Administracinė byla Nr. eI2-18971-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05098-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3; 57.3; 57.4 |
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
sekretoriaujant Laurai Mingėlienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui,
atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei Violetai Jegorovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Romega“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. MĮPN-170 „Dėl UAB „Romega“ Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjai už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 1890 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas), taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodo:
1.1. Kauno VMVT Kauno apygardos priežiūros skyrius 2023 m. spalio 12 d. planinės kontrolės metu iš UAB "Alevista", adresu (duomenys neskelbtini), atrinko 5 vnt. (1,525 kg, 1,035 kg. 1,75 kg, 1,515 kg, 1,525 kg) viščiukų broileriu? skerdenos, A klasė, atšaldytos, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija, produkto pagaminimo žaliava gauta is? UAB „Romega“, mėginiai Salmonella spp./ 25 g aptikimui (2023 m. spalio 12 d. Maisto / pašarų mėginiu? paėmimo tirti aktas Nr. 33MTA-4352).
1.2. 2023 m. spalio 23 d. gautame Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – NMVRVI) tyrimo protokole Nr. 3-23/10518/1-5 M (toliau – Tyrimu? protokolas) nustatyta, kad tirtuose (Nr. 2, Nr.3, Nr. 5) 3 iš 5 mėginiuose aptikta Salmonella Infantis/25 g.
1.3. 2023 m. spalio 25 d. Kauno VMVT atliko neplanini? pareiškėjos patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akta? Nr. 33GMTS-1130 (toliau – Patikrinimo aktas). Šio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos gauta 8400,00 kg viščiuku? broileriu? skerdenos, A klasės, atšaldytos, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija, kuri užauginta ir paskersta Lenkijoje, be to, su prekybos dokumentais Nr. WZ 2561/012023, 2023-10-11 Faktūra FD/231/01022, gauta 3000 kg, iš viso gauta 11400 kg.
1.4. Atliktas žaliavų atsekamumas: žaliava gauta pagal sąskaita faktūra FD\231/01018, FD| 231/0\022 Nr. 3240494613 i? gamyba nukreipta 2023-10-12 viščiukas broileris šviežias, A klase?, partijos Nr. 07310\23, viso 3570 kg, suteiktas partijos Nr. L 081-10.23. Pagal pateiktus pareiškėjos transakcijų duomenis nustatyta, kad iš viso į gamybą pateikto kiekio 3570 kg buvo išpjaustyta ir sušaldyta 563,98 kg, produkcijos, 3006,02 kg parduota šviežios paukštienos ir jos daliu?. Parduota šviežia viščiuku? skerdenų 825 kg tiekėjo pakuotėse kitoms įmonėms. Visa produkcija išplatinta Lietuvos Respublikos rinkoje. Pareiškėjos atsakingo asmens teigimu (komercijos direktoriaus), visa sušaldyta produkcija 563,98 kg yra laikoma žaliavų šaldiklyje. 2023 m. spalio 12 d. pareiškėja pardavė UAB „Alevista“ viščiuku? broileriu? skerdenas, atšaldytas, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija 7005 kg su PVM sąskaita faktūra ROV Nr. 015/286.
1.5. 2023 m. spalio 27 d. Kauno VMVT paskelbė Skubu? pranešimą apie nesaugu? maistą ir pašarus Nr. 20231027-00-(89) (toliau – ir Skubus pranešimas), kuriame nurodė, kad atšaldytoje viščiuku? skerdenoje iš Lenkijos aptikta Salmonella Infantis/25 g.
1.6. Remiantis turimais faktiniais duomenimis, Kauno VMVT 2023 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-327 „Dėl produkto (-u?) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai: viščiukus broilerius, atšaldytus, A klasės, kilmės šalis Lenkija, Gorni Spolka z Organiczona Opdowiedzialnoscia Sp. K., Sympatyzcna 22, 11-500 Antonowo, veterinarinio patvirtinimo Nr. PL 28063901WE, gautus su dokumentu Nr. WZ254/10/2023, faktūra FD/23/10/018, 2023-10-11 prekybos dokumentu Nr. WZ 256/10/2023, 2023-10-11 faktūra DF/23/10/002, partijos Nr. 07310/23, tinka vartoti iki 2023-10-17, iš viso 11400 kg, kuriuose nustatyta Salmonella Infantis/ 25 g (toliau – Nesaugus produktas). Sprendimu pareiškėjai ne tik uždrausta tiekti rinkai Nesaugu? produktą, bet ji taip pat buvo įpareigota susigrąžinti Nesaugų produktą iš vartotoju?, pašalinti ji? iš rinkos ir sunaikinti.
1.7. Tyrimas užbaigtas Kauno VMVT 2023 m. gruodžio 20 d. surašius Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-78 (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja nesilaikydama Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktu? reikalavimu?, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimu? pateikė rinkai Nesaugu? produktą ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dali?.
1.8. Protokole pažymėta, kad pareiškėja Maisto įstatymą? pažeidė? pakartotinai; pareiškėjos atsakingi asmenys geranoriškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, pateikė visa? prašoma? informacija?.
1.9. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes VMVT Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų bylų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), skundžiamu Nutarimu patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė 1890 Eur baudą.
1.10. Pareiškėja mano, kad atsakovo VMVT Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
1.11. Kaip galima spręsti iš skundžiamame VMVT Nutarime nurodytų aplinkybių, pareiškėja pripažinta padariusi Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pirma į Lietuvos Respublikos rinką pateikė ir joje išplatino Nesaugų produktą, nes 2023 m. spalio 12 d. atlikus planinę kontrolę UAB "Alevista", 3 iš 5 šio produkto pagaminimo žaliavos, gautos iš pareiškėjos, mėginiuose aptikta Salmonella Infantis.
