Administracinė byla Nr. A¹⁴³ – 46/2011

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

atsakovo atstovei Gitanai Martyšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymų panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. T. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1 – 6, 213 – 214) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Specialiųjų tyrimų tarnyba) direktoriaus 2007 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. P-164 ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą           Nr. P-178 dėl atleidimo iš tarnybos, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką bei teismo išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir tarnybinė nuobauda –  atleidimas iš tarnybos iš Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 2-45 patvirtintą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir nuobaudų skyrimo tvarką (toliau – Tvarka). Tarnybinis patikrinimas buvo neteisėtas, kadangi buvo pradėtas asmens, neturinčio įgaliojimų  pradėti tarnybinį patikrinimą. Pagal Tvarkos 4 punktą, atlikus gautos gali būti neigiamos informacijos patikrinimą apie tai, ar ši informacija atitinka tikrovę, įgaliotas pareigūnas ar sudaryta komisija surašo patikrinimo išvadą. Tokios išvados byloje nėra. Neįgaliotas pareigūnas atliko informacijos patikrinimo veiksmus jo atžvilgiu ir dėl tokio patikrinimo rezultatų nesurašė jokios išvados. Jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su tyrimo išvada, o su įsakymu dėl nuobaudos paskyrimo buvo supažindintas nedarbingumo laikotarpiu. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, yra nepagrįstos. Teigė, jog Saugumo skyriaus pareigūnai turėjo remtis Operatyvinės veiklos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nuostatomis, o ne tais teisės aktais, kuriuos įvardijo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą surašęs pareigūnas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, vykdydamas operatyvinę veiklą, jis turėjo teisę užmegzti ryšius su asmenimis, tapusiais operatyvinės veiklos objektais. Išvadoje nurodytos aplinkybės pagrįstos prielaidomis, neįvertinta tai, kad pagal Pareigybės aprašymo V skyriaus   7.1 punktą pagrindinė jo funkcija – vykdyti operatyvinę veiklą. Išvadoje remtasi nebaigtos baudžiamosios bylos medžiaga. Skiriant nuobaudą, neatsižvelgta į jo tarnybinę veiklą, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, charakteristikas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada grindžiama neleistinais įrodymais (A. N. (A. N.) parodymais, jo bei V. T. (V. T.) pokalbių telefonu informacija, gauta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-06, ir nebaigtos bylos medžiaga). Pabrėžė, jog administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos tik leistinais įrodymais, t. y. įrodymais gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti ir teisėtai naudoti duomenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A³-750/2004). Atkreipė dėmesį į tai, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog Saugumo skyriaus pareigūnai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 162 straipsnio reikalavimus, nes informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje (nagrinėjamu atveju – tarnybinio patikrinimo procedūroje) tik ikiteisminio tyrimo teisėjo arba teismo sutikimu. Apie tokį sutikimą medžiagoje duomenų nėra. Dėl A. N. ir S. K. parodymų pažymėjo, jog šie asmenys yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-06 ir jų pateikta informacija gali būti šališka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nuslėptas faktas, kad A. N. pakeitė savo parodymus, kartu su V. T. kreipėsi su prašymais dėl medžiagos išslaptinimo. Saugumo skyriaus pareigūnai neįrodė, kad jam (V. T.) buvo žinoma aplinkybė, jog bute, kuriame jis lankėsi, prostitutės teikia seksualines paslaugas. Nuobauda buvo paskirta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 37 – 42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo pažeistos. Saugumo skyriaus pareigūno 2007 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. L-1917 išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateiktas teisinis pareiškėjo veiklos vertinimas, įvardyti konkretūs pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai, nurodytos jų padarymo aplinkybės, dėl nusižengimų atsiradusios pasekmės ir kitos svarbios aplinkybės. Tarnybinio tyrimo išvadoje išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėjas, ir išvardinti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė. Procesiniai tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga. Pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo išvada yra pagrįsta iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros gauta medžiaga. Remiantis šia medžiaga, buvo nustatyta, kad pareiškėjas artimai bendravo su A. N., kuriam iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-9-009-06 dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307, 308 straipsniuose: A. N. naudojosi pareiškėjo vardu registruota mobiliojo ryšio SIM kortele, jie dažnai bendraudavo telefonu, padėdavo vienas kitam atlikti buities darbus, sveikindavo asmeninių švenčių progomis, lankėsi vienas kito gyvenamosiose vietose. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas žinojo, kad A. N. susijęs su nelegaliu prostitucijos verslu, kreipėsi į jį dėl prostitučių užsakymo ir teikė kitiems asmenims informaciją apie galimybę pasinaudoti A. N. kontroliuojamų prostitučių paslaugomis (A. N. 2006 m. lapkričio 16 d. apklausos protokolas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai iš ikiteisminio tyrimo             Nr. 30-9-009-06 medžiagos). Tarnybinio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas pats lankydavosi patalpose, kur seksualines paslaugas teikdavo prostitutės, ir naudodavosi jų paslaugomis (duomenys iš liudytojos J. A. apklausos protokolo baudžiamojoje byloje               Nr. 30-9-009-06). Pabrėžė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu                    Nr. 2-232 patvirtintame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodekse (toliau – Elgesio kodeksas) yra nustatyti pagrindiniai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiklos ir elgesio principai, kurių turi laikytis šios tarnybos pareigūnas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, tarnybos ir ne tarnybos metu. Šių principų pažeidimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjas, žinodamas apie A. N. daromas nusikalstamas veikas, būdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti joms kelią, tačiau, artimai su juo bendraudamas ir teikdamas kitiems asmenims informaciją apie galimybę naudotis A. N. kontroliuojamų prostitučių paslaugomis, sudarė sąlygas neteisėto prostitucijos verslo plėtojimui, tokiu būdu nesaugojo nepriekaištingos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno reputacijos, savo veiksmais ir elgesiu žemino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą ir visos šios tarnybos autoritetą, ją kompromitavo, sulaužė priesaiką Lietuvos valstybei elgtis pagal įstatymus ir laikytis tų vertybinių bei elgesio principų, kurie numatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsakovo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas neatliko Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 14 straipsnyje nustatytos pareigos – imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam, daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, pranešti apie įvykius kompetentingai teisėsaugos įstaigai; nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1.3 punkto reikalavimo (nustačius nusikalstamos veikos požymius, nedelsiant informuoti tarnybos vadovą); nesilaikė Elgesio kodekso 19 straipsnio 1 punkto (susidūrus su kitų asmenų rengiamais, vykdomais ar padarytais teisės pažeidimais, padaryti viską, kas būtina, kad jie būtų nutraukti ir įstatymų nustatyta tvarka įvertinti). Teigė, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – Statutas) 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą (sulaužius priesaiką) ir          13 punktą (savo elgesiu pažeminus tarnybos pareigūno vardą) pagrįstai. Pažymėjo, kad pareiškėjo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą įrodyta leistinais įrodymais. Buvo surinkti visi įrodymai (gautos medžiagos iš Policijos departamento ir Klaipėdos apygardos prokuratūros, pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimai), patvirtinantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir jo kaltę. Tarnybinį nusižengimą tiriantis pareigūnas turėjo teisę susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 30-9-009-06 dokumentais ir gauti jų kopijas (Tvarkos 7.3 p.) ir jas gavo (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2007 m. balandžio 11 d. ir 2007 m. gegužės 2 d. raštai). Ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė, atskleisti prokuroro leidimu, todėl, atsakovo nuomone, gali būti patikimais įrodymais. Atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tarnybinio tyrimo išvadą bei skiriant jam tarnybinę nuobaudą operatyvine informacija nesiremta.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu                     (T 2, b. l. 95 – 102) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos laikinai einančio direktoriaus pareigas 2007 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. P-164, pakeisto 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. P-178, kuriais pareiškėjas atleistas iš tarnybos už priesaikos sulaužymą (Statuto 11 str. 1 d. 5 p.) ir tarnybos pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 11 str.       1 d. 13 p.), pagrįstumo ir teisėtumo. 2007 m. liepos 26 d. įsakyme Nr. P-164 nurodyta, kad        jis priimtas atsižvelgiant į 2007 m. liepos 13 d. pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą  Nr. 1917. Pareiškėjas dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Teismas pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Statutas, Tvarka, Elgesio kodeksas. Išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiklą, teismas padarė išvadą, kad jiems yra keliami aukštesni reikalavimai tarnyboje, viešoje veikloje ir privačiame gyvenime. Teismas nustatė,    jog atsakovas pareigūno priesaikos sulaužymu pripažino pareiškėjo veikas, kad jis žinojo apie        A. N. daromas nusikalstamas veikas, tačiau nesiėmė teisės aktų numatytų veiksmų, jog   jos būtų nutrauktos ir įstatymų nustatyta tvarka įvertintos, nedelsdamas nustatyta tvarka neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nepranešė kompetentingai ikiteisminio tyrimo įstaigai, t. y. neatliko Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 punkte pareigūnui nustatytos pareigos, nevykdė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 2-118 patvirtinto Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1.3 punkto ir Elgesio kodekso 19 straipsnio          1 punkto reikalavimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pareigūno vardo pažeminimu buvo pripažintas pareiškėjo elgesys, jog jis žinojo, kad A. N. susijęs su neteisėtu (prostitucijos) verslu, tačiau artimai su juo bendravo, elgėsi ne pagal visuotinai priimtas normas, nesaugojo nepriekaištingos pareigūno reputacijos, netvarkė savo privataus gyvenimo taip, kad nenukentėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno reputacija, t. y. pažeidė Elgesio kodekso 10 straipsnio 1 punkto ir 20 straipsnio 1 bei 4 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nesilaikė visuotinai pripažintų moralės normų, nesaugojo nepriekaištingos pareigūno reputacijos, savo elgesiu rodė blogą pavyzdį kolegoms ir kitiems asmenims, t. y. 2006 m. spalio 2 d. nuvyko į jam žinomai neteisėtu verslu užsiimančio A. N. gyvenamąją vietą švęsti Policijos (Angelų sargų) dienos. Šiais veiksmais jis pažeidė Elgesio kodekso 10 straipsnio 1 punkto, 12 straipsnio  1 punkto ir             20 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pažemino pareigūno vardą. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso pagrindinius principus, jo reikalavimus, sulaužė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaiką laikytis įstatymų, kovoti su nusikalstamumu, būti sąžiningu pareigūnu, tinkamai atlikti pavestas pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaikos sulaužymas pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra vienas iš pagrindų, kuriam esant pareigūnas besąlygiškai atleidžiamas iš tarnybos. Išvardintais veiksmais pareiškėjas pažemino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardo pažeminimas pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies   13 punktą yra vienas iš pagrindų, kuriam esant pareigūnas besąlygiškai atleidžiamas iš tarnybos. Be to, pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. ir nuo 12 val. 45 min. iki  14 val. 20 min. be pateisinamų priežasčių paliko savo darbo vietą ir tarnybos metu nevykdė jam pavestų tarnybinių funkcijų, naudodamas tarnybos (darbo) laiką ne pavestoms tarnybinėms funkcijoms vykdyti, o kitiems, su tarnyba nesusijusiems tikslams, pažeidė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 147 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbo laiko“ nuostatas, nebuvo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. bendraudamas su Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnais ir kitais asmenimis vykdė operatyvinę veiklą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio patikrinimo išvada pagrįsta neleistinais įrodymais, nes atsakovas informaciją apie jo privatų gyvenimą gavo neleistinu būdu, yra atmestini (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 1, 2 d.). Specialiųjų tyrimų tarnybai ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūra, todėl teismas preziumavo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą, atskleisti prokuroro leidimu, nepažeidžiant BPK 177 straipsnio nuostatų ir laikomi patikimais įrodymais administracinėje byloje. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje                 Nr. 1A-9-382/2009, kuri turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK  307 straipsnį, todėl jo pakeisti parodymai baudžiamojoje byloje šiai bylai įtakos neturi. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad artimai bendravo su A. N. Pabrėžė, kad atsakovas, gavęs informaciją apie pareiškėjo neteisėtą veiklą, turėjo teisę atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, rinkti visus galimus įrodymus, susijusius su pareigūno tarnybine ir viešąja veikla, taip pat privačiu gyvenimu, kadangi tai susiję su pasitikėjimu juo, nes jis turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju turi būti absoliutus pasitikėjimas vienas kitu, nes tai susiję su valstybės paslaptimis. Teismas nurodė, kad argumentai, jog buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, yra atmestini (Tvarkos 4, 5 p.). Tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. tarnybinio tyrimo išvados patvirtinimo dienos (Statuto 23 str. 2 d., Tvarkos 9, 10, 27 p.). Pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. padarė tarnybinį nusižengimą, atleistas iš tarnybos ginčijamais įsakymais, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada, tyrimo metu surinkta medžiaga. Statuto ir Tvarkos nuostatos nenustato pareigos tikrinamą pareigūną privalomai supažindinti su tarnybinio tyrimo išvada (Tvarkos 8.3 p.). Atsakovas reikalavimo supažindinti pareiškėją su įsakymu dėl nuobaudos skyrimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjas nebuvo darbe dėl suteiktų atostogų ir ligos (Tvarkos 27 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Tvarkos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas sulaužė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaiką laikytis įstatymų, kovoti su nusikalstamumu, būti sąžiningas pareigūnas, tinkamai atlikti pavestas pareigas, pažeidė Elgesio kodekso reikalavimus, pagrindinius Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno principus (padorumo, pavyzdingumo, viešumo), pažemino šios tarnybos pareigūno vardą. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, tinkamai įvertino nusižengimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, todėl atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog atsakovo atliktas tyrimas yra neišsamus, neobjektyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Tarnybinis tyrimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nepažeidžiant tarnybinio nusižengimo tyrimo taisyklių, atsakovas surinko pakankamai įrodymų ir duomenų atleisti pareiškėją iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ir priesaikos sulaužymą. Teismas konstatavo, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų panaikinti skunde išdėstytais argumentais. Pripažinus ginčo įsakymus teisėtais, nėra teisinio pagrindo priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Nepatenkinus pareiškėjo skundo, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 107 – 116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant Tvarkos nuostatas (tarnybinio patikrinimo procedūra inicijuota netinkamai, neigiamos informacijos patikrinimas atliktas neįgalioto asmens; nėra duomenų, jog atlikus tokios informacijos patikrinimą būtų surašyta patikrinimo išvada; buvo atleistas iš tarnybos praėjus vienerių metų terminui; neturėjo galimybės susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga). Teigia, jog tarnybinis nusižengimas nepagrįstas surinkta medžiaga, todėl nepagrįstai konstatuotas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti visus pažeidimo sudėties elementus, tarp jų ir pareigūno kaltę. Teismas pažeidė įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 57, 86, 87 str.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 123 – 127) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad apeliantas buvo atleistas iš tarnybos pagal savarankiškus, besąlyginius Statuto pagrindus, įgalioto asmens, nustačius, jog jis padarė veiksmus, kuriais sulaužė pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą. Argumentai dėl procedūrinių pažeidimų ir dėl to neteisėto atleidimo yra visiškai nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje                           Nr. A¹⁴⁶-1804/2008). Netinkamas apelianto elgesys įrodytas tinkamais ir pagrįstais įrodymais. Apelianto kaltę aiškiai pagrindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visus surinktus įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad jie yra patikimi įrodymai administracinėje byloje.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2007 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. P-164 ir       2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. P-178 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmuoju iš nurodytų įsakymų pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą (dėl priesaikos sulaužymo) ir 13 punktą (dėl tarnybos pareigūno vardo pažeminimo). Antruoju buvo patikslinta jo atleidimo iš tarnybos data: „kitą po jo laikinojo nedarbingumo pasibaigimo dieną“. Iš bylos matyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta atsakovui gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimo valdybos 2007 m. kovo 16 d. raštą Nr. 5-11-S-186 su Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada                    Nr. 5-11-IS-36 (kurioje buvo minimi pareiškėjas ir kitas atsakovo pareigūnas V. B.). Tarnybinių nusižengimų tyrimas pareiškėjo ir V. B. atžvilgiu buvo pradėtas vienu dokumentu – ant atsakovo direktoriaus pavaduotojui V. B. adresuoto 2007 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-1355 pastarojo (V. B.) užrašyta rezoliucija „atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“                    (T 1, b. l. 69-70).

