Civilinė byla Nr. e2S-125-854/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16069-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1.;
3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) ieškovų A. V. B., R. B., K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. B., R. B., K. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sveks“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. V. B., R. B. ir K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad tarp jų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sveks“ 2017 m. gegužės 1 d. sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. spalio 31 d.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso pastatas – parduotuvė su grožio salonu adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai su atsakove 2017 m. gegužės 1 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis) dėl 200 kv. m. ploto paminėtame pastate. Atsakovė netinkamai vykdė savo mokėjimo įsipareigojimus, todėl atsakovei 2018 m. spalio mėnesį buvo nusiųstos kelios pretenzijos dėl patalpų atlaisvinimo ir nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė, neįforminusi patalpų perdavimo, nustojo jomis naudotis 2018 metų spalio pabaigoje. Ieškovų nuomone, nuomos santykiai su atsakove pasibaigė 2018 m. spalio 31 d. Ieškovai suinteresuoti, kad jų mokestinių prievolių, kylančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pagrindu, vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui. Atsakovė vengia bendradarbiauti ir pasirašyti aktą, fiksuojantį, kad jos nuomos santykiai su ieškovais dėl minėtų patalpų pasibaigė 2018 m. spalio 31 d., todėl ieškovai priversti kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei.
4. Atsakovė nurodė, kad Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartį, nuomos terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) ilgesniam laikotarpiui tuo metu būsiančiomis rinkos kainomis ar kitaip šalių susitarimu. Tokiu atveju nuomininkas turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, pratęsti (atnaujinti) šią sutartį. Apie savo pageidavimą pratęsti nuomos terminą patikslintomis sąlygomis šalys informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki pradinio nuomos termino pabaigos. Jei nuomininkas šioje dalyje nustatyta tvarka neinformuoja nuomotojo apie savo pageidavimą pratęsti nuomos terminą naujomis sąlygomis, arba, nuomotojui pasiūlius pratęsti naujomis sąlygomis, atsisako jį pratęsti tokiomis pasiūlytomis sąlygomis, arba neatsako į tokį pasiūlymą ilgiau kaip per 10 kalendorinių dienų, yra laikoma, kad nuomininkas atsisakė visų savo pirmumo teisių prieš trečiuosius asmenis atnaujinti nuomos sutartį nuomotojo pasiūlytomis sąlygomis ar kitomis palankesnėmis nuomotojui sąlygomis. Tokiu būdu šalys susitarė, kad tam, jog būtų pratęsti šalių sutartiniai nuomos santykiai, yra būtina, kad viena iš sutarties šalių aiškiai išreikštų valią dėl sutarties pratęsimo, o šiuo atveju situacija buvo priešinga.
5. Atsakovė pažymėjo, kad jos veikla yra susijusi su medicininės įrangos pardavimu ir jos pristatymu/demonstravimu klientams. Artėjant nuomos terminui į pabaigą, atsakovės atstovas direktorius 2018 metų balandžio mėnesį informavo žodžiu ieškovus, kad nuomos sutarties nepageidauja tęsti, t. y., vadovaudamasi Sutarties 3.3 punkto nuostatomis, atsakovė informavo ieškovus, kad Sutarties galiojimas nuo 2018 m. gegužės 1 d. nebus pratęstas. Atsakovei tokio dydžio patalpos tapo nereikalingos, atsakovė ieškojosi mažesnių patalpų. 2018 m. gegužės 1 d. atsakovė sudarė nekilnojamųjų patalpų nuomos sutartį, išnuomodama mažesnes 82,24 kv. m. patalpas, ir iš ieškovų patalpų išsikėlė. Pagal Sutartį, jei atsakovė būtų pageidavusi tęsti su ieškovais nuomos santykius, atsakovė apie tai ieškovus turėjo informuoti prieš tris mėnesius iki pradinio nuomos termino pabaigos. Tačiau atsakovė tokio tikslo neturėjo, kadangi sumažėjus veiklos apimčiai jai tokio dydžio patalpos buvo nereikalingos ir ji ieškojosi mažesnių patalpų. Atsakovė iš ieškovų nuomojamų patalpų išsikėlė ir veiklos šiose patalpose nevykdė nuo 2018 metų gegužės mėnesio.