1.12. Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja padarė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi nutarime neatsižvelgiama į pareiškėjos, kaip didmeninės šaldytos mėsos produkcijos platintojos, vykdomos veiklos specifiką: šaldyta ir sandariai supakuota produkcija nuperkama Lenkijoje, t. y. Europos Sąjungos rinkoje, iš sertifikuoto gamintojo, kuris pardavimo metu pareiškėjai pateikia produkcijos atsitikimo saugaus maisto reikalavimams dokumentus. Pardavėjo pateiktas dokumentas apie skerdimui siunčiamų gyvūnų maisto grandinę patvirtina, kad atlikus broilerių salmonelių bakterijų testus, teigiamų testų nebuvo. Be to, pardavėjo pateiktas Veterinarijos sertifikatas taip pat patvirtina, kad prieš skerdimą broileriams buvo atliktas salmoneliozės tyrimas pagal Reglamento (ES) 2019/624 5 str. 2 d. f punktą. Pareiškėja autošaldytuvu į sandėlius-šaldytuvus, kuriuose produkcija iškraunama ir sandėliuojama minusinėje temperatūroje, bei mažesniais kiekiais parduodama pareiškėjos klientams (šiuo atveju – UAB ,,Alevista“ ir kitiems). Pareiškėjos veiklos rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos maisto saugai ir kokybei, yra minusinės temperatūros užtikrinimas visose veiklos stadijose (neleisti mėsai atitirpti) ir produkcijos tinkamumo vartoti terminų užtikrinimas (nepateikti į rinką pasibaigusio galiojimo produkcijos). Pareiškėja, vykdydama nurodytą veiklą, pati užkrėsti šaldytą produkciją Salmonella galėtų vieninteliu atveju, jeigu tai būtų daroma specialiai, tačiau tokie atsakovo VMVT kaltinimai būtų nelogiški. Juo labiau, skundžiamame Nutarime apie sąmoningą neteisėtą pareiškėjos veiklą net nėra užsimenama. Taip pat pabrėžtina, jog Salmonella bakterijos minusinėje temperatūroje apskritai nesidaugina.
1.13. Jeigu, pagal VMVT vertinimą, pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka nustatyti faktą, kad subjektas pardavė produkciją, kuri buvo patikrinta jau jai esant pas kitą subjektą ir nustatyta, jog produkcija nesaugi, nors subjektas to nežinojo ir negalėjo žinoti (pirko iš sertifikuotos įmonės, pateikusios visus privalomus produkcijos saugumo sertifikatus), t. y. atsakovė taiko pareiškėjai atsakomybę be kaltės. Atsakovei nenustačius pareiškėjos kaltės fakto, pareiškėjos atsakomybė apskritai negali kilti. Juo labiau, kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjos kaltę pašalina faktas, kad ji produkciją nupirko iš sertifikuoto (saugaus) ES gamintojo.
1.14. Atsakovė Nutarime nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, nepateikė motyvacijos dėl pasirinktos ir pritaikytos administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš Nutarimo turinio, tai yra kopijuotų pranešimų ir patikrinimų ištraukos, pacituotos teisės aktų nuostatos, tačiau jos kartu nesiejamos (nenurodoma, kodėl būtent pareiškėja yra atsakinga už tai, kad pas UAB „Alevista“ rastoje produkcijoje aptikta Salmonella Infantis bakterijų, o ne kiti subjektai (pvz.: gamintojas, kuris yra žinomas, ar produkcijos turėtojas UAB „Alevista“).
1.15. Pareiškėja daro išvadą, jog byloje nėra surinka duomenų, kurie leistų daryti logiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėja 2023 m spalio 11 d. pateikė į rinką nesaugų produktą (viščiukų broileriu? skerdeną), o tuo pačiu nesilaikė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti į rinką saugų maistą ir jos veiksmuose yra Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.
1.16. Pareiškėja pastebi, kad, net jeigu teismas spręstų, kad pareiškėja patraukta atsakomybei pagrįstai, nėra pagrindo sutikti su Nutarimu paskirtos pernelyg griežtos 1890 Eur baudos dydžiu.
1.17. Pareiškėja teigia, kad VMVT nustatė Maisto įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje numatytą pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – geranoriškai bendradarbiavo, teikė reikalingus dokumentus. Tačiau yra ir daugiau pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. pareiškėja iš karto, kai tik sužino apie nesaugų maistą, ėmėsi visų realiai tuo metu įmanomų priemonių sulaikyti, neišplatinti ir sunaikinti nesaugaus maisto. Be to, nėra jokių duomenų, kad padarytas pažeidimas sukėlė bent minimaliausią žalą. Iš sunkinančių aplinkybių yra tik vienintelė – pareiškėja pažeidimą padarė pakartotinai.
1.18. Pareiškėja nurodo, kad, skiriant nuobaudą, kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, VMVT turėjo atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą, tačiau to nepadarė. VMVT ignoravo, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra žymiai daugiau, jos yra reikšmingos tuo, kad pažeidimas yra tik formalus, kaip minėta, jokios realios (objektyvios) žalios nesukėlė. Be to, nors pareiškėją pažeidimą padarė pakartotinai, tačiau pažymėtina, kad nei vienas iš ankstesnių pažeidimų taip pat jokios realios (objektyvios) žalios nebuvo sukėlęs.
1.19. Įvertinus nustatytų pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą ir reikšmingumą bei sunkinančios aplinkybės pobūdį, jos mažareikšmiškumą, akivaizdu, kad pareiškėjai skirta nuobauda (bauda) turėjo būti ženkliai mažesnė nei už tokio pobūdžio pažeidimui Maisto įstatyme nustatytas baudos vidurkis, t. y. artima baudos minimumui (300 Eur). Tuo tarpu VMVT paskyrė baudos vidurkį viršijančią 1890 Eur baudą, kuri visiškai neatitinka pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos ir reikšmingumo, taip pat sunkinančios aplinkybės mažareikšmiškumo.