Kolegija pažymi, kad šio pavedimo teisėtumo įvertinimas Statuto 23 straipsnio 1 dalies bei Tvarkos 4 ir 5 punktų taikymo požiūriu buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. sprendime (administracinėje byloje                      Nr. A⁷⁵⁶-1456/2008, kurioje buvo nagrinėjamas V. B. skundas dėl atsakovo 2007-06-01 įsakymu jam paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo). Šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad „tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta nekompetentingų administravimo subjektų, o tai yra pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais, kartu neteisėtais pripažįstant ir rezultatus, kurie buvo gauti tokio tarnybinio patikrinimo išdavoje“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos išvada yra aktuali ir nagrinėjamai bylai (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis (administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-1804/2008), kurioje nebuvo pasisakyta dėl paminėto pavedimo atlikti tarnybinį tyrimą ydingumo (priešingai, buvo nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu įsakymas buvo priimtas Statuto 14 str. numatyto pareigūno) ir kuria byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T 2, b. l. 31-47). Aprašytoje situacijoje, be kita ko, kyla vienodos administracinių teismų praktikos formavimo problema, kurią sprendžiant yra būtina nustatyti aukščiau paminėtos tuo metu ėjusio atsakovo direktoriaus pavaduotojo rezoliucijos (pavedimo) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą bei visos tarnybinio tyrimo procedūros reikšmę ABTĮ taikymo prasme.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad Statutas expressis verbis nenumato pasekmių, kai konstatuojamas tarnybinio nusižengimo procedūros pažeidimas, tai yra, tuomet, kai šią procedūrą pradeda nekompetentingas subjektas. Todėl būtina vadovautis ABTĮ 89 straipsnio      1 dalies 3 punktu, pagal kurį „Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: <...> 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“ Būtinumą vadovautis nurodyta ABTĮ nuostata patvirtina ir teismų praktika: kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A¹⁴–736/04, aiškindama tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką, „vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas LR ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A¹⁴-416/2005 suformuluotą taisyklę, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Taigi šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Siekiant atsakyti į šį klausimą, manytina, turėtų būti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia visa procedūros eiga.

Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę, analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, prašyti tyrimą atliekančio subjekto nušalinimo, susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga, turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį ir kitą (Tvarkos 8 p.), susipažinti su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Tvarkos 27 p.); trečia, ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ketvirta, ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pranešta 2007-05-11). Šiame pranešime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas turi teisę: 1) teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus; 2) prašyti STT pareigūno, atliekančio tarnybinio nusižengimo tyrimą, arba komisijos, atliekančios tarnybinio nusižengimo tyrimą, nario nušalinimo; 3) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga; 4) apskųsti neteisėtus pareigūno, atliekančio tarnybinio nusižengimo tyrimą arba komisijos, atliekančios tarnybinio nusižengimo tyrimą, veiksmus ir tarnybinio tyrimo išvadą teisės aktų nustatyta tvarka (T 1, b. l. 81-82). 2007 m. gegužės 14 d. pareiškėjo pateiktame paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo (T 1, b. l. 65) jis pažymi, kad žino savo teisę susipažinti su visa medžiaga po išvados pateikimo; pareiškėjas su ginčijamais įsakymais buvo supažindintas 2007 m. rugpjūčio 20 d. (T 1, b. l. 53-55).

2007 m. liepos 13 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (T 1, b. l. 56-64), kolegijos vertinimu, yra išsami – išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo administracinės bylos Nr. A⁵⁰²-1386/2008, Nr. A⁵⁵⁶-27/2010).

Pareiškėjas iš esmės nepateikia argumentų, kaip buvo suvaržytos jo galimybės gintis nuo įtarimų dėl tos priežasties, kad pavedimą atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pasirašė tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kaip tai galėjo lemti materialiuoju teisiniu požiūriu nepagrįstą sprendimą. Taigi pareiškėjas iš esmės akcentuoja formalų teisinį aspektą.