6. Pasak atsakovės, ieškovams nepavyko išnuomoti patalpų kitiems nuomininkams, o atsakovė dar nebuvo visiškai įsirengusi naujų nuomos patalpų, todėl ieškovų siūlymu patalpose liko dvi atsakovės demonstracinės sugedusios medicininės lovos, kurias atsakovė įsipareigojo pervežti į naujai išsinuomotas patalpas, kai tik ieškovai suras naujus nuomininkus ir apie tai informuos atsakovę. Atsakovė sutiko, kad kurį laiką ieškovų patalpose buvo likę jos daiktų – dvi demonstracinės lovos, tačiau ieškovai su tuo sutiko, neprieštaravo, kad iki ieškovai suras naujus nuomininkus šie daiktai liktų patalpose, nes atsakovė jiems papildomai, nors ir nesinaudojo patalpomis, sutiko sumokėti ir sumokėjo visą nuomos mokestį už gegužės mėnesį bei birželį, bei nereikalavo 1 000 Eur depozito – garantinės sumos, kaip numatyta Sutarties 4.4 punkte, grąžinimo. Be to, ieškovai, prašydami teismo pripažinti nuomos sutartį pasibaigusia 2018 m. spalio 31 d., nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą – neaišku, dėl kokios priežasties jie pasirinko tokį Sutarties pabaigos momentą.
7. Ieškovai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovės atsiliepime nurodyti teiginiai nepaneigia faktinių aplinkybių, kad po 2018 m. gegužės 1 d. šalių nuomos santykiai tęsėsi, ką patvirtina į bylą atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame fiksuota, jog 2018 m. liepos 2 d. atsakovei buvo rašoma, kad tikslinga baigti bendradarbiavimą, nutraukti sutartį, tuo patvirtinant, kad po 2018 m. gegužės 1 d. nuomos santykiai tęsėsi; 2018 m. rugpjūčio 2 d. patalpose darytos fotografijos; 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės laiškas, kuriuo patvirtinama, kad atsakovė vis dar yra neįvykdžiusi įsipareigojimų ieškovams; patalpų nuomininko suradimui samdytos įmonės UAB „Moredus“ 2020 m. rugsėjo 7 d. paaiškinimas; pridedamose fotografijose aiškiai fiksuoti atsakovės veikloje naudoti prekių ženklai, informacija iš interneto apie atsakovės ryšį su tais prekių ženklais. Ieškovų teigimu, buvo įvykdyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnio sąlyga, pagal kurią Sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus Sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja: atsakovei skirtas 2018 m. liepos 2 d. laiškas patvirtina, kad tik 2018 m. liepos 2 d. su atsakove buvo bendrauta apie bendradarbiavimo nutraukimą, o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. ieškovai neprieštaravo tam, kad atsakovė toliau naudotųsi ieškovų patalpomis, taigi nuomos sutartis tapo neterminuota. Ieškovų nuomone, tol, kol ieškovų patalpos nuo atsakovės daiktų nebuvo atlaisvintos, ieškovai pagrįstai turėjo teisę laikyti nuomos santykius besitęsiančiais, remiantis tarp ginčo šalių pasirašytos Sutarties 12.5, 12.6 nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų A. V. B., R. B., K. B. ieškinį atsakovei UAB „Sveks“ dėl 2017 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia 2018 m. spalio 31 d. nutraukė; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovei 1 300 bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 433,33 Eur iš kiekvieno ieškovo.
9. Teismas nustatė, jog ieškovai ieškiniu prašė pripažinti, kad 2017 m. gegužės 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės, pasibaigė 2018 m. spalio 31 d. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog jie suinteresuoti, kad jų mokestinių prievolių, kylančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pagrindu, vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui paminėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies vykdymo kontekste.
