Civilinė byla Nr. e2-1206-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00163-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Guso Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – ir RAB) „Progresas“ 87 890,79 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1478-638/2020.

2.       Atsakovė RAB „Progresas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Guso Baltic“ 909 826,27 Eur skolą ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1342-324/2020.

3.       Kauno apygardos teisme taip pat buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1459-638/2020 pagal ieškovės UAB „Guso Baltic“ ieškinį dėl įpareigojimo atsakovei RAB ,,Progresas“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti natūra 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 018/01/001. Šioje byloje atsakovė RAB „Progresas“ pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento.

4.       Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020, Nr. e2-1459-638/2020 ir Nr. e2-1342-324/2020 buvo sujungtos į vieną bylą.

5.       Kauno apygardos teismas, užtikrindamas ieškovės UAB „Guso Baltic“ reikalavimą įvykdyti natūra jungtinės veiklos sutartį, 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo išvardintą atsakovės turtą, palikdamas jį saugoti atsakovei. 2020 m. birželio 10 d. nutartimi teismas patenkino ieškovės prašymą, panaikino 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytą areštą daliai turto. Atsakovė RUAB „Progresas“, nesutikdama su šia teismo nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

7.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teikiamus elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti mokamas 38 Eur žyminis mokestis. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui duomenų, kad ji sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį, todėl ji turi ištaisyti šį atskirojo skundo trūkumą.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį. Atsakovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1827-221/2017, jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ji yra atleista nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei (restruktūrizuojamai įmonei) nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

11.       Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys: 1) procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka); 2) procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo); 3) kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

12.       CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pavyzdžiui, pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl antstolių ir notarinių veiksmų; pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais atleidžiamos valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose, kuriose skundžiami institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir kt.

13.       CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Šioje nuostatoje nėra tiesiogiai numatyta, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už trečiąją procesinių dokumentų rūšį, t. y. procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020, spręsdamas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų taikymo už vieną iš dokumentų, kuriais reiškiamas procesinio pobūdžio prašymas, t. y. bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, remdamasis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, kad žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose (t. y. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose) nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje, atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje (CPK 83 straipsnio 2 dalyje) nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra lex specialis (specialioji norma) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu. Šiuo teisės aiškinimu Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi ir kai kuriose kitose bylose (žr., pvz., 2020 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-241/2020, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-585/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2020 ir kt.).

14.       Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-486-943/2019, spręsdamas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, nurodė, kad „aiškinimas, jog asmuo byloje, pradėtoje specifinį teisinį statusą įgijusio asmens iniciatyva būtų atleidžiamas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo už tokioje byloje pateiktus apeliacinius ar kasacinius skundus, bet ne už atskiruosius skundus, neatitiktų įstatymų leidėjo tikslų bei prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams. Būtų nepateisinama, jei iš byloje dalyvaujančio asmens būtų reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą ar teismo tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą, o už pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku byloje, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis būtų atleistas“ (minėtos nutarties 36 punktas). Teisės aiškinimo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą lengvatą  nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus, buvo laikytasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-625-464/2018 bei pastarosios nutarties 27 punkte nurodytose kitose civilinėse bylose, taip pat ir apygardų teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-634-460/2018).

15.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika sprendžiant klausimą, ar žyminio mokesčio lengvatos taikytinos tik už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo) ar ir už paduodamus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose) nėra vienoda. Todėl šioje byloje siekiama suvienodinti Lietuvos apeliacinio teismo praktiką sprendžiant tokio pobūdžio klausimus.

16.       Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi CPK 80 straipsnio, 83 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei atsižvelgusi į žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamus tikslus, daro išvadą, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, nustatyti CPK bei kituose įstatymuose, turi būti taikomi visiems apmokestinimo žyminiu mokesčiu objektams (procesiniams dokumentams), tarp jų ir dokumentams, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiriesiems skundams dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiriesiems skundams bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

17.       Teisėjų kolegija tokią išvadą daro dėl to, kad priešingas aiškinimas, t. y. jog CPK ir kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikomi tik už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), neatitiktų žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamų tikslų – palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešojo, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. Poreikis atleidžiamiems nuo žyminio mokesčio asmenims palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą išlieka nepriklausomai nuo teismui paduodamų procesinių dokumentų pobūdžio ir formos, kadangi minėti asmenys, įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, gali būti suinteresuoti pateikti teismui ne tik pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku, bet ir su šiais reikalavimais susijusius kitus dokumentus, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (pvz., prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiruosius skundus). Poreikis atleisti tam tikrus asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo egzistuoja ir paduodant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šiose bylose asmenys taip pat gina svarbiausias savo teises (pvz., darbuotojai). Bankroto ar restruktūrizavimo bylose ginami valstybės, savivaldybės interesai. Be to, tokiose bylose dalyvauja ir asmenys, kurių materialinė padėtis sunki (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą, kiti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami asmenys) ir pan. Tokių asmenų teisės ginti atitinkamus interesus bankroto ar restruktūrizavimo bylų proceso metu būtų apsunkintos reikalavimu sumokėti žyminį mokestį už šiose bylose paduodamus atskiruosius skundus, ypač įvertinus tai, kad tokiose bylose teismas daugumą kylančių klausimų išsprendžia priimdamas nutartis, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 4 ir 6 dalis, 24 straipsnio 1 dalį. 25 straipsnį, 28 straipsnio 1, 2 dalis ir daugelį kitų šio įstatymo nuostatų). Nors įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pagrindą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, jeigu atskirasis skundas bankroto ar restruktūrizavimo byloje yra tenkinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau ši nuostata taikoma jau pasibaigus apeliaciniam procesui, taigi ji neeliminuoja teisės į teisminę gynybą suvaržymo.

18.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikytini tik paduodant CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), nesiderina ir su bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Laikantis tokio aiškinimo, iš atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų nebūtų reikalaujama sumokėti mokestį už paduodamus dokumentus dėl ginčo esmės, tuo tarpu už tokiose bylose paduodamus kitus procesinio pobūdžio dokumentus žyminio mokesčio būtų reikalaujama. Be to, remiantis tokiu aiškinimu, asmenys neturėtų mokėti žyminio mokesčio už ieškinius, apeliacinius ar kasacinius skundus, kai už analogiško pobūdžio dokumentus bankroto ar restruktūrizavimo bylose (pvz., už atskiruosius skundus dėl teismo nutarties atsisakyti patvirtinti jų reikalavimus) žyminį mokestį jie turėtų sumokėti. Toks aiškinimas lemtų ir tai, kad sumokėti žyminį mokestį į valstybės biudžetą būtų reikalaujama iš tų valstybės institucijų, kurios pačios gina atitinkamų valstybės biudžetų interesus (Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar kt.). Taigi atleidimo nuo žyminio mokesčio diferencijavimas vien pagal paduodamo procesinio dokumento pobūdį ir formą nebūtų teisingas, protingas ir sąžiningas, jis, kaip minėta, negalėtų būti pateisinamas ir įstatymų leidėjo siekiamais tikslais.

19.       Atsižvelgusi į šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

20.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus (žr. Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. valstybinio audito ataskaitos „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ 1.3 papunktį, 2019 m. birželio 13 d.  Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 ir jį lydinčių dokumentų aiškinamąjį raštą). Šioje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė nėra paneigiama, kadangi atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt.

21.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų – bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties padavusi atsakovė RUAB „Progresas“ turi specifinį statusą, nes jai Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1827-221/2017 (dabartinis bylos Nr. B2-936-638/2020), iškelta restruktūrizavimo byla. Toks atsakovės statusas reiškia, kad ji dėl savo materialinės padėties pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už visus apmokestinamus dokumentus, įskaitant ir atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovei terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Progresas“ atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                Marius Bajoras

Danguolė Martinavičienė

Asta Radzevičienė