Civilinė byla Nr. e2-657-1048/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01130-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Linai Jonikavičienei, Neringai Čilinskaitei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Pocienei,

atsakovo UAB „Arbora LT“ vadovui E. S., atstovei advokatei Eglei Rybelienei,

atsakovo AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovei E. M. – D.,

atsakovo UAB „City Service Cleaning” atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiojo asmens UAB „Judrės medis” vadovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, UAB „City Service Cleaning“ ir MB „Arbora LT“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,Judrės medis“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti valstybės naudai solidariai iš atsakovų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, UAB „City Service Cleaning“ ir MB „Arbora LT“ 12 249 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020-05-26 gavusi pranešimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nustatė, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija organizavo viešąjį pirkimą dėl jai valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teise priklausančio žemės sklypo, adresu Strėvos g. 4, Klaipėda, tvarkymo darbų, šio žemės sklypo tvarkymo darbus užsakė atlikti viešojo pirkimo laimėtojai UAB „City Service Cleasing“, kuri, pasitelkusi subrangovę MB „Arbora“, atlikdama/turėdama užduotį atlikti išskirtinai teritorijos tvarkymo darbus, laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-03-31, savavališkai, neturint Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams, pašalino 33 vnt. saugotiniems priskirtinus medžius, t. y. 31 paprastųjų klevų, 1 baltąjį gluosnį, 1 beržą. Už padarytą administracinį nusižengimą atsakovo MB „Arbora LT“ direktorius E. S. 2020-10-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant nuobaudą – 200 Eur baudą, nutarimas įsiteisėjęs, administracinė nuobauda įvykdyta 2021-12-30. Šiuo atveju Departamento surinktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija organizavo viešąjį pirkimą dėl jai valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teise priklausančio žemės sklypo, adresu Strėvos g. 4, Klaipėda (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarkymo darbų, nustatė pirkimo sąlygas, atlikus kainų apklausą paslaugos tiekėju pasirinko UAB „City Service Cleasing“. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad želdynų valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Taigi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būdama rūpestinga, atidi ir apdairi, organizuodama sklypo tvarkymą, privalėjo kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų žemės sklypo tvarkymo darbų eigą bei rūpintis, kad nebūtų atliekami priešingi teisei veiksmai, tokia pareiga jai kyla tiesiogiai iš įstatymo (CK 246 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip matyti, to nedarė. Kita vertus, atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žemės sklypo tvarkymo darbus užsakė atlikti savo srities profesionalei UAB „City Service Cleaning“. Liudytoja apklausta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatų priežiūros specialistė L. V. nurodė, kad ji bendravo su UAB „City Service Cleaning“ vadybininke dėl darbų apimties, pastaroji jai nurodė, kad didelių medžių pjovimui reikalingas leidimas, todėl buvo sutarta, kad medžių nelies. Taigi UAB „City Service Cleaning“ pasitelkusi subrangovę MB „Arbora LT“, atlikdama / turėdama užduotį atlikti išskirtinai žemės sklypo tvarkymo darbus, atliko ne tik šiuos darbus, bet ir savavališkai iškirto, susitarimu neaptartus, saugotinus medžius, kurių kirtimui būtinas / reikalingas leidimas. Atsižvelgiant į tai, neteisėtus veiksmus žalos gamtai kilimo kontekste atliko ne tik atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau ir rangovė UAB „City Service Cleasing“ bei subrangovė MB „Arbora LT“.Šiuo atveju nukirsti medžiai priskirtini saugotiniems želdiniams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų 1 punktą, nes atitinka Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems priedo 5 punktą (aktuali redakcija pažeidimo dienai). Draudžiama atlikti saugotinų medžių kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo. Medžiai identifikuoti 2020-06-08 dalyvaujant doc. dr. R. N.. Nukirstų saugotinų želdinių matavimų duomenys užfiksuoti 2020-06-12 „Nupjautų želdinių, augančių ne miško žemėje, matavimo duomenyse“. Atliekant šiuos nukirstų medžių matavimus, dalyvavo tiek VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Bendrojo skyriaus pavaduotojas Ž. P., tiek MB „Arbora LT“ direktorius E. S., kuris su šiais matavimo duomenimis sutiko, patvirtindamas tai savo parašu. Nustatyta, kad aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais buvo padaryta 12 249 Eur žala gamtai. Žalos dydis apskaičiuotas pagal nustatytą 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ metodiką. Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (Metodikos 22 punktas). Atsakovų sunaikinti medžiai (paprastieji klevai, baltieji gluosniai, beržai) patenka į Įkainių 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo I-ą, II-ą ir III-ą grupes, todėl vadovaujantis Įsakymo 2.1, 2.2, 2.3 punktų nuostatomis taikomas 3 Eur (baltiesiems gluosniams), 6 Eur (beržams) ir 9 Eur (paprastiesiems klevams) įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą matuojant kelme. Pagal Įkainių 5.3 p. (teritorijose miestuose ir miesteliuose augantiems medžiams) įkainis didinamas 2 kartus. Vadovaujantis Įkainių 13.1, 13.2 ir 13.3 punktais, želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę mažinami: patenkinamos būklės želdiniams – 25 proc.; nepatenkinamos – 50 proc.; blogos – 100 proc. Akivaizdu, kad tiek užsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek ir rangovė UAB „City Service Cleaning“ bei subrangovė MB „Arbora LT“ privalo atsakyti dėl aplinkai padarytos žalos solidariai. Jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmenų, tai, kai prievolės dalykas yra nedalus, visi jie užsakovui turi solidariosios prievolės skolininkų ir kreditorių teises ir pareigas (CK 6.651 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad kiekviena iš atsakovių prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės – be jos žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi, dėl ko padarytą žalą turi atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsakovas UAB „Arbora LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2020-02-26 su UAB „City Service Cleaning“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žolės, menkaverčių medžių pjovimo, medienos bei šakų utilizavimo darbų objekte adresu Strėvos g. 4, Klaipėda. UAB „Arbora LT“ šiems darbams atlikti pasamdė subrangovą, 2020-03-06 sudarydama sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Judrės medis“, kuri minėtos sutarties pagrindu ir atliko menkaverčių medžių pjovimo, medienos bei šakų utilizavimo darbus objekte. Prieš pasirašydamas sutartį su UAB „Judrės medis“ UAB „Arbora LT“ vadovas nuvyko į objekto teritoriją, ją apžiūrėjo ir įvertino atliktinų darbų apimtį, padarė keletą objekto fotonuotraukų, medžių, kurie įstatymų nustatyta tvarka būtų buvę priskirtini saugotiniems, ir kurių kirtimui ar genėjimui būtų buvęs reikalingas savivaldybės išduotas leidimas, objekte neaugo. Tačiau objekte (sklypo teritorijoje) vis dar buvo matomi išlikę kažkada anksčiau nupjautų medžių kelmai, iš kurių vietomis jau buvo sužėlę daugiakamienės atžalos, kurios trukdė šienavimui. Faktiškai darbus objekte atlikusių asmenų (UAB „Judrės medis“ darbuotojų) buvo paprašyta kelmus nužeminti, kad jie netrukdytų šienavimui, todėl po menkaverčių atžalų ir kitų krūmų kirtimo sklype galėjo atsirasti didesnio diametro kelmai, kurie aplinkos apsaugos pareigūnams sukėlė įtarimų galimai nupjovus saugotinus medžius. Pažymėjo, jog labai svarbu šioje byloje nustatyti, ar neteisėti veiksmai apskritai buvo atlikti. UAB „Arbora LT“ aplinkos tvarkymo ir želdinių priežiūros darbus vykdo nuo 2017 m., yra šios srities profesionalė, jos vadovui yra žinomi įstatyminiai reikalavimai, susiję su žemės sklype augančių saugotinų želdinių (medžių) genėjimu ir kirtimu.

Atsakovas AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio reikalavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atmesti kaip nepagrįstą, o dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo kitiems atsakovams spręsti teismo nuožiūra. Uosto direkcija vykdė viešąjį pirkimą pagal Mažos vertės pirkimų taisykles, patvirtintas valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2018-04-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Uosto direkcijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, adresu Strėvos g. 4, Klaipėdoje, tvarkymo darbų pagal 2020-02-12 paraišką. Paraiškoje Uosto direkcija, be kita ko, nurodė, kad teritorija apaugusi žole ir krūmais, visur primėtyta buitinių šiukšlių, todėl reikalingi tvarkymo darbai su šiukšlių išvežimu. Atlikus kainų apklausą viešojo pirkimo laimėtoju buvo nustatytas UAB „City Service Cleaning“. Darbai buvo perkami pagal UAB „City Service Cleaning“ pateiktą 2020-02-10 komercinį pasiūlymą, nesudarant rašytinės sutarties. Nuo pat darbų užsakymo per visą darbų atlikimo terminą dėl darbų apimties, jų atlikimo eigos, Uosto direkcija, atstovaujama darbuotojos L. V., tiesiogiai kontaktavo ir visus veiksmus derino su tiekėjo atstovais J. M. ir R. Z.. Tiekėjui buvo pateikti sklypo, kuriame turėjo būti atlikti užsakyti tvarkymo darbai, kadastriniai duomenys, suderinta, kad pradžioje bus atlikti krūmų ir menkaverčių medžių kirtimo darbai, gegužės mėnesį – žolės pjovimo darbai. Tiekėjas pateikė 2020-03-31 atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti atlikti darbai, t. y. medžių, krūmų pjovimas ir medienos ir šakų utilizavimas, kurių bendra vertė su PVM sudarė 1 236,14 Eur; 2020-05-20 atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti atlikti darbai – žolės pjovimas (rankinis), atliktų darbų vertė – 1 717,72 Eur. Apie tai, kad darbų atlikimo metu galbūt neteisėtai buvo išpjauti medžiai, Uosto direkcija sužinojo 2020-05-27 gavusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paprašyta pateikti su tuo susijusią informaciją. Uosto direkcijai nebuvo žinoma, kad daliai ar visiems darbams pagal užsakymą atlikti bus pasitelktas kitas asmuo (subtiekėjas). Uosto direkcija vykdė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą išsaugoti ir tvarkyti želdynus ir želdinius. Tai, kad tiekėjas (ar jo savavališkai pasitelktas kitas asmuo (subtiekėjas)), vykdydamas Uosto direkcijos suformuotą darbų užduotį, atliko darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, savaime nereiškia, kad Uosto direkcija nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė savo pareigas. Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad tiek tiekėjas, tiek subtiekėjas aiškiai suprato, kad saugotini medžiai negalės būti pjaunami, nes savo tarpusavio sutartyje nurodė, kad bus pjaunami tik menkaverčiai medžiai. Tiek elektroninio susirašinėjimo metu, tiek telefoninių pokalbių metu nebuvo kalbos apie medžių kirtimą, Uosto direkcija sutikimo kirsti medžius nebuvo davusi, į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl leidimų kirsti medžius nesikreipė ir tokių leidimų tiekėjui neperdavė, savo, kaip užsakovo, pareigą bendradarbiauti su tiekėju vykdė tinkamai. Uosto direkcija neatliko veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą gamtai, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja viena iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Pažymėjo, jog žalą gamtai privalo atlyginti ją padaręs asmuo.

Atsakovas UAB „City Service Cleaning“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovas. Pagal 2020-02-26 Sutartį su MB „Arbora LT“, sutarties vykdytojas aiškiai suprato, kad bus pjaunami tik menkaverčiai medžiai, o saugotini medžiai bus neliečiami. Ieškovas net nepateikė duomenų, kad sklype būtų augę saugotiniems priskirti medžiai, kurių genėjimui ar kirtimui įstatymų nustatyta būtų reikėję savivaldybės administracijos išduoto leidimo. Ieškovas nėra įrodęs žalos atsiradimo fakto ir dydžio.

Trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu atsakovams, tačiau abejoja dėl UAB „Judrės medis“ subjektiškumo šioje civilinėje byloje. UAB „Judrės medis“ nebuvo sudaręs rangos sutarties su užsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nei subrangos sutarties su rangovu UAB „City Service Cleaning“ dėl darbų atlikimo adresu Strėvos g.4, Klaipėda. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4. punkte MB „Arbora LT“ pareiškė, jog „garantuoja, kad savininkas turi visus reikalingus leidimus (suderinimus) iškirtimui jam nuosavybės teise priklausančiame sklype“. Taip pat šios sutarties 1.6 punkte sutarta, kad UAB „Judrės medis“ „neatsako už galimas pretenzijas dėl ūkinės veiklos vykdymo pagal šią sutartį iš kaimyninių žemių savininkų, valstybės institucijų atstovų ar trečiųjų asmenų“. MB „Arbora LT“ darbų užsakymo ir vykdymo metu apie saugotinus medžius neinformavo, o Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punktas sako, kad jei informacija nepateikiama, tai „bus laikoma, kad tokių aplinkybių nebuvo“.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo spręsti ieškinio klausimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2020-02-28 UAB „City Service Cleaning“ ir trečiasis asmuo sudarė įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2020-02-27 00:00 val. iki 2020-12-23 00:00 val. Kadangi trečiasis asmuo nėra gavęs jokio pranešimo apie įvykį ir savarankiškai šio įvykio netyrė, trečiasis asmuo vadovaujasi ieškovo pateiktais duomenimis, kad UAB „City Service Cleaning“, pasitelkusi subrangovę MB „Arbora“, atlikdama/turėdama užduotį atlikti išskirtinai teritorijos tvarkymo darbus, laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-03-31, savavališkai, neturint Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams, pašalino 33 vnt. saugotiniems priskirtinus medžius. Žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal nustatytą metodiką ir jis buvo 12249 Eur. Draudimo apsauga buvo apibrėžta standartinėmis sąlygomis, numatytomis Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse (galioja nuo 2017-05-01) Nr. 008, o taip pat individualiomis sąlygomis, nurodytomis draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiai draudimo sutarčiai buvo taikomos papildomos sąlygos pagal Generalinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo, sudarytą tarp UAB „ICOR“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad padaryta žala aplinkai ne aplinkos užteršimu ir nėra susijusi su žalos trečiojo asmens turtui, gyvybei padarymu, taip pat žalos padaryta neturint leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus želdinius žemės sklype, adresu Strėvos g. 4, Klaipėda, ir žala buvo apskaičiuota pagal teisės aktą, priimtą įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB. Galima teigti, kad įvyko įvykis, pripažintinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Jurgita Pocienė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad inspekcija nustatė, jog buvo pašalinti 33 vnt. saugotiniems priskirtini medžiai, neturint atitinkamo savivaldybės išduoto leidimo. Leidimai išduodami žemės sklypo savininkams arba jų sutikimu pagal užsakymą atliekantiems darbus. Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, organizuodama viešąjį pirkimą dėl žemės sklypo tvarkymo darbų, privalėjo užtikrinti, kad jo užsakymu atliekami žemės tvarkymo darbai būtų atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau to nepadarė. Kaip matyti, atsakovas neužsakė ten esančių saugotinų medžių kirtimo darbų, bet jis turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpintis, kad tie medžiai iš tiesų nebūtų iškirsti, t. y. prižiūrėti darbus. Bylos duomenys patvirtina, jog Uosto direkcijos darbuotoja telefonu bendravo su rangove, derino užsakytus darbus, tačiau net nebuvo nuvykusi prie žemės sklypo, nesidomėjo kaip darbai buvo vykdomi. CK 6.650 straipsnio 3 dalis numato, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog konkurso laimėtoja UAB „City Service Cleaning“ įsipareigojo atlikti medžių kirtimo, žolės pjovimo, medienos utilizavimo paslaugas, ir šiems darbams pasitelkė UAB „Arbora LT“. UAB „Arbora LT“ neteisėti veiksmai nustatyti administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju UAB „Arbora LT“ pagal sutartį įsipareigojo atlikti menkaverčių medžių, krūmų pjovimo, žolės pjovimo, medienos utilizavimo darbus. UAB „Arbora LT“ pasirašydama su trečiuoju asmeniu UAB „Judrės medis” subrangos sutartį, perleido visus medžius ir krūmus, be to, UAB „Arbora LT“ garantavo, kad visi leidimai medžių kirtimui gauti. Būtent dėl šių veiksmų – garantavimo buvo iškirsti saugotini medžiai. Patys darbų vykdytojai taip pat turėjo įsitikinti, kad visi leidimai gauti. Šiuo atveju visi atsakovai nesukontroliavo vieni kitų veiksmų. Jeigu visi atsakovai būtų laikęsi rūpestingumo principo ir veikę sąžiningai,  nebūtų kilęs ginčas. Būtent neveikimas yra šiuo atveju neteisėti veiksmai. Tarp visų atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšis, todėl jie turi solidariai atlyginti aplinkai padarytą žalą. Atsakomybė kyla iš delikto. Šalys turėjo elgtis ne tik pagal sutartis, bet ir pagal teisės aktų reikalavimus. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis aplinkos ministro patvirtinta tam tikra metodika, tikslūs paskaičiavimai pateikti byloje. Pažymėjo, jog ne visi iškirsti medžiai buvo įtraukti į žalos dydį, apžiūros aktas ir fotofiksacija patvirtina, kad medžiai buvo saugotini, buvo atsižvelgta į skersmenis. Iš gyventojų pateiktos nuotraukos matyti, kad teritorijoje augo dideli želdiniai, ten kelmų nematyti. 