10. Teismas pažymėjo, jog ieškiniu ieškovai siekia tikslios datos nustatymo tam, kad ateityje nekiltų klausimų mokesčių administratoriui dėl mokestinių prievolių, kylančių iš įstatymo, tačiau jokių kitų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl nuostolių atlyginimo sumokėjus mokesčius mokesčių administratoriui ir/ar pan.) nagrinėjamu atveju ieškovai nesuformulavo. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas nagrinėjamu atveju nėra įmanomas pareikšti, kadangi nėra duomenų, kad ieškovai tokius mokesčius apskritai būtų sumokėję.
11. Teismas nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas šioje civilinėje byloje, kadangi pagal nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyką atsakovei nesukurtų jokios prievolės ir, atitinkamai, kreditoriaus reikalavimo teisės. Pažymėjo, jog reikalavimo, kad 2017 m. gegužės 1 d. nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. spalio 31 d., patenkinimas iš esmės reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimo ateityje sumokėjus mokesčių administratorius mokesčius ir pan., nustatymą, ir tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.
12. Kartu teismas pažymėjo, kad teisė, o kartu ir pareiga suformuluoti ieškinį – jo pagrindą ir dalyką, tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis). Būtent šie esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališka. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Ieškovai A. V. B., R. B. ir K. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti sprendimą ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovų materialinio suinteresuotumo, nors ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovai suinteresuoti, kad mokestinių prievolių, kylančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pagrindu, vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies vykdymo kontekste.
13.2. Ieškovų ieškinio tenkinimas sukeltų ieškovams materialinius padarinius – galimybę reikalauti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pripažintų teisingomis ieškovų pateiktas Nekilnojamojo turto deklaracijas ir pagal jas vykdytas mokestines prievoles. Ieškovai ieškiniu nesiekė jokių civilinių procesinių padarinių, todėl sutarties pasibaigimo datos teisminis patvirtinimas gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
13.3. Teismo išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovai mokesčius mokesčių administratoriui apskritai būtų sumokėję, ieškovai laiko siurprizine ir nepagrįsta. Atsakovė neišreiškė jokių abejonių, neginčijo ieškovų suinteresuotumo, nepasisakė, jog jai trūktų duomenų ir todėl ji abejotų, ar ieškovai apskritai yra mokėję nekilnojamojo turto mokestį dėl ginčo patalpų. Teismas taip pat nepateikė šalims klausimo, ar ieškovai yra mokėję nekilnojamojo turto mokestį dėl ginčo patalpų, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovų reikalavimas nėra įmanomas pareikšti.
13.4. Pirmosios instancijos teismas laiku nevertino, ar ieškinyje nėra trūkumų, nenustatė termino jiems pašalinti (teismų praktikoje tas daroma: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-348-392/2019), taip pat ir kitos teismo sudėtys, kurios buvo pasisakiusios dėl ieškovų inicijuotos bylos teismingumo, net neužsiminė apie ieškinio trūkumus (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20782-861/2020; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr.e2-3317-853/2020).
14. Atsakovė UAB „Sveks“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas šioje civilinėje byloje, kadangi jis pats savaime nesukurtų, nepakeistų, nepanaikintų jokios prievolės, teisių ar pareigų atsakovei. Tokio pobūdžio reikalavimas susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, jo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą.
14.2. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudami tariamo įsiskolinimo dėl nesumokėto nuomos mokesčio, tačiau ieškiniu tokio reikalavimo nereiškė. Taip elgdamiesi ieškovai siekė išvengti žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškiant turtinį reikalavimą. Ieškovų veiksmai – pretenzijos dėl tariamo atsakovės įsiskolinimo reiškimas, jos pateikimas į bylą kaip įrodymo, patvirtina, jog ieškovai, pareikšdami reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir teismui jį tenkinus visiškai ar iš dalies, būtų su kitu ieškiniu kreipęsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės tariamą įsiskolinimą.