1.20. Pareiškėja konstatuoja, jog jeigu teismas spręstų, kad pareiškėja patraukta atsakomybei pagrįstai, tai VMVT Nutarimu paskirta 1890 Eur bauda turi būti sumažinta iki 500 Eur.
2. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.
3. Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Atsakovė nurodė, kad VMVT yra kompetentinga Vyriausybės institucija, kuriai įstatymais yra suteikta teisė vykdyti valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje, atliekant kontroliuojamų sričių ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus, o nustačius teisės aktų pažeidimus, pažeidėjų atžvilgiu taikyti poveikio priemones bei priimti atitinkamus sprendimus. Tokiu būdu, VMVT imasi visų atitinkamų veiksmų, būtinų maisto saugos reikalavimų nesilaikymo, taip pat veiklos vykdytojo (maisto tvarkymo subjekto) atsakomybės nustatymui. Tad, VMVT kiekvieną atvejį dėl pavojaus maisto saugai ir žmonių sveikatai vertina individualiai, siekdama užkirsti nesaugaus maisto patekimui į rinką kelią, o jam patekus – likviduoti pavojų, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau - Reglamento (EB) Nr. 882/2004), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau - Reglamento (EB) Nr. 178/2002), 2005 m. lapkričio 15 d. reglamento (EB) Nr. 2073/2005, dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau - Reglamento (EB) Nr. 2073/2005) bei Maisto įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, jas taikant sistemiškai ir kompleksiškai, įvertinant faktinę situaciją, o ne pavienes normas, kaip tą bandoma perteikti Skunde. Todėl, šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu priimtas Nutarimas tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktų prasme, tiesos, kaltės nustatymo aspektu yra priimtas tinkamai, suponuojant Nutarimo teisėtumo, pagrįstumo ir teisingumo buvimą.
3.2. Pažymėtina, kad, remiantis Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais“.
3.3. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti į rinką tiekiamas maistas, yra įvardyti ir nacionaliniame teisės akte, Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pažymint, kad „maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus“.
3.4. Tokiu būdu, aukščiau minėtų reikalavimų užtikrinimas, remiantis Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, tenka „Maisto tvarkymo subjektams ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams“.
3.5. Kas reiškia, kad pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį „Maisto tvarkymo subjekto“ sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“, ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.“
3.6. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėja nėra įvertinusi tos aplinkybės, jog, būdama distributoriumi, Reglamento Nr. 178/2002 prasme, patenka į „maisto verslo operatoriaus“ sąvoką, vykdant maisto verslą, kuriam galioja ir taikomos šio reglamento 19 straipsnio įtvirtintos nuostatos bei tuo pagrindu kyla atsakomybė.
3.7. Pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 ir 3 dalį, „maisto verslas – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą“, o „maisto verslo operatorius – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“.
3.8. Kas reiškia, kad analizuojant atsakomybės kylimą pagal Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalį „pateikimas į rinką“, yra suprantamas, kaip „maisto laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.“, o, remiantis to paties straipsnio 16 dalimi, „gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai“ yra suvokiami, kaip „bet kuris etapas, įskaitant importą, nuo pirminio maisto pagaminimo imtinai iki jo saugojimo, vežimo, pardavimo arba pateikimo galutiniam vartotojui imtinai“. Tokiu būdu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalimi maisto verslo operatoriui, t. y. šiuo atveju pareiškėjai nustatyta pareiga visuose su jo kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tikrinant, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.
3.9. VMVT atkreipia dėmesį į Nutarime nurodytus faktus, kad 2023 m. spalio 12 d. Kauno VMVT planinės kontrolės metu iš UAB "Alevista", adresu (duomenys neskelbtini), atrinko 5 vnt. (1,525 kg, 1,035 kg. 1.75 kg, 1,515 kg, 1,525 kg) viščiukų broilerių skerdenos, A klasė, atšaldytos. 2023 m. spalio 23 d. gautas NMVRVI Tyrimo protokolas, kuriame nustatyta, kad tirtuose (Nr. 2, Nr.3, Nr. 5) 3 iš 5 mėginiuose aptikta Salmonella Infantis/25 g. 2023 m. spalio 25 d. Kauno VMVT atliko neplaninį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinta neplanine tvarka, gavus Tyrimų protokolą, kuriame nurodoma, kada, kiek, kokią ir iš ko pareiškėja gavo viščiukų broilerių skerdenas, nurodomi prekybos dokumentų, sąskaitų faktūrų duomenys. Nurodomas atliktas žaliavų atsekamumas ir jo eigą.
3.10. Todėl, su tokia pareiškėjos skunde pateikiam gynybine pozicija dėl Nutarimo nepagrįstumo buvimo, dėl atsakomybės taikymo nesant tarimai pareiškėjos kaltei, apeliuojant į tai, kad „Pareiškėjos veiklos rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos maisto saugai ir kokybei, yra minusinės temperatūros užtikrinimas visose veiklos stadijose (neleisti mėsai atitirpti) ir produkcijos tinkamumo vartoti terminų užtikrinimas (nepateikti į rinką pasibaigusio galiojimo produkcijos)“, bei į tai, kad „Pardavėjo pateiktas dokumentas apie skerdimui siunčiamų gyvūnų maisto grandinę patvirtina, kad atlikus broilerių salmonelių bakterijų testus, teigiamų testų nebuvo (priedas 3). Be to, pardavėjo pateiktas Veterinarijos sertifikatas taip pat patvirtina, kad prieš skerdimą broileriams buvo atliktas salmoneliozės tyrimas pagal Reglamento (ES) 2019/624 5 str. 2 d. f punktą (priedas 4)“, visiškai negalima sutikti, nes pareiškėja paprasčiausiai bando eliminuoti save, kaip maisto verslo operatorių (maisto tvarkymo subjektą), kuriam kyla atsakomybė už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, bandant išvengti atsakomybės ir iš to kylančias pasekmes.