Tačiau šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Vadovaujantis tuo ir atsižvelgiant į tai, kad surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra išsami, tyrimo procedūros metu buvo užtikrintos pareiškėjo teisės, nurodyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada patvirtino ir ginčijamus įsakymus priėmė atsakovo direktorius (Lietuvos Respublikos Prezidento 2007-07-04 dekretu laikinai eiti šias pareigas paskirtas asmuo), kaip to ir reikalauja teisės aktai, vien formalus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradžios pažeidimas negali lemti ginčijamų įsakymų neteisėtumo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad formalus procedūros pažeidimas – tarnybinio nusižengimo procedūros pradėjimas atsakovo direktoriaus pavaduotojo, o ne direktoriaus pavedimu – šioje byloje nelaikytinas esminiu procedūros pažeidimu, lėmusiu nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Pasisakydama dėl paminėto pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija taip pat pažymi, kad nei Statutas, nei Tvarka tiesiogiai neįtvirtina, kada privalo būti atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau sisteminė Statuto 22 ir 23 straipsnių ir Tvarkos 12, 13, 24 punktų analizė leidžia teigti, kad tarnybiniai nusižengimai yra sietini su tarnybinių nuobaudų skyrimu, todėl pagrįsta išvada, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas be tarnybinio nusižengimo tyrimo nėra galimas. Tačiau pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos ne paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, bet savarankiškais pagrindais, tai yra remiantis Statuto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu (sulaužęs priesaiką) ir         13 punktu (savo poelgiu pažeminęs tarnybos pareigūno vardą). Pagal Tvarkos 2 punktą, „ši tvarka taikoma ir tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 11 straipsnio 8 punktą ir 11 straipsnio    1 dalies 11 punktą.“ Vadinasi, Tvarka expressis verbis nenumato, kad atleidžiant iš tarnybos Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, privalo būti atliekamas tarnybinių nusižengimų tyrimas. Todėl laikytina, jog dėl savarankiško atleidimo pagrindo, numatyto Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra privalomas. Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiant pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą apskritai nebuvo privalomas, tai aplinkybė, kad jis buvo atliktas ir jį atlikti pavedė direktoriaus pavaduotojas, neturi lemiamos reikšmės sprendimo atleisti pareiškėją šiuo pagrindu iš tarnybos teisėtumui ir pagrįstumui, nes tai niekaip nesuvaržė ir nepažeidė pareiškėjo teisių. Priešingai, atlikus procedūrą, kurią atlikti nebuvo privaloma, net buvo sudarytos papildomos garantijos pareiškėjui apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje taikytinų įrodinėjimo taisyklių, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš paminėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados, pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl priesaikos sulaužymo ir tarnybos pareigūno vardo pažeminimo yra grindžiami ir operatyviniu būdu gautais įrodymais (ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinėmis). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tokių įrodymų leistinumo administracinėje byloje klausimas. Šis klausimas yra reglamentuojamas specialaus Operatyvinės veiklos įstatymo. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalis (bylai aktuali      2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1537 redakcija), įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese (1 d.), įstatymų nustatytais atvejais įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama kitiems tikslams     (2 d.). Šių teisės normų aiškinimas ir jų taikymas administracinėse bylose dėl statutinių pareigūnų tarnybinių nusižengimų padarymo bei atleidimo iš vidaus tarnybos yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A³-750/2004 („Administracinių teismų praktika“,                            Nr. 6, 167-185 psl.). Pagal šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktus išaiškinimus, operatyviniu būdu surinkta informacija (telefoninių pokalbių įrašai) skiriant tarnybinę nuobaudą (atleidžiant statutinį pareigūną dėl pareigūno vardo pažeminimo) negali būti panaudojama administracinių bylų teisenoje, todėl teismo negali būti vertinama kaip įrodymai administracinėje byloje. Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus (tai yra būtina padaryti pagal ABTĮ 13 str. 2 d.), kolegija konstatuoja, kad byloje esantys pareiškėjo telefoninių pokalbių įrašai negali būti laikomi įrodymais šioje administracinėje byloje, todėl jais negalima remtis darant faktinių bylos aplinkybių įvertinimo išvadas. Tačiau kolegija kartu pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai, nors ir gauti atliekant atitinkamą tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal operatyviniu būdu surinktą informaciją, ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje.

Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų visumos vertinimo, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į paminėto tarnybinio tyrimo metu gautus paties pareiškėjo bei kitų šio tarnybinio tyrimo dalyvių paaiškinimus, faktines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo veika atsakovo teisingai kvalifikuota kaip priesaikos sulaužimas ir pareigūno vardą pažeminanti veika.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio     1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                     Antanas Ablingis

 

Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                Anatolijus Baranovas

                                                                                                                                                                                                                                                         Stasys Gagys

                                                                                                                                                                                                                                                       Ričardas Piličiauskas