14.3. Nors ieškovai atskirajame skunde teigia, kad ieškinį pareiškė tik dėl to, kad mokestinių prievolių vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui, tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad jie yra sumokėję mokesčius, susijusius su ginčo nuomos sutartimi, ar kitokių argumentų dėl to, kad mokesčių administratoriui gali kilti/kilo klausimų dėl mokestinių prievolių nepateikė ir neišsakė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovai turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, todėl šios savo teisės savalaikiai neįgyvendino ir ja nepasinaudojo. Tik pirmosios instancijos teismui priėmus jų atžvilgiu nepalankų sprendimą, ieškovai prie atskirojo skundo pridėjo dokumentus bei nurodė aplinkybes, kurių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė ir jomis negrindė ieškinio reikalavimų. Ieškovai turėjo pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą ir būtent tai, kad ieškinio tenkinimas sukeltų ieškovams materialinius padarinius. Šios pareigos perkėlimas atsakovei ar teismui yra tik ieškovų gynybinė pozicija teismui nutraukus civilinę bylą.
14.4. Kilus ginčui ar neaiškumams dėl ieškovų mokestinių prievolių vertinimo mokesčių administratoriui, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp ieškovų ir mokesčių administratoriaus, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, o net ir darant prielaidą, kad ieškovai civilinę bylą išsikėlė tam, kad, kilus ginčui ar neaiškumui tarp ieškovų ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinių prievolių vertinimo nustatant nuomos pabaigos faktą, sprendimo tokioje byloje priėmimas atsakovei nesukurtų jokios prievolės, o tokio reikalavimo patenkinimas reikštų įrodymą kitai bylai su mokesčiu administratoriumi, tokio pobūdžio reikalavimas taip pat negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų A. V. B., R. B., K. B. ieškinį atsakovei UAB „Sveks“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė A. V. B. 2020 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (mokestiniai laikotarpiai 2017-2018 metai), išrašus iš mano VMI apie permokas/skirtumus už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 17 d., prievoles/delspinigius, R. B. 2020 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (mokestiniai laikotarpiai 2017-2018 metai), išrašus iš mano VMI apie permokas/skirtumus už 2020 m. birželio 8 d., prievoles/delspinigius, K. B. 2020 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (mokestiniai laikotarpiai 2017-2018 metai), išrašus iš mano VMI apie permokas/skirtumus už 2020 m. vasario 16 d., prievoles/delspinigius, A. V. B. 2020 m. kovo 31 d. prašymas grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (17.17-40) RES-53625 dėl papildomų dokumentų/duomenų, 2020 m. balandžio 9 d. – 2020 m. balandžio 16 d. susirašinėjimą su Valstybine mokesčių inspekcija. Ieškovai nurodo, kad šių įrodymų pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, nes nei atsakovė, nei teismas nekėlė klausimo apie faktines ieškovų mokestinių prievolių vykdymo aplinkybes, kurios pasirodė reikšmingos teismui priimant skundžiamą nutartį.
19. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsisakyti priimti papildomus įrodymus. Pažymi, nors ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie yra suinteresuoti nustatyti nuomos sutarties pabaigą, kad jų mokestinių prievolių vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu dokumentų, kuriuos pateikė su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors jokių kliūčių tam padaryti nebuvo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė byloje ieškovams nepalankų sprendimą, nelemia ieškovų teisės į papildomą įrodinėjimo procesą, t. y. teisės teikti papildomus įrodymus tam, kad pagrįstų savo reiškiamus reikalavimus.