3.11. Pažymėtina, kad 2023-10-25 VMVT Kauno departamento gyvūnų maisto tvarkymo subjekto Patikrinimo akto grafoje „Ūkio subjektas“ yra nurodyta, kad „UAB Romega, 159966442, paukštienos išpjaustymo įmonė“, kitoje grafoje „Ekonominės veiklos rūšys“ yra įvardyta „pagrindinė“ veiklos rūšis, t.y. „išpjaustymas, CP“, ir „papildoma“, t.y. „Šaltasis sandėlis, CS, Pervyniojimas, perpakavimas, RW, Didmeninė prekyba, WM“, patikrinimo akto 1 punkto pastabose nurodyta, kad „Vykdoma patvirtinta veikla. VMVT direktoriaus 2006-12-29 įsakymas Nr. B1-853 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo“.
3.12. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nutarime yra nurodyta, kad pareiškėja gavo viščiukų broilerių skerdenos, A klasė, atšaldytos, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, kilmės šalis Lenkija, užauginta ir paskersta Lenkijoje, gamintojas GORNI PL 28063901WE, gauta 8400 kg, su prekybos dokumentais Nr. WZ 2561/012023, 2023-10-11 Faktūra FD/231/01022, gauta 3000 kg, iš viso gauta 11400 kg.“, tuo tarpu „žaliava gauta pagal sąskaita faktūra FD\231/01018, FD| 231/0\022 Nr. 3240494613 į gamyba nukreipta 2023-10-12 viščiukas broileris šviežias, A klasė, partijos Nr. 07310\23, viso 3570 kg, suteiktas partijos Nr. L 081-10.23. Pagal pateiktus pareiškėjos transakcijų duomenis nustatyta, kad iš viso i gamyba pateikto kiekio 3570 kg buvo išpjaustyta ir sušaldyta 563,98 kg, produkcijos, 3006,02 kg parduota šviežios paukštienos ir jos dalių. Parduota šviežia viščiukų skerdenų 825 kg tiekėjo pakuotėse kitoms įmonėms. Visa produkcija išplatinta Lietuvos Respublikos rinkoje. Pareiškėjos atsakingo asmens teigimu (komercijos direktoriaus), visa sušaldyta produkcija 563,98 kg yra laikoma žaliavų šaldiklyje. 2023-10-12 pareiškėja pardavė UAB „Alevista“ viščiukų broilerių skerdenas, atšaldytas, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija 7005 kg su PVM sąskaita faktūra ROV Nr. 015/286“.
3.13. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022), kas reiškia, kad pareiškėjos procesiniame dokumente pateikiami teiginiai, susiję su kaltės nebuvimu, yra nepagrįsti ir vertinami kritiškai.
3.14. Kas reiškia, kad pareiškėja, kaip maisto verslo operatorius, remiantis Nutarime nurodytomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalimi, neužtikrino, jog į rinką būtų teikiamas saugus maistas.
3.15. Todėl, tokie pareiškėjos procesiniame dokumentai įvardyti dokumentai „(priedas 3), (priedas 4)“ bei užakcentuoti pareiškėjos gamintojo atlikti tyrimai, kuriais bandoma įrodyti pareiškėjos kaltės nebuvimą bei tariamą Nutarimo neteisėtumo buvimą, negali būti siejami su pareiškėjos kaltės eliminavimu gavus skerdenas, nes akcentuojamas laikotarpis yra iki skerdimo. Kas reiškia, kad pareiškėja, kaip maisto verslo operatorius, privalėjo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, jog į rinką teikiamas maistas saugus.
3.16. Be to, visiškai negalima sutikti su pareiškėjos skunde pateikiama pozicija, kad „Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis fundamentaliu teisės principu, byloje nėra surinka duomenų, kurie leistų daryti logiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėja 2023 m spalio 11 d. pateikė į rinką nesaugų produktą (viščiukų broileriu? skerdeną), nesilaikė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti į rinką saugų maistą ir jos veiksmuose yra Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.“, kadangi ji yra klaidinanti bei paneigtina tiek pačiame Nutarime nurodytais duomenims, tiek prie Nutarimo esančiais rašytiniais įrodymais.
3.17. Pažymėtina, kad ginčijamame Nutarime yra aiškiai įvardyta, kad įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis ir Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tyrimas užbaigtas Kauno VMVT surašius Protokolą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, nesilaikydama ES teisės aktų ir Maisto įstatymo reikalavimų pateikė rinkai Nesaugų produktą ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Todėl tokie aukščiau pareiškėjos nurodomi teiginiai yra nepagrįsti ir nuginčijami visuma duomenų, gautų ir surinktų tyrimo metu.
3.18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios pareiškėjos skunde įvardijamame teiginyje, kad „pažeidimas yra tik formalus, kaip minėta, jokios realios (objektyvios) žalios nesukėlė“, liudija tai, jog pats proceso dalyvis yra pripažinęs pažeidimo buvimo faktą.
3.19. Be to, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti vieną pagrindinių maisto teisės nuostatų tikslų – visuomenės sveikatos ir vartotojo, kaip silpnosios šalies, teisių apsaugą, atlikus patikrinimą, nustačius nesaugaus produkto pateikimą į rinką atsakingą asmenį, Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimta rinkos ribojimo priemonė – sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo uždrausta tiekti į rinką nesaugų produktą, įpareigojant pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.
