas turėtų vertinti J. T. (J. T.) įgalioto asmens F. U. veiksmus, sudarant 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį su M. K., kadangi F. U., pasirašydamas minėtą sutartį, patvirtino ir garantavo, kad parduodami daiktai priklauso pardavėjui (J. T. (J. T.)) nuosavybės teise, kad jis turi ir pateikė nuosavybės teises į daiktus įrodančius dokumentus, nors turėjo ir privalėjo žinoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo turinį, kokią Žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdo J. T. (J. T.) ir kokią dalį jis parduoda. Todėl turi būti vertinamas pardavėjo atstovo sąžiningumo klausimas. Teismas taip pat turėtų įvertinti ir NŽT veiksmus išduodant pažymas.

17.       Pažymi, kad notarė A. B., rengdama ir tvirtindama 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo užtikrinti šio sandorio teisėtumą, įsitikinti kokią Žemės sklypo dalį gali parduoti J. T. (J. T.) įgaliotas asmuo, patikrinti parduodamo Žemės sklypo įsigijimo dokumentus. Notarui nepatvirtinus šio sandorio, būtų paaiškėję klaidingi Nekilnojamojo turto registro duomenys apie J. T. (J. T.) nuosavybės teises į Žemės sklypą, todėl registro tvarkytojui atsirastų galimybė administracine tvarka šiuos duomenis ištaisyti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytu klaidos taisymo institutu.

18.       A. Č. F. T. (C. F. T.) (atsakovo J. T. (J. T.) teisių perėmėjas) nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra J. T. (J. T.) ar vėliau iš jo Žemės sklypą įsigijusių asmenų kaltė. Atsakovas nesutinka ir su ieškovų siūlomu restitucijos taikymo variantu.

19.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose, jo atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad valstybės įmonėje Registrų centre, įregistruojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 42S-55-(14.42.3) J. T. (J. T.) įgytas nuosavybės teises į dalį Žemės sklypo, buvo padaryta techninė klaida, dėl kurios valstybė patyrė žalą. Pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog minėtame 2017 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo 1.3 punkte nurodoma, kad gražinamos 3,0689 ha ploto Žemės sklypo dalies vertė yra 863 Eur, o viso 18,6615 ha Žemės sklypo vertė yra 5 246 Eur, tokie duomenys nurodyti ir valstybės įmonės Registrų centro išraše, todėl, sprendžiant 15,5917 ha Žemės sklypo dalies vertės atlyginimo klausimą, gali būti atlyginti tik apie 4 383 Eur dydžio žala.

20.       Atsakovo įsitikinimu, ieškovų prašomu būdu ginant viešąjį interesą, kurio pažeidimą nulėmė tik valstybės institucijos darbuotojo kaltė, kuri nebuvo tyčinė, ir dėl kurio nei J. T. (J. T.), nei kiti atsakovai, sąžiningai įsigiję Žemės sklypą pirkimo – pardavimo sutartimis, nėra niekaip atsakingi, būtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo. Pažymi, kad J. T. (J. T.) valia buvo parduoti tiek, kiek jam priklausė nuosavybės teise, o ne visą Žemė sklypą. Č. F. T. (C. F. T.) (atsakovo J. T. (J. T.) teisių perėmėjas) ir M. K. jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

21.       A. M. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas nurodo, kad Žemės sklypo ginčo dalį vėlesniais (ginčijamais) sandoriais įgiję atsakovai M. K. ir UAB „Ingka Investments Lithuania“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnio prasme laikytini sąžiningais turto įgijėjais. Byloje nepateikta įrodymų apie M. K. ir UAB „Ingka Investments Lithuania“ nesąžiningumą perkant turtą. Įsigydami nekilnojamąjį turtą, atsakovai negalėjo ir neturėjo žinoti, kad sudaromos pirkimo – pardavimo sutartys dėl Žemės sklypo dalies galimai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, nes nuosavybės teisė į visą Žemės sklypo plotą J. T. (J. T.) viešame registre buvo įregistruota neteisėtai. Atsakovai neturėjo pagrindo abejoti išviešintais ir nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

22.       Pažymi, kad prokurorui 2019 m. sausio 15 d. kreipiantis į teismą su ginčo prašymu, galutinis Žemės sklypo dalies įgijėjas UAB „Ingka Investments Lithuania“ daugiau kaip 6 mėnesius, o atsakovė M. K. – prieš 7 mėnesius iki prokuroro kreipimosi, sąžiningai įgyvendino savo nuosavybės ir valdymo teises į nekilnojamąjį turtą, dėl ko pagrįstai įgijo teisėtų lūkesčių, pripažintinų saugotinais ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) kontekste. Atsakovės vertinimu, tenkinus ieškinio reikalavimus, t. y. suteikus prioritetą viešajam interesui prieš privatų, būtų paneigtas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

23.       Atsakovės tvirtinimu, valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorės A. N. 2018 m. sausio 16 d. sprendimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti J. T. (J. T.) nuosavybės teises į visą Žemės sklypą vertintinas kaip minėto atsakovo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, kurio apskundimui (nuginčijimui) taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytos taisyklės. Minėtas aktas buvo paskelbtas 2018 m. sausio 16 d., registre išviešinant atsakovo nuosavybės teises į ginčo turtą. Panevėžio apygardos prokuratūra 2018 m. rugsėjo 3 d. gavo valstybės įmonės Registrų centro raštą, kuriame nurodyta, kad A. N. atsakovo J. T. (J. T.) nuosavybės teises į Žemės sklypo ginčo dalį įregistravo nepagrįstai ir neteisėtai. Taigi Panevėžio apygardos prokuratūrai jau 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo ar turėjo būti žinoma apie neteisėtai atlikta registracija galimai pažeistą viešąjį interesą, tačiau ieškinys pateiktas tik 2019 m. sausio 15 d. Atsakovės teigimu, ieškinys dėl viešojo intereso gynimo teisme pareikštas praleidus ABTĮ numatytą administracinio akto nuginčijimo terminą.

24.       Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriuje gautas 2017 m. gruodžio 27 d. Neteisėtas Valstybės įmonės Registrų centro teritorinio skyriaus sprendimas dėl J. T. (J. T.) nuosavybės teisių į visą Žemės sklypą įregistravimo priimtas 2018 m. sausio 16 d. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio apygardos prokuratūrai 2018 m. rugsėjo 3 d. pateiktas raštas patvirtina, kad nurodytą (2018 m. rugsėjo 3 d.) dieną Valstybės įmonei Registrų centrui buvo neabejotinai žinoma apie 2018 m. sausio 16 d. sprendimo dėl J. T. (J. T.) nuosavybės teisių registracijos į ginčo turtą neteisėtumą. Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo tikėtino (2018 m. sausio 16 d.) ir dviem mėnesiams po neabejotino (2018 m. rugsėjo 3 d.) sužinojimo apie neteisėta registracija galimai pažeisto viešojo intereso faktą. Atsižvelgus į tai, atsakovė mano, jog nuo administracinio akto atliekant ginčo registraciją priėmimo (2018 m. sausio 16 d.) iki prokuroro kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą (2019 m. sausio 15 d.) praėjo nepateisinamai ilgas terminas, kas, įvertinus viešojo administravimo subjektų ilgalaikį ir nepateisinamą neveiklumą, įgalina teismą spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje.

25.       Atsakovės vertinimu, atsakovams susiformavę pagrįsti lūkesčiai, kurie yra teisėti, turi būti ginami nagrinėjamoje byloje suteikiant prioritetą ne prokuroro ginamam viešajam interesui, o susiklosčiusių civilinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo išlaikymui.

26.       Pažymi, kad, teismui tenkinus ieškovų reikalavimus, toks teismo sprendimas neigiamai paveiktų atsakovų M. K. ir UAB „Ingka Investments Lithuania“ interesus, kadangi būtų apribota / atimta atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ nuosavybės teisė į turtą, atsakovės įsigytą kaip pasekmė valstybės institucijų priimtų sprendimų, kurių teisėtumu įsigydama turtą atsakovė neturėjo pagrindo abejoti. Neatlyginus atsakovei už dėl valstybės tarnautojų kaltės ar aplaidumo valstybės naudai paimtą nuosavybę, bet minėtą prievolę perkeliant ankstesniosios turto savininkės M. K. atžvilgiu, būtų nepagrįstai pažeistas valstybės ir privataus asmens interesų proporcingumas, kadangi, valstybei taisant savo pačios padarytą klaidą, atsakovai M. K. ir UAB „Ingka Investments Lithuania“ patirtų per didelę naštą.

27.       Atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania“ su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodo, kad nėra CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytos pagrindinės vindikacijos sąlygos – nusikalstamos veikos padarymo fakto. Ieškovai, reikšdami ieškinį, neįrodė nusikaltimo padarymo fakto. Bendrovė nėra susijusi su kitais atsakovais.

28.       Ieškovai neįrodė, kad valstybė neteko jai priklausiusios Žemės sklypo dalies dėl padaryto nusikaltimo. Priešingai, tiek A. N., tiek D. S. atžvilgiu buvo priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

29.       Tvirtina, kad atsakovė sąžiningai įgijo visas nuosavybės teises į Žemės sklypą, visiškai atsiskaitė su M. K. už įgytą Žemės sklypą ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie aplinkybes, kurios sudaro ieškinio šioje byloje reikalavimų pagrindą. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, kad, notarinio sandorio pagrindu įgytas Žemės sklypas, M. K. galėjo būti įgytas neteisėtai. Atsakovė ir pirmesni Žemės sklypo įgijėjai nėra niekaip susiję; ji Žemės sklypą įsigijo vykdydama pagrindinę savo veiklą, t. y. su augančių miškų plotais susijusios investicijos, jų valdymas ir tvarkymas. Pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovė už Žemės sklypą sumokėjo 75 000 Eur, t. y. Žemės sklypo 1 ha kaina yra 4 019,97 Eur, o kitų žemės sklypų, kuriuos atsakovė įgijo to paties sandorio pagrindu, sklypų 1 ha kaina yra 4 071,21 Eur, patvirtina, kad atsakovė Žemės sklypą įsigijo už rinkos kainą. Taigi, atsakovė yra sąžininga įgijėja; ieškovai atsakovės sąžiningumo taip pat neginčija.

