Civilinė
byla Nr. 2-64-228/2010
(Proceso Nr. 2-50-3-01930-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.5.; 44.5.1.;
63.3.; 99.5; 99.7;
113.2.; 116.5.2.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 26 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė,
ieškovui UAB „HST KOMUNIKACIJOS“ ir atsakovui R. M. nedalyvaujant, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „HST
KOMUNIKACIJOS“ ieškinį atsakovui R. M. dėl įsiskolinimo priteisimo,
nustatė:
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 866,00 Lt dydžio įsiskolinimą:
600,00 Lt dydžio skolą, 216,00 Lt delspinigių, 50,00 Lt dydžio baudą, penkių
procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas
bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks
atsiliepimo. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą
ieškinį nepateikė, todėl priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4
d., 285 str.).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas
pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2008-11-20 kredito sutartį (7-10 b. l.),
paaiškinimą (11, 12 b. l.), prašymą dėl pareikšto ieškinio teismingumo (13 b.
l.), sąskaitos išrašus (14, 15 b. l.), priskaičiuotų delspinigių apskaičiavimą
(16 b. l.), greito kredito vartotojo išrašą apie neapmokėtą kredito sumą (17,
18 b. l.), administratoriaus zonos išrašą apie atsakovui siųstas SMS žinutes
(19 24 b. l.), priminimą – perspėjimą (25 b. l.), išrašą apie kredito mokėjimo
termino ir sumos apskaičiavimo (26 b. l.), pareiškimą (27 b. l.), nutartį (28
b. l.), išrašą iš įstatų (29 b. l.), vienintelio visų bendrovės akcijų
savininko sprendimą (30 b. l.), dienraščius, patvirtinančius procesinių
dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu (47, 48 b. l.), raštą dėl
direktoriaus pakeitimo (41 b. l.), visuotinio susirinkimo posėdžio protokolą
(42 b. l.). Taip pat ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius
rašytinius įrodymus: žyminio mokesčio mokėjimo kvitą (3 b. l.), sąskaitas
išankstiniam apmokėjimui (43, 44 b. l.), vietinio mokėjimo nurodymus (45, 46 b.
l.).
Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų
vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų
pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
2008-11-20 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito
sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 500,00 Lt vartojimo kreditą iki
2008-12-11, pervesdamas jį į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB
banke. Pagal sutarties 4.1. punktą atsakovas įsipareigojo kredito grąžinimo
dieną sumokėti grąžintiną sumą ir sumokėti 100,00 Lt kredito mokestį. Atsakovas
įsipareigojo laiku neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų pagal vartojimo kredito
sutartį mokėti dviejų procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos,
už kiekvieną pavėluotą dieną ir praleidęs aštuoniolikos dienų terminą sumokėti
ieškovui 50,00 Lt dydžio baudą (sutarties 5.1 p., 5.2 p., 5.3 p.). Atsakovas prisiimtų
įsipareigojimų nesilaikė, mokėtinų įmokų nemokėjo ir liko skolingas 500,00 Lt
kredito ir 100,00 Lt kredito mokesčio.
Pagal
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatas prievolės,
kylančios iš sutarties (LR CK 6.2 str.), turi būti vykdomos sąžiningai,
tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK
6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę
(LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios
iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą
ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).
Atsakovas nevykdė jam pagal sutartis tekusios prievolės
grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus
sutartimi nustatytais terminais, pasibaigus sutartyje nurodytam kredito grąžinimo
terminui nepadengė įsiskolinimo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 500,00 Lt
skolos ir 100,00 Lt kredito mokesčio (LR CK 6.886 str. 1 d. 1 p., 6.881 str. 2 d.,
6.873 str. 1 d.).
Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik
nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad
sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to
atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių
atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2
d.).
Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant
sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str., 6.246 str.
1d.). LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais
atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties
numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko
kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama,
išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai,
kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi
sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus
nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi
preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio 216,00 Lt dydžio
nuostolius (LR CK 6.249 str.).
LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie
nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais
skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės
atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo)
rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad
skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių,
o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str.
nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo
priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad
atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių
atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad
atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją
vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra
priežastinis ryšys.
Nustačius visas keturias sąlygas –
neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247
str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) – atsakovo
atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Šalių sudaryta kredito sutartis
buvo užtikrinta netesybomis – 2 proc. dydžio delspinigiais. Šalys rašytine
tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti
įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos
privalo Bendrovei mokėti Finansavimo sandoryje nustatyto dydžio delspinigius
(sutarties 5.1 punktas).
Kadangi netesybos, kurios mokamos
sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją
funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl
sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą
įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir
pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo
šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Teismui suteikta teisė mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius,
kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73
str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73
straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos
(LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos
aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis
LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo
principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis
byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr.
3K-3-85/2007 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką net
0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 procentus metinių palūkanų, yra
laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ prieš UAB „Lygiakraštis“, Nr.
3K-3-1070/2003; 2005 m.
birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija prieš UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ prieš UAB „Pergamas“, Nr.
3K-3-394/2005; kt.).
Kaip matyti iš ieškovo pateikto delspinigių paskaičiavimo,
delspinigių suma, jų sutartam dydžiui esant 2 proc., paskaičiuota už laikotarpį
nuo 2008-11-11 iki 2008-12-29, ir sudaro 216,00 Lt, ir ieškovas prašo
priteisti 216,00 Lt delspinigių.
Aukščiau nurodyto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti
prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir
pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Duomenų, jog ieškovas dėl
nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, todėl
pripažintina, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai
neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų (2 procentų dydžio delspinigiai
už 18 dienų – 260 Lt), todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių
Sutartyje nustatyto 2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės
netesybos, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių
interesų pusiausvyros, ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki
0,02 proc. (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai yra
savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Pagal LR CK 6.258
straipsnio 2 dalį netesybos visais atvejais yra įskaitinės. Dėl to kreditorius,
siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, gali reikšti
savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo
šalys susitarė dėl netesybų delspinigių forma už pavėluotą mokėjimą ir dėl
baudos, uždelsus atsiskaityti aštuoniolika kalendorinių dienų. Šalys nesusitarė
dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl tai –
įskaitinės netesybos. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti netesybas 216,00
Lt dydžio delspinigius už 18 dienų ir 50,00 Lt dydžio baudą, o reikalavimo dėl
netesybų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti
nuostolius pareiškimo, todėl priteistinų netesybų dydžio sumažinimas šioje
byloje nesietinas su nuostoliais.
Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., iš atsakovo
ieškovui prašyta priteisti 216,00 Lt delspinigių suma mažintina iki 2,16 Lt už
prašomą priteisti 18 dienų laikotarpį ir ši delspinigių suma priteistina iš
atsakovo ieškovui bei iš atsakovo priteistina 50,00 Lt dydžio bauda (LR CK 6.73
str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo
atmestinas.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat
privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d.
nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo
mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas
terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo
priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2009-12-24, iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo
priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (ieškinį patenkinus iš
dalies, žyminio mokesčio dydis nesikeičia, nes LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. yra
numatyta minimali suma, kuri turi būti sumokėta pateikiant ieškinį), išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, o į
valstybės biudžeto pajamas – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų
įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96
str.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 270, 285,
286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „HST
KOMUNIKACIJOS“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),
buveinės adresas K. Būgos
g.
1/Šiaulių g. 43, Kaunas, naudai: 500,00 Lt negrąžinto kredito, 100,00 Lt
kredito mokestį, 50,00 Lt dydžio baudą, 2,16 Lt delspinigių, penkių procentų
dydžio metines palūkanas už priteistą 652,16 Lt už laikotarpį nuo 2009-12-24 iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Lt žyminio mokesčio, 110,11 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje
būdu.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės
biudžetą 8,85 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei
kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo
dienos turi teisę LR CPK 287 str. nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos
rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos
turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą
paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.
Teisėja
Irena
Stacevičienė