3.20. Minėti duomenys atsispindi ginčijamame Nutarime, kuriame nurodyta, kad Komisija, vadovaudamasi Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu VMVT direktoriaus 2024 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. B1-245 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų bylų nagrinėjimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis Komisijos posėdyje išnagrinėjo bylą „Dėl UAB „Romega“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal Kauno VMVT Protokolą.
3.21. Kas liudija tai, jog Nutarimas priimtas visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, išanalizavus ir tarpusavyje susiejus rašytinius įrodymus, sąlygojančius tiesos nustatymą ir to pasėkoje pagrįstą atsakomybės pritaikymą atsakingam subjektui.
3.22. Tai, kad VMVT nutarimu tinkamai nustatė visas su šia byla susijusias aplinkybes, liudija ir ta aplinkybė, jog pareiškėja, ginčydama Nutarimo teisėtumą bei akcentuodama tariamą jos atžvilgiu atsakomybės pritaikymą be kaltės buvimą, prieštarauja pati sau, nes 2023 m. gruodžio 20 d. yra pateikusi prašymą Nr. 33G-24264 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolo priėmimo“, kuriuo prašo priimtą sprendimą dėl maisto įstatymo pažeidimo protokolą priimti pareiškėjai nedalyvaujant, kas liudija pačios pareiškėjos atsakomybės pripažinimą dėl nesugaus produkto pateikimo į rinką.
3.23. Atkreipia dėmėsį, jog pareiškėja jos atžvilgiu priimto sprendimo dėl nesugaus produkto tiekimo į rinką uždraudimo neginčijo, sutiko su nustatytomis aplinkybėmis, bei įpareigojimais ir sunaikino nesaugią produkciją, kaip pirmas produktą į Lietuvos Respublikos rinką pateikęs subjektas.
3.24. Kas akivaizdžiai liudija ir paneigia pareiškėjos procesiniame dokumente įvardijamus argumentus, kad „pagal Atsakovės vertinimą, pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka nustatyti faktą, kad subjektas pardavė produkciją, kuri buvo patikrinta jau jai esant pas kitą subjektą ir nustatyta, jog produkcija nesaugi, nors subjektas to nežinojo ir negalėjo žinoti (pirko iš sertifikuotos įmonės, pateikusios visus privalomus produkcijos saugumo sertifikatus), t. y. Atsakovė taiko pareiškėjai atsakomybę be kaltės. Atsakovei nenustačius pareiškėjos kaltės fakto, pareiškėjos atsakomybė apskritai negali kilti. Juo labiau, kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjos kaltę pašalina faktas, kad ji produkciją nupirko iš sertifikuoto (saugaus) ES gamintojo“.
3.25. Be to, analizuojant skundą, visiškai negalima sutikti su pareiškėjos pateiktais teiginiais, kad „Atsakovė Nutarime nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, nepateikė motyvacijos dėl pasirinktos ir pritaikytos administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš Nutarimo turinio, tai yra kopijuotų pranešimų ir patikrinimų ištraukos, pacituotos teisės aktų nuostatos, tačiau jos kartu nesiejamos (nenurodoma, kodėl būtent pareiškėja yra atsakinga už tai, kad pas UAB „Alevista“ rastoje produkcijoje aptikta Salmonella Infantis bakterijų, o ne kiti subjektai (pvz.: gamintojas, kuris yra žinomas, ar produkcijos turėtojas UAB „Alevista“)“.
3.26. Ginčijamas Nutarimas yra priimtas išimtinai įvertinus visus faktus ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, remiantis tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, atsižvelgiant į Tvarkos apraše įtvirtintas normas.
3.27. Pažymėtina, jog Nutarime nustatytos faktinės aplinkybės nurodytos chronologine seka, aiškiai, logiškai, objektyvai, įvertinus įrodymų tarpusavio sąsajumą, kuris visų turimų įrodymų kontekste sąlygoja gautų išvadų pagrįstumą ir teisingumą.
3.28. Pareiškėjos bandymą apeliuoti į tai, kad „Pareiškėja, vykdydama nurodytą veiklą, pati užkrėsti šaldytą produkciją Salmonella galėtų vieninteliu atveju, jeigu tai būtų daroma specialiai, tačiau tokie Atsakovo kaltinimai būtų nelogiški. Juo labiau, skundžiamame Nutarime apie sąmoningą neteisėtą pareiškėjos veiklą net nėra užsimenama. Taip pat pabrėžtina, jog Salmonella bakterijos minusinėje temperatūroje apskritai nesidaugina“, būtina vertinti kritiškai, tik kaip pamąstymus, kurie šiuo atveju neturi būti analizuojami, bei negali būti pagrindimu, kad esant nesaugiai produkcijai pareiškėjai atsakomybė yra netaikoma, o Nutarimas pasak pareiškėjos yra nepagrįstas.
3.29. Pareiškėja, nesutikdama su jai pritaikytu baudos dydžiu, savo reikalavimą bando formuoti per tai, jog paskirta 1890 Eur bauda turi būti sumažinta iki 500 Eur.
3.30. Tačiau, su tokia pareiškėjos pozicija, kad „Įvertinus nustatytų Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą ir reikšmingumą bei sunkinančios aplinkybės pobūdį, jos mažareikšmiškumą, akivaizdu, kad Pareiškėjai skirta nuobauda (bauda) turėjo būti ženkliai mažesnė nei už tokio pobūdžio pažeidimui Maisto įstatyme nustatytas baudos vidurkis, t. y. artima baudos minimumui (300 Eur). Tuo tarpu VMVT paskyrė baudos vidurkį viršijančią 1890 Eur baudą, kuri visiškai neatitinka pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos ir reikšmingumo, taip pat sunkinančios aplinkybės mažareikšmiškumo“, vis tik negalima sutikti, nes pareiškėja, siekdama sumažinti įstatyme numatomą baudos dydį, savo nepritarimą modeliuoja per subjektyvumą, nevertinant tos aplinkybės, jog pažeidimas yra susijęs su maisto sauga, kuriai įstatymai skiria ypatingą dėmesį, neteikiant vien prioritetą lengvinančių aplinkybių akcentavimui, o kompleksiniam visų aplinkybių vertinimui.