20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus – nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, išrašus iš mano VMI apie permokas/skirtumus, prievoles/delspinigius, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, susirašinėjimą su Valstybine mokesčių inspekcija, sprendžia, kad šie įrodymai neturi įtakos sprendžiamo klausimo teisėtumui, kadangi yra susiję ne su reiškiamu ieškinio reikalavimu (pripažinti nuomos sutarties pabaigos terminą ieškovų nurodyta data), o su numanomu mokestiniu ginču. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be kita ko nurodė, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad jie mokesčius mokesčių administratoriui apskritai būtų sumokėję, tačiau ieškovai su tuo susijusio reikalavimo byloje nereiškė, todėl šie teismo teiginiai tiesiogiai nelemia nutarties teisėtumo, civilinę bylą nutraukus tuo pagrindu, kad byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su nuomos sutarties termino pabaiga, nesukels ieškovams materialiųjų teisinių padarinių. Be to, atsižvelgiant į ieškovų pateiktų įrodymų datas, tai, kad ieškovai ieškinio reikalavimą grindė ir aplinkybėmis dėl mokestinių prievolių vykdymo, ir tai, kad ieškovai, įgyvendindami dispozityvumo ir rungimosi principus, renkasi, kokiais įrodymais grįsti faktines aplinkybes, nesutiktina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad ieškovai turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovų su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus atsisako priimti.
Dėl civilinės bylos nutraukimo (ne)pagrįstumo
23. Ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami pripažinti, kad tarp jų ir atsakovės 2017 m. gegužės 1 d. sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. spalio 31 d. Ieškovai nurodė, kad jie siekia nustatyti nuomos sutarties pabaigos datą, kadangi yra suinteresuoti, jog jų mokestinių prievolių, kylančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pagrindu, vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui paminėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies vykdymo kontekste.
24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovų pareikštas reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir atsakovei nesukurtų jokios prievolės bei, atitinkamai, kreditoriaus reikalavimo teisės, kad šio reikalavimo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai sukūrimą, kas yra civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai, civilinę bylą pagal ieškovų pareikštą ieškinį atsakovei nutraukė.
25. Ieškovai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydami, kad ieškovų ieškinio tenkinimas sukeltų ieškovams materialinius teisinius padarinius, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija pripažintų teisingomis ieškovų pateiktas nekilnojamojo turto deklaracijas ir pagal jas vykdytas mokestines prievoles. Ieškovų nuomone, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovų reikalavimas nėra įmanomas pareikšti, kadangi nėra duomenų, jog ieškovas nekilnojamojo turto mokesčius apskritai būtų sumokėjęs. Pasak ieškovų, nei atsakovė nekėlė abejonių dėl tokių mokesčių sumokėjimo, nei teismas nepateikė šalims klausimo, ar šie mokesčiai sumokėti. Be to, ieškovai pažymi, kad apskritai teismas laiku nevertino, ar ieškinyje nėra trūkumų, nenustatė termino jiems pašalinti, taip pat ir kito teismo sudėtys, kurios buvo pasisakiusios dėl ieškovų inicijuotos bylos teismingumo, neužsiminė apie ieškinio trūkumus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimo ir taikymo klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
28. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 20 punktas).
29. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą, faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų reiškiamo reikalavimo pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovų reikalavimas pripažinti, kad tarp jų ir atsakovės 2017 m. gegužės 1 d. sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. spalio 31 d., negali būti laikomas tinkamai suformuluotu ieškinio reikalavimu CK 1.138 straipsnio prasme, ir nesukels ieškovams jokių materialinių teisinių padarinių. Pažymėtina, kad pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas apskritai yra įmanomas, tačiau įstatyme įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl teisės pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Teisė pripažįstama tuomet, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma, o pagal aplinkybes gali būti apginta teismo sprendimu ją pripažinus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2002). Šiuo atveju ieškovų ginčo teisenos tvarka reiškiamas reikalavimas, nors ir suformuluotas kaip reikalavimas dėl pripažinimo, pats savaime, kartu nereiškiant materialinius teisinius padarinius sukeliančio kito reikalavimo, savo esme yra tik faktinė aplinkybė, galinti būti ieškinio pagrindu, tačiau jos nustatymas nenagrinėtinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas.
31. Ieškovai nurodė, kad reikalavimą pripažinti nuomos sutarties pabaigą ieškovų nurodyta konkrečia data reiškia, turėdami tikslą, kad jų mokestinių prievolių vertinimas nekeltų jokių neaiškumų mokesčių administratoriui Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies vykdymo kontekste. Pasak ieškovų, ieškinio tenkinimas sukeltų ieškovams materialinius padarinius, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija pripažintų teisingomis ieškovų pateiktas nekilnojamojo turto deklaracijas ir pagal jas vykdytas mokestines prievoles.
32. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Minėto įstatymo 9 skyriuje „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ reglamentuota mokestinių ginčų sprendimo tvarka ir šiuos ginčus nagrinėjantys subjektai.
33. Šiuo atveju ieškovai, teikdami ieškinį bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka, reiškiamu reikalavimu realiai siekia ne sukurti materialinius teisinius padarinius, tačiau konstatuoti faktą (konkrečią nuomos sutarties pabaigos datą), kurį galėtų panaudoti su mokesčių administratoriumi kilusiame ginče, kuris, beje, turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, spręsti. Ieškovų šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas savo esme yra tik priemonė (pripažintinas faktas), kuri padėtų siekiant realių pasekmių – sprendžiant klausimus dėl ieškovų mokestinių prievolių vykdymo. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad tai yra mokestinio ginčo dalykas ir todėl tokios aplinkybės įrodinėtinos mokestiniame ginče. Tuo tarpu pateikę ieškinį teismui ir inicijavę civilinę bylą, reikšdami reikalavimą pripažinti, kad nuomos sutartis pasibaigė konkrečiu terminu, ieškovai materialinius teisinius padarinius sukeliančio reikalavimo, nagrinėtino civilinio proceso tvarka, neformuluoja.
34. Paminėtina, kad suinteresuotumas civiliniame procese turi būti nukreiptas į rezultatą, reiškiamas ieškinio reikalavimas turi sukelti materialinius teisinius padarinius. Kadangi ieškovų reiškiamas reikalavimas savaime nesukuria jiems jokių materialinių teisinių padarinių, o jo patenkinimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikštų tik prejudicinio fakto kitai bylai nustatymą, konstatuotina, kad civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia pagrįstai nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
35. Ieškovai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto dėl ieškinio dalyko, tačiau nutraukė civilinę bylą.
36. Minėta, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Taigi tai, ar teismas taikys ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tiesiogiai priklauso nuo byloje susiklosčiusios procesinės situacijos. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas apeliantams termino ieškinio trūkumams pašalinti, o bylą nutraukdamas kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, esminio procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė. Be to, pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pagal ieškovų nurodomas faktines aplinkybes matyti, jog ieškovai nesiekė civilinių materialiųjų teisinių padarinių, tačiau siekė nustatyti nuomos sutarties pabaigos faktą, turėdami tikslą jį panaudoti mokestiniame, o ne civilinio proceso tvarka nagrinėjamame ginče.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, taip pat įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 600 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą).
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
41. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.15 punkte numatyta, kad už atskirojo skundo surašymą rekomenduotinas maksimalus dydis yra 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių); pagal 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taigi ir už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 0,4. Atsakovės išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą faktiškai patirtos 2020 m. IV ketvirtį (2020 metų gruodžio mėn.), todėl apskaičiuojant maksimalų dydį, taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 398,50 Eur, ir maksimalus priteistinas išlaidų dydis sudarytų 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4). Šiuo atveju atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašo priteisti iš ieškovų 600 Eur sumą.
42. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
43. Teismas, vertindamas išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio pagrįstumą, sprendžia, kad jos ne tik viršija maksimalų priteistiną išlaidų dydį, tačiau šiuo atveju atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas nereikalavo specialių žinių, jame neanalizuojama teismų praktika, nekeliami sudėtingi teisės klausimai, todėl konstatuotina, kad prašomos priteisti 600 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą yra per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintinos. Atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistinos 300 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą, t. y. po 100 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovų A. V. B., R. B., K. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sveks“, juridinio asmens kodas 300650556, 300 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 100 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovo, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Giedrė Čėsnienė