Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-429-798-2015].docx
Bylos nr.: 2A-429-798/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Advokatas Mindaugas Paukštė atsakovo atstovas
Liertuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 125709291 Ieškovas
Vilniaus miesto VPK Kelių policijos valdyba kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Ieškinio senatis:
Ieškinio senaties terminai
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Procesinių dokumentų įteikimas:
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-429-798/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12126-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 44.5.2.4; 73.2.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. balandžio 30 d.

 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje vienasmeniškai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovams J. K. ir (duomenys neskelbtini)(M. B.) dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo E. P.,

                                                                                                                                                         

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patikslintame ieškinyje prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 2169,41 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniuje 2009 m. rugpjūčio 12 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu E. P. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino M. N. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusi atsakovei J. K., nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. „GF Forsakringsaktiebolag“ filialas (buvęs filialas „Nordicia Draudimas“), vykdydamas paslaugų teikimo sutarties Nr. 13 nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, kompensavo S. N. padarytą 2169,41 Lt žalą. O ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo minėtai draudimo bendrovei 2169,41 Lt draudimo išmoką.

Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nurodytu automobiliu nesinaudojo. Atsakovas (duomenys neskelbtini)informavo atsakovę, kad jokiame eismo įvykyje minėtas automobilis nedalyvavo. E. P. nepažįsta. Eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė abu vairuotojai, nurodytas automobilio numeris yra akivaizdžiai ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) Pirmą kartą apie ieškinį atsakovė J. K. sužinojo gavusi ieškinį. Ieškinys pareikštas pažeidus ieškinio senaties terminą. Ieškinys atmestinas pritaikius ieškinio senaties terminą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė solidariai iš atsakovų J. K. ir (duomenys neskelbtini)ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 2169,41 Lt nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir lygiomis dalimis 71,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 35,50 Lt iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų J. K. ir (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 40,30 Lt teismo pašto išlaidų, t. y. po 20,15 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais bei šalių paaiškinimais, nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu ginčijamas automobilis (atsakovams J. K. ir (duomenys neskelbtini)priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė žalą M. N. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žala buvo kompensuota ieškovo, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17-18 straipsnių nuostatomis bei 2008 m. gruodžio 10 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 13 nuostatomis. Žalą M. N. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini) padarė vairuotojas trečiasis asmuo E. P., kurio bylos nagrinėjimo metu rasti nepavyko, kadangi duomenų bazėse nėra duomenų apie šį asmenį, juolab, kad deklaracijoje nėra nurodytas asmens kodas ar kiti jį identifikuojantys duomenys. Teismas pažymėjo, kad netikslūs kaltojo už padarytą žalą vairuotojo duomenys įrašyti eismo įvykio deklaracijoje neatleidžia automobilio savininko nuo atsakomybės, kai automobilis perduotas nesudarius privalomojo draudimo sutarties. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovams priklausęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. K. vardu, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo patirti ieškovo nuostoliai. Teismui nustačius, kad atsakovai pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdė, eismo įvykio metu draudimo polisas buvo negaliojantis, pripažino, kad automobilio savininkų atsakovų atsakomybė kyla dėl įstatymo imperatyvo ir draudžiamosios įstatymo normos pažeidimo. Teismas konstatavo, kad Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovų neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis). Kadangi iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tai teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia – 2009 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, ieškinys pareikštas – 2012 m. rugpjūčio 29 d., atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi abu atsakovai buvo automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkai, kuriems automobilis priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai žalos atlyginimą ieškovui priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

             

Apeliaciniame skunde atsakovė J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei pateiktą pasibaigus ieškinio senaties terminui, o jei teismas nenustatys senaties termino pažeidimo, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl bylos esmės. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, neišsiaiškino trečiojo asmens tapatybės. Nei vienas įvykio dalyvis nenurodė, kad autoįvykyje dalyvavo būtent automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes trečiasis asmuo E. P. nebuvo rastas, o liudytojas M. N. prisiminė tik tai, kad į jį atsitrenkė (duomenys neskelbtini) markės automobilis. Teismas nenustatė esminių faktinių aplinkybių – kas dalyvavo eismo įvykyje, koks automobilis, kas vairavo automobilį, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, kad yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Dėl senaties termino. Teismas neteisingai vertino senaties termino taikymą šioje byloje. Teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius šioje byloje, todėl priėmė neteisingą sprendimą ieškinio senaties termino taikymo klausimu, tuo nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju susiklostė subrogacijos teisiniai santykiai, todėl draudiko reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinys pateiktas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, atsakovei prašius jį taikyti, ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

             

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

 

Dėl automobilio, jį vairavusio asmens sukėlusio  eismo įvykį, nustatymo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė, kas vairavo automobilį, taip pat pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, klaidingai sprendė dėl automobilio, dalyvavusio autoįvykyje, bei jo savininkų.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius byloje įrodymus, t. y. įvykio deklaraciją (t. 1; b. l. 3), VĮ Regitros išrašus (t. 1; b. l. 4, 57-58), įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. CO15233  (t. 2; b. l. 1-2) konstatavo, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė žalą M. N. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, darydamas šią išvadą, taip pat rėmėsi ir minėto asmens parodymais. Ginčo, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. M. N. vairuojamam automobiliui kilo žala ir kad jam žalą padarė (duomenys neskelbtini)automobilis nagrinėjamoje byloje nekilo. Ginčas kilo dėl automobilio, atsakingo už eismo įvykį, valstybinio numerio, t. y. ar būtent  (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) padarė žalą. Apeliantė nurodė, kad iš eismo įvykio deklaracijos nėra aiškus automobilio valstybinis numeris. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojas M. N. nurodė, jog eismo įvykyje dalyvavo Mercedes S klasės automobilis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantės nurodyti automobiliai, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) nėra Mercedes S klasės automobiliai. Kitų argumentų, galinčių pagrįsti, kad eismo įvykyje dalyvavo kitas, o ne atsakovų, automobilis atsakovai nenurodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už eismo įvykį 2009 m. rugpjūčio 12 d. yra atsakingas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino rašytinius įrodymus, jų visumą, ištyrė kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą, nustatė bylai reikšmingą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie automobiliai dalyvavo eismo įvykyje. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį atsakingas pastarojo automobilio vairuotojas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl vairuotojo, vairavusio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nagrinėjamoje byloje žala nukentėjusiajam buvo padaryta atsakovams nuosavybės teise priklausiusia transporto priemone (automobiliu), kuri turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Taigi ši pareiga teko atsakovams, kurie jos neįvykdė. Tačiau vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrą teisinę pareigą, elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, nagrinėjamos bylos atveju negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-555/2013).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Nagrinėjamu atveju apeliantei, siekiančiai įrodyti, kad jai nekyla turtinė atsakomybė, turėjo pareigą nurodyti aplinkybes, šalinančias jos civilinę atsakomybę, bei jas pagrįsti leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nei apeliantė, nei atsakovas (duomenys neskelbtini)tokių duomenų nepateikė. Įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka atsakovams, todėl jie turėjo nurodyti jų automobilį eismo įvykio metu vairavusį asmenį ar kitas su automobilio naudojimusi susijusias aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neturi teisinės reikšmės, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, nes atsakovai nenurodė, jog galimybę valdyti neapdraustą transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Dėl šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

 

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovo reikalavimui yra taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš subrogacijos (draudimo) teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykyje nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Nors kilus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo kilo naudojant apdraustą ar neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-198/2009).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublik?s teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Kai transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalis). Taigi nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. E. S. , R. O., bylos Nr. 3K-3-271/2012). Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ar jų savininkų ir Biuro nesusiklosto. Tuo tarpu subrogacija – tai draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (CK 6.1015 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Biuras kompensavo draudimo bendrovės „GF Forsakringsaktiebolag“ išmokėtą draudimo išmoką todėl, kad eismo įvykį sukėlė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonė. Taigi tarp atsakovų ir Biuro draudimo (subrogacijos) santykiai nesusiklostė.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir apeliantės susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kaip minėta, apeliantės bei atsakovo M. B., kaip neapdraustų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkų, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad jie neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam (ar pačiam) asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl šių pažeidimų Biurui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl apeliantės bei atsakovo (duomenys neskelbtini) neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje Biuro reikalavimui priteisti iš atsakovų Biuro kompensuotą draudimo bendrovės „GF Forsakringsaktiebolag“ nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                       Antanas Rudzinskas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-555/2013
  • 3K-3-198/2009
  • 3K-3-271/2012
  • CK6 6.1015 str. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)