3.31. Pažymėtina, kad šiuo atveju paskirtos baudos dydis laikytinas pagrįstu, nes jis atitinka įstatymo nustatytas ribas, įvertintas proporcingai padaryto pažeidimo pavojingumui, pareiškėjos kaltės laipsniui, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių analizavimui, kas šiuo atveju, vertinant kompleksiška, nesudaro pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį.
3.32. VMVT atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarime nurodytas baudos dydis yra parinktas ne tik įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykyje, bet tuo pačiu įvertinant pažeidimo pobūdį, produkcijos kiekį bei mastą, kylančią grėsmę ir riziką vartotojų sveikatai.
3.33. VMVT pažymi, kad visiškai negalima sutikti su pareiškėjos skunde formuojama pozicija, jog šiuo atveju padarytas pažeidimas galėtų būti įvardijama „mažareikšmiškumo“ sąvoka, dėl ko bauda tariamai galėtų būti mažinama.
3.34. Tokiu būdu, Nutarime nurodytas pareiškėjai paskirtas baudos dydis, atsižvelgiant į visas su byla susijusias aplinkybes, laikomas adekvačiu, neviršijant norminių ribų bei atitinkantis proporcingumo reikalavimus, Nutarime išsamiai aptariant aplinkybes, taikomas teisės normas, nesudarančias pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą Nutarimą.
3.35. VMVT teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti VMVT Nutarimą, nepriteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktus argumentus ir prašymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMVT Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 1890 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo: 1) panaikinti VMVT Nutarimą; 2) jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja patraukta atsakomybėn pagrįstai, sumažinti Nutarimu pareiškėjai paskirtą baudą; 3) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde paaiškino:
6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatytos toliau nurodomos faktinės aplinkybės:
6.1. Kauno VMVT Kauno apygardos priežiūros skyrius 2023 m. spalio 12 d. planinės kontrolės metu iš UAB "Alevista", adresu (duomenys neskelbtini), atrinko 5 vnt. (1,525 kg, 1,035 kg. 1,75 kg, 1,515 kg, 1,525 kg) viščiukų broileriu? skerdenos, A klasė, atšaldytos, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija, produkto pagaminimo žaliava gauta is? UAB „Romega“, mėginiai Salmonella spp./ 25 g aptikimui (2023-10-12 Maisto / pašarų mėginiu? paėmimo tirti aktas Nr. 33MTA-4352).
6.2. 2023 m. spalio 23 d. gautame NMVRVI Tyrimo protokole nustatyta, kad tirtuose (Nr. 2, Nr.3, Nr. 5) 3 iš 5 mėginiuose aptikta Salmonella Infantis/25 g.
6.3. 2023 m. spalio 25 d. Kauno VMVT atliko neplanini? pareiškėjos patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto Patikrinimo akta?. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos gauta 8400,00 kg viščiuku? broileriu? skerdenos, A klasės, atšaldytos, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija, kuri užauginta ir paskersta Lenkijoje, be to, su prekybos dokumentais Nr. WZ 2561/012023, 2023-10-11 Faktūra FD/231/01022, gauta 3000 kg, iš viso gauta 11400 kg.
6.4. Atliktas žaliavų atsekamumas: žaliava gauta pagal sąskaita faktūra FD\231/01018, FD| 231/0\022 Nr. 3240494613 i? gamyba nukreipta 2023-10-12 viščiukas broileris šviežias, A klase?, partijos Nr. 07310\23, viso 3570 kg, suteiktas partijos Nr. L 081-10.23. Pagal pateiktus pareiškėjos transakcijų duomenis nustatyta, kad iš viso į gamybą pateikto kiekio 3570 kg buvo išpjaustyta ir sušaldyta 563,98 kg, produkcijos, 3006,02 kg parduota šviežios paukštienos ir jos daliu?. Parduota šviežia viščiuku? skerdenų 825 kg tiekėjo pakuotėse kitoms įmonėms. Visa produkcija išplatinta Lietuvos Respublikos rinkoje. Pareiškėjos atsakingo asmens teigimu (komercijos direktoriaus), visa sušaldyta produkcija 563,98 kg yra laikoma žaliavų šaldiklyje. 2023 m. spalio 12 d. pareiškėja pardavė UAB „Alevista“ viščiuku? broileriu? skerdenas, atšaldytas, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija 7005 kg su PVM sąskaita faktūra ROV Nr. 015/286.
6.5. 2023 m. spalio 27 d. Kauno VMVT paskelbė Skubu? pranešimą, kuriame nurodė, kad atšaldytoje viščiuku? skerdenoje iš Lenkijos aptikta Salmonella Infantis/25 g.
6.6. Kauno VMVT 2023 m. spalio 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė tiekti rinkai Nesaugų produktą. Sprendimu pareiškėjai ne tik uždrausta tiekti rinkai Nesaugu? produktą, bet ji taip pat buvo įpareigota susigrąžinti Nesaugų produktą iš vartotoju?, pašalinti ji? iš rinkos ir sunaikinti.
6.7. Tyrimas užbaigtas Kauno VMVT surašius Protokolą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja pateikė rinkai Nesaugu? produktą ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dali?.
6.8. Kauno VNVT pažymėjo, kad buvo nustatyta tokia atsakomybę lengvinančią aplinkybė – pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, teikė reikalingus dokumentus. VMVT taip pat nurodė, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų vykdant jam įteiktus nurodymus – buvo inicijuotas Nesaugaus produkto surinkimas iš vartotojų, gavėjai buvo informuoti apie Nesaugaus produkto patekimą į rinką, pareiškėjos sandėlyje esantis Nesaugus produktas paruošta utilizacijai.
6.9. Protokole pažymėta, kad iš sunkinančių aplinkybių buvo nustatyta, kad pareiškėja Maisto i?statyma? paz?eide? pakartotinai:
6.9.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. MĮPN-86 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti UAB „Romega“ skirti 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.
6.9.2. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. MĮPN-111 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti UAB „Romega“ 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
6.9.3. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. MĮPN-110 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti UAB „Romega“ 900 (devynių šimtų) eurų baudą.
6.9.4. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-195 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą UAB „Romega“ skirti 700 (septynių šimtų) eurų baudą.
6.9.5. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-194 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą UAB „Romega“ skirti 1500 (tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
6.9.6. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-193 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą UAB „Romega“ skirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.
6.9.7. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. MĮPN-305 nutarta už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą UAB „Romega“ skirti 700 (septynių šimtų) eurų baudą.
6.10. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes Komisija, skundžiamu Nutarimu patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė 1890 Eur baudą.
Dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo
7. Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Maisto įstatymo tikslas – be kita ko, užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus. Pagal Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos.
8. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, Maisto įstatyme vartojama maisto tvarkymo subjekto sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“, apibrėžtą Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalyje. Remiantis Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalimi, maisto verslo operatorius apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Maisto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje maisto tvarkymas apibrėžiamas kaip bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Remiantis to paties straipsnio 20 dalimi, pateikimas į rinką suprantamas taip, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pateikimas į rinką – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Remiantis Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalimi, maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.
9. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjai, kaip maisto tvarkymo subjektui, kuris importavo į Lietuvos Respubliką maisto produktą - viščiukų broileriu? skerdenas - ir jį platino rinkoje, kilo pareiga užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus maistui, laikymąsi. Tuo tarpu tokių reikalavimų nesilaikant, egzistuoja pagrindas pareiškėjai, kaip maisto tvarkymo subjektui, taikyti atsakomybę dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimo pateikti į rinką saugų maistą pažeidimo. Ši išvada atitinka ir nuosekliai formuojamą LVAT praktiką dėl maisto produktų distributorių atsakomybės už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymą (žr., pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-961-662/2022, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-948-1047/2024). Šiuo remiantis nepagrįstais pripažintini pareiškėjos argumentai, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kaip maisto tvarkymo subjektas į rinką pateikė nesaugų maisto produktą, tačiau tą produktą įgijo iš Europos Sąjungoje sertifikuoto gamintojo (tiekėjo), kuris deklaravo maisto produkto atitiktį nustatytiems reikalavimams, tokiam maisto tvarkymo subjektui negali kilti atsakomybė už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Tokie teiginiai neatitinka minėtose teisės aktų nuostatose įtvirtintos bendros taisyklės, pagal kurią visiems maisto tvarkymo subjektams bet kurioje maisto tvarkymo stadijoje keliamas reikalavimas užtikrinti maisto produktų saugą, o kartu nedera su tikslu užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas tik teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus atitinkantis maistas. Be to, tokie teiginiai prieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai (2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. C-443/13 Ute Reindl prieš Bezirkshauptmannschaft Innsbruck), kurioje akcentuojama, kad distributoriaus veikla, paskirstant kito Europos Sąjungos gamintojo pagamintą produkciją, jos niekaip nekeičiant, laikytina produkcijos tiekimu į rinką Reglamento Nr. 178/2002 prasme, o Europos Sąjungos sertifikuoto gamintojo produkciją paskirstantiems distributoriams taikomos nuostatos dėl maisto produktų tyrimų, kadangi reglamentuose nurodytą mikrobiologinį kriterijų šviežia paukščių mėsa turi atitikti visais platinimo etapais.
10. Pagal Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tai, ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2 dalies a punktą nesaugiu maistu laikomas maistas, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 4 dalies a punktą, nustatant, ar maistas kenkia sveikatai, atsižvelgiama į galimą tiesioginį ir (arba) trumpalaikį ir (arba) ilgalaikį to maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir vėlesnių kartų sveikatai. Remiantis Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalimi, maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Šiuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, jog užtikrintų, kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus (a punktas), kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus (b punktas).
11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Pareiškėja pripažįsta, kad ji Protokole nurodytą produktą – viščiukus broilerių skerdenas, atšaldytas, A klasės, kilmės šalis Lenkija, partijos Nr. 07310/23, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, iš viso 11400 kg, įsigijo iš Gorni Spolka z Organiczona Opdowiedzialnoscia Sp. K., Sympatyzcna 22, 11-500 Antonowo, veterinarinio patvirtinimo Nr. PL 28063901WE su dokumentu Nr. WZ254/10/2023, faktūra FD/23/10/018, 2023-10-11 prekybos dokumentu Nr. WZ 256/10/2023, 2023-10-11 faktūra DF/23/10/002.
12. Pareiškėja pripažįsta ir tai, jog ji 2023 m. spalio 12 d. pardavė UAB „Alevista“ viščiuku? broileriu? skerdenas, atšaldytas, pagaminimo data 2023-10-11, tinkamumo vartoti terminas 2023-10-17, partijos Nr. 07310/23, gamintojas GORNI, PL28063901WE, kilmės šalis Lenkija 7005 kg su PVM sąskaita faktūra ROV Nr. 015/286.
13. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog 2023 m. spalio 23 d. Tyrimo protokole nurodytuose mėginiuose Nr. 2, Nr.3, Nr. 5, kurie buvo paimti planinės kontrolės metu iš UAB "Alevista", esančios adresu (duomenys neskelbtini), aptikta Salmonella Infantis (sprendimo 4.1 ir 4.2 punktai). Pareiškėja Tyrimo protokolo išvadų neginčijo, abejoti Tyrimo protokolo duomenimis teismas neturi pagrindo.
