Administracinė byla Nr. eI-1701-463/2017
Proceso Nr. 3-61-3-04692-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui R. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui, atsakovės atstovei Agnei Žiedelytei-Gudei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Giedriui Gauliai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. P-1285 „Dėl gr. R. Z. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Įsakymu nepagrįstai buvo nutrauktas jo, pretenduojančio užimti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro žvalgybos specialisto, kurioms užimti reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, kandidatūros tikrinimas. Pasak pareiškėjo, kandidatūros tikrinimo metu surinkti duomenys yra neobjektyvūs, neteisingi ir nepatikimi, pažeidžiantys proporcingumo principą. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo tyčios nuslėpti informaciją. Pareiškėjas, pildydamas užpildytos formos klausimyną, atsakydamas į klausimą, ar buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atsakė neigiamai, kadangi šio fakto neprisiminė. Pažymėjo, kad jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas seniai – daugiau nei prieš 10 metų, kai buvo paauglys, nebuvo nuteistas, nepatyrė jokių baudžiamojo poveikio priemonių, teisiniais klausimais rūpinosi jo tėvai. Vykusio pokalbio metu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigūnai pareiškėjui neuždavė šio klausimo ir aplinkybių nepatikslino. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus raštu, jis nebuvo patikrintas poligrafu. Be to, akcentavo, kad jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnį, o klausimyne pateiktas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal kitus BK 36–40 straipsnius.
Taip pat pareiškėjas nesutiko su atsakovės išvada, kad bandė nuslėpti ar nuslėpė informaciją dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kurio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pasak pareiškėjo, jis neigiamai atsakė į šį klausimą, nes suprato, kad pareiškėjas turėjo būti baustas už administracinius pažeidimus, tiesiogiai susijusius su alkoholio vartojimu. Pokalbio metu pareiškėjas pareigūnui nurodė, kokius buvo padaręs administracinius pažeidimus, kurio metu buvo išgėręs. Teigė, kad netinkamai suprato klausimą, todėl ir pažymėjo neigiamą atsakymą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad neturėjo pagrindo sąmoningai slėpti informacijos ar nuslėpti aplinkybių dėl nurodytų pažeidimų, todėl teigė, kad Įsakymas priimtas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjus visos medžiagos. Nepagrįstai atsakovė nustatė informacijos slėpimo faktą ir nepagrįstai pripažino pareiškėjo savybę – nesąžiningumą. Atsakovė asmeninių pareiškėjo savybių nevertino. Pareiškėjo manymu, jo praeityje padaryti pažeidimai nesudaro pagrindo manyti, kad tokie pažeidimai kartosis ateityje ir jį vertinti kaip nesąžiningą. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui atimta galimybė siekti karjeros. Nebuvo surinkta duomenų, kad pareiškėjas yra nepatikimas ar nelojalus Lietuvos valstybei.
Akcentavo, kad tikrinimas buvo pradėtas 2016 m. vasario mėn., o Įsakymas priimtas praėjus 9 mėn. – 2016 m. lapkričio 4 d. nuo patikrinimo pradžios, pažeidus Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 17 straipsnio 7 dalį.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Krašto apsaugos ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Jame nurodytas teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad sprendimas neišduoti leidimo buvo priimtas patikslinus pareiškėjo nurodytą informaciją pokalbio metu. Sprendimą nutraukti lėmė VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. pareiškėjas tikrinimo metu nuslėpė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nuslėpė, kad buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Pareiškėjui pateikti klausimai buvo aiškūs. Pareiškėjas į klausimą, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakė neigiamai. Įvertinus surinktą medžiagą atsakovė nustatė priešingai. Taip pat pareiškėjas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų padarytų apsvaigus nuo alkoholio atsakė neigiamai, nors ne kartą buvo baustas, todėl negalėjo tokių įvykių neprisiminti. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. pareiškėjas 12 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš kurių 5 kartus už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Tikrinimo metu buvo nustatyta pareiškėjo asmeninė savybė nesąžiningumas, kuris pasireiškė informacijos apie įtarimus baudžiamojoje byloje, administracines nuobaudas slėpimu kandidatūros tikrinimo metu. Atsakovės teigimu, tokie pareiškėjo veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo atsakingai užpildyti klausimyną bei pokalbio metu pateikti informaciją, kadangi jis prieš pildydamas klausimyną yra įspėjamas, jog nuslėpus arba pateikus melagingus biografijos ar kitus duomenis, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nebus išduodamas.
Akcentavo, kad Krašto apsaugos ministerija, kaip paslapčių subjektas, yra atsakingas už įslaptintos informacijos apsaugą, turėjo pagrindo abejoti pareiškėjo patikimumu, todėl priimtas sprendimas yra proporcingas turimai informacijai apie pareiškėją.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir nesutiko su pareiškėjo skundu. Pažymėjo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime iš esmės nurodė tokius pačius argumentus, kaip ir atsakovė.
Pabrėžė, kad klausimyne nurodyti kalsimai buvo aiškūs. Be to, pokalbio metu su Departamento pareigūnu, pareiškėjas atsakė neigiamai į klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, administracinės atsakomybės taikymu, padarius pažeidimus apsvaigus nuo alkoholio. Akcentavo, kad pareiškėjas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo beveik pilnametis, jam buvo likę 7 dienos iki pilnametystės. Pareiškėjas pokalbio metu patvirtino, kad klausimai buvo aiškūs ir suprantami. Akcentavo, kad nesvarbu dėl kokių priežasčių pareiškėjas nuslėpė prašomą informaciją, esminė aplinkybė, kad pareiškėjas tikrinimo metu vengė atskleisti informaciją apie save, kuri yra neigiama ir jam nepalanki. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra gerai charakterizuojamas ir juo pasitiki vadas, kuris nėra paslapčių subjektas ar institucija išduodanti leidimus, nepatvirtina, jog asmuo gali būti laikomas patikimu ir gali dirbti su įslaptinta informacija. Akcentavo, kad patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma – informacijos slėpimas, nesąžiningumas – pareiškėjo asmenybę charakterizuoja neigiamai ir neleidžia juo besąlygiškai pasitikėti.
Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog kandidatūros tikrinimas užtruko ilgiau nei nustatyta VTPĮ 17 straipsnyje, nėra reikšminga vertinant asmens patikimumą dirbti su įslaptinta informacija. Nustatytas terminas nėra naikinamasis ir tikrinančiam subjektui neatlikus patikrinimo procedūrų per nustatytą terminą, neatsiranda besąlyginė pareiga asmeniui išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija bei neprarandama galimybė atlikti pavestus veiksmus.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 18 d. užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, pretenduodamas užimti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro žvalgybos specialisto pareigybę.
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 2 d. pateikė paaiškinimą, atsakydamas į pateiktus klausimus.
Departamentas 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 1S-3264, vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, pateikė siūlymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Krašto apsaugos ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2016 m. spalio 20 d. posėdžio protokole Nr. SPEK-3 nutarta pritarti Departamento pasiūlymui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. P-1285 priimtas vadovaujantis VTPĮ (redakcija galiojusi iki 2016 m. spalio 1 d.) 17 straipsnio 5 dalimi, nustačius, kad pareiškėjas neatitiko VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytos aplinkybės, t. y. tikrinimo metu nuslėpė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 4 dalimi ir BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, taip pat nuslėpė administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio bei VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, nes buvo nustatyta pareiškėjo asmens savybė – nesąžiningumas, pasireiškusi informacijos nuslėpimu.
Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka.
VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.
VTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Departamentas, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje išvardijamos aplinkybės, kai neišduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui, o to paties straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta kita aplinkybė, kad tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Departamentas tikrinimo metu dėl pareiškėjo nusikalstamos veikos ir informacijos apie tai nuslėpimo nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2007 m. kovo 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. N1-80-287/2007, teismo nuosprendžiu baudžiamąją bylą nutraukė ir pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi ir BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais (nepilnametis pirmą kartą padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, prisipažino įvykdęs nusikaltimus, gailisi, atlygino žalą ir atsiprašė nukentėjusiųjų). Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas buvo laikinai sulaikytas bei du kartus apklaustas: 2007 m. kovo 24 d. ir 2007 m. kovo 25 d., apklausų metu pripažino įvykdęs nusikalstamas veikas, papasakojo įvykio aplinkybes ir pats pasirašė apklausų protokoluose.
Pareiškėjas, pildydamas 2016 m. vasario 18 d. klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – ir Klausimynas), atsakydamas į 39 klausimą: „Ar Jūs kada nors buvote atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, kai yra lengvinančių aplinkybių, dėl aktyvaus padėjimo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas)? (Jei taip, pateikite kuo išsamesnę informaciją)“, atsakė neigiamai.
Teismas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo atleistas pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir šių aplinkybių neturėjo nurodyti, kadangi tokio atleidimo pagrindo nebuvo nurodyta Klausimyne, atmeta kaip nepagrįstus. Klausimyno 39 klausime nurodytas konkretus ir aiškus klausimas, ar kada nors asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o skliausteliuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, t. y. nepilnametis pirmą kartą padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, prisipažino įvykdęs nusikaltimus, gailisi, atlygino žalą ir atsiprašė nukentėjusiųjų, patvirtina, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir į kausimą turėjo atsakyti teigiamai.
Taip pat byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pokalbio metu su Departamento pareigūnu, atliekančiu kandidatūros patikrinimą, į klausimus, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu, tai yra „Ar Jūsų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, gal buvote patrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Ar Jums teko duoti kokius nors parodymus teisėsaugos institucijoms? Ar esate padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, kuri nebuvo išaiškinta, už kurią nebuvote nubaustas?“, atsakė neigiamai ir jokios informacijos pareigūnui apie padarytą nusikalstamą veiką nenurodė, taip pat nesitikslino klausimų ir nenurodė, kad jų nesuprato.
Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę papasakoti apie nusikalstamos veikos padarymą, tačiau šio fakto jis atsakovui nenurodė, jokios informacijos šiuo klausimu nepateikė. Pareiškėjui buvo iškelta tik viena baudžiamoji byla. Jis veikos padarymo metu – 2007 m. kovo 23 d. buvo jau beveik pilnametis (iki pilnametystės trūko savaitės). Savo poelgį turėjo suprasti ir atitinkamai jį įvertinti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis šio įvykio neprisiminė ir kad atitinkamai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, kaip nepilnamečio, Klausimyne nebuvo nurodyta, vertintini kaip subjektyvūs pareiškėjo teiginiai, kurie nepaneigia Departamento metu surinktos informacijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir apklaustas, tokias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai: 2007 m. kovo 24 d. ir 2007 m. kovo 25 d. įtariamojo apklausos protokolai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas Klausimyne neigiamai atsakė ir į 38-ąjį klausimą: „Ar Jums dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo įteiktas (pareikštas) pranešimas apie įtarimą, surašytas kaltinamasis aktas, surašytas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, arba dėl Jūsų galimai nusikalstamos veikos teisme buvo nagrinėta byla privataus kaltinimo tvarka? (Jei taip, pateikite kuo išsamesnę informaciją).“ Taigi, ir į šį klausimą pareiškėjas pateikė neteisingą atsakymą.
Taip pat Departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuslėpė faktus ir dėl administracinių nuobaudų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Klausimyno 34-ąjį klausimą: „Ar Jums buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, susijusius su psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, vartojimu, ar už pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, toksinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatsižvelgiant į tai, ar nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs? (Jei taip, nurodykite, kada ir pagal kokį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį buvote nubaustas)“, atsakė neigiamai.
Departamentas pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas 2007–2014 m. 5 kartus buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalimi; 2008 m. lapkričio 2 d. už girto pasirodymą viešoje vietoje pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalimi; 2009 m. kovo 25 d. už smulkų svetimo turto pagrobimą pagal ATPK 50 str. (pažeidimą padarė būdamas neblaivus); 2009 m. gegužės 24 d. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje pagal ATPK 178 str. 2 d.; 2009 m. spalio 5 d. už nedidelį chuliganizmą pagal ATPK 174 straipsnį (pažeidimą padarė būdamas neblaivus – 1,28 promilės, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą). Iš pateiktų duomenų matyti, kad administracinės nuobaudos už pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, pareiškėjui buvo paskirtos 3 kartus, o už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje – 2 kartus. Klausimyno 34-ajame klausime aiškiai suformuluotas klausimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar asmuo buvo baustas už pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Departamento nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokius administracinius teisės pažeidimus buvo padaręs ir akivaizdu, kad klausimyno 34-ajame klausime pateikė neteisingą informaciją.
Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 2 d. pokalbio metu prisiminė vieną padarytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad 2009 m. būdamas neblaivus iš parduotuvės pavogė 0,2 1 talpos stipraus alkoholinio gėrimo butelį, bei nurodė, kad Klausimyne šio fakto nenurodė, nes buvo pamiršęs, jog tuo metu buvo neblaivus. Be to, pareiškėjas nurodė, kad daugiau administracine tvarka už pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nebuvo baustas.
Pareiškėjo teiginiai dėl neaiškiai suformuluoto klausimo atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, girto pasirodymą viešojo vietoje ir kitų neblaivaus padarytų pažeidimų. Nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymas akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, turėjo suprasti ir suvokti, klausimo esmę bei atitinkamai atsakyti teisingai į šiuos klausimus. Pareiškėjas tikslių administracinių pažeidimų padarymo datų galėjo neprisiminti, tačiau iš esmės negalėjo neprisiminti fakto, jog apskritai nėra padaręs tokių administracinių teisės pažeidimų. Minėta, kad pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nebuvo nurodęs pastabų, jog Klausimyne suformuluoti klausimai buvo neaiškūs ir nesuprantami. Tik skunde teismui šias aplinkybes nurodė. Pokalbio metu pareiškėjas turėjo galimybę patikslinti informaciją ir atitinkamai apie pažeidimus, kurie susiję su alkoholio vartojimu, atsakovui pateikti. Pažymėtina, kad apie kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjas pokalbio metu išsamiai nurodė.
Be to, atsakovas tikrinimo metu nustatė ir kitą savarankišką leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindą, įtvirtintą VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte, t. y. kad nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Iš Departamento pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuslėpė faktus apie padarytą nusikalstamą veiką bei administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, pareiškėjas neigiamai charakterizuojančių aplinkybių apie save nenurodė. VTPĮ nėra nurodytų jokių aplinkybių, kurios informacijos nepateikimą sietų su tam tikrais pareiškėjo motyvais. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas nurodė, jog jis nesiekė sąmoningai nuslėpti informacijos, nepaneigia Departamento tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Teismas pareiškėjo argumentus, kurie grindžiami pamiršimu ar klausimo nesupratimu atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Teismas sutinka su Departamento išvada, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną ir pokalbio metu, nuslėpė informaciją ir pateikė melagingus biografijos faktus. Pareiškėjas pasirašė dėl neigiamų pasekmių, kurios galėtų kiltų nurodžius melagingus biografijos faktus, t. y. kad jam nebus išduotas reikiamas leidimas. Taigi, pareiškėjas turėjo suprasti ir pateikiamų atsakymų svarbą. Pats pareiškėjas patvirtino, kad pateikti atsakymai į klausimus yra išsamūs ir teisingi. Taip pat pareiškėjas ir prieš pokalbį su Departamento pareigūnu buvo pasirašytinai supažindintas su VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto turiniu, o pokalbiu pabaigoje pasirašė po tekstu ir patvirtino, kad surašytą paaiškinimą perskaitė ir iš jo žodžių surašyta teisingai.
Konstatuotina, kad pagrįstai tikrinimo metu nustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindas, numatytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas – pareiškėjo asmens savybė – nesąžiningumas, nes jis nuslėpė aukščiau nustatytus duomenis. Minėtų pažeidimų padarymo faktus pareiškėjas nuslėpė kandidatūros dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tikrinimo metu. Šiuo atveju nesvarbu, kada tie pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjas nepaneigė Departamento kandidatūros patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad surinkti duomenys yra objektyvūs ir teisingi. Tyrimas atliktas tinkamai išnagrinėjus nustatytas aplinkybes.
Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas tiesioginio vadovo – vado, tačiau toks vertinimas nepatvirtina, jog asmuo gali būti laikomas patikimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija VTPĮ prasme, nepaisant kandidatūros tikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Būtent paslapčių subjekto vadovui suteikti įgaliojimai veikti pagal VTPĮ, siekiant konstituciškai svarbių tikslų, tai yra užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelia galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad: asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama (pvz., 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).
Pareiškėjas teigė, kad pareiškėjo kandidatūros tikrinimas atliktas pažeidus VTPĮ 17 straipsnio 7 dalyje nustatytus terminus.
VTPĮ 17 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą per 90 darbo dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą.
Pareiškėjas Klausimyną užpildė 2016 m. vasario 18 d. (Klausimyno 1 lapą specialistė pasirašė 2016 m. vasario 26 d.), o Įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. praleidus VTĮ 17 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą kandidatūros terminą.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodytas kandidatūros tikrinimo terminas nėra naikinamasis ir tikrinančiam subjektui, neatlikus tikrinimo procedūrų per nurodytą terminą, neatsiranda besąlyginė pareiga asmeniui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir neprarandama galimybė atlikti pavestus veiksmus (pvz., 2014 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje A552-775/2014).
Nagrinėjamu atveju, šis procedūrinis pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis ir nesudaro pagrindo naikinti Įsakymo. Pareiškėjas apskundė teismui Įsakymą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas kaip visų anksčiau nustatytų aplinkybių visuma.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Departamentas, tikrindamas pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūrą tinkamai įgyvendino VTPĮ įtvirtintas teises ir pareigas, t. y. surinko pakankamai patikimos informacijos apie pareiškėją, surinktą informaciją išanalizavo ir tinkamai įvertino. Teismas sutinka su atsakovo Įsakyme pateiktu vertinimu, kuris priimtas, be kita ko, atsižvelgus ir į 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. IS-3264, ir į Krašto apsaugos ministerijos specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2016 m. spalio 20 d. posėdžio protokolo Nr. SPEK-3 išvadą, kad tikrinimo metu surinkti faktai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad pareiškėjas Departamentui nuslėpė biografijos faktus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bei apsvaigus nuo alkoholio padarytus administracinius teisės pažeidimus (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Tokios aplinkybės patvirtina pareiškėjo savybę nesąžiningumą, kuris pasireiškė informacijos nuslėpimu (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas) ir kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Teismo vertinimu, krašto apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai Įsakyme konstatavo, kad yra pagrindas vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalies 13, 20 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu nutraukti pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą ir neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Darytina išvada, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjo skundo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Jolanta Malijauskienė
Rūta Miliuvienė