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Arbora LT“ vadovas E. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad  jų įmonė nuo 2011 metų užsiima medžių priežiūra, genėjimu. Prieš sudarant sutartį ir prieš darbų pradžią, maždaug mėnesį prieš sutarties pasirašymą, su UAB „City Service Cleaning“ atstove R. Z. buvo nuvykęs į teritoriją, įsivertino situaciją, padarė fotofiksaciją, jo patarimas buvo nupjauti kelmus kuo žemiau, kad netrukdytų šienavimui. Jie apėjo sklypą, sklypo gale buvo stambūs klevai, beržai, todėl jų nelietė. Ne menkaverčių medžių buvo sklypo gale, kurie stovi iki šiol. Teritorijoje nebuvo saugotinų želdinių, buvo vienintelis stambus medis – ieva, kuri nesaugotina.  Administracinėje byloje esanti 2020-05-28 dienos fotonuotrauka vaizduoja ne visą teritorija, gal apie 60-70 proc., tai bendro pobūdžio fotonuotrauka, kad būtų galima įsivertinti darbus. Matosi, kad želdiniai apie 3,5 metrų aukščio. Darbų priėmimo metu gluosnio nebuvo, tik nėra tikras, ar tikrai iš viso ten gluosnio kelmas. Matosi fotonuotraukoje, kad prieš darbus gluosnio tikrai nebuvo. Taigi atvažiavus į teritoriją su R. Z., buvo pasakyta, kad reikia sutvarkyti netvarkingą sklypą, išpjaunant menkaverčius medžius, krūmus, nužeminant maksimaliai kelmus, kad būtų patogiau šienauti ir nušienauti teritoriją. Tokie darbai ir buvo atlikti. Juo nuomone, dar seniau, prieš jiems imantis darbų, toje teritorijoje buvo nupjauti medžiai, todėl liko kelmai, jų buvo apie 150, gal net 200 vienetų. Kai gavo patvirtinimą apie galimus pradėti darbus, užsakė UAB „Judrės medis” dėl menkaverčių kūmų kirtimo ir kelmų nužeminimo. Pagal sutarties su UAB „City Service Cleaning“ 6 punktą, žinojo, jog negali perduoti darbų tretiesiems asmenims be užsakovo sutikimo, tačiau tokio raštiško sutikimo nėra. Taigi paprašė UAB „Judrės medis” pagalbos iškirsti menkaverčius krūmus, nužeminti kelmus, jie atvažiavo, apžiūrėjo sklypą, sutiko atlikti darbus neatlygintinai, 2020-03-06 pasirašė sutartį su UAB „Judrės medis” direktoriumi nuotoliniu būdu. Tiek jų įmonė, tiek UAB „Judrės medis” yra specialistai, tikrai žino ką daro ir saugotinų želdinių nekirto, juos atskirtų ir supranta, kad tokiems reikia leidimų. Sutartyje su UAB „Judrės medis” 1.6 punkte nuostata, kad UAB „Judrės medis” neatsako už galimas pretenzijas, įtraukiama į visas sutartis su jais, normali praktika. UAB „Judrės medis” žinojo, kad UAB „Arbora LT“ nėra sklypo savininkas, bet nežinojo, kam iš tikro priklauso nuosavybės teise, bet ir jis pats nežinojo, kas yra sklypo savininkas. Darbų atlikimo termino su UAB „Judrės medis” nebuvo sutarę, bet darbai buvo atlikti per vieną dieną, o ne per kelias, kaip teigia ieškovė. Žino tikrai, kad tą pačią dieną UAB „Judrės medis” nupjovė medžius, krūmus ir juos išsivežė. Galbūt, kažkas atėjo kitą dieną ir iškirto saugotinus želdinius. Darbai UAB „Judrės medis” buvo atlikti maždaug 2020 metų kovo gale, jiems atliekant darbus tą dieną nebuvo nuvykęs jų apžiūrėti, galėjo nuvykti tik senkančią dieną. Po atliktų darbų, maždaug 2020-03-27, nuvyko į sklypą su R. Z., apžiūrėjo, jokių pastabų nebuvo ir darbai buvo priimti, t. y. tokiu būdų jis priėmė darbus iš UAB „Judrės medis” ir tuo pačiu perdavė UAB „City Service Cleaning“. Buvo atlikti šie darbai: nužeminti kelmai, išpjauti krūmai ir menkaverčiai medžiai. Jie šiukšlių nevežė, šaukles galimai vežė UAB „City Service Cleaning“. Buvo pasirašyti priėmimo perdavimo aktai ir UAB „City Service Cleaning“ su jais atsiskaitė. Tuo metu buvo nupjautas vienas stambesnis saugotinas medis, bet nemano, kad tą medį nupjovė UAB „Judrės medis”. Kai apžiūrėjo sklypą darbų priėmimo - perdavimo metu, tikrai neatkreipė dėmesio, ar medžių ruože vienu medžiu buvo daugiau ar mažiau. Darbų priėmimo metu gluosnio nebuvo, tik nėra tikras, ar tikrai iš viso ten gluosnio kelmas. Tik 2020-05-28 sužinojo apie administracinį nusižengimą. Tuomet nuvyko į sklypo apžiūrą, aplinkosauga paaiškino situaciją, kad gautas gyventojų skundas apie iškirstus medžius. Buvo eita per sklypą, matuoti kelmai, vertinti jų diametrai. Jis bandė paaiškinti, kad buvo tik pažeminti kelmai, rodė fotonuotrauką prieš darbus, bet niekas nekreipė dėmesio. Kai su aplinkos specialiste ėjo matuoti kelmų, sutiko tik su vieninteliu, kad atitiko išmatuoti kelmų skersmenys, bei, kad buvo nupjautas gluosnis ir beržas, kuriuos buvo galima lengvai atpažinti. Tik apžiūros metu pastebėjo, kad nėra beržo, o gluosnio, kaip jau minėjo, prieš darbų pradžią net nebuvo visai, taip pat paprastųjų klevų irgi nebuvo, ten galėjo būti tik atžalos. Pasirašydamas apžiūros aktą, jis sutiko tik su skersmenimis, bet ne su medžių rūšimi, bei, kad nupjautas beržas. Dėl kitų medžių rūšies neaišku. Atkreipė dėmesį, jog beržas buvo nupjautas labai grubiai, šalia jo buvo ir kitų beržų, kurie nenupjauti, todėl tikrai abejoja, ar UAB „Judrės medis” galėjo taip padaryti, jie kirto nesaugotinus krūmus, todėl nelogiška, kad būtų nukirtę vieną saugotiną medį. Savo kaltės administracinėje byloje nepripažino, nesutiko, todėl teikė Klaipėdos apylinkės teismui paaiškinimą, kartu nusiuntė ir nutarimą, bet teismas jam neatrašė. Pažymėjo, jog šiai dienai visas sklypas vėl yra išvalytas. Byloje pateikta 2012 metų nuotrauka, kur matyti, kad stovėjo gluosnis, bet kai pats darė nuotrauką 2020 metais – jo jau nėra. Matyti, jog tai, kas buvo 2012 metais – to nebeliko, 2020 metais atvykus apžiūrėti darbų - saugotinų želdinių nebuvo. Iš aplinkos apsaugos fotonuotraukų matyti, kad kelmai neturėjo atžalų. Jeigu nukerti, nupjauni medį, jie leidžia atžalas. Vertinimo metu buvo skaičiuoti kelmai, kur ortofoto matėsi laukai. Iš pateiktos gyventojų nuotraukos negali pasakyti, kas atlieka darbus, bet matyti, kad kertami kitokie medžiai, ne klevai, bet nematyti krūmų, kurie buvo jo pateiktoje nuotraukoje. Pažymėjo, kad jų traktorius yra raudonas ir aprangos kitokios.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Arbora LT“ atstovė advokatė Eglė Rybelienė patikslintą ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas parinko netinkamą atsakovą, t. y. UAB „Arbora LT“ su trečiuoju asmeniu UAB „Judrės medis“ 2020-03-06 sudarė paslaugų sutartį dėl medžių iškirtimo, tačiau ieškovas neįtraukė į šią civilinę bylą UAB „Judrės medis“ atsakovu. Direktorius ne kartą pasisakė, jog pasirašydamas apžiūros aktą, jis sutiko tik su medžių matavimais, bet jis niekada nesutiko, kad iškirto medžius. Ieškovas rėmėsi tik žalos apskaičiavimo aktu, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kokia sklypo padėtis su medžiais buvo iki iškirtimo momento. Kaip direktorius ir savo paaiškinimuose teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo daug kelmų, kuriuos darbuotojai nužemino tikslu, kad galėtų sklype šienauti žolę. Apžiūros prieš atliekant darbus metu medžių, kurie įstatymų nustatyta tvarka būtų buvę priskirtini saugotiniems, ir kurių kirtimui ar genėjimui būtų buvęs reikalingas savivaldybės išduotas leidimas, objekte neaugo. Tai patvirtina pridėtos objekto fotonuotraukos. Tačiau tiek ieškovo atstovas, tiek liudytojai, patvirtino, kad žalą konstatavo ir jos dydį nustatė neįvertinę nukirstų medžių būklės, kadangi apžiūrint ir matuojant kelmus mediena jau buvo išvežta ir jos negalėjo apžiūrėti. Atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad žino kokie medžiai yra saugotini pagal storį ir tokių stačių medžių jie nepjovė. Jie tik „sužemindavo“ kelmus iki žemės tokių storesnių medžių, kurių buvo aukštesni palikti kelmai.

Teismo posėdžio metu atsakovo AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atstovė E. M. - D. paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais dėl solidarios atsakomybės taikymo būtent Uosto direkcijai nesutinka, pagrindinius nesutikimo motyvus išdėstė atsiliepime. Gavus skundą iš gyventojų, buvo organizuotas konkursas žemės sklypo tvarkybos darbams atlikti. Žemės sklypas tik nuo 2019 metų buvo perduotas Uosto direkcijai, prieš tai jis buvo valdomas kito subjekto. Nuo 2019 iki 2020 metų sklype tvarkymo darbai nebuvo atlikti. Dėl leidimų tikrai nebuvo kreiptasi tuo laiku. Būtent paraiškoje buvo nurodyta – tvarkymo darbai, prie pastabų pateikta, kad teritorija apaugusi žole, krūmais, primėtyta šiukšlių, todėl reikalingi tvarkymo darbai su šiukšlių išvežimu. Konkursą laimėjo UAB „City Service Cleaning“, su kuriuo žodžiu buvo sudarytas susitarimas ir buvo derinami darbai, apie jokius kitus subrangovus nebuvo žinoma. Darbuotoja L. V. kontaktavo su rangovo atstovais. Darbai vyko 2020 metų kovo ir gegužės mėnesiais. Nebuvo kalbos apie medžių, kuriems reikalingas leidimas, kirtimą. Tokios paslaugos neužsakinėjo. Kad teritorijoje buvo medžiai žinojo, tai rodo topografinės nuotraukos. Apie iškirstus medžius Uosto direkcijai tapo žinoma tik, kai inspekcija pasikreipė į juos dėl paaiškinimų. Tuo laikotarpiu šalyje buvo karantinas, tai dėl darbų apimties ir etapų buvo kontaktuota raštu, telefonu. Uosto direkcija neužsakinėjo medžių kirtimo paslaugos, o UAB „City Service Cleaning“ patvirtino, jog jiems žinoma, kad jei būtų reikalingas leidimas, tai dėl tokio kreiptųsi. Jokie įstatymų reikalavimai neįpareigojo Uosto direkcijos darbuotojų fiziškai stovėti ir prižiūrėti, kaip atliekami darbai, tam buvo pasikreipta į profesionalus. Mano, jog atsakovas savo pareigas atliko tinkamai, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką, už gamtai padarytą žalą atsako neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo. Mano, jog darbus turėjo atlikti rangovas, negali pasakyti, kuris iš subrangovų turėtų atlyginti žalą. Darbų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas dėl karantino. Nors sąskaitose nurodyta medžių, krūmų, žolės pjovimas, tačiau iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog buvo kalba apie menkaverčius medžius ir krūmus. Į bylą pateikta 2020 m. rugpjūčio mėnesio sklypo inventorizacija ir susiekus su savivaldybės atstove, buvo patvirtintina, jog 2010-2012 metais buvo atlikta dar viena anksčiau sklypo želdinių inventorizacija, duomenys skelbiami viešai. Tuo metu buvo inventorizuota tik 3 balta žiedės robinijos po 18 cm skersmens ir du baltieji gluosniai po 16 cm skersmens – kaip saugotini. Tikėtina, kad per 8-10 metų sklype negalėjo užaugti tiek kitų saugotinų medžių. Buvo išsiųstas paklausimas savivaldybei dėl atliktos inventorizacijos, 2010-2012 metais savivaldybė ją atliko, kaip matyti buvo užfiksuota tik keletas medžių.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „City Service Cleaning“ advokatas Artūras Jaskelevičius prašė ieškinį atmesti, kadangi jis nėra įrodytas. Nurodė, kad UAB „City Service Cleaning“ užsakymą pagal paraišką perkėlė į sutartį su UAB „Arbora LT“. Atsakovas užsakė medienų bei šakų utilizavimo apslaugą, jokio pavedimo kirsti saugotinus medžius atsakovas nedavė. Pažymėjo, jog liudytoja R. Z., kuri apžiūrėjo sklypą, nurodė, jog jokių medžių, kuriuos įvardija ieškovas, nebuvo. UAB „Arbora LT“ nurodė aplinkybes, kad buvo žeminami kelmai, kad būtų galima atlikti šienavimą. Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad sklype augo medžiai, nėra prasmės kalbėti apie atsakomybės sąlygas. Mano, kad reikia vertinti, kiek kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie pažeidimo iš esmės, kokia jų kaltė, taigi įvertinti ar prievolės dalykas nėra dalus. Ieškovo teiginiai dėl pareigos elgtis sąžiningai yra atitolęs nuo deliktinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Judrės medis” vadovas R. R. paaiškino, kad jis su UAB „Arbora LT“ 2020-03-06 sudarytą sutartį įvykdė, pretenzijų negavo. Pagal sutartį turėjo pašalinti krūmus iš apaugusios pievos. Atliko darbus pagal sutartį, medžių nekirto. Klientas objekte viską aprodė pjūklininkams (darbuotojams), jie savavališkai nieko nepjauna, t. y. susirašo popierius ir tada eina pjauti. Jis pats į vietą niekada nevyksta, tik pasirašė sutartį. Nepamena, kurie asmenys vykdė darbus, jų buvo gal 5-6 asmenys, nepamena jų pavardžių, dalis darbuotojų net nebedirba. Darbuotojų apskaitos neveda. Darbai truko gal pusdienį, pašalino mažus krūmus ir išvažiavo. Jau daug metų dirba neatlygintinai, kaip atlygį pasiėmė iškirstus krūmus, atliekas. Tokius darbus dirba jau 11-12 metų. Dėl byloje pateiktos gyventojų fotonuotraukos nurodė, jog jie juodo traktoriaus neturėjo ir neturi, turi tik žalius, darbuotojų negali atpažinti, nesimato, bet patvirtino, jog tai jų įmonės apranga. Neneigia, kad darbus atliko, bet fotonuotraukoje ne jų traktorius, be to, nematyti nei vieno saugotino medžio, ten menkaverčiai karklai, kur auga iš vieno kamieno, jie kaip šiukšlės.

        Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė. 2020-05-04 gavo pranešimą, skundą iš gyventojo N. V. dėl Strėvos g. 4, Klaipėdoje, esančiame sklype išpjautų beveik visų medžių, todėl buvo pradėtas tyrimas. Nuvykus į vietą, užfiksuota aplinka. Buvo pasikreipta į sklypo savininką. AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė visą informaciją, kad buvo ieškomas rangovas teritorijos tvarkymo darbams, taip pat gauta informacija, kad UAB „City Service Cleaning“ pasamdė UAB „Arbora LT“. Buvo susisiekta su UAB „Arbora LT“ direktoriumi. 2020-06-08 iškviesta želdinių ekspertė R. N., kad padėtų įvertinti medžių rūšį, išmatuoti kelmai. Didieji saugotini medžiai buvo pakraščiuose. Buvo iškirsti 33 vnt. saugotinų medžių ir 21 vnt. nesaugotini. Paskui 2020-06-12 buvo atlikta dar viena apžiūra kartu su Uosto direkcijos atstovu Ž. P. bei UAB „Arbora LT“ direktoriumi, buvo dar kartą matuoti skersmenys. Pagal visus matavimus buvo paskaičiuota žala ir pareikalauta gera valia atlyginti. Abejonių nei dėl vienos medžio rūšies nekilo. Pradžioje UAB „Arbora LT“ direktorius teigė, jog teritorijoje tokie dideli medžiai neaugo, bet apklausus šalia gyvenančius gyventojus, jie patvirtino, kad teritorijoje medžių kirtimai vyko būtent kovo mėnesį ir per kelias dienas visi medžiai buvo iškirsti. Gyventojai savo pavardžių nenorėjo nurodyti, bet buvo eita per kelias laiptines ir jie apklausinėjami, jie neužsiminė apie anksčiau vykusius medžių kirtimus, tik apie kovo mėnesį buvo klausiama. Buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes, kada kelmai galėjo būti iškirsti. Byloje esančios sąskaitos patvirtina, kad darbai buvo atlikti kovo mėnesi, ką patvirtinto ir gyventojai. Taip pat UAB „Arbora LT“ direktorius nurodė, jog buvo dar viena įmonė, kuri vykdė darbus, bet sakė nenurodys, tai jis buvo įspėtas dėl atsakomybės būtent jam. Paaiškino, kad nuo 12 cm skersmens želdinys priskiriamas saugotiniems želdiniams. Kuomet buvo matuota, UAB „Arbora LT“ direktorius net nustebo, nes jis manė, kad saugotini  nuo 20 cm. Kad nustatyti, ar tai saugotinas medis, pagal metodikos matavimus ir reikalavimus matuojama 1,30 m aukštyje, o žala skaičiuojama matuojant 1 m aukštyje, o kai jau yra kelmas – matuojami kelmo matmenys. Buvo vertinti želdiniai, kurių skersmuo viršija 12 cm ir kurie nėra prie sklype esančių senų pamatų arba ant jų. Netgi atsižvelgta į žmogiškąjį faktorių ir vertintas nulaibėjimas. Pažymėjo, jog ne visas nuotraukas pridėjo prie apžiūros akto, tačiau jame viskas aiškiai surašyta. UAB „Arbora LT“ direktorius pasirašė matavimo aktą, taip sutikdamas su visais matavimų duomenimis, nors ir sakė, kad nesutinka, jog jo įmonė kirto medžius. Tačiau nustačius, kad jų įmonė atliko darbus, be leidimo pašalino saugotinus medžius, to užteko administracinio nusižengimo protokolui, be to, administracinę baudą direktorius sumokėjo. Iš praktikos žino, kad savivaldybės atlikta inventorizacija dažnai neatitinka realios situacijos, kaip ir šiuo atveju, iš kelmų matyti, kad medžiai buvo, nors savivaldybės 2010-2012 m. inventorizacijoje tokie medžiai net nenurodyti.

        Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas. 2020 metų gegužę kartu su L. D. vyko į teritoriją dėl galimai pašalintų želdinių ir aplinkybių išsiaiškinimo. Sklype matėsi nupjautų želdinių kelmai, siekiant tinkamai įvertinti želdinių rūšį, nusprendė, kad matavimus reikia atlikti su specialiste. Daugiau tyrimo eigos negali pakomentuoti. Kiek pamena, UAB „Arbora LT“ direktorius ginčijo aplinkybes dėl skersmens, sakė, kad saugotiniems priskiriami nuo 20 cm skersmens, nurodė, kad buvo šalinami tik menkaverčiai želdiniai. Pažymėjo, kad želdiniai ant pamatų nėra saugotini ir jie nebuvo vertinti. Nurodė, jog dėl medžių kirtimo buvo apklausti du gyventojai, gyventojai nurodė, kad buvo vykdomi želdinių kirtimo darbai kelias dienas, detaliai visko nepapasakojo.

        Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Uosto direkcijoje pastatų priežiūros specialiste. Buvo priimtas spendimas, kad reikia sutvarkyti sklypo teritoriją, sausio gale su skyriaus vadovu M. K. nuvyko apžiūrėti teritoriją, pažiūrėti kokios apimties darbų reikia, sklypas buvo užterštas šiukšlėmis, apaugęs sena iš praeitų metų žole. Sklypo teritorija nemaža, apžiūra vyko iš vieno taško apžvelgiant sklypą, buvo atsistota ten, kur geriausiai matosi sklype esantys pamatai. Bendram vaizde matėsi, kad yra krūmai, medžių ji asmeniškai neužfiksavo, matė bendrai epizodiškai augmeniją, daugiausia tai buvo krūmai, dalis jų buvo aukšti, aukšta žolė, bet aukštų medžių nebuvo. Tankesnė augmenija buvo arčiau namų, bet ten arti jie nėjo, sklypo nuosekliai neapėjo. Sklypo gale yra garažai, šalių jų auga medžiai. Vizualiai aukštoje žolėje kelmų nesimatė. Tuomet parašyta paraiška sklypo tvarkymui – žolės pjovimui, šiukšlių išvežimui, utilizavimui. Gautas UAB „City Service Cleaning“ pasiūlymas, kurio kaina buvo priimtiniausia. Buvo kalbėta su potencialiu rangovu dėl sklypo tvarkymo darbų, rangovas detalizavo, kad reikės kelių etapų – krūmų pjovimas ir utilizavimas ir žolės pjovimas, bet ir patys nuvykę į sklypą matė, kad ten yra krūmų, todėl sutiko darbus atlikti dviem etapais. Buvo kalba apie tai, kad medžių nereikia kirsti, tik menkaverčius krūmus, nes rangovas įspėjo, kad didelių medžių kirtimui reikalingas leidimas, bet tokių ketinimų ir nebuvo. Darbai buvo užsakyti maždaug vasario gale ir toliau bendrauta telefonu. Vadybininkė nurodė, kad darbų vadovė bus R.. UAB „City Service Cleaning“ sklypo apžiūrai buvo nuvykę atskirai. Sutarties pasirašymo nebuvo, darbai užsakyti pagal komercinį pasiūlymą. Jokios kalbos apie subrangovą nebuvo. Darbai buvo atliekami kovo mėnesį, kurie užtruko visą mėnesį, nes atliktų darbų aktas buvo pateiktas kovo 31 d. Darbų vykdymo metu į vietą nevyko, bet ją apie darbus informavo R.. Darbai buvo priimti dviem etapais – kovo ir gegužės mėnesiais. Aktai buvo atvežti į raštinę, dar prašė, kad atsiųstų nuotraukas. Fiziškai į vietą patikrinti darbų atlikimo nei ji, nei kiti nebuvo nuvykę. Gegužės mėnesį skyriaus viršininkas buvo nuvykęs į objektą.

        Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo UAB „City Service Cleaning“. Kiek pamena, prieš 3 metus, vyko adresu Strėvos gatvėje su Uosto direkcijos atstove J. apsižiūrėti objekto, ten buvo tik krūmynai, gavo užsakymą iškirsti krūmynus ir seną žolę. Krūmynų vytelės buvo iki 5 cm ir sena 2-3 metų žolė, nebuvo nei vieno medžio, tik seni pamatai. Darbams atlikti pasisamdė UAB „Arbora LT“, bendravo su pačiu direktoriumi E. S.. Po 2-3 savaičių jie susitiko vietoje, apsižiūrėjo, apėjo sklypą aplinkui, ne per patį sklypą, sklypo vaizdas buvo nepakitęs, jis padarė nuotrauką, kalbėta, kad sklypo gale esančių medžių nelies, jie net neįėjo į tą teritoriją. Darbai buvo atlikti, jie vėl susitiko vietoje ir nebuvo matyti jokių kelmų, padaryta nuotrauka po darbų, išrašyta sąskaita faktūra. Pažymėjo, jog nei medžių, nei aukštų kelmų sklype nepastebėjo. Smulkiai visko neapžiūrėjo, tik tiek, kiek matėsi vizualiai. Nežinojo, kad faktiškai darbus atliko kiti, manė, jog juos atliko UAB „Arbora LT“. Su UAB „Arbora LT“ bendradarbiavo ne pirmą kartą. Sutarties turinį ne ji ruošė, negali pakomentuoti jos turinio. Po atliktų darbų susitiko su Uosto direkcijos atstove, apžiūrėjo, viskas tiko, buvo atliktų darbų aktai ir apmokėta.

        Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jos žiniomis viso miesto mastu buvo atlikta želdinių (krūmų, medžių) inventorizacija, tačiau rangovas neatliko viso sutartyje numatyto darbų kiekio, galiausiai sutartis buvo nutraukta, pripažinus, kad mieste buvo inventorizuota tik apie 65 proc. želdinių, todėl yra tam tikrų klaidų, neinventorizuotų plotų. Pažymėjo, jog kalbant apie ginčo sklypą, matoma, kad inventorizuoti keli medžiai, bet nereiškia, kad jame nebuvo kitų želdinių dėl sutarties neįvykdymo momento. Gretimose teritorijose yra taip pat tik fragmentiškai atlikti darbai, ne viskas buvo inventorizuota, todėl negali pasakyti kokia situacija buvo dėl Strėvos gatvėje esančio sklypo. Nuo inventorizacijos atlikimo duomenys nebuvo tikslinti.

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

        Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

        Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, adresu Strėvos g. 4, Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėjimo teise nuo 2019-04-08 valdomas AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

        Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2020-02-03 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatų priežiūros specialistė L. V. išsiuntė paklausimą įmonėms dėl planuojamojo tvarkyti žemės sklypo, adresu Strėvos g. 4, Klaipėdoje, prisegė teritorijos planą bei nurodė, kad reikia nupjauti žolę, išrinkti ir išvežti šiukšles, ir prašė pateikti įmonės kainą už minėtą paslaugą.

        Iš 2020-02-10 UAB „City Service Cleaning“ projektų vadovės J. M. elektroninio laiško L. V. matyti, kad ji pateikė UAB „City Service Cleaning“ komercinį pasiūlymą, jog gali teikti tokias paslaugas – medžių, krūmų pjovimas; žolės pjovimas (rankinis); medienos ir šakų utilizavimas bei nurodytos paslaugų kainos ir kiekiai.

        Iš 2020-02-12 paraiškos matyti, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatų priežiūros specialistė L. V. suformavo paraišką leisti nupirkti pagal Mažos vertės pirkimo taisykles teritorijos, adresu Strėvos g. 4, Klaipėdoje, tvarkymo darbus, kiekis – 26289 kv. m., pastabos – teritorija apaugusi žole ir krūmais, visur primėtyta šiukšlių, todėl reikalingi tvarkymo darbai su šiukšlių išvežimu.

        2020-02-26 sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo UAB „City Service Cleaning“ vykdančiosios direktorės I. P. ir vykdytojo MB „Arbora LT“ direktoriaus E. S., pagal kurios specialiąją dalį ir specifikaciją matyti, jog sutarties dalykas – žolės, menkaverčių medžių, krūmų pjovimo, medienos bei šakų utilizavimo darbai, adresu Strėvos g. 4, paslaugų teikimo pradžia – 2020 m. kovo mėn. Pagal Sutarties bendrosios dalies 1.1 punktą, sutarties objektas – patalpų valymo ir/ar teritorijos tvarkymo bei medžių krūmų pjovimas, kurių skersmuo ne didesnis nei 20 cm (matuojant 1,3 m aukštyje); pagal 6.1 puntą – vykdytojas neturi teisės perduoti jokių savo pareigų pagal Sutartį tretiesiems asmenims be užsakovo raštiško sutikimo.

        Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2020-02-28 UAB „City Service Cleaning“ projektų vadovė J. M. L. V. rašė: „Kaip ir kalbėjome telefonu, kitą savaitę pjauname medžius. Žolės pjovimas nukeliamas balandžiui-gegužei. Aktuosime pagal faktą už atliktus darbus.“.

        2020-03-06 sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Judrės medis” vadovo R. R. ir MB „Arbora LT“ direktoriaus E. S., pagal kurią UAB „Judrės medis” leista neatlygintinai išsikirsti ir išsivežti susmulkintus krūmus ir medžius, esančius sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Sutarties 1.4. punktu šalys susitarė, kad MB „Arbora LT“ garantuoja, kad turi visus reikalingus leidimus (suderinimus) iškirtimui jam nuosavybės teise priklausančiame sklype; Sutarties 1.6 punktu sutarta, kad UAB „Judrės medis“ neatsako už galimas pretenzijas dėl ūkinės veiklos vykdymo pagal šią sutartį iš kaimyninių žemių savininkų, valstybės institucijų atstovų ar trečiųjų asmenų pusės.

        2020-03-31 paslaugų teikėjas UAB „City Service Cleaning“ pirkėjui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė Atliktų darbų aktą, iš kurio matyti, kad už objekte Strėvos g. 4, Klaipėda, medžių, krūmų pjovimo ir medienos bei šakų utilizavimo paslaugas suma su PVM sudaro 1236,14 Eur; darbus perdavė R. Z..

        2020-05-20 paslaugų teikėjas UAB „City Service Cleaning“ pirkėjui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė Atliktų darbų aktą, iš kurio matyti, kad už objekte Strėvos g. 4, Klaipėda, žolės pjovimo (rankinis) paslaugas suma su PVM sudaro 1717,72 Eur; darbus perdavė R. Z..

        Iš 2020-05-04 elektroninės užpildymo formos matyti, jog N. V. pateikė paklausimą dėl Strėvos g. 4, nurodydamas, kad sklype buvo išpjauti beveik visi medžiai, prašo informuoti, kodėl tai buvo padaryta ir ar planuojamos kažkokios statybos. 

        Iš 2020-05-28 MB „Arbora LT” direktoriaus paaiškinimo matyti, jog jis pateikė situacijos nuotrauką (kurioje matomas dalinis sklypo vaizdas su jame esančiais želdiniais) prieš darbus ir nurodė, kad tokio diametro želdiniai sklype neaugo.

        2020-06-08 dalyvaujant doc. dr. R. N., identifikuoti medžiai ir surašytas Želdinių matavimo ir identifikavimo aktas.

        Iš 2020-06-12 apžiūros akto matyti, kad 2020-05-26, 2020-06-08 buvo atlikta nurodytos vietos apžiūra, nustatyta, kad išpjauti medžiai, pašalinti ne tik menkaverčiai krūmai, bet ir stambesni medžiai. Dalyvaujant Uosto direkcijos bendrojo skyriaus viršininko pavaduotojui Ž. P. ir MB „Arbora LT” direktoriui E. S. bei Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos specialistams L. D. ir T. K., 2020-06-12 atlikti nupjautų želdinių matavimai ir nustatyta, kad objekte Strėvos g. 4, Klaipėda, nupjauti 33 saugotini medžiai. Akte nurodytos želdinių rūšys, būklė, kelmų skersmuo. Aktą pasirašė E. S., Ž. P. ir L. D..

        Iš 2020-07-02 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos žalos aplinkai paskaičiavimo matyti, kad žalą aplinkai padaręs asmuo - MB „Arbora LT”, vietovė - Strėvos g. 4, Klaipėda, žalos aplinkai atsiradimo data - 2020 m. kovo mėn., žalos aplinkai nustatymo data - 2020-06-12, žala padaryta želdiniams, t. y. pašalinti 33 saugotini medžiai (31 paprastasis klevas, 1 beržas, 1 gluosnis), augantys miesto teritorijoje, žala - 12 249 Eur, žalos aplinkai skaičiavimas pridėtas atskiru raštu. Iš aplinkai padarytos žalos skaičiavimo rašto matyti, kad žala apskaičiuota nupjautą medį matuojant kelme, įvertinat medžio kelmo formą skersmuo matuotas kelme fiksuojant du matmenis, iš kurių apskaičiuotas vienas matmuo; nurodytos medžių rūšys; pašalintų medžių kelmo skersmuo cm; želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, medžių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į augimo vietą, didinami: miestuose augantiems medžiams 2 kartus; želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę, mažinami, suma.

        2020-10-01 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė L. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Arbora LT“ direktorius E. S. pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį dėl galimai neteisėtai išpjautų medžių Strėvos g. 4, Klaipėdoje. 2020-10-26 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė J. Z. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo E. S. paskirta 200 Eur administracinė nuobauda pagal ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių naikinimas.

        Iš 2021-02-04 MB „Arbora LT“ direktoriaus E. S. paaiškinimų matyti, kad jis nesutinka, jog buvo padarytas pažeidimas. Nurodo, kad iš pateiktos fotofiksacijos matyti vaizdas prieš vykdant darbus, t. y. teritorijoje matomi įvairių rūšių ir dydžių želdiniai. Kartu pateiktos ortofoto nuotraukos, E. S. vertinimu, teritorijoje 10 metų laikotarpyje medžių praktiškai nebuvo.

        2022-06-23 Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos raštu kreipėsi į MB „Arbora LT” su pasiūlymu atlyginti 12 249 Eur aplinkai padarytą žalą.

        Iš 2022-10-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo rašto matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-03-01 nebuvo išduotas leidimas leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus želdinius žemės sklype, adresu Strėvos g. 4, Klaipėdoje, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymų nurodytiems darbams šiuo adresu atlikti taip pat nebuvo gauta.

        Iš 2023-02-27 Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto matyti, kad per laikotarpį nuo 2012-10-31 iki 2019-02-08, kai žemės sklypas buvo jos žinioje, Direkcija nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo pjauti medžius bei nevykdė jokių medžių pjovimo darbų. Nurodyta, kad šiuo laikotarpiu žemės sklype buvo vykdomi tik tie žemės tvarkymo darbai, kurie reglamentuoti Klaipėdos miesto tvarkos ir švaros taisyklėse, t. y. periodiškai renkamos šiukšlės (padangos, buitinės technikos nuolaužos ir pan.) bei pjaunama žolė.

        Iš 2023-03-22 nepriklausomos želdynų ir želdinių ekspertės R. G. ekspertizės pastabų dėl Strėvos g. 4, Klaipėdoje, matyti, kad UAB „Arbora LT“ atstovas paprašė atlikti ekspertizę, tikslu identifikuoti nukirstųjų medžių rūšis. Tikino, kad nukirstieji medžiai buvo nesaugotini - uosialapiai klevai, kaulavaisiai (kaukazinės slyvos) ir kiti panašūs medeliai. Jo pateiktose nuotraukose tikrai matomi su lapais (vasaros metu) minėti medžiai, bet, tik priekiniam plane. Toliau augančių medžių negalima apibūdinti. Nuvykus 2023-03-22 į vietą, buvo matoma plynai iškirsta teritorija su gana retai išsidėsčiusiais labai žemai nupjautais, daugiau ir mažiau kaip 30 cm diametro kelmais ir įvairiais nupjautais krūmokšniais. Teritorijoje gausybė įvairių stambių betoninių statinių liekanų. Beveik visi nukirstieji savaiminės kilmės medžiai augo įkalinti tarp šių betoninių atliekų, įaugę į betoninius rentinius ir pan. Neįsivaizduojama, kaip galima būtų išvalyti šią teritoriją, naudojant sunkiąją techniką, nuo minėtų liekanų, paliekant neiškirstus medžius. Jeigu būtinai reikia tiksliai identifikuoti medžių rūšis, tada reikia laukti vasaros sezono, gal kelmai dar išleis atžalas. Šiuo atveju galima būtų vadovautis „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne  miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ įstatymo 3.3.1. punktu: Medžiai ir krūmai neatitinka šių kriterijų 1 punkte nurodyto kriterijaus, jeigu jie yra medžiai ir krūmai, augantys ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių.

        Iš 2023-05-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus rašto matyti, kad Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenys yra viešai prieinami nurodytame Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Ši želdynų ir želdinių inventorizacija daryta 2010-2012 m. Duomenys nebuvo atnaujinami, todėl situacija natūroje gali skirtis, t. y. dalies želdinių gali nebūti dėl gamtinių ar kitų priežasčių, taip pat jų būklė gali būti pakitusi. Informavo, kad paslaugų teikėjas vykdęs želdinių inventorizaciją Klaipėdos mieste ne pilnai įvykdė sutartį, todėl inventorizuoti ne visi želdiniai Klaipėdos mieste. Sklype, adresu Strėvos g. 4, Klaipėdoje, buvo inventorizuota 3 baltažiedės robinijos (po 18 cm skersmens) ir 2 baltieji gluosniai (po 16 cm skersmens).

        Byloje pateiktos atsakovo UAB „Arbora LT“ direktoriaus fotonuotraukos, iš kurių matyti dalis teritorijoje esančių įvairių želdinių.

        Byloje pateiktos ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos fotonuotraukos, iš kurių matyti žemės sklype išmatuotų kelmų skersmenys, t. y. diametrai centimetrais.

        Byloje ieškovas taip pat pateikė iš gyventojo gautą fotonuotrauką, kurioje matyti, jog socialiniame tinkle 2020-03-16 buvo įkelta fotonuotrauka vaizduojanti medžių kirtimo, aplinkos tvarkymo darbus, matomas tolumoje stovintis traktorius ir su specialiais darbo rūbais aplink medžius dirbantys darbuotojai.

        Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

        Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

        Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

        Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad želdynų valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

        Atsakovas AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija) nesutinka su jam pareikštu reikalavimu, teigdamas, jog Uosto direkcija vykdė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą išsaugoti ir tvarkyti želdynus ir želdinius. Tai, kad tiekėjas (ar jo savavališkai pasitelktas kitas asmuo (subtiekėjas)), vykdydamas Uosto direkcijos suformuotą darbų užduotį, atliko darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, savaime nereiškia, kad Uosto direkcija nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovo teigimu, užsakymo paraiškoje buvo numatyti tik žemės sklypo tvarkymo darbai su šiukšlių išvežimu, atsakovas su tiekėju nesitarė dėl medžių pjovimo darbų.

        Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovo Uosto direkcijos darbuotoja L. V. vykdė pirkimą pagal Mažos vertės pirkimų taisykles dėl žemės sklypo, adresu Strėvos g. 4, Klaipėdoje, tvarkymo darbų pagal 2020-02-12 paraišką, kurioje buvo nurodyti tvarkymo darbai su šiukšlių išvežimu. Liudytojos L. V. (Uosto direkcijos darbuotojos) teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog siekiant nustatyti sklypo darbų apimtį, ji su kitu darbuotoju – M. K. nuvyko apžiūrėti teritorijos, liudytojos teigimu, teritorija buvo apžiūrėta tik iš vieno taško apžvelgiant sklypą, sklypas nuosekliai nebuvo apeitas ir apžiūrėtas, sklypas buvo užterštas šiukšlėmis, apaugęs sena žole, matėsi krūmai, tačiau medžių nematė.  Nors liudytoja L. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš užsakant darbus nuvykus į sklypą, medžių nematė, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje pateiktas L. V. ir UAB „City Service Cleaning“ projektų vadovės J. M. 2020-02-28 elektroninis susirašinėjimas, kuriame J. M. L. V. rašė: „Kaip ir kalbėjome telefonu, kitą savaitę pjauname medžius. Žolės pjovimas nukeliamas balandžiui-gegužei. Aktuosime pagal faktą už atliktus darbus.“. Taigi, minėtas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog Uosto direkcijos valdomame žemės sklype vis dėlto augo medžiai, kad paslaugų užsakovo (atsakovo) Uosto direkcijos atstovė L. V. ir tiekėjo (atsakovo) UAB „City Service Cleaning“ atstovė J. M. tarėsi dėl atsakovui Uosto direkcijos valdomame žemės sklype esančių medžių pjovimo ir, kad Uosto direkcija, be kitų darbų, užsakė ir medžių pjovimo paslaugą. Aplinkybę, jog Uosto direkcijos valdomame žemės sklype buvo atliekami ir medžių pjovimo darbai, patvirtina ir po atliktų darbų byloje paslaugų tiekėjo UAB „City Service Cleaning“ (atsakovo) užsakovui Uosto direkcijai (atsakovui) 2020-03-31 pateiktas aktas, kuriame be kitų atliktų darbų nurodyti ir medžių pjovimo darbai. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia pripažinti, jog užsakovas Uosto direkcija (atsakovas) su paslaugų tiekėju UAB „City Service Cleaning“ be kitų darbų susitarė dėl Uosto direkcijos valdomame žemės sklype augusių medžių pjovimo darbų, todėl atmestina atsakovo Uosto direkcijos pozicija, jog Uosto direkcija medžių pjovimo darbų neužsakė.

        Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat šios Tvarkos numatytais atvejais prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Leidimas), išduotą pagal 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-01-06 įsakymo Nr. D1-4 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-08 iki 2021-11-11)).

        Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad leidimai nupjauti žemės sklype Strėvos g. 4, Klaipėda, esantiems saugotiniems priskirtiniems medžiams, t. y. 31 vnt. paprastiesiems klevams, 1 baltajam gluosniui ir 1 beržui, nebuvo išduoti, nes dėl tokių leidimų į savivaldybę nei žemės sklypo valdytojas Uosto direkcija, nei kiti asmenys nesikreipė.

        Neteisėti veiksmai nustatomi, jei pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. 

        Šiuo atveju atsakovas AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, būdama žemės sklypo Strėvos g. 4, Klaipėda, valdytoja, nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo medžių kirtimo darbams atlikti ar, kad minėta institucija įvertintų atsakovo valdomoje teritorijoje esančių ir planuojamų iškirsti medžių būklę ir nustatytų, kad šiems darbams atlikti leidimas nereikalingas, nors pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kaip žemės sklypo valdytoja, privalėjo būti atidi ir rūpestinga bei tokiu leidimu pasirūpinti. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog Uosto direkcija pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti Uosto direkcijos neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad Uosto direkcijos valdomoje teritorijoje nupjauti 33 medžiai yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdami sudedamoji aplinkos dalis, šie medžiai daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Iškirtus 33 vienetus žalių medžių neturint leidimo, padarytos žalos faktas sietinas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu aplinkos elementui, taigi byloje nustatytas akivaizdus neigiamas gamtos elementų pokytis.

        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-05-30 nutarime Nr. 521, yra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šio nutarimo 1 punktą, saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Kriterijų priedo 5 punkte nustatyta, kad saugotiniems medžiams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai (ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės).

        Ieškovas žalos padarymo faktą byloje grindžia  2020-06-08 doc. dr. R. N. atlikta medžių identifikacija,  2020-06-12 atliktos apžiūros aktu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje MB „Arbora LT“ vadovui E. S. paskirta bauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Įvertinus minėtus  įrodymus, nėra pagrindo nesutikti su 2020-06-08 doc. dr. R. N. atlikta medžių identifikacija bei 2020-06-12 atliktos apžiūros duomenimis, kurios metu užfiksuoti nukirstų saugotinų želdinių matavimų duomenys ir kurioje dalyvavo tiek atsakovo AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas, tiek atsakovo UAB „Arbora LT“ atstovas E. S., kuris su matavimo duomenimis sutiko, patvirtindamas tai savo parašu. Liudytojos L. D. (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės), dalyvavusios žemės sklypo apžiūroje ir surašiusios apžiūros aktą, parodymai patvirtina, jog buvo vertinti želdiniai, kurių skersmuo viršija 12 cm ir kurie nėra prie sklype esančių senų pamatų arba ant jų, nekilo abejonių dėl medžių rūšių,  buvo iškirsti 33 vnt. saugotinų medžių ir 21 vnt. nesaugotinų. Be to, liudytoja D. patvirtino, jog kuomet buvo matuojami medžių kelmai, UAB „Arbora LT“ direktorius nustebo, nes jis manė, kad saugotini  nuo 20 cm. Kadangi atsakovai nepateikė jokių šiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių paneigiančių įrodymų, teismas nesivadovauti minėtais įrodymais neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas žalą aplinkai paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Ieškovo paskaičiavimu, neteisėtai sunaikinus 33 vnt. saugotinus medžius žemės sklype, adresu Strėvos g. 4, Klaipėda,  buvo padaryta 12249 Eur žala. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti apžiūrą, o vėliau žalos apskaičiavimą atlikusių asmenų kvalifikacija bei žiniomis atliekant nupjautų medžių kiekio ir kelmų skersmens matavimus bei atitinkamai žalos paskaičiavimą. Teismui nėra objektyvaus pagrindo abejoti duomenų teisingumu, todėl sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad bendras neteisėtai iškirstų  saugotinų medžių kiekis yra 33 vnt. (31 paprastasis klevas, 1 beržas, 1 gluosnis), ir kad neteisėtai sunaikinus saugotinus medžius žemės sklype, adresu Strėvos g. 4, Klaipėda,  buvo padaryta 12249 Eur žala. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog ieškovas įrodė žalos padarymo faktą ir dydį.

        Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Uosto direkcijos pateiktos paraiškos pagrindu užsakytus darbus atliko ne užsakovo Uosto direkcijos pasirinktas tiekėjas UAB „City Service Cleaning“, tačiau MB „Arbora LT“ (šiuo metu UAB „Arbora LT“) 2020-02-26 sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad pagal 2020-02-26 sutartį vykdytojas MB „Arbora LT“ įsipareigojo užsakovui UAB „City Service Cleaning“  atlikti žolės, menkaverčių medžių pjovimo, medienos bei šakų utilizavimo darbus adresu Strėvos g. 4, Vilnius. Pastebėtina, jog byloje nėra ginčo, jog darbai buvo atliekami Uosto direkcijos valdomame žemės sklype adresu Strėvos g. 4, Klaipėda, todėl laikytina, jog minėtoje sutartyje buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas. Pabrėžtina, jog bylos duomenimis, užsakovas Uosto direkcija nežinojo, jog tiekėjas UAB „City Service Cleaning“  užsakytiems darbams atlikti pasitelkė kitą įmonę - MB „Arbora LT“. Nors pagal 2020-02-26 sudarytos sutarties 6.1 punktą, vykdytojas MB „Arbora LT“ neturėjo teisės perduoti savo pareigų tretiesiems asmenims be užsakovo (be UAB „City Service Cleaning“)   raštiško sutikimo,  MB „Arbora LT“ (sutartyje įvardijama kaip savininkas) 2020-03-06 su UAB „Judrės medis“ (trečiuoju asmeniu) (sutartyje įvardijama kaip įmonė) sudarė sutartį, pagal kurią MB „Arbora LT“ leido UAB „Judrės medis“ išsikirsti ir išsivežti susmulkintus krūmus ir medžius, esančius MB „Arbora LT“ nuosavybės teise priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad žemės sklypo minėtu unikaliu numeriu valdytoju įregistruota Uosto direkcija (adresu Strėvos g.4, Klaipėda). 

        Kaip teismas aukščiau nurodė, šioje byloje surinkti įrodymai leidžia pripažinti, jog užsakovas Uosto direkcija (atsakovas) su paslaugų tiekėju UAB „City Service Cleaning“ be kitų darbų susitarė dėl Uosto direkcijos valdomame žemės sklype augusių medžių pjovimo darbų, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-01-06 įsakymo Nr. D1-4 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 3 punktą, žemės sklypo valdytojas Uosto direkcija nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl leidimų kirsti saugotinus medžius gavimo. Atsakovas UAB „City Service Cleaning“, kaip profesionali įmonė, užsiimanti teritorijų priežiūros darbais, gavusi užsakymą atlikti teritorijos tvarkymo darbus, be kita ko, ir medžių pjovimą, turėjo įvertinti medžių rūšis ir matmenis bei įsitikinti, kad visi leidimai gauti, tačiau to neatlikusi, darbams pasitelkė atsakovą UAB „Arbora LT“. Taigi, vertinant atsakovo UAB „City Service Cleaning“ elgesį, yra pagrindas pripažinti, jog UAB „City Service Cleaning“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies  reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti UAB „City Service Cleaning“ neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala aplinkai dėl neteisėtai iškirstų 33 vnt. medžių.

        Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog UAB „City Service Cleaning“ menkaverčių medžių pjovimo darbams atlikti 2020-02-26 sutarties pagrindu pasitelkė atsakovą MB „Arbora LT“ (šiuo metu UAB „Arbota LT“), o pastaroji, nors pagal sutartį jai nebuvo numatyta teisė be raštiško užsakovo sutikimo perleisti atlikti darbus tretiesiems asmenims, darbams atlikti 2020-03-06 sutarties pagrindu pasitelkė dar kitą įmonę - UAB „Judrės medis“. Akcentuotina, jog nors pagal tarp UAB „City Service Cleaning“ ir MB „Arbora LT“ 2020-02-26 sudarytoje sutartyje buvo numatyta menkaverčių medžių pjovimo darbai, tačiau pagal 2020-03-06 sutartį, MB „Arbora LT“ leido UAB „Judrės medis“ išsikirsti ir išsivežti susmulkintus krūmus ir medžius, esančius sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi, MB „Arbora LT“ trečiajam asmeniui perduodamas vykdyti jam pavestą menkaverčių medžių pjovimą, sutartyje nebenumatė menkaverčių medžių, o nurodė, jog leidžia trečiajam asmeniui UAB „Judrės medis“ iškirsti medžius, nekonkretizuojant tik menkaverčius medžius. Be to, MB „Arbora LT“ sutarties 1.4 punkte garantavo, jog turi visus reikalingus leidimus medžių iškirtimui sklype. Trečiojo asmens UAB „Judrės medis“ atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog UAB „Judrės medis“ darbuotojai vykdė darbus sklype. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog pagal MB „Arbora LT“ ir UAB „Judrės medis“ sudarytos sutarties sąlygas dėl leidimų kirsti saugotinus medžius gavimo prievolė kilo ne UAB  „Judrės medis“, o MB „Arbora LT“, kuri garantavo, jog visus būtinus leidimus turi. Taigi, MB „Arbora LT“, kaip profesionali įmonė, užsiimanti medžių pjovimu, gavusi užsakymą be kita ko, ir menkaverčių medžių pjovimą, turėjo įvertinti medžių rūšis ir matmenis bei įsitikinti, kad visi leidimai gauti, tačiau to neatliko. Vertinant atsakovo MB „Arbora LT“ elgesį, yra pagrindas pripažinti, jog MB „Arbora LT“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti MB „Arbora LT“ neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala aplinkai dėl neteisėtai iškirstų 33 vnt. medžių.

        Atsakovas UAB „Arbora LT“ nesutinka su jam pareikštu reikalavimu, nurodydamas, jog su UAB „City Service Cleaning“ atstove R. Z. buvo sutarta nupjauti tik menkaverčius medžius ir nužeminti sklype esančius kelmus, kad būtų patogiau nupjauto žolę, šiuos darbus ir atliko UAB „Judrės medis“. Be to, UAB „Arbora LT“ atstovo teigimu, Uosto direkcijos valdomame žemės sklype neaugo saugotiniems priskirti medžiai, išskyrus vieną – beržą,  šiai aplinkybei  pagrįsti pateikė prieš darbų atlikimą darytą fotonuotrauką, ortofoto nuotraukas  bei ekspertės R. G. pastabas dėl nukirstų medžių Strėvos g. 4, Klaipėdoje.

         Teismas pažymi, kad byloje nei pateikti rašytiniai įrodymai, nei šalių (išskyrus UAB „Arbora LT“ atstovo E. S. paaiškinimus) ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimai, nei teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai nepatvirtina UAB „Arbora LT“ atstovo E. S. nurodytą aplinkybę, jog prieš pradedant vykdyti tvarkymo darbus Uosto direkcijos valdomame sklype buvo nupjautų medžių kelmai, todėl atliekant sklype darbus buvo tik nužeminti tame sklype buvę nupjautų medžių kelmai.  Liudytojos L. V. (Uosto direkcijos darbuotojos) parodymais, 2020 m. sausio mėn. apžiūrėdama žemės sklypą ji matė, kad yra aukšti krūmai, augmenija, aukšta žolė, bet tvirtino, jog aukštų medžių ir kelmų nematė. Liudytojos R. Z. (buvusios UAB „City Service Cleaning“ darbuotojos)  parodymais, ji prieš 3 metus, gavusi užsakymą iškirsti krūmynus ir seną žolę, nuvyko adresu Strėvos gatvėje apsižiūrėti objekto, ten buvo tik krūmynai, sena 2-3 metų žolė, nebuvo nei vieno medžio, tik seni pamatai, aukštų kelmų sklype nepastebėjo. Dar daugiau, trečiojo asmens UAB „Judrės medis“ atstovas – vadovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo įmonės darbuotojai žemės sklype pjovė tik krūmus, medžių nepjovė, tačiau  apie tai, jog žemės sklype buvo žeminami nupjautų medžių  kelmai, tokios aplinkybės R. R. nenurodė.

        Nors liudytoja L. V. (Uosto direkcijos darbuotoja) ir liudytoja R. Z. (buvusi UAB „City Service Cleaning“)  duodamos parodymus tvirtino, jog prieš atliekant tvarkymo darbus nuvykusios į žemės sklypą adresu Strėvos g, Klaipėda, augusių medžių nematė, tačiau šią aplinkybę byloje paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, jog pats UAB „Arbora LT“ atstovas E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš atliekant darbus sklype  jam susitikus su UAB „City Service Cleaning“ atstove R. Z., pastaroji jam pasakė, jog reikės pašalinti menkaverčius medžius, be to, 2020-02-26 numatytas menkaverčių medžių pjovimas, taip pat 2020-03-06 sutartyje leista išskirsti ir išsivežti susmulkintus medžius. Be to, 2020-03-31 atliktų darbų aktas patvirtina, jog kovo mėnesį, be kita ko, buvo atlikti medžių pjovimo darbai. Teismo vertinimu, UAB „Arbora LT“ atstovo E. S. pateikta prieš atliekant darbus daryta fotonuotrauka ir ortofoto nuotraukos (2005, 2009 ir 2012 metų) nepaneigia faktinės aplinkybės, jog Uosto direkcijos valdomame žemės sklype prieš atliekant tvarkymo darbus augo saugotiniems priskirtini medžiai. Iš E. S. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuota tik dalis žemės sklypo, tai patvirtino ir pats E. S.. Be to, fotonuotraukoje akivaizdžiai matyti ne tik krūmai, bet ir stambesni medžiai, o nupjautų medžių kelmų nematyti. Pastebėtina, kad pateiktos ortofoto nuotraukos nėra informatyvios, todėl jos nepaneigia faktinės aplinkybės, jog Uosto direkcijos valdomame žemės sklype prieš atliekant tvarkymo darbus augo saugotiniems priskirtini medžiai. Teismas atsižvelgia į teismo metu duotus liudytojos L. D. parodymus apie tai, jog kuomet žemės sklypo apžiūros metu buvo matuojami nukirstų medžių kelmai, UAB „Arbora LT“ direktorius nustebo, nes jis manė, jog saugotini  nuo 20 cm. Liudytojo T. K. parodymai patvirtina, jog UAB „Arbora LT„ vadovas E. S. ginčijo aplinkybes dėl medžių skersmens, nurodydamas, kad saugotiniems medžiams priskiriami nuo 20 cm skersmens. Pastebėtina, kad pagal 2020-02-26 sutarties bendrosios dalies 1.1 punktą, sutarties objektas – patalpų valymo ir/ar teritorijos tvarkymo bei medžių krūmų pjovimas, kurių skersmuo ne didesnis nei 20 cm (matuojant 1,3 m aukštyje). Vertinant šias aplinkybes, jos pagrįstai leidžia teigti, jog labiausiai tikėtina, jog UAB „Arbora LT“ vadovas E. S. netinkamai įvertino saugotiniems priskirtinus medžius, t.y. saugotiniems priskyrė nuo 20 cm skersmens medžius (pagal teisinį reglamentavimą saugotiniems priskirtini nuo 12 cm). Aplinkybę, jog prieš atliekant tvarkymo darbus Uosto direkcijos valdomame žemės sklype augo medžiai, patvirtina ir administracinėje byloje pateikti gyventojų paaiškinimai apie tai, kad žemės sklype Strėvos g. 4, Klaipėdoje, augo ir stambūs medžiai, kurie buvo iškirsti per kelias dienas. Be to, iš ieškovo pateiktos gyventojų į socialinį tinklą 2020-03-16 įkeltos fotonuotraukos matyti, jog Uosto direkcijos valdomame žemės sklype auga ne tik krūmai, bet ir aukšti medžiai, žemės sklype jokių nupjautų medžių kelmų nematyti, žemės sklype dirba ne vienas darbuotojas su specialia apranga, žemės sklype stovi traktorius. Teismo posėdžio metu UAB „Judrės medis“ vadovas patvirtino, jog fotonuotraukoje fiksuotame žemės sklype dirba jo įmonės darbuotojai, tačiau stovintis traktorius priklauso ne jo įmonei, kadangi traktorius yra juodos spalvos, o jo įmonei priklausantys traktoriai yra žalios spalvos. Teismo vertinimu, minėtoje fotonuotraukoje traktoriaus spalva iš toli matosi tamsi, tačiau įžiūrėti, ar tai yra juoda, ar žalia spalva, nėra galimybės.

        Iš atsakovo UAB „Arbora LT“ pateiktos ekspertės R. G. pastabos dėl nukirstų medžių Strėvos g. 4, Klaipėdoje matyti, jog tiksliai medžių rūšių ekspertė identifikuoti negalėjo, be to, nurodė, jog teritorijoje matyti retai išsidėstę daugiau ar mažiau 30 cm kelmai, teritorijoje gausybė įvairių stambių statinių liekanų, beveik visi nukirstieji medžiai augo įkalinti tarp šių betoninių atliekų. Ekspertės pastebėjimu, pagal galiojančius teisės aktus saugotiniems medžiams nepriskirtini ant pastatų pamatų ar kitų jo dalių augantys medžiai. Teismas pažymi, jog liudytojai L. D. ir T. K. patvirtino, jog apžiūros metu buvo vertinami želdiniai, kurių skersmuo UAB „Arbora LT“ viršijo 12 cm ir kurie nebuvo prie sklype esančių senų pamatų arba ant jų. Taigi, atmestinos atsakovo UAB „Arbora LT“ abejonės dėl to, jog saugotiniems medžiams buvo priskirti ant pastato pamatų ar prie pamatų augę medžiai.

        Iš 2023-05-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus rašto matyti, kad želdynų ir želdinių inventorizacija daryta 2010-2012 m., duomenys nebuvo atnaujinami, paslaugų teikėjas vykdęs želdinių inventorizaciją Klaipėdos mieste ne pilnai įvykdė sutartį, todėl inventorizuoti ne visi želdiniai Klaipėdos mieste. Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jos žiniomis, viso miesto mastu buvo atlikta želdinių (krūmų, medžių) inventorizacija, tačiau rangovas neatliko viso sutartyje numatyto darbų kiekio, galiausiai sutartis buvo nutraukta, pripažinus, kad mieste buvo inventorizuota tik apie 65 proc.  Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, teismo vertinimu, pateikti 2010-2012 metų žemės sklypo inventorizaciniai duomenys neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje.

        Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog atsakovo Uosto direkcijos valdomame žemės sklype adresu Strėvos g. 4, Klaipėda, prieš 2020 m. kovo mėn. atliktus žemės sklypo tvarkymo darbus žemės sklype augo 33 vnt. saugotiniems priskirtini medžiai, kurie atliekant žemės sklypo tvarkymo darbus, buvo nupjauti negavus leidimo, o UAB „Arbora LT“ atstovo E. S. nurodyta aplinkybė, jog atliekant žemės sklypo tvarkymo darbus buvo žeminami nupjautų medžių kelmai, atmestina kaip nepagrįsta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo saugotinus medžius būtų nupjovę kiti asmenys, neįtraukti į šios bylos nagrinėjimą.

             Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visų atsakovų neteisėti veiksmai nupjaunant be leidimo saugotinus medžius, kurie yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala aplinkai dėl neteisėtai iškirstų 33 vnt. medžių, yra pagrindas žalą priteisti iš atsakovų. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovų bendrų veiksmų rezultatas, t. y. šiuo atveju nustatyta, kad kiekvienas iš atsakovų neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl padarytą 12 249 Eur žalą turi atlyginti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

         CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.

        Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

               Teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažinus atsakovų solidariąją atsakomybę, iš atsakovų priteistina solidariai 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 12 249 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad šioje byloje už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 275,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

        Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 91,67 Eur (275,00 Eur / 3) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

         Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Arbora LT“, juridinio asmens kodas 304696405, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, juridinio asmens kodas 240329870, UAB „City Service Cleaning“, juridinio asmens kodas 305229162, 12 249,00 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt devynis Eur) gamtai padarytos žalos atlyginimą, nuo šios sumos 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, nurodant mokėjimo paskirtį – žala.

Priteisti iš atsakovo UAB „Arbora LT“, juridinio asmens kodas 304696405, 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Priteisti iš atsakovo AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, juridinio asmens kodas 240329870, 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Priteisti iš atsakovo UAB „City Service Cleaning“, juridinio asmens kodas 305229162, 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Išaiškinti atsakovams, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-657-1048/2023.

 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                  Aušra Diržienė