30.       Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimas dėl Žemės sklypo dalies išreikalavimo iš atsakovės ir grąžinimo valstybei pažeistų proporcingumo principą. Atsakovė, pagrįstai pasitikėdama valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad M. K., iš kurios atsakovė įsigijo nuosavybės teises į Žemės sklypą, o taip pat ir J. T. (J. T.), yra sąžiningi nuosavybės teisių turėtojai. Įgijusi nuosavybės teise Žemės sklypą, atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, jog išliks savininkė neribotą laiką ir galės naudotis ginčo Žemės sklypu. Pažymi, kad Žemės sklypas nėra priskirtinas išimtinei valstybės nuosavybei; Žemės sklype nėra valstybinės reikšmės miškų; Žemės sklypui taip pat nėra jokio visuomenės poreikio. Atsižvelgiant į tai, remiantis teismų praktika, net ir konstatavus nusikalstamos veikos padarymo faktą, atliekant J. T. (J. T.) nuosavybės teisių registraciją į Žemės sklypą, vindikacijos taikymas atsakovės atžvilgiu pažeistų proporcingumo principą, todėl būtų neteisėtas.

31.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. N. prašo ieškinio reikalavimų patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime, teismo posėdžio metu nurodo, kad A. N., dirbama valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus Registratorės pareigose ir vykdydama savo tiesiogines pareigas, priėmė J. T. (J. T.) įgalioto asmens pateiktus dokumentus ir, remdamasi pateiktais Žemės ūkio ministerijos sprendimais, registravo minimam piliečiui atkurtas nuosavybės teises į atkurtus žemės sklypus. J. T. (J. T.) buvo registruota daugiau nei 10 žemės sklypų, visais atvejais nuosavybė registruota į visą, o ne dalį žemės sklypo. Per techninę klaidą minėtam asmeniui įregistravo nuosavybės teisę į visą 18,6615 ha Žemės sklypą, nors ši teisė turėjo būti registruota tik į 3,0698 ha dalį.

32.       Padarytos techninės klaidos A. N. neneigia, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodoma aplinkybe, kad ji neturėjo teisės atlikti nuosavybės teisės registracijos. Pažymi, kad tiek 2014 m. birželio 4 d. Utenos filialo direktoriaus įsakymu Nr. UV-21, tiek pareiginiais nuostatais jai tokia teisė buvo suteikta. Nesutinka, kad yra tik jos kaltė dėl susiklosčiusios situacijos.

33.       Trečiasis asmuo A. N. pažymi, kad prieš notarinį šio Žemės sklypo perleidimo sandorį dokumentus, reikalingus notarui, ruošė ir kita valstybės įmonės Registrų centro darbuotoja, kuri taip pat suklydo ir jokių neatitikimų ar prieštaravimų nenustatė, nors ir turėjo tai padaryti. Visiems šiems darbuotojams, įskaitant trečiąjį asmenį (ją), buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

34.       Trečiojo asmens A. N. nuomone, sudarydami vėlesnius sandorius, pardavėjai – pirkėjai bei sandorius tvirtinę notarai, turėjo galimybę suprasti, kad nuosavybės teisės į visą 18,6615 ha Žemės sklypą J. T. (J. T.) niekada nebuvo įgijęs. Todėl pačios sandorių šalys taip pat buvo nepakankamai atidžios ar galimai nesąžiningos. Atkreipia dėmesį, kad J. T. (J. T.) įgaliotas asmuo, pateikęs dokumentus ir registracijai, nuo pat pradžių dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, pasirinko žemės sklypus (jų dalis), atliko visus kitus susijusius ir būtinus veiksmus, todėl jam buvo ar turėjo būti žinoma apie trečiojo asmens padarytą klaidą atliekant daikto registraciją, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų tokiai klaidai ištaisyti. 

35.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. atsiliepime, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. 16 val. 15 min. Palangos m. 1-ajame notaro biure buvo sudaryta ir jos patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo J. T. (J. T.), kuriam atstovavo F. U., veikęs pagal 2015 m. lapkričio 4 d. įgaliojimą, patvirtintą Palangos m. 1-ojo notaro biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirkėjos M. K.. Pagal šią sutartį J. T. (J. T.) pardavė M. K. 18,6615 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Gutaučių k., Zarasų r. sav., ir 13,6963 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Linciškių vs., Zarasų r. sav. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant ir vadovautis Utenos apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-477/2021 duotais parodymais.

36.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime, teismo posėdžio metu nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išduodama miškų ūkio paskirties sklypą parduoti siekiančiam asmeniui nustatytos formos pažymą, kurioje nurodoma, kad yra asmuo norintis pasinaudoti pirmumo teise arba tokių asmenų nėra, atlieka išimtinai „tarpininko“ funkciją – pasiūlyti pirmumą turintiems asmenims įsigyti turtą ir taip užtikrinti, kad tokia jų teisė tyčia ar dėl neatsargumo nebūtų pardavėjo ignoruota ir neliktų neįgyvendinta. Jokios kitos funkcijos, pareigos, teisės ši procedūra Nacionalinei žemės tarnybai nepaveda ir nesuteikia, t. y. šios procedūros metu Nacionalinė žemės tarnyba nesuteikia leidimų ir/ar nedraudžia, ir/ar nesprendžia jokia kita forma ir jokia kita apimtimi apie būsimo sandorio galimybes, teisėtumą, pagrįstumą, sandorio sąlygas ir t. t. Pastarąsias funkcijas išimtinai įgyvendina pačios sandorio šalys ir sandorį tvirtinantis notaras.

37.       Pažymi, kad Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-63-(1.3 E.), 4.1. punkte numatyta, kad institucija atlieka vienintelę pardavėjo pateiktų duomenų patikrą – sulygina juos su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Tokią patikrą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Zarasų skyriaus specialistai, taip pat ir trečiasis asmuo V. K., neabejotinai atliko.

38.       Nurodo, kad pažymos forma yra patvirtinta ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistai jos turinio (vartojamų joje žodžių) pakeisti negali, todėl žodžiai „gali parduoti pasirinktiems asmenims“ yra formos dalis, tačiau jie yra ir gali būti aiškinami tik siaurąja prasme – nėra subjektų, pageidaujančių realizuoti savo pirmumo teisę įsigyti miško sklypą, todėl pardavėjas laisvas pasirinkti pirkėją. Žodžiai „gali parduoti“ jokiu būdu nereiškia jokio kito pobūdžio leidimo suteikimo, nereiškia jokios kitos Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos ir/ar vertinimo. Tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus tarnautojai tinkamai atliko savo pareigas sprendė ir pati institucija, atlikusi savo tarnautojų tinkamo/netinkamo pareigų atlikimo vertinimą, kurio metu tarnautojų veiksmuose netinkamo pareigų atlikimo ar pareigų pažeidimo nenustatyta.

39.       Trečiasis asmuo V. K. sutinka su ieškovų pozicija, jog kai kurių kitų byloje dalyvaujančių asmenų nesąžiningumą akivaizdžiai rodo tokios faktinės bylos aplinkybės, kad: (1) J. T. (J. T.) atstovai ir pirkėja M. K. turėjo tarpusavio ryšių; (2) savininko atstovai niekaip negalėjo nepastebėti registratoriaus klaidos, nes, kaip atstovai, dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, sprendimo turinys jiems buvo aiškus ir žinomas; (3) J. T. (J. T.) atstovas (-ai) negalėjo nepastebėti valstybės įmonės Registrų centro klaidos, nes J. T. (J. T.) nuosavybės dalis nuo 3 ha „padidėjo“ iki 18 ha, t. y. net 6 kartus; (4) atstovas kreipėsi su pranešimu apie ketinamą parduoti sklypą, jau nurodydamas, kad neva J. T. (J. T.) priklauso visas 18,6615 ha sklypas, kas akivaizdžiai rodo, kad tuo metu valstybės įmonės Registrų centro padaryta klaida atstovui D. S. buvo žinoma; (5) žinodami šias aplinkybes, asmenys per itin trumpą laiką perleido J. T. (J. T.) nepriklausantį turtą kelis kartus.

40.       Trečiasis asmuo V. K. mano, kad, jei šioje byloje paaiškėtų nesant vindikacijos pagrindų, t. y. ieškovams pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, tačiau byloje esant akivaizdžiai aiškiam faktiniam bylos pagrindui, teismas turi teisę ir pareigą tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius ir ginti bylos dalyku esančias ir faktiniu pagrindu nustatytas pažeistas valstybės nuosavybės teises.

41.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikdamas pagal jam G. S. suteiktą įgaliojimą, atstovaujant įgaliotojui J. T. (J. T.). Neteisingus duomenis apie J. T. (J. T.) atkuriamos nuosavybės teisės apimtį įrašė VĮ Registrų centro darbuotoja. Klaida sudarant sandorius jam nebuvo žinoma. J. T. (J. T.) nuosavybė teisės buvo atkurtos į daug objektų, pagal 12 išvadų, todėl iš karto klaidos nepastebėjo. Vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu. Pažymi, kad teisės aktais nėra draudžiama pirkti žemę ir vėliau ją parduoti už didesnę kainą. Pats pastebėjo neatitikimus ir 2018 m. rugpjūčio mėn. informavo Tarnybos Zarasų skyriaus darbuotoją V. K.. UAB „Ingka Investments Lithuania“ pirko visą paketą žemės sklypų, bendra sutarties kaina buvo pasiūlyta už visus sklypus. M. K. pardavė du sklypus, buvo sutarta, kad ji gaus už juos 110 000 Eur. Šią sumą pagal parduodamus sklypus išskirstė savo nuožiūra. Valstybė žemė sklypo dalį parduodama aukcione nebūtų gavusi tokios sumos. Valstybė nepagrįstai ir be pagrindo praturtėtų, jei iš M. K. būtų priteista sutarties kaina.