14. Pažymėtina, kad LVAT savo nuosekliai formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra konstatavęs, jog vertinant Salmonella Infantis mikroorganizmais, t. y. tokiais, kurie nenurodyti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, apkrėstos paukštienos atitiktį Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio, įtvirtinančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų kontekste, vadovaujamasi šioje srityje egzistuojančių mokslinių tyrimų duomenimis, kurie minėtus mikroorganizmus laiko turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1017-463/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-948-1047/2024). Šiame kontekste pabrėžtina, kad maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsauga, kuri oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pripažįstama konstituciškai svarbiu tikslu, viešuoju interesu, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuojamas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis, kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. LVAT atkreipė dėmesį į tai, kad, Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis patenka į daugiausiai susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuką, o 2017 metų duomenimis, Salmonella Infantis buvo labiausiai Europos Sąjungoje paplitęs salmonelių tipas viščiukų broilerių pulkuose ir viščiukų broilerių mėsoje. Iš 2021 metų Europos maisto saugos tarnybos teiktų duomenų matyti, jog būtent šis serotipas yra trečiasis pagal paplitimą salmonelės serotipas žmonėse.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja VMVT 2023 m. spalio 30 d. priimto Sprendimo, kuriuo uždrausta tiekti rinkai Nesaugų produktą, teismui neskundė ir su šiuo sprendimu sutiko bei sprendime nurodytus įpareigojimus įvykdė. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta ir skunde.
16. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog maisto verslo operatoriai užtikrina, jog maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų: a) kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus; b) kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendime Ute Reindl prieš Bezirkshauptmannschaft Innsbruck, C-443/13, EU:C:2014:2370, akcentavo, jog, nors Reglamente Nr. 2073/2005 nustatyti mikrobiologiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti maisto produktai visais maisto tiekimo grandinės etapais, šiame reglamente nėra nuostatų, susijusių su maisto verslo operatorių atsakomybės tvarka, todėl šiuo klausimu reikėtų vadovautis Reglamentu Nr. 178/2002.
17. Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o Maisto įstatymo 122 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ji nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę.
18. Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Vadinasi, pareiškėja, siekdama įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y., kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jai nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad ji ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. LVAT tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022). Taigi, pareiškėjos skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimo naikinti nėra pagrindo, jis yra pagrįstas teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jame pateikti argumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėja, pateikusi į rinką Nesaugų produktą – viščiukų broileriu? skerdenas, kuriose, remiantis NMVRVI Tyrimų protokolu, aptikta Salmonella Infantis, pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Dėl paskirtos baudos dydžio
20. Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VMVT, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Minėta atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto sauga, nustato Maisto įstatymo 122 straipsnis, pagal kurio 2 dalį pareiškėjai skirta nuobauda – bauda.
21. Pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, skirdama nuobaudą, VMVT atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. Maisto įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas, padarę šiame įstatyme numatytą pažeidimą, prisipažino jį padarę, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo pažeidimą išaiškinti, pašalino pažeidimą, savo noru atlygino vartotojams padarytą žalą, nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos ir (ar) suklastotas maistas buvo sulaikyti ir neišplatinti maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo iniciatyva, kitos reikšmingos aplinkybės.
23. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas per vienus metus nuo VMVT įsiteisėjusio nutarimo skirti nuobaudą už padarytą pažeidimą pakartotinai padarė šio įstatymo 122 straipsnyje nurodytus pažeidimus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą, šio įstatymo pažeidimą padarė naudodamasis visuomenės ar kito asmens nelaime, maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas, sužinojęs, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti ar yra nesaugūs ir (ar) maistas suklastotas, apie tai neinformavo VMVT ir juos toliau teikė į rinką (Maisto įstatymo 123 straipsnio 4 dalis).
24. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, Komisija pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su VMVT, teikė informaciją ir vykdė VMVT nurodymus. Komisija kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė, kad pareiškėja pažeidimą padarė pakartotinai.
25. Remiantis Nutarimo duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai skirta bauda yra šiek tiek didesnė už esant tokio pobūdžio pažeidimui Maisto įstatyme nustatytą baudos vidurkį (1 650 Eur). Teismas pažymi, jog nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. Nesaugaus produkto pateikimo rinkai kiekis ir pakartotinis Maisto įstatymo pažeidimas nesudaro pagrindo pareiškėjai taikyti lengvesnio pobūdžio nuobaudą – įspėjimą, arba mažinti pareiškėjai paskirtos baudos dydį. Pareiškėjos nurodyti veiksmai Kauno VMVT nurodymams įvykdyti, kuriais pareiškėja buvo įpareigota susigrąžinti Nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktų iš rinkos ir jį sunaikinti, negali būti laikomi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi tokie veiksmai buvo būtini būtent įvykdyti įpareigojimą pašalinti pažeidimą ir nurodyti Kauno VMVT Sprendime.
26. Teismo vertinimu, pareiškėjai skiriant ekonominę sankciją, buvo tinkamai įvertintos nustatytos aplinkybės, teisingai kvalifikuotas padarytas pažeidimas, atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pareiškėja bendradarbiavo, teikė informaciją ir dokumentus, atliko veiksmus, susijusiu su Nesaugaus produkto pašalinimo iš rinkos) ir sunkinančią aplinkybę (Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai), todėl skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja Maisto įstatymo nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
28. VMVT, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Pareiškėjai paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui. Tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti skundžiamą Nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovės VMVT nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagristas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
29. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bylos procesiniai baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
31. Teismui nusprendus pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ skundą atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė