Baudžiamoji byla Nr. 1S-624-383/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06740-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. T..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. T. teistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis ir jam paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 15 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. birželio 25 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 1 mėnesis 21 diena.
3. Komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad šiuo metu jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nuteistasis E. T. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, nesuvokdamas savo veiksmų pasekmių. Tačiau atlikinėdamas bausmę įstaigoje stengiasi keisti save. Nurodo, jog karantino metu įstaigoje mažai darbo, nėra sąlygų eiti į mokyklą ir užsiimti individualia veikla. Šiuo metu nuteistasis dirba ir stengiasi dalyvauti visose ugdymo programose.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Nuteistojo E. T. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
7. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, už gerą elgesį ir dalyvavimą kūrybinio ugdymo, dailės studijos veikloje, tris kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą pas močiutę, turi teigiamą darbinę motyvaciją. Bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas nenustatytas. Vis dėl to minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi E. T. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi.
10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį E. T. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.
12. Šiuo atveju matyti, kad E. T. atlieka bausmę už vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, padarytus su bendrininkų grupe. Anksčiau buvo nuteistas keturis kartus, paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. Be to, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2021 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinė tyrimo išvada) nuodyti duomenys apie nuteistajam E. T. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. T. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sąlygos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad spręsdamas savo problemas nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaike nauda, ne visada yra linkęs ieškoti ilgalaikių sprendimų. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, penkis kartus teistas už nusikaltimų, taip pat ir nuosavybei, padarymą. Tai leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir netinkamo elgesio padarinys. Jis paskutines nusikalstamas veikas padarė labai įžūliai, nes pakviestas į nukentėjusiojo butą pasilinksminti, turto pagrobimą pradėjo pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis miegojo, turtą grobė matant liudytojui, parodė paniekinamą požiūrį į jauno žmogaus sveikatą, nukentėjusiajam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nėra žinoma ar paleistas į laisvę turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 83 balai pagal „OASys“ metodiką, iš jų 45 balai yra nekintantys, o likę 38 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant nuteistojo skunde nurodomų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme E. T. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose yra gauta vykdomųjų patvarkymų ieškinių išieškojimui 2 637,27 Eur sumai, atlyginta suma 120,58 Eur, likusi mokėti suma 2 516,69 Eur. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, be to, kaip pats teigia, iš artimųjų gauna pinigines perlaidas, bet turimą įsiskolinimą sumažino tik simboliškai, tad jis turėtų imtis veiksmų, kurie padėtų ženkliai sumažinti turimas skolas.
16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo E. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Algirdas Jaliniauskas
Valdas Vitunskas