42.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Mindaugas Ladas nurodė nepamenantis kas konkrečiai kreipėsi dėl sandorio sudarymo. Pardavėją atstovavo atstovas, kuris atvežė visas bylas, įsigijimo sutartį ir tuos dokumentus paliko. Tada buvo derinamos su pirkėjo atstovais sandorio sąlygos ir buvo sutartu laiku tvirtinama. Sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos (toliau – NETSVEP) sistemoje užsakomos pažymos sandoriui ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje lygiagrečiai tikrinami duomenys, tikrinami Areštų registro duomenys. Per sistemą NETSVEP užsako duomenų patikslinimą, VĮ Registrų centras vėl paruošia, atnaujina duomenis, kad jie būtų aktualūs ir duomenų patikslinimai galioja mėnesį, kur paruošiami sandorio tvirtinimui. Nekilnojamojo turto registre matosi duomenys apie turtą, nurodytas savininkas. Nebuvo kažkokių kliūčių ir nebuvo atmesta pažyma, prašymas patikslinti duomenis buvo įvykdytas. Parduodant miškų ūkio žemės paskirties sklypus būtina pažyma iš NŽT, kad kaimynai ar kiti pirmumo teisę turintys asmenys nepageidavo ja pasinaudoti ir be jos nebūtų galima atlikti sandorio ir ji buvo pateikta. Jei jos nebūtų, sandorio nebūtų įmanoma atlikti. Šiuo atveju jis neturėjo reikalauti NŽT sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes perleidžiamo Žemės sklypo įsigijimo pagrindas buvo kitos notarės patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis. Jei pirmą kartą tvirtintų sandorį, tai šalis turi pateikti visus įsigijimo dokumentus, nuosavybės dokumentus. Nuosavybės dokumentas matosi iš VĮ Registrų centro duomenų. Kol registro duomenys nenuginčyti, notaras turi jais remtis, nes jie turi didesnę teisinę galią įrodymams. Pirkimo – pardavimo sutarties kainą nustato šalys, o ne notaras. Tvirtinamo sandorio teisėtumas nekėlė jokių abejonių.

43.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, F. U. atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

          Teismas

k o n s t a t u o j a:

Dėl dispozityvumo principo ir bylos nagrinėjimo ribų

44.       Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus.

45.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025 66 punktas ir jame nurodyta praktika).

46.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad žemė – tai ypatingas nuosavybės teisės objektas; jos, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Žemės, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje“). Taigi, prokuroro ir NŽT reiškiami reikalavimai – pripažinti niekiniais ir negaliojančiais žemės sklypo dalies, priklausiusios valstybei, nuosavybės perleidimo sandorius, patenka į viešojo intereso sritį (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnis).

47.       Ieškinio suformulavimas bei jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė ir pareiga (CPK 42 straipsnis). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, 96 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje viešojo intereso gynimas užtikrinamas civilinės bylos nagrinėjime dalyvaujant prokurorui.

48.       Ieškovės NŽT atstovės baigiamųjų kalbų metu naujai nurodytos aplinkybės dėl 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu CK 1.87 straipsnio pagrindu, taip pat prokuroro argumentai dėl lėšų poreikio valstybės apsaugai ir gynybai, kurios nebuvo ieškinio (patikslinto ieškinio) pagrindas ir dalykas, nebuvo nurodytos procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant iš esmės, nevertintini, kadangi pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

49.       Paminėtina ir tai, kad pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Taigi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024).

50.       Dėl atsakovės M. K. atstovo argumentų, kad prokuroras palaikė 2019 m. kovo 20 d. pateiktą patikslintą ieškinį, o ieškovė NŽT prašė tenkinti 2025 m. birželio 3 d. pareiškime dėl reikalavimų sumažinimo suformuluotus reikalavimus, pažymėtina, kad 2025 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu prokuroras patvirtino, kad palaiko patikslintus (sumažintus) reikalavimus dėl restitucijos apimties, todėl, priešingai nei nurodė M. K. atstovas, teigti, kad prokuroras palaikė pirminį ieškinį, nėra pagrindo.

Esminės faktinės aplinkybės

51.       Nustatyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 42SK-(14.42.110.)-810 „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 4301/0003/M-2, esančio Zarasų rajone, Antalieptės seniūnijoje, Gutaučių kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 18,6615 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkė – Lietuvos Respublika, patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 

52.       2015 m. lapkričio 4 d. J. T. (J. T.) įgaliojimu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu Palangos miesto 1 - ajame notarų biure, įgaliojo advokato padėjėją G. S. jo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į Lietuvoje turėtą turtą. Įgaliojimas suteikė teisę įgaliotiniui perįgalioti trečiuosius asmenis tokiems pat veiksmams atlikti.

53.       2016 m. kovo 24 d. ir 2018 m. sausio 23 d. įgaliojimais, sudarytais Palangos miesto 1 - ajame notarų biure, G. S., atstovaudamas įgaliotojui J. T. (J. T.) pagal 2015 m. lapkričio 4 d. įgaliojimą, perįgaliojo D. S. rašyti jo vardu pareiškimus, būti jo atstovu visose įstaigose ir organizacijose, gauti byloms vesti reikalingus dokumentus, išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.

54.       D. S., veikdamas pagal 2016 m. kovo 24 d. perįgaliojimą, suteiktą jam Giedriaus Skrinskos, atstovaujančio įgaliotojui J. T. (J. T.), J. T. (J. T.) vardu 2017 m. spalio 9 d. NŽT Zarasų skyriui pateikė prašymą nukreipti J. T. (J. T.) 2011 m. rugpjūčio 18 d. išvadą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į Antalieptės kadastrinę vietovę. 

55.       2017 m. lapkričio 21 d. pretendentų susirinkimo metu (protokolo Nr. 42PRT-30-(14.42.6.), J. T. (J. T.) įgaliotas asmuo D. S. pasirinko ir parašu suderino gauti nuosavybėn neatlygintinai 3,0698 ha žemės sklypo dalį bendrame 18,6615 ha dydžio Žemės sklype, patikėjimo teise valdomame NŽT.

56.       Tarnybos

57.       D. J. T. (J. T.) nuosavybės teisės į jam perduoto neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio žemės sklypo ploto dalies 3,0698 ha registracijos į VĮ Registrų centrą 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi jo įgaliotas asmuo D. S., kartu su prašymu pateikdamas Sprendimą, kuris, atlikus registraciją buvo grąžintas J. T. (J. T.) įgaliotam asmeniui D. S.. Iš 2017 m. gruodžio 27 d. prašymo matyti, kad tą dieną buvo pateikta iš viso 11 išvadų dėl J. T. (J. T.) nuosavybės registravimo.

58.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro darbuotoja A. N. priėmė J. T. (J. T.) įgalioto asmens D. S. pateiktus dokumentus, suformavo užsakymą ir 2018 m. sausio 16 d. sprendimu dėl techninės klaidos Nekilnojamojo turto registre įregistravo J. T. (J. T.) nuosavybės teises ne tik į Sprendimu perduotą 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą. Tokiu būdu VĮ Registrų centro sprendimu buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Tarnybos valstybės patikėjimo teisė į Žemės sklypo 15,5917 ha dalį. A. N. už nurodytais veiksmais padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą 2018 m. rugsėjo 19 d. valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. 836 buvo skirta drausminė nuobauda – įspėjimas.

59.       J. T.

60.       2018 m. gegužės 16 d. M. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. T. (J. T.), atstovaujamo advokato F. U. pagal 2015 m. lapkričio 4 d. įgaliojimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 18,6615 ha žemės sklypą už 5 400 Eur (toliau – Sutartis 1). Sutartyje 1 nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise perka miškų ūkio paskirties žemės sklypą – 18, 6615 ha, esantį adresu Zarasų r. sav., Antalieptės k.v., Gutaučių k., Daikto kaina – 5 400 Eur. Sutartis patvirtinta Palangos m. savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės A. B.. Paminėtina, kad iš J. T. (J. T.) šia sutartimi M. K. iš viso įsigijo du sklypus (be ginčo sklypo, taip pat įsigijo 13,6963 ha žemės sklypą už 7 940 Eur, esantį Zarasų r. sav., Linciškių vs.), kuriuos vėliau pardavė 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi.

61.       Po Sutarties 1 sudarymo 2018 m. gegužės 17 d. atsakovė M. K. Tarnybos Zarasų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties 18,6615 ha Žemės sklypą, nurodydama parduodamo sklypo kainą – 75 000 Eur. 2018 m. gegužės 21 d. NŽT Zarasų skyrius išdavė M. K. pažymą dėl leidimo parduoti Žemės sklypą pasirinktiems asmenims. 

62.       2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis 2) šį sklypą M. K. už 75 000 Eur pardavė UAB „IRI Investments Lietuva“ (sutarties 2.1.1 punktas). Sutartimi 2 buvo parduota dvylika žemės sklypų, iš kurių dešimt žemės sklypų pardavė UAB „Medeiga“ ir du žemės sklypus (įskaitant ginčo objektu esantį Žemės sklypą) pardavė atsakovė M. K. (sutarties 2.1.1, 2.1.9 punktai). Sutartis 2 patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. Lado.

63.       2019 m. spalio 24 d. Panevėžio apygardos teismo protokoline (žodine) nutartimi buvo tenkintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymas ir pakeista Tarnybos procesinė padėtis iš trečiojo asmenis į bendraieškio.

64.       2024 m. gruodžio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovas J. T. (J. T.) pakeistas į jo teisių perėmėją Č. F. T. (C. F. T.) (CPK 48 straipsnis).

65.       Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, esminis ginčas kilo dėl atsakovų pripažinimo (ne)sąžiningais pardavėjais / įgijėjais, dalies pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo (ne)galiojančiomis, vindikacijos (ne)taikymo bei restitucijos būdo ir apimties.

Dėl termino (ne)praleidimo

66.       Atsakovė M. K. nurodo, kad ieškinys dėl viešojo intereso gynimo teisme pareikštas praleidus ABTĮ 29 straipsnyje numatytą vieno mėnesio individualaus administracinio akto nuginčijimo terminą. Pažymi, kad Panevėžio apygardos prokuratūra 2018 m. rugsėjo 3 d. gavo valstybės įmonės Registrų centro raštą, kuriame nurodyta, kad A. N. atsakovo J. T. (J. T.) nuosavybės teises į Žemės sklypo ginčo dalį įregistravo nepagrįstai ir neteisėtai. Panevėžio apygardos prokuratūrai jau 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo ar turėjo būti žinoma apie neteisėtai atlikta registracija galimai pažeistą viešąjį interesą, tačiau ieškinys pateiktas tik 2019 m. sausio 15 d. Atsakovės vertinimu, nuo administracinio akto, atliekant ginčo objektu esančio Žemės sklypo registraciją, priėmimo (2018 m. sausio 16 d.) iki prokuroro kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą (2019 m. sausio 15 d.) praėjo nepateisinamai ilgas terminas, kas, įvertinus viešojo administravimo subjektų ilgalaikį ir nepateisinamą neveiklumą, įgalina teismą spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje, tuo pagrindu, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas, numatytas ABTĮ. Teismas turi pagrindo tik iš dalies sutikti su šiais argumentais.  

67.       Valstybės įmonės Registrų centro teritorinio skyriaus sprendimas dėl J. T. (J. T.) nuosavybės teisių į visą Žemės sklypą įregistravimo priimtas 2018 m. sausio 16 d. 

68.       Bylos duomenims nustatyta, kad Sprendimo registracijos viešajame registre klaida buvo nustatyta 2018 m. rugpjūčio mėn., t. y. po nuosavybės registracijos praėjus beveik septyniems mėnesiams. Tarnybos Zarasų skyrius 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 42SD-2301-(14.42.137 E.) kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl nuosavybės teisių J. T. (J. T.) į 18,6615 ha žemės sklypą įregistravimo panaikinimo, dėl 2018 m. sudarytų pirkimo – pardavimo sandorių panaikinimo bei dėl 15,5917 ha žemės sklypo dalies restitucijos taikymo valstybės nuosavybėn.

69.       VĮ Registrų centras 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui informaciją, kuriame buvo nurodyta, kad A. N. atsakovo J. T. (J. T.) nuosavybės teises pagal 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 42S-55-(14.42.3.) į Žemės sklypo ginčo dalį įregistravo nepagrįstai ir neteisėtai.

70.       Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 6-VI-23, kuriuo atsisakė ginti viešąjį interesą ir pareikalavo iš Tarnybos Zarasų skyriaus per 20 darbo dienų spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams, susijusiems su dalies Žemės sklypo praradimu, pašalinti taikymo.

71.       Tarnybos

72.       VĮ Registrų centro Utenos filialas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą su prašymu inicijuoti teisminį procesą ginant viešąjį interesą. Rašte nurodė, kad galimybės taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas dėl klaidos taisymo nėra, nes buvo sudarytos 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartys, todėl VĮ Registrų centras neturi galimybės administracine tvarka ištaisyti Nekilnojamo turto registro klaidingus duomenis. 

73.       Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui 2019 m. sausio 4 d. buvo pateikta informacija, kad 2018 m. gruodžio 27 d. Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2281 straipsnį, dėl neteisėto teisių į daiktą įregistravimo.

74.       Nagrinėjamu atveju dėl pažeistos specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės – nuosavybės teisės gynimo į teismą prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi 2019 m. sausio 15 d. (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis). 

75.       ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kuris nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2015).

76.       Pagal Prokuratūros įstatymo (redakcija, galiojus kreipimosi į teismą metu) 19 straipsnį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Tam, kad prokuroras galėtų nuspręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas ar ne, yra pagrindas kreiptis dėl šio gynimo su ieškiniu į teismą ar ne, jam reikia surinkti atitinkamus duomenis.

77.       Atsižvelgiant į tai, kad (1) byloje yra susiklosčiusi situacija, kai prokuroras ir bendraieškovė NŽT prašo apginti pažeistą valstybės nuosavybės teisę bei teisėtus interesus į žemės sklypo dalį, o kartu ir viešąjį interesą, (2) susidariusią situaciją buvo bandoma spręsti ne teisminiu keliu (sprendimo 67 – 74 punktai), (3) byloje nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų spręsti apie nepagrįstai ilgą ir (ar) nepateisinimą valstybės institucijų neveikimą, teismo vertinimu, ieškinys buvo pateiktas (2019 m. sausio 15 d.) per protingą laiką nuo sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą, kurio administracine tvarka negalima ištaisyti (2018 m. lapkričio 29 d.), todėl egzistuoja pagrindas jį atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 30 straipsnis).

Dėl nusikalstamos veikos ir (ne)sąžiningumo

78.       Nustatyta, kad Utenos apylinkės teisme 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-477/2021, D. S. buvo išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Panevėžio apygardos teismas, 2022 m. kovo 9 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad išteisintojo D. S. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės panaudojimo fakto, todėl nėra ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties (baudžiamoji byla Nr. 1A-18-337/2022). 

79.       Nurodytoje byloje D. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad,  žinodamas ir suprasdamas, jog pagal NŽT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą J. T. (J. T.) nuosavybės teise priklauso ne 18,6615 ha, o 3,0698 ha dydžio žemės sklypo dalis, 2018 m. kovo 20 d. NŽT Zarasų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 18,6615 ha ploto ginčo žemės sklypą už 5 400 Eur ir, gavęs NŽT Zarasų skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. pažymą dėl leidimo parduoti pasirinktiems asmenims žemės sklypą, pasiūlė M. K. įsigyti 18,6615 ha ginčo žemės sklypą. M. K. 2018 m. gegužės 16 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. T. (J. T.), atstovaujamo F. U., įsigijo 18,6615 ha žemės sklypą už 5 400 Eur, šį sklypą 2018 m. gegužės 23 d. Kaune už 75 000 Eur pardavė UAB „IRI Investments Lietuva“. Taip D. S. neteisėtai, nutylėdamas apie VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įraše įregistruotus klaidingus duomenis, tyčia įrašydamas į pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žinomai neteisingus duomenis apie parduodamą ginčo žemės sklypo dydį ir taip iš esmės suklaidindamas NŽT Zarasų skyrių, apgaule M. K. naudai įgijo teisę į svetimą turtą – 15,5647 ha dalį ginčo žemės sklype.  

80.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023 m. sausio 24 d. išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, nurodė, kad D. S. esminė apgaulė NŽT, siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę M. K. naudai, nenustatyta, todėl teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (baudžiamosios bylos Nr. 2K-2-654/2023). Teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad nei atkuriant J. T. (J. T.) nuosavybės teises, nei įregistruojant nuosavybės teisę D. S. neteisėtos įtakos valstybės tarnautojams nedarė.

81.       Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-404-731/2019, A. N. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 229 straipsnį, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to buvo išregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės ir NŽT patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą ir valstybei padaryta didelė 62 662,57 Eur turtinė žala. Panevėžio apygardos 2020 m. spalio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-581/2020 nuosprendis paliktas nepakeistas. Teismai be kita ko pripažino, kad A. N. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas ir pažeidė: (1) 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti; (2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 12, 69 punktus; (3) 2009 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo Direktoriaus įsakymu Nr. V-53 patvirtintų VĮ Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus Registratoriaus pareiginių instrukcijų 5, 7 punktus, ir dėl to visiškai pagrįstai buvo nubausta drausmine tvarka.

82.       Sprendimo 81 punkte nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad A. N. neteisingus duomenis į valstybės registrą įrašė asmeninio suklydimo pasekmėje. Jokie kiti asmenys, taip pat ir D. S., nesudarė sąlygų ar prielaidų A. N. įrašyti neteisingus duomenis apie žemės sklypo, į kurį J. T. (J. T.) buvo atkurta nuosavybės teisė, dydį. Taigi, nurodytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. N. neteisingus duomenis į valstybės registrą įrašė kitų asmenų apgaulingų ar kitokių neteisėtų veiksmų pasekmėje.

83.       Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl priimtų išteisinamųjų nuosprendžių baudžiamosiose bylose, ieškovų bei kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų, teisminio nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu konkrečiu atveju neįrodyta, kad savininkas (t. y. valstybė) ginčo Žemės sklypo dalį prarado dėl kito (kitų) asmens (asmenų) padarytų nusikalstamų veikų. Vien tik prokuroro abstraktūs teiginiai, jog teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2007 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta 2019 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl šios bylos sustabdymo iki kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas Utenos apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-731/2019, gali ir šioje civilinėje byloje nustatyti ir konstatuoti, kad, perleidžiant turtą, buvo atlikta nusikalstama veika, nenurodant jokių konkrečių argumentų bei faktinių aplinkybių, kuo būtent pasireiškė galimai nusikalstama veika bei kas ją galimai padarė, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankami nusikalstamos veikos faktui konstatuoti. Aplinkybės dėl sandoryje dalyvavusių asmenų (ne)sąžiningumo, aplaidaus ar netinkamo tarnybinių pareigų vykdymo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju valstybė Žemės sklypo dalį prarado dėl kito (kitų) asmens (asmenų) padarytų nusikalstamų veikų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

84.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016 16 punktas).

85.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju asmens (-ų) sąžiningumas ir veiksmų (ne)teisėtumas yra vertinamas ne pagal baudžiamojo proceso ir  baudžiamosios teisės, o pagal  civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

86.       Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningumo arba kaltės. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

87.       Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-933/2025).

88.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Teisei prieštaraujančios asmens nesąžiningo elgesio pasekmės nėra nesąžiningo elgesio turinio sudėtinė dalis. Asmens nesąžiningumui konstatuoti pakanka asmens elgesį įvertinti pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 63 punktas).

89.       Iš dalies pritartina atsakovų, trečiojo asmens D. S. išdėstytiems argumentams, kad tikslas įsigyti nuosavybės teises į žemę ir vėliau ją parduoti už didesnę kainą, nesant kitų galimo nesąžiningumo požymių, pats savaime nėra neteisėtas ir nepagrindžia nesąžiningumo. Tačiau, nagrinėjamu atveju įvertinęs bylos faktines aplinkybes, visetą byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad M. K., J. T. (J. T.), atstovaujamo F. U., D. S., elgesys, sudarant ginčo objektu esančias Sutartis, neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų bei buvo nesąžiningas. Tokią išvadą teismas daro dėl sekančių motyvų ir argumentų.  

90.       Pirma, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad trečiasis asmuo D. S. dar iki Sutarčių sudarymo užsiėmė nekilnojamojo turto objektų paieška, pirkimu bei pardavimu. Nuo 2010 m. pirko ne vieną J. T. (J. T.) atkurtos nuosavybės objektą. Taip pat pagal 2016 m. kovo 24 d. ir 2018 m. sausio 23 d. G. Skrinskos (J. T. (J. T.) įgaliotinio) perįgaliojimus atstovavo J. T. (J. T.) nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose.

91.       Antra, kaip jau minėta, 2017 m. vykdant Zarasų rajono savivaldybės, Antalieptės seniūnijos, Antalieptės kadastro vietovės teritorijoje, žemės reformos (nuosavybės teisių atkūrimo) darbus, rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų 2017 m. lapkričio 21 d. susirinkimo metu J. T. (J. T.) įgaliotas asmuo D. S. pasirinko ir parašu suderino gauti nuosavybėn neatlygintinai 3,0698 ha žemės sklypo dalį bendrame 18,6615 ha dydžio Žemės sklype. Sprendimas dėl 3,0698 ha žemės sklypo perdavimo nuosavybėn Tarnybos Zarasų skyriaus buvo įteiktas D. S., kuris jį pateikė VĮ Registrų centrui teisinei registracijai, o po šios atlikimo – jam buvo grąžintas, įteiktas ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Taigi akivaizdu, kad J. T. (J. T.) nuosavybės atkūrimo procesas Zarasų rajono savivaldybės, Antalieptės seniūnijos, Antalieptės kadastro vietovės teritorijoje D. S. buvo labai gerai žinomas. Be to, tokią teismo išvadą sustiprina trečiojo asmens V. K. paaiškinimai, kuriuos patvirtina liudytojos projektuotojos I. M. parodymai, duoti Utenos apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-477/2021, t. y., kad J. T. (J. T.) įgaliotas asmuo D. S., nuosavybės teises atkuriant Antalieptės kadastro vietovėje, pasirinko aukciono sklypą, kuris buvo didesnės vertės nei turima išvada, taip pat D. S. pasirinko tokį projektavimo variantą, pagal kurį buvo proporcingai išskaičiuojama iš sklypo nominalios vertės, kiek tenka pagal išvados vertę ploto, todėl iš bendro 18,6615 ha žemės sklypo buvo priskirta 3,0698 ha. Išvados vertė, pagal kurią D. S. pageidavo sklypo, buvo 863 Eur, nors pati išvada buvo 16 617 Eur, tačiau D. S. šią išvadą išdalino ir atkūrinėjo nuosavybės teises kitose kadastrų vietovėse. Pretendentas D. S. susirinkimo metu buvo supažindintas, kad jam, pagal pageidaujamą šios išvados vertę, bendrame sklype su valstybe tenka 3,0698 ha ir jis už tai pasirašė ant protokolo, sutikdamas su nustatytu plotu. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai, esantys prie nagrinėjamos bylos pridėtoje  baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-477/2021: (1) 2017 m. lapkričio 21 d. pretendentų susirinkimo protokolas Nr. 42PRT-30-(14.42.6.); (2) 2011 m. rugpjūčio 18 d. išvada dėl miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. T. (J. T.) Nr. 46-12; (3) Sprendimo projektas; (4) 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. NŽT įsakymai dėl Utenos apskrities Zarasų rajono (Antalieptės), Dusetų ir Degučių seniūnijų Antalieptės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo ir patvirtinimo; (5) D. S. 2017 m. spalio 9 d. prašymas (4 t., b. l. 45 - 58, 66 - 67, 69 - 76).  

92.       Trečia, D. S. Tarnybos Zarasų skyriui 2018 m. kovo 22 d. pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti Žemės sklypą, kuriame nurodė, jog J. T. (J. T.) parduoda visą 18,6615 ha Žemės sklypą (ir be pagrindo įregistruotą 15,5917 ha Žemės sklypo dalį).

93.       Ketvirta, abu sandoriai sudaryti artimame laikotarpyje. Po Sandorio 1 sudarymo, jau kitą dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d., atsakovė M. K. Tarnybos Zarasų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 18,6615 ha Žemės sklypą už keliolika kartų didesnę, nei buvo įsigyta, pinigų sumą.

94.       Penkta, asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti. Atsakovė M. K. teismo posėdžio metu iš esmės negalėjo nuosekliai paaiškinti jokių Sutarties 1 ir Sutarties 2 sąlygų, kainos derinimo aplinkybių. Nurodė, kad jai Sandoriuose dalyvauti pasiūlė jos pusbrolis UAB „Meidaga“ vadovas M. P.. Atsakovės teigimu, norėjo užsidirbti – įsigyti Žemės sklypą už pigiau ir parduoti už brangiau. Byloje nėra duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad M. K. buvo atidi ir rūpestinga bei siekė išsiaiškinti Žemės sklypo pirkimo sandoriui sudaryti svarbias aplinkybes.

95.       Šešta, nustatyta, kad M. K. ir D. S. Sutarčių sudarymo metu buvo gyvenimo partneriai, juos siejo artimi santykiai. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, paties D. S. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, prie civilinės bylos pridėtų baudžiamųjų bylų medžiagos ir liudytojų (I. V., M. P., G. Skrinskos, F. U.) duotų parodymų matyti, kad Sutarties 1 ir Sutarties 2 sudarymo (įskaitant ir ginčo objektu esantį Žemės sklypą) iniciatorius buvo D. S., turintis pakankamai žinių ir patirties nuosavybės teisių atkūrimo bei nekilnojamojo turto pardavimų procese. G. Skrinska parodė, kad prieš objektų pardavimą su D. S. buvo aptartos galimos objektų pardavimo kainos, kurios tenkino ir J. T. (J. T.). Dėl Sutarties 2 sudarymo UAB „IRI Investments Lietuva“ (dabartinis pavadiniams UAB „Ingka Investments Lithuania“) pirkimų vadovas I. V. taip pat derybas vedė būtent su D. S., kurios (derybos), teismo vertinimu, dėl labai artimo laikotarpio tarp Sutarčių vyko dar iki Sutarties 1 sudarymo.

96.       Septinta, trečiasis asmuo notarė A. B., kurios veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų, neatliko jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio nustatytos pareigos atlikti Žemės sklypo perleidimą tik nustačius, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Nors apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-477/2021 A. B. nurodė nepamenanti ar buvo pateiktas Sprendimas, tačiau parodė, kad sutarties sudarymui reikalingus dokumentus pateikė J. T. (J. T.) atstovas advokatas F. U.. Bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad notarė A. B., tvirtindama Sutartį 1, vadovavosi VĮ Registrų centro 2018 m. gegužės 11 d. jai pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir netikrino VĮ Registrų centro pateiktų duomenų su pirminiais dokumentais, nors, kaip matyti iš pačios A. B. teismui 2019 m. balandžio 8 d. kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų (reg. Nr. DOK-2323), 2017 m. gruodžio 20 d.  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 42S-55-(14.42.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T. (J. T.) jai buvo pateiktas ir jis buvo pridėtas prie 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties. 

97.       Aštunta, Sutartį 1 pasirašė J. T. (J. T.) kitas įgaliotas asmuo – advokatas F. U.. Kaip pirmiau nurodyta, prie Sutarties 1 buvo pridėtas Sprendimas, todėl akivaizdu, kad buvo (turėjo būti) žinoma, jog parduodamas ne tik Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas Žemės sklypo plotas, o ir valstybei priklausanti dalis. Notarės A. B. parodymai, aplinkybė, kad Sutartį 1 pasirašė F. U. sudaro pagrindo spręsti, kad Sprendimą, kaip ir kitus dokumentus, būtinus sandorio sudarymui, notarei pateikė F. U.. J. T. (J. T.) teisių perėmėjo Č. F. T. (C. F. T.) atstovo E. Budvyčio paaiškinimai, J. T. (J. T.) atstovo advokato padėjėjo G. Skrinskos rašytiniai paaiškinimai, kad sąžiningai tikėjo, jog pardavė tik NŽT sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytą Žemės sklypo plotą, tai yra tik tiek, kiek atkurta, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos faktinėms aplinkybėms bei sustiprina teismo įsitikinimą, kad F. U., pasirašant Sutartį 1, buvo (turėjo būti) žinoma apie Tarnybos Sprendimą dėl J. T. (J. T.) perduoto nuosavybėn 3,0698 ha žemės (miško) ploto. 

98.       Devinta, pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimą (CK 1.80 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Turto registracija viešame registre atlieka išviešinimo funkciją, tačiau ji nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 65 punktas). Tiek D. S., dėl turimos patirties nekilnojamojo turto pirkimų pardavimų srityje, tiek advokatui F. U., tiek notarei A. B. neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad nuosavybės įsigijimo pagrindas yra ne 2018 m. sausio 16 d. VĮ Registrų centro darbuotojos sprendimas įregistruoti nuosavybės teises į visą Žemės sklypą, o būtent Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

99.       Dešimta, atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Bendroji išorinių atstovavimo santykių taisyklė yra ta, kad teisiniai veiksmai, kuriuos atstovas atlieka kito asmens atstovaujamojo vardu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas; šios pasekmės atstovaujamajam neatsiranda, jei teisiškai reikšmingus veiksmus jo vardu atlieka asmuo, kuris viršija jam suteiktas teises arba jam tokios teisės apskritai nebuvo suteiktos. Ši taisyklė įtvirtinta CK 2.133 straipsnio 1 dalyje – vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas pagal suteiktų teisių ribas), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. (J. T.) atstovauti jį nuosavybė teisių atkūrimo procese buvo suteikęs įgaliojimus advokatui G. U., jo padėjėjui G. Skrinskai, kuris perįgaliojo D. S.. A. J. T. (J. T.), jo teisių ir pareigų perėmėjas Č. F. T. (C. F. T.) neteigė ir neįrodinėjo, kad jo (J. T. (J. T.)) atstovai (įgaliotiniai) F. U., G. Skrinska, D. S., veikė savo nuožiūra, viršijo suteiktus įgaliojimus, veikė be atsakovo žinios ir pan. Taigi, J. T. (J. T.) (jo teisių ir pareigų perėmėjas Č. F. T. (C. F. T.)), suteikdamas įgaliojimus kitiems asmenims tvarkyti jo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę, turi prisiimti ir iš jo atstovų veiksmų kylančias pasekmes (CK 2.132 – 2.151 straipsniai, 6.756 straipsnis). 

100.       Asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016).

101.       Visuma pirmiau aptartų aplinkybių ir argumentų sudaro pagrindą konstatuoti, kad tiek J. T. (J. T.) atstovas F. U., tiek M. K., būdama artimuose santykiuose su D. S., kuris buvo Sutarčių sudarymo iniciatorius, žinojo (turėjo žinoti) apie neteisėtą ir nepagrįstą 15,5917 ha Žemės sklypo dalies nuosavybės teisės įregistravimą J. T. (J. T.) vardu.  

102.       Už pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytų duomenų teisingumą atsako parduodamo žemės sklypo savininkas (Aprašo 2 punktas, aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). NŽT teritorinis padalinys sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis, prie gauto pranešimo pridėdamas išrašus su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės duomenimis (Aprašo 5.1 punktas, aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 d. gruodžio 31 d.). Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą pasirašė NŽT Zarasų skyriaus vedėja V. K.. 2018 m. balandžio 24 d. išduota NŽT Zarasų skyriaus pažyma, kad J. T. (J. T.) sklypą (18,6615 ha, o ne 3,0698 ha) gali parduoti pasirinktiems asmenims, nes sklypas nepageidautas pirkti asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje. Tarnyba 2018 m. balandžio 24 d. pažymą išdavė remdamasi D. S. pranešime nurodytais duomenimis, jog prašoma parduoti visą 18,6615 ha žemės sklypą, kuriuos sutikrino su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Ieškovės Tarnybos atstovės, V. K. paaiškinimai patvirtina, kad, išduodant pažymą, prašyme nurodyti duomenys nebuvo tikrinami su pirminiu nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu (Sprendimu), o buvo vadovaujamasi tik VĮ Registrų centro išrašu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-654/2023 pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad valstybės tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas, nekreipė dėmesio į galimus duomenų netikslumus, nepakankamai ir paviršutiniškai kontroliavo duomenų, kurių pagrindu buvo sudaryti ginčo Žemės sklypo perleidimo sandoriai, teisingumą (dviejuose tos pačios institucijos dokumentuose dėl tų pačių santykių yra nurodytas skirtingas tam pačiam asmeniui priklausantis sklypo dydis). Primintina, kad pagal M. K. prašymą išduotą 2018 m. gegužės 21 d. pažymą taip pat pasirašė NŽT Zarasų skyriaus vedėja V. K.. Todėl, nors formaliai ir nebuvo pažeistos Aprašo nuostatos, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad NŽT darbuotojai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis Aprašo nuostatomis, nagrinėjamoje situacijoje rūpestingai, tinkamai ir atidžiai vykdė savo funkcijas. Tarnybos akcentuotos aplinkybės, kad pažymas rengia vieni darbuotojai, jas pagal pareigybines funkcijas pasirašo kiti, nesudaro pagrindo nagrinėjamos situacijos vertinti priešingai.  

103.       Tačiau, teismo vertinimu, sprendimo 102 punkte nurodytos aplinkybės, netinkamai ir (ar) neatidžiai atliktos VĮ Registrų centro ir Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinės pareigos, aplaidus notarės A. B. elgesys, tvirtinant Sutartį 1, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju J. T. (J. T.), atstovaujamo F. U., M. K., D. S. elgesys, susijęs su ginčo objektu esančiomis Sutartimis, atitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartus, keliamus kiekvienam savo teisių įgyvendinimu besirūpinančiam asmeniui ir nepaneigia jų, kaip sąžiningų civilinių santykių dalyvių, pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai ir teisingai. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sandorių sudarymas buvo išimtinai VĮ Registrų centro ir Tarnybos darbuotojų netinkamai atliktų tarnybinių pareigų ar aplaidaus notarės elgesio pasekmė. D. S. argumentai, kad dėl atkuriamų nuosavybės objektų ir išvadų gausos iš karto nepastabėjo VĮ Registrų centro darbuotojos techninės klaidos, įvertinus jo paties tiesioginį aktyvų dalyvavimą nuosavybės atkūrimo procese (sprendimo 91 punktas), laikytini gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens V. K. paaiškinimais, kad būtent ji 2018 m. rugpjūčio 10 d., o ne pats D. S., nustatė padarytą klaidą registruojant nuosavybės teises pagal Sprendimą. Aplinkybės, kad pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą nelemia turtinės teisės perėjimo kitam asmeniui, todėl D. S., 2018 m. kovo 20 d. pateikęs NŽT Zarasų skyriui pranešimą dėl sklypo pardavimo, teisės į 15,5647 ha žemės sklypo dalį M. K. naudai neįgijo, taip pat nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl D. S. nesąžiningumo, kadangi teisei prieštaraujančios asmens nesąžiningo elgesio pasekmės nėra nesąžiningo elgesio turinio sudėtinė dalis (sprendimo 88 punktas).

104.       Remiantis sprendimo 90 – 103 punktuose nurodytais motyvais ir argumentais, įvertinus atsakovų elgesį pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus, konstatuotina, kad J. T. (J. T.), atstovaujamas F. U. bei D. S. ir M. K., sudarydami ginčo objektu esančias sutartis, nebuvo atidūs ir rūpestingi, ir neatitiko sąžiningo pardavėjo / įgijėjo standartui keliamų reikalavimų.

105.       Bylos duomenys, notaro M. Lado paaiškinimai patvirtina, kad, prieš sudarant Sutartį 2, buvo patikrintas Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, iš kurio buvo žinoma, kad M. K. yra teisėta Žemės sklypo savininkė, remiantis notarės A. B. 2018 m. gegužės 16 d. patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi. Taip pat buvo patikrintas Areštų registras bei pateikta pažyma iš NŽT dėl leidimo parduoti Žemė sklypą pasirinktiems asmenims. Ginčo dėl aplinkybių, kad UAB „Ingka Investments Lithuania“ tinkamai atsiskaitė už Sutartimi 2 įsigytą Žemės sklypą, pervesdama pinigines lėšas į M. K. banko sąskaitą, taip pat nėra.

106.       Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ nesąžiningumą. Be to, ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir neginčijo aplinkybių dėl atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ sąžiningumo sudarant Sutartį 2 ir įsigyjant Žemės sklypą (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). 

107.       Taigi, byloje nesant UAB „Ingka Investments Lithuania“ nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, konstatuotina, kad ji buvo sąžininga Žemės sklypo įgijėja (pirkėja).

Dėl pasekmių ir vindikacijos (ne)taikymo

108.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas).

109.       Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. 

110.       Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020).

111.       Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-933/2025).

112.       Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95 – 4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 32 punktas).

113.       Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95 – 4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 34 punktas).

114.       Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė), asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad J. T. (J. T.) realiai neįgytas turtas vėliau negalėjo būti teisėtai perleistas, atsakovai M. K. ir J. T. (J. T.) negali (-ėjo) turėti teisėtų lūkesčių, kad jų teisės bus ginamos. Šios išvados nepaneigia aplinkybės, kad turtas atsakovo J. T. (J. T.) vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sandorį patvirtino notarė. Kaip minėta, turto registracija viešame registre atlieka išviešinimo funkciją, tačiau ji nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. 

115.       J. T.

116.       Byloje nustatyta, kad (1) atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania“ buvo sąžininga, (2) Žemės sklypo dalį valstybė prarado ne dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ribotos vindikacijos institutą, nustatantį, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Be to, įvertintina ir tai, kad: (1) ginčo objektu esanti Žemės sklypo dalis nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nebūtų galima įsigyti privačion nuosavybėn; (2) ginčo Žemės sklypo daliai nėra ir visuomenės poreikio, kurį valstybė galėtų tenkinti tik jei sklypo dalis būtų jos nuosavybė; (3) UAB „Ingka Investments Lithuania“ Žemės sklypą įsigijo dar 2018 m.; (4) įgijusi nuosavybės teise Žemės sklypą UAB „Ingka Investments Lithuania“ turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog išliks savininke neribotą laiką ir galės naudotis visu Žemės sklypu. Teismas sprendžia, kad visiško teisių atkūrimo principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, iš atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ išreikalaujant Žemės sklypą ir grąžinus valstybės nuosavybėn, t. y. pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles, būtų pažeisti proporcingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principai, ir tai reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo paneigimą.

117.       Pripažinus, kad ginčo Žemės sklypo dalis negali būti išreikalauta iš atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo –pardavimo sutarties dalį, kuria M. K. pardavė ginčijamą 15,5917 ha ploto Žemės sklypą dalį.

118.       Nustačius, kad šioje byloje netaikytina vindikacija, spręstinas restitucijos tarp J. T. (J. T.) ir M. K. klausimas ir, ginant valstybės interesus, spręstinas restitucijos tarp M. K. ir valstybės klausimas.

Dėl restitucijos taikymo

119.       Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

120.       Remiantis CK 6.147 straipsniu, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (1 dalis). Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (2 dalis).

121.       Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2013).

122.       Byloje įrodyta, kad atsakovė M. K., sudarydama ginčo sandorius, buvo nesąžininga, todėl ji privalo valstybei atlyginti didžiausią perleisto turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). 

123.       Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl Žemės sklypo vertės, pateikti tokie įrodymai (individualūs turto vertinimai): (1) Tarnybos užsakymu UAB „Capital vertinimas“ 2019 m. gegužės 22 d. atlikta Žemės sklypo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-N05-70 (toliau – Ataskaita Nr. 1); (2) atsakovės M. K. užsakymu UAB „Negrita“ 2019 m. gegužės 31 d. atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. 19-05-31 (toliau – Ataskaita Nr. 2); (3) teismo paskirtos ekspertizės 2025 m. birželio 19 d. turto vertės nustatymo išvada (toliau – Ekspertizės išvada).

124.       Taip pat byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys, kad 2018 m. gegužės 16 d. indeksuota Žemės sklypo vertė buvo 19 930 Eur, vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo metu – 23 624 Eur, Sprendime nurodyta Žemės sklypo vertė – 5246 Eur.

125.       Primintina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Ekspertizės akto duomenys neturi teismui išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

126.       Ataskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad vertinamo Žemės sklypo rinkos vertė 2019 m. gegužės 22 d. yra 56 700 Eur (15,5917 ha dalies vertė 47 372,39 Eur). Atliekant vertinimą, buvo analizuojami Zarasų rajono savivaldybėje, 60.8 verčių zonoje įvykę miškų ūkio paskirties sklypų, kurių plotas didesni nei 10 ha, pirkimo – pardavimo sandoriai. Pasirinkti lyginamieji objektai, dėl kurių sandoriai įvyko 2017 m. kovo, lapkričio, 2018 m. gegužės (du objektai), 2019 m. sausio mėnesiais. Lyginamiesiems objektams netaikyti turto vietos, tikslinės sklypo paskirties, sklypo ploto, įsigytos dalies pataisų skaičiavimo ir taikymo pagrindimas, nes lyginamieji objektai yra sąlyginai panašiose vietose, yra analogiškos (miškų ūkio paskirties), panašaus ploto, visi lyginamieji sandoriai įsigyti 1/1 dalimi.

127.       Ataskaitoje Nr. 2 nurodyta, kad vertinamo Žemės sklypo rinkos vertė 2019 m. gegužės 31 d. yra 25 500 Eur (15,5917 ha dalies vertė 21 313,85 Eur). Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 nurodyta, kad vertinamo objekto rinkos vertės nustatymui taikytas lyginamasis metodas pagal Zarasų r. sav. 60.8 verčių zonoje įvykusių pirkimo – pardavimo sandorių analizę, kuri pagal individualias savybes galimai panašūs į Žemės sklypą. Pasirinkti lyginamieji objektai, dėl kurių sandoriai įvyko 2019 m. kovo, 2018 m. gruodžio, 2017 m. kovo mėnesiais. Lyginamiesiems objektams taikyti pataisos koeficientai: turto vietos – 1,00, laiko – 1,00.

128.        Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad vertinamo Žemė sklypo vertė 2018 m. gegužės 16 d. buvo 25 100 Eur (15,5917 ha dalies vertė 21 200 Eur). Nurodyta, kad vietos pataisos koeficientas yra apskaičiuojamas lyginant tiriamo turto ir lyginamojo objekto buvimo vietos kainų skirtumus. Vertinamas turtas ir lyginamieji objektai yra toje pačioje 60.8 verčių zonoje, miškingose vietovėse, kuriose dominuoja panašios sudėties miškai. Visiems lyginamiesiems objektams taikyti 1,00 prilygintas vietos, turto būklės pataisos koeficientas. Vertinamojo ir lyginamųjų objektų plotai skiriasi (svyruoja nuo 4,000 iki 18,6615 ha), todėl, siekiant nustatyti tiriamo ir lyginamųjų objektų plotų skirtumų įtaką jų kainų skirtumui, buvo skaičiuojamas ploto pataisos koeficientas. Ploto pataisos koeficientai apskaičiuojami remiantis 2017 metų Zarasų rajono savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaitoje naudojamu žemės ūkio paskirties žemės sklypų (VĮ Registrų centras nepateikia miškų ūkio paskirties žemės sklypų modelio, tačiau, tiek žemės ūkio sklypai, tiek miškų ūkio sklypai yra skirti ūkinei veiklai) lyginamuoju metodu vertinimo modeliu nustatoma ploto įtaka. Ekspertė rėmėsi žemės ūkio paskirties sklypų lyginamuoju metodu vertinimo modelio ploto pataisos skaičiavimo funkcija. Ekspertė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad retrospektyvinio vertinimo metu naudojami tuo metu galioję rinkos duomenys. Vertė grindžiama rinkos principais, o ne atskiru miško turto įvertinimu. Vertinamas turtas, tiek retrospektyvos data, tiek apžiūros dieną, nebuvo brandus ar vertingas medynas. Objekte nebuvo užfiksuota brandžių ar aukštos vertės miško išteklių, kurie lemtų esminį nukrypimą nuo įprastos rinkos vertės. Tokio tipo turto vertinimui taksacinių rodiklių analizė nėra taikoma kaip privalomas vertės nustatymo kriterijus, nes taikomas rinkos lyginamasis metodas, grindžiamas faktiniais sandoriais ir jų kainų palyginimu. Ekspertė negalėjo nurodyti ar Žemės sklypo dalies rinkos vertė 2018 m. gegužės 16 d., įvertinus tai, kad visas Žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dviem savininkams, galėtų skirtis nuo jo rinkos vertės.

129.       Taigi, visuose trijuose Žemės sklypo vertinimuose pasirinkti lyginamieji objektai yra 60.8 verčių zonoje. Ataskaitai Nr. 1 atlikti pasirinkti lyginamieji objektai yra panašiausio ploto miško žemės sklypai kaip ir ginčo žemės sklypas (18,6617 ha), o lyginamieji sandoriai įvyko 2019 m. sausio, 2018 m. gegužės, 2017 m. lapkričio ir kovo mėnesiais. Ataskaitai Nr. 2 atlikti pasirinkti lyginamieji objektai ir Ekspertizėje pasirinkti lyginamieji objektai yra mažesnio ploto. Dėl ieškovės NŽT argumentų, kad ekspertė lyginamųjų objektų neapžiūrėjo, o disponavo tik informacija, kurią pateikia VĮ Registrų centras apie lyginamuosius objektus, papildomai pažymėtina, kad nėra duomenų, jog, atliekant kitus du vertinimus, lyginamųjų objektų apžiūra būtų buvusi atlikta. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kurio nors atlikto vertinimo metu vertintojai būtų turėję objektyviai patikimesnius duomenis.

130.       Nustatyta, kad visi turto vertinimai atlikti naudojant tą patį lyginamąjį vertės nustatymo metodą, kai surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.). Iš vertinimo ataskaitose bei Ekspertizės išvadoje nurodytų lyginamųjų sandorių matyti, kad, taikant lyginamąjį vertės nustatymo metodą, nustatytina turto vertė priklauso nuo pasirinktų lyginamųjų objektų (sandorių), kurių sumos reikšmingai skiriasi bei (ne)taikytų pataisos koeficientų.

131.       Teismas taip pat pažymi, kad nors Ekspertizės išvadoje nurodyta Žemės sklypo vertė 2018 m. gegužės 16 d., o Ataskaitose 2019 m. gegužės mėn., byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu būtų įvykę reikšmingi rinkos kainų pokyčiai. Iš esmės darytina išvada, kad NŽT pateikti duomenys palankesni ieškovams, o atsakovės M. K., kurios prašymu ir buvo paskirta ekspertizė, – atsakovei.

132.       Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 33 punktas).

133.       Teismas neturi pagrindo sutikti su Č. F. T. (C. F. T.) atstovo argumentais, kad prokuroras, reikšdamas reikalavimą, pripažinus niekine ir negaliojančia žemės sklypo Sutarties 1 dalį, taikyti restituciją tarp jo atstovaujamojo (J. T. (J. T.) teisių perėmėjo) ir M. K., neteisėtai kišasi į privačius asmenų santykius, kadangi atsakovai vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Byloje nustatyta, kad ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą, todėl kai abi sandorio šalys yra nesąžiningos (kaip buvo nustatyta šioje byloje, sprendimo 104 punktas), prioritetinis vienos iš jų teisių gynimas kitos šalies sąskaita, įvertinus tai, kad ginant valstybės interesus spręstinas restitucijos tarp M. K. ir valstybės klausimas, neatitiktų CK 6.145 straipsnio siekiamų tikslų – išvengti vienos šalies padėties nepagrįsto pablogėjimo, o kitos – nepagrįsto pagerėjimo. Nurodytais motyvais taikytina restitucija tarp Č. F. T. (C. F. T.)    (J. T. (J. T.) teisių perėmėjo) ir M. K. proporcingai neteisėtai perleisto Žemės sklypo daliai (15,5917 ha), pagal Sutarties 1 kainą (5 400 Eur), priteisiant M. K. 4 511,70 Eur sumą (5 400 Eur / 18,6615 ha x 15,5917 ha).

134.       Kaip matyti, teismo ekspertizės metu nustatyta Žemės sklypo vertė (25 100 Eur) yra tris kartus mažesnė, nei kaina (75 000 Eur), už kurią jį pardavė M. K.. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama nagrinėjamos bylos kontekste vadovaujantis Ekspertizės išvada konstatuoti, kad sandorio kaina neatitiko parduodamo turto rinkos vertės ir šiuo konkrečiu atveju neturi būti atlyginama. Atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ atstovė paaiškino, kad pagal Sutartį 2 buvo perkamas visas žemės sklypų paketas ir kaina pasiūlyta už visą paketą bei išskirstyta pagal žemės sklypus. Žemės sklypai buvo įsigyjami už rinkos kainą, mokant apie 4 000 Eur už 1 ha. Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais atsakovės atstovės paaiškinimais, nes tai iš esmės atitinka ir Sutartyje 2 nurodytą ginčo objektu esančio Žemės sklypo kainą (75 000 Eur, sutarties 2.1.1 punktas). Kiti Sutartyje 2 nurodyti žemės sklypai nėra šios bylose nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų kainos, rinkos vertės nustatymo teismas plačiau nepasisako.

135.       Atsakovės M. K., trečiojo asmens D. S. argumentai, kad atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania“ pirko žemės sklypų paketą ir tai įtakojo šalių tarpusavio susitarimą dėl žemės sklypų kainos, suponuoja išvadą, kad, tokiu būdu parduodama visą Žemės sklypą, tai yra ir Žemės sklypo dalį, kurios įsigijimas nėra ginčijamas, atsakovė taip pat gavo atitinkamą turtinę naudą ir netgi didesnę kainą. Be to, paminėtina ir tai, kad akivaizdu, jog visas Žemės sklypas iš J. T. (J. T.) atsakovės M. K. buvo įgytas už ženkliai mažesnę (5 400 Eur), nei vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė, kainą. Trečiojo asmens D. S. hipotetiniai samprotavimai ir pasvarstymai dėl žemės sklypo rinkos kainos, kokia ji realiai galėtų būti jei valstybė savo Žemės sklypo dalį parduotų aukcione ir pan., nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas jų nevertina kaip teisiškai reikšmingų. Be to, restitucija taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. 

136.       Taigi, darytina išvada, kad 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kaina atitinka CK 6.147 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl valstybės naudai iš atsakovės M. K. priteistina suma apskaičiuota proporcingai gautai sumai už valstybei priklausiusią Žemės sklypo dalį – 62 662,57 Eur (75 000 Eur / 18,6615 ha x 15,5917 ha). Byloje nebuvo įrodytos aplinkybės apie restitucijos neproporcingumą. Atsakovė M. K. nepateikė išsamių ir visapusiškų įrodymų apie savo turtinę padėtį. Atsakovės M. K., trečiojo asmens D. S. nurodyti argumentai dėl sumokėto pajamų mokesčio valstybei nesudaro pagrindo taikyti restituciją mažesne apimtimi. Pažymėtina, kad konkrečių įrodymų dėl sumokėto gyventojų pajamų mokesčio atsakovė teismui neteikė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-477/2021, M. K. nurodė, kad sandorius yra deklaravusi, tačiau gyventojų pajamų mokesčio nėra sumokėjusi, o Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo, jog šiuo metu vyksta teismas dėl šio sandorio teisėtumo. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad taikant restituciją, negalėtų būti taikomas pajamų mokesčio permokos susigrąžinimas (jeigu būtų nustatyta, kad pajamų mokestis buvo sumokėtas).

137.       Byloje nustatyta, kad valstybės institucijos padarė klaidų, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, konstatavus turto įgijėjų / pardavėjų nesąžiningumą (kaltę), nėra pagrindo restitucijos naštą perkelti valstybei. M. K. neteisėtai įgijus turtą už gerokai mažesnę negu rinkos vertė kainą ir vėliau turtą pardavus už keliolika kartų aukštesnę kainą, atsakovė M. K. nepatiria jokių turtinių praradimų, nes restitucija valstybei yra taikoma tik ta apimtimi ir už tą Žemės sklypo dalį, kurią ji įgijo ir pardavė nesąžiningai ir netesėtai (CK 4.37 straipsnio 2 dalis, 6.147 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, toks restitucijos būdas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Paminėtina ir tai, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų.

Dėl bylos procesinės baigties ir laikinųjų apsaugos priemonių

138.       Vadovaujantis nurodytais motyvais ir argumentais ieškinys tenkinamas iš dalies: (1) panaikintina J. T. (J. T.) nuosavybės teisės registracija į žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 15,5917 ha žemės sklypo plotą; (2) pripažintina negaliojančia ir panaikintina 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies – 15,5917 ha žemės sklypo ploto pardavimo; (3) taikytina vienašalė restitucija ir priteistina iš Č. F. T. (C. F. T.) M. K. naudai 4 511,70 Eur; (4) taikytina vienašalė restitucija ir priteistina valstybės naudai iš atsakovės M. K. 62 662,57 Eur.

139.       Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – (1) įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gutaučių k., Antalieptės sen., Zarasų rajone (Antalieptės k.v.), (2) draudimas šiame žemės sklype naudoti esančius medynus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

140.       Sprendimui įsiteisėjus pakeistinas (sumažintinas) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – iki teismo sprendimo įvykdymo areštuotinas atsakovei M. K. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 62 662,57 Eur sumai, o, jo nesant ar nepakankant, areštuotinos turimas atsakovės akcijos, vertybiniai popieriai ar turimos turtinės teisės, esančios pas atsakovę M. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos iki sprendimo dalies dėl valstybei iš atsakovės M. K. priteistų piniginių sumų (62 662,57 Eur) visiško įvykdymo (CPK 148 straipsnis, 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

141.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

142.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

143.       Ieškovai byloje neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

144.       Už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė M. K. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, taip pat pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-3742) dėl 13 601,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.  

145.       Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania“ sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Atsakovė byloje teikė iš visos tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2019 m. spalio 23 d. dėl 11 513,52 Eur, 2025 m. gegužės 22 d. dėl 7 427,77 Eur ir 2025 m. liepos 8 d. dėl 6 318,74 Eur), kuriais prašė priteisti 25 260,03 Eur, tačiau iš pridėtų sąskaitų ir mokėjimą patvirtančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė patyrė 25 479,79 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

146.       Atsakovai VĮ Registrų centras, J. T. (J. T.), jo teisių ir pareigų perėmėjas Č. F. T. (C. F. T.) duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

147.       Teismas sprendžia, kad ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu iš esmės buvo tenkintas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

148.       Byloje konstatuota, kad atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania“ buvo sąžininga įgijėja, jos atžvilgiu netaikius vindikacijos ieškinys atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės patirtos išlaidos pagal 2019 m. spalio 23 d. prašymą (pažymą),  įvertinus ginčo apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių bei turinį (vykusių teismo posėdžių trukmę, skaičių, ruoštų procesinių dokumentų skaičių bei apimtį), laikytinos realiomis, pagrįstomis ir objektyviai būtinomis. Atsakovė pagal 2025 m. gegužės 22 d. prašymą, be kita ko, prašo priteisti 1 215,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį už į bylą pateiktų naujų dokumentų analizę ir pasirengimą 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdžiui, taip pat 3 285,50 Eur už pasirengimas ir atstovavimą 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdyje, papildomų paaiškinimų pasirengimą dėl medžių kirtimo. Atsižvelgiant į tai, kad du kartus prie suteiktų paslaugų yra pasirengimas 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdžiui, taip pat į tai, kad nėra nurodytas pasirengimo teismo posėdžiui skirtų valandų skaičiaus, teismas mažina priteistiną sumą 1 215,14 Eur. Pagal 2025 m. gegužės 22 d. prašymą priteistina 6 212,63 Eur.

149.       Atsakovės 2025 m. liepos 8 d. prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose neatsispindi teisinių konsultacijų laikas valandomis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad 2025 m. liepos 8 d. posėdis vyko nuo 9.00 val. iki 14.17 val., kurio metu buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir buvo klausomasi baigiamųjų kalbų, protinga ir pagrįsta būtų priteisti atlyginimą už dvi pasirengimo teismo posėdžiams valandas ir už penkias atstovavimo valandas teisme (Rekomendacijų 8.19, 9, 10 punktai). Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už 7 valandas atstovavimo teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams, taikytinas Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 335,90 Eur. Tokiu atveju bendra ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už 7 valandas atstovavimo teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams sudarytų 1 635,13 Eur (7 × 2 335,90 Eur x 0,1), todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pagal 2025 m. liepos 8 d. pateiktą 2025 m. birželio 10 d. sąskaitą mažintina nuo 6 318,74 Eur iki 1 635,13 Eur. 

150.       Iš viso atsakovei UAB „Ingka Investments Lithuania“ priteistina 19 581,04 Eur (11 733,28 Eur + 6 212,63 Eur + 1 635,13 Eur), lygiomis dalimis iš ieškovų, iš kiekvieno po 9 790,52 Eur.

151.       Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį civilinis procesinis veiksnumas priklauso juridiniams asmenims ir atitinkamiems fiziniams asmenims, taigi juridinio asmens struktūriniams padaliniams jis nepriklauso. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūra yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros filialas. Kadangi valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra generalinis prokuroras, o Panevėžio apygardos prokuratūra yra juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis juridinio asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – padalinys, todėl, taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014).

152.       Atsižvelgiant į tai, nurodytas atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

153.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. K. atstovė pateikė byloje duomenis apie patirtas 513 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Trečiasis asmuo V. K. dalyvavo ieškovų pusėje, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo 102 punkte nurodytas aplinkybes, dėl nepakankamo ir paviršutiniško duomenų kontroliavimo, kurių pagrindu buvo sudaryti ginčo Žemės sklypo perleidimo sandoriai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kiti byloje dalyvavę tretieji asmenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų neteikė.

154.       Ieškovai byloje buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovų į valstybės pajamas priteistinas mokėtinas žyminis mokestis.

155.       Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu (CPK 85 straipsnio 3 dalis).

156.       Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu iš atsakovo Č. F. T. (C. F. T.) į valstybės pajamas priteistinas 101 Eur žyminis mokestis (4 511,70 Eur x 3 proc. x 75 proc.), o iš atsakovės M. K. 1 097 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 58 150,87 Eur sumos (62 662,57 Eur – 4 511,70 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 3 dalis).  

157.       Iš atsakovų Č. F. T. (C. F. T.), M. K. ir VĮ Registrų centro priteistina lygiomis dalimis 55,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).   

158.       Byloje 2023 m. rugsėjo 11 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas Antano Krivicko 2 000 Eur užstatas už atsakovę M. K. sprendimui įsiteisėjus grąžintinas atsakovei. Išaiškintina, kad dėl nurodytos sumos grąžinimo atsakovė M. K. turi pateikti Panevėžio apygardos teismui prašymą ir nurodyti banko sąskaitos numerį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 269, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti J. T. (J. T.) nuosavybės teisės registraciją į žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 15,5917 ha žemės sklypo plotą.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos tarp J. T. (J. T.) ir M. K. (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalieptės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies – 15,5917 ha žemės sklypo ploto pardavimo.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo Č. F. T.(C. F. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 511,70 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų vienuolikos eurų ir 70 ct) sumą. 

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti valstybės naudai iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62 662,57 Eur (šešiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 57 ct) sumą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingka Investments Lithuania“, juridinio asmens kodas 303759906, iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, 9 790,52 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingka Investments Lithuania“, juridinio asmens kodas 303759906, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 9 790,52 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro, juridinio asmens kodas 124110246, 18,51 Eur (aštuoniolika eurų ir 51 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo  Č. F. T. (C. F. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101 Eur (vieno šimto vieno euro) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 18,52 Eur (aštuoniolika eurų ir 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5662. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 097 (vieno tūkstančio devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 18,52 Eur (aštuoniolika eurų ir 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – (1) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gutaučių k., Antalieptės sen., Zarasų rajone (Antalieptės k.v.), (2) draudimą šiame žemės sklype naudoti esančius medynus.

Sprendimui įsiteisėjus pakeisti (sumažinti) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – iki teismo sprendimo įvykdymo areštuoti atsakovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 62 662,57 Eur sumai, o, jo nesant ar nepakankant, areštuoti turimas atsakovės akcijas, vertybinius popierius ar turimas turtines teises, esančius pas atsakovę M. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki sprendimo dalies dėl valstybei iš atsakovės M. K. priteistų piniginių sumų (62 662,57 Eur) visiško įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Antano Krivicko 2023 m. rugsėjo 11 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatą už atsakovę M. K.. Išaiškinti, kad dėl nurodytos sumos grąžinimo atsakovė M. K. turi pateikti Panevėžio apygardos teismui prašymą nurodant banko sąskaitos numerį.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti sprendimo kopiją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui, Turto arešto aktų registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                                                 Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė