Civilinė byla Nr. 2S-536-345/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36750-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 14 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

              Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M. 600 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei  - motinai. Teismas atsižvelgęs į vaiko interesus, vieno sutuoktinio interesus, ieškovės darbingumą, jos gaunamas pajamas, į tai, kad nepilnamečio sūnaus tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo, taip pat į proporcingumo ir ekonomiškumo principus, padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas. Atsakovas kas mėnesį moka įmokas už vaiko darželį, ilgą laiką mokėjo už TEO LT, AB paslaugas, kabelinę televiziją, perka vaikui žaislus, skiria pinigines lėšas vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas nuolat bendrauja su sūnumi, juo rūpinasi, skiria pakankamai pinigų jo išlaikymui. Iš atsakovo priteistas 600 Lt išlaikymas pažeistų kitų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos jis taip pat išlaiko. Atsakovo darbo užmokestis yra nedidelis – 1592 Lt, o teikiant vaikui laikiną išlaikymą 600 Lt kas mėnesį nukentės kitų nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovo manymu, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti pinigai panaudojami ne pagal paskirtį.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas išlaikymo arba visai neteikia, arba jo išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra nepakankamas. Ieškovė nurodo, kad neneigia, jog atsakovas moka už sūnaus darželį, tačiau tai daro nereguliariai, o šiuo metu išlaikymo vaikui visai neteikia. Ieškovė yra darbinga 50 procentų, jos gaunamas atlyginimas sudaro 300 Lt per mėnesį. Atsakovas sūnui dviratuką pirko 2012 metais, o už TEO LT, AB paslaugas mokėjo 2011 metais. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1000 Lt, vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 600 Lt kas mėnesį laikiną išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo (b.l. 1,2). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, vieno sutuoktinio interesus, ieškovės darbingumą, jos gaunamas pajamas, į tai, kad nepilnamečio sūnaus tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo, taip pat į proporcingumo ir ekonomiškumo principus pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutikdamas su teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, kad ieškovė tokio savo prašymo nemotyvavo, o pats atsakovas išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikia, o priteisto laikino išlaikymo sumą teismas priteisė neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus ir jo pajamos nėra pakankamos teikti tokio dydžio laikiną išlaikymą. Tačiau tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Atsižvelgdama į tai, jog pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, o jas paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, buvo paskirta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo vaikams priteisimo pagrindus.

Atmestinas apelianto motyvas, kuriuo jis nesutinka, jog atsakovas neteikė ir šiuo metu neteikia išlaikymo, kaip ieškinyje tvirtina ieškovė. Pažymėtina, kad vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 1000 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas vaikui – 600 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, atsižvelgęs į CK 3.192 straipsnio nuostatas, tik preliminariai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės materialinę padėtį, jos sveikatos būklę, vaiko poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgė į teismų praktikoje taikomą orientacinį mėnesio minimalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.). Nors atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė atliktus mokėjimus už nepilnamečio sūnaus lankomą darželį, tačiau iš jų matyti, jog už jį atsakovas apmoka nereguliariai. Grįsdamas teikiamą išlaikymą vaikui, apeliantas nurodo, jog moka už TEO LT, AB paslaugas, tačiau iš sąskaitų ir apmokėjimo pavedimų matyti, jog mokėjimai buvo atlikti dar 2011 metais. Atsakovas nurodo, jog sūnui perka žaislus, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), o atsakovo nupirktas dviratukas sūnui tik 2012 metais.  Atsakovas taip pat nurodo, jog išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, tačiau iš pridedamų įrodymų matyti, jog jiems teikiamas išlaikymas taip pat nereguliarus, o atidarytos sąskaitos kiekvienam vaikui nepagrindžia teikiamą nuolatinį išlaikymą tiek šalių nepilnamečiui, tiek kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams. Duomenų, kad po laikino išlaikymo priteisimo iš esmės būtų pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis, o turimas turtas ar sveikatos būklė neleidžia teikti tokio dydžio laikino išlaikymo, atsakovas taip pat nepateikė.

Apelianto argumentai, jog atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui naudojamas ne pagal paskirtį pagrįsti prielaidomis ir spėliojimais, o ne įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1  punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                  Henrichas Jaglinskis