Civilinė byla Nr. e2A-1999-340/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09274-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį A. M. dėl įpareigojimo sudaryti galimybes patekti į atsakovų patalpas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 487-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, 2021 m. rugsėjo 20 d. patikslinusi reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovą A. M. leisti ieškovės 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įgaliotiems asmenims patekti į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini), ir sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, kurie yra virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo sudaryti galimybę patekti į atsakovui A. M. priklausantį butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini). Daugiabučio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta atnaujinti namo šildymo sistemą, 2016 m. buvo parengtas šildymo sistemos atnaujinimo projektas ir pradėti darbai. 2018 m. atsakovas A. M. atsisakė įsileisti į butą UAB „Kipra“, atliekančios šiluminės trasos remonto darbus, darbuotojus, dėl to bendrovė negalėjo atlikti projekte numatytų darbų – pakeisti vamzdžius. Name esančiuose keturiuose kampiniuose butuose grindyse yra liukai, per kuriuos galima lengvai prieiti ir pakeisti vamzdynus. Kaip nurodė byloje apklaustas liudytojas D. K., visų kitų kampinių butų savininkai įleido į butus ir sudarė sąlygas prieiti prie vamzdyno. Bendrija nurodė, kad atsakovui priklausančiame bute yra liukai, plano, kuriame būtų pažymėti liukai, ieškovė neturi. Atsakovas galimai paslėpė liukus po grindimis, grindų danga. Aplinkybė, kad liukai yra, patvirtinama į bylą pateiktais planais. Planuose tiesiogiai nenurodyti liukai, tačiau iš planuose esančių aprašymų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad magistraliniai vamzdžiai yra palei rūsio lubas. Atsakovas, neleisdamas į butą darbuotojų, atima galimybę atlikti projekte numatytus darbus ir užbaigti projekto vykdymą. Dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės pabaigti numatytus remonto darbus, šildymo sistema negali veikti visu pajėgumu, dėl to nukenčia viso daugiabučio gyventojai. Atsakovas turi pareigą bendradarbiauti su administratoriumi, nes bendrijos nariai balsų dauguma nusprendė atlikti remonto darbus, todėl atsakovas turi pareigą leisti, suteikti galimybę atlikti jo bute remonto darbus, nepaisant to, kad, kaip matyti iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, atsakovui priklausančio buto grindyse liukų nėra.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis nekilnojamąjį turtą paveldėjo 2006 m. Jis bute neatliko jokių renovacijos, remonto darbų, kuriuos atliekant liukas būtų panaikintas ar paslėptas, atsakovui taip pat nežinoma, kad šiame bute tokius darbus būtų atlikę kiti asmenys. Atsakovui paveldėjus butą, Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo butui įregistruotų servitutų ar draudimų. Ieškinio reikalavimas – suteikti prieigą prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių. Bute yra šilumos tiekimo trasos vamzdžiai, o ieškinyje nurodytų šulinių nėra. Be to, ieškinyje nenurodoma, kokiu būdu turėtų būti sudaryta ieškovei prieiga, kokiam laikotarpiui. Ieškinio reikalavimas nekonkretus, neaiškus reikalavimas įpareigoti atsakovą įleisti daugiabučio namo bendrijos įgaliotus asmenis, nes nenurodomi konkretūs asmenys. Atsakovo pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu patvirtinama, kad šulinių ar liukų atsakovo bute nėra. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes nepagrįstas dokumentais. Statant daugiabutį namą, turėjo būti projektas, techninė dokumentacija, kuriuose turėjo būti numatyta šildymo sistema. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į institucijas ir pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovo bute gali būti liukai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad nėra objektyvių galimybių vamzdžių, esančių po atsakovui priklausančiu butu, remonto darbus atlikti iš rūsio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 487-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (sutrumpintas pavadinimas 487-oji DNSB) valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini). Šiame name atsakovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. 43. 2016 m. gegužės 17 d. 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių pakartotiniame susirinkime svarstytas 2016 m. ilgalaikio plano projektas, nutarta, be kita ko, savivaldybės skirtas lėšas panaudoti šilumos tiekimo trasos remontui. 2016 m. parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. šildymo sistemos atnaujinimo projektas“. Ieškovė dėl minėtame projekte numatytų darbų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė remonto rangos sutartį su UAB „Kipra“.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovui priklausančiame bute yra liukai. Ieškovės pateiktuose namo rūsio ir pirmo aukšto planuose, šildymo sistemos atnaujinimo projekte liukai nepažymėti, taip pat projekte nenumatyta ir projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kad vamzdžiai turi būti keičiami iš buto. Atsakovas pateikė buto planą, kuriame taip pat liukai nepažymėti, antstolės Neringos Lipeikienės 2020 m. birželio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atsakovui priklausančiame bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), grindys padengtos laminatu, jokių akivaizdžiai matomų liukų nėra. Liudytojas D. K. paaiškino, kad atsakovui priklausančiame bute turi būti liukai, jis pats, atlikdamas remonto darbus, liuką matė 2014-2015 m. Ieškovė pateikė 2014 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą, kuriuo patvirtinama, kad buvo atliekami namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo sistemos įrenginių remonto darbai, tačiau teismas sprendė, kad šiuo dokumentu neįrodoma aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame bute Nr. 43 yra liukai. Teismas pažymėjo, kad vien liudytojo paaiškinimų, nepagrįstų jokiais dokumentais, nepakanka tam, kad būtų nustatytas liukų buvimo atsakovui priklausančiame bute faktas. Liudytojas D. K. taip pat paaiškino, kad, jo manymu, vamzdyno remonto darbai turi būti atlikti prieinant prie vamzdžių ne kokiu kitu būdu, o tik per atsakovo bute esančius liukus, nes kiti priėjimai nenumatyti. Iš liudytojo D. K. paaiškinimų nustatyta, kad pagal projektą šilumos tiekimo trasos remonto darbus atliekanti UAB „Kripa“, kurios direktorius – liudytojas D. K., nebandė ieškoti kitų būdų prieiti prie po atsakovo butu esančių vamzdžių. Liudytojas nurodė, kad projekte nenumatyta, kaip turi būti atliekami darbai, todėl darbus atlieka taip, kaip mano, kad jie turi būti atlikti, taip pat nurodė, kad darbų projekto nerengė. Atsižvelgus į liudytojo paaiškinimus, vertinama, kad remonto darbus atliekanti įmonė neturi objektyvių duomenų apie tai, kad vamzdžių pakeitimas gali būti atliekamas tik patekus prie vamzdyno per nurodomus atsakovo bute esančius liukus. Be to, liudytojo paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs, kadangi liudytojas, būdamas UAB „Kripa“ direktoriumi, remonto rangos sutartimi susijęs su bylos šalimi – ieškove.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nesutiko teikti projektą dėl galimybės patekti prie vamzdyno iš rūsio, taip pat nesutiko teikti objektyviais duomenimis pagrįstos specialisto ar eksperto išvados, kaip racionaliausia būtų atlikti numatytus vamzdyno po atsakovo butu remonto darbus, ir kuria remiantis galima būtų vertinti, ar prie minėto vamzdyno negalima prieiti kitais būdais ir remonto darbai gali būti atlikti tik iš atsakovui priklausančio buto. Pažymėjo, kad ieškovė atstovaujama profesionalaus teisininko, teismas siūlė ieškovei pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovui priklausančiame bute turi būti liukai, pateikti specialisto išvadą ar įrodinėti ekspertizės metu gautais duomenimis, kad kitu būdu negalima atlikti projekte numatytų vamzdyno montavimo darbų po atsakovui priklausančiu butu, ir/ar kad atsakovo bute yra liukai, per kuriuos galima minėtus darbus atlikti, tačiau ieškovė atsisakė teikti papildomus įrodymus.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad projekte numatytus darbus – vamzdynų montavimą po atsakovui priklausančiu butu, galima atlikti tik iš atsakovui priklausančio buto ir kitu būdu šie darbai negali būti atlikti, taip pat neįrodė, kad atsakovui priklausančiame bute yra ar turi būti ieškovės nurodomi liukai.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, nenurodo, kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti atsakovas, kadangi, kaip nustatyta, vamzdyno atsakovo bute nėra, taip pat nenurodo, kuriam laikui turi būti sudaryta prieiga. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi sudaryti prieigą prie vamzdyno ir šulinių, kurie yra virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną, tačiau, sutikdama su tuo, kad liukų nesimato, ieškinyje neapibrėžia nurodomų liukų tikslios vietos ir nepateikia specialisto parengto plano, kuriame būtų pažymėta, kurioje konkrečioje buto vietoje yra liukai. Nesant suformuluoto konkretaus reikalavimo ir nepateikus specialiųjų žinių turinčio specialisto parengto plano, kuriame būtų pažymėtos liukų vietos, siekiant išvengti neproporcingos žalos, ieškinys negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Minėtoje normoje pasisakoma apie savininko (naudotojo) pareigą leisti remontuoti ar kitaip tvarkyti bute ar kitose patalpose, kuriomis jis naudojasi, esančią įrangą. Apeliantė savo reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo bute turi būti liukai, per kuriuos būtų galimybė prieiti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus – šiuo atveju šilumos vamzdyną. Šis būdas yra racionalus ir ne sunkiai būtų įgyvendinamas, jeigu atsakovas nebūtų savo bute liukų užsandarinęs, nes kituose trijuose kampiniuose butuose liukai yra, ir būtent per juos apeliantės įgalioti asmenys pateko prie vamzdyno ir atliko reikalingus remonto darbus.
10.2. Byloje yra pateiktas 2016 metais parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. šildymo sistemos atnaujinimo projekto ištrauka, kurios aiškinamajame rašte nurodyta: „Kampiniuose butuose magistraliniai vamzdynai montuojami naujai po grindimis iš daugiasluoksnio vamzdžio. Kampinių butų reguliavimo ir balansavimo armatūra projektuojama rūsio patalpose“. Apeliantė paaiškina, kad aiškiai yra nurodoma, jog magistraliniai vamzdynai yra montuojami kampiniuose butuose po grindimis, o jau reguliavimo ir balansavimo armatūra – rūsio patalpose. Name yra keturi kampiniai butai, kuriuose yra liukai: tai butai priklausantys A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), M.A., gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui (butas Nr. 43). Pas visus tris kampinius butų savininkus vamzdynas jau yra pakeistas ir sutvarkytas. Visi balansiniai ventiliai yra sureguliuoti ir šildymo sezono metu veikia, išskyrus kampinį atsakovo butą Nr. 43. Dėl nebaigtų darbų atsakovo bute Nr. 43 bute Bendrija negali iki galo priduoti atliktų darbų ir atsiskaityti su rangovu. Be to, dėl ne iki galo atliktų darbų, nėra galimybės tinkamai subalansuoti šildymo sistemą, dėl ko kenčia visa šildymo sistema ir visi namo gyventojai. Šias aplinkybes patvirtina namo techninio prižiūrėtojo UAB „Skraida“ pažyma.
10.3. Į bylą buvo pateikti duomenys, susiję su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini) šildymo, ventiliavimo, elektros ir kitomis sistemomis (tipiniai planai ir paaiškinimai). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pastabose apie šildymą nurodyta, kad magistralės montuojamos palei rūsio sienas ir kanaluose po grindimis. Byloje apklaustas liudytojas D. K., nurodė, kad bendrija pagal šildymo sistemos atnaujinimo projektą norėjo keisti vamzdynus. Vamzdynai praeina pogrindžio kanaluose ir jie pasiekiami tik per butuose esančius liukus. Jam žinoma, kad atsakovas uždengęs tuos liukus ir fiziškai prieiti prie vamzdyno neįmanoma. Kitos galimybės pakeisti vamzdyną nėra. Kampiniai butai keturi, trijuose butuose per liukus pakeitė vamzdžius, nors ir sunkiomis sąlygomis. Problema dėl to, kad po kampiniais butais nėra rūsio, o vamzdžiai eina pogrindžio kanaluose.
10.4. Pateiktas teismui buvo ir namo rūsio planas, iš kurio matyti kaip yra išsidėstę šildymo vamzdžiai name ir kad būtent namo kampuose (butuose) yra vamzdžiai, kuriuos apeliantė ir keitė, išskyrus atsakovo butą. Kad kito priėjimo prie vamzdžių nėra patvirtino byloje liudytoju apklaustas D. K., nes būtent jis atliko visus kitus vamzdyno keitimo darbus.
10.5. Buvo pateiktas rašytinis D. K. paaiškinimas (2022-02-18 ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo), kuris pirmosios instancijos teismo buvo priimtas. Kartu buvo pateikti ir byloje esančių planų fragmentai su pažymėjimais ir paaiškinimais: „aksonometrinėje šildymo sistemos schemoje pažymėta uždaromoji armatūra ir pirmame lape rašoma, kad „stovų atjungimui nuo magistralės ir vandens išleidimui, stovuose montuojami kamštiniai kranai ir trišakiai su aklėmis“. Jei yra armatūra, tai ir priėjimas prie jos turi būti užtikrintas, ir buvo – būtent per liukus grindyse. Plane matosi pogrindžio kanalas ir kad jokio kito priėjimo nei iš rūsio, nei iš namo išorinės sienos prie jo nėra, vadinasi vienintelis priėjimas – per liukus grindyse. Pas kaimynus gretimame bute liukai yra neužtaisyti“.
10.6. Byloje buvo apklaustas liudytojas S. V. S., kuris nurodė, kad jis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas, vykdo kasmetines apžiūras. Pagal namo projektą, šildymo sistema kampiniuose butuose, po kuriais nėra rūsio, išvedžiota po grindimis, namo bendrija modernizavo šildymo sistemą, pakeisti visi vamzdynai, išskyrus po butu, dėl kurio kyla ginčas. Apie tai, kad kampiniuose butuose vamzdynai sumontuoti po grindimis, jam žinoma iš patirties, yra pateiktas modernizavimo projektas. Iš ilgametės patirties jam žinoma, kad, neatlikus visų šildymo sistemos vamzdynų keitimo, neįmanoma visos sistemos subalansuoti tinkamai. Liudytojas nurodė, kad ne per liukus nėra galimybės prieiti prie vamzdynų po kampiniais butais. Iš rūsio pusės galima iškirsti angą, tas kanalas dažniausiai būna užverstas statybinėmis medžiagomis, bet ir pašalinus šiukšles kažin ar žmogus galėtų per jas patekti prie vamzdžių.
10.7. Namas yra 1964 m. statybos ir tuo metu būtent tokiu būdu buvo statomi namai, su liukais pirmo aukšto kampiniuose butuose, nes tuo metu nebuvo galvojama apie asmens nuosavybės neliečiamumą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visos bylos medžiagos, neišanalizavo pateiktų planų bei liudytojų parodymų, o pažiūrėjo į situaciją per ne lyg paprastai – jei plane nenurodyta, kad turi būti liukai, vadinasi jų nėra. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią apeliantei įrodyti savo dėstomas aplinkybes kampinių butų gyventojų parodymais (kurie šioje byloje būtų labai svarbus ir svarus įrodymas).
10.8. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateiktu specialisto S. Š. vertinimo aktu, nors tai nėra eksperto išvada ir apeliantė neturėjo galimybės suformuluoti savo klausimus. Pateiktame vertinimo akte yra atsakyta tik į paties atsakovo klausimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime cituoja ne pačią išvadą, o fragmentus iš akto, todėl susidaro įspūdis, kad specialistas konstatavo, jog yra kitas būdas patekti prie vamzdžių, esančių po atsakovui priklausančiu butu, t. y. iš rūsio patalpos. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pateiktas aktas yra – apžiūrą atlikusio specialisto nuomonė, ji abstrakti. Tokios išvados net negalima nei patvirtinti, nei paneigti, nes ji reikalauja atlikti papildomus darbus ir tik tada bus galutinė išvada. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ja vadovavosi ir dar konstatavo, kad ieškovė minėtą išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė.
10.9. Atsakovas piktybiškai nevykdo namo bendraturčių bendru sutarimu priimtų sprendimų dėl namo atnaujinimo. 2016 m. gegužės 17 d. 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių pakartotiniame susirinkime buvo nubalsuota ir pritarta 2016 m. ilgalaikio plano projektui, kurio viena iš dalių buvo už savivaldybės gautas lėšas, šiluminės trasos remontui. Atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkas, turi pareigą tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės. Šią pareigą atsakovui numato ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.1 punktas.
10.10. Reikalavimas yra suformuluotas tinkamai ir konkrečiai, ir esant tokiam reikalavimui nėra būtinas papildomas planas, nurodomas konkretus laikas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo ieškinys negali būti tenkinamas.
11. Atsakovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės 487-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-04 sprendimą; priteisti atsakovui A. M. iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus:
11.1. Ieškovė, pati sau prieštaraudama, savo skunde nurodo, kad į bylą visi ieškovės pateikti įrodymai yra netiesioginiai, tačiau vis vien prieina išvados, jog pastarieji neva įrodo, kad atsakovo bute turėjo būti liukai. Tokiomis neteisingomis išvadomis ieškovė siekia suklaidinti teismą bei proceso šalis. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčijo būtinybės atlikti šilumos tiekimo trasos remonto darbus bei pastariesiems darbams neprieštaravo, nekėlė jokių kliūčių. Atsakovas, neturėdamas tikslo nepagrįstai bei tikslingai apsunkinti patekimą prie vamzdyno, esančio po butu, pirmos instancijos teismui pateikė antstolės Neringos Lipeikienės 2020-06-24 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 62/20/08, kuriame yra konstatuota, kad bute, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra šviesios spalvos laminato grindys. Grindyse nėra jokių angų, liukų, tarpų (grindys nufotografuotos, fotografijos taip pat pateiktos teismui).
11.2. Pirmos instancijos teismas 2022-05-04 sprendime teisingai pažymėjo, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau nagrinėjat bylą pirmos instancijos teisme ieškovė atsisakė teikti papildomus įrodymus, nesutiko teikti projektą dėl galimybės patekti prie vamzdyno iš rūsio, taip pat nesutiko teikti objektyviais duomenimis pagrįstos specialisto ar eksperto išvados, kaip racionaliausia būtų atlikti numatytus vamzdyno po atsakovo butu remonto darbus, ir kuria remiantis galima būtų vertinti, ar prie minėto vamzdyno negalima prieiti kitais būdais ir remonto darbai gali būti atlikti tik iš atsakovui priklausančio buto.
11.3. Pateiktos specialisto S. Š. išvados turinys turi loginį ryšį su šios bylos įrodinėjimo dalyku, išvadoje yra informacijos apie aplinkybes, kurios reikšmingos šiai bylai išspręsti, ji šios bylos įrodinėjimo dalyko aspektu atitinka CPK 180 straipsnyje pateiktą įrodymo, turinčio ryšį su byla, sampratą. Be to, ieškovė yra susipažinusi su pateikta specialisto išvada ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme turėjo galimybę teikti prieštaravimus dėl pateiktos išvados (specialisto kandidatūra), veikti aktyviai bei nagrinėjamoje byloje siūlyti skirti teismo ekspertizę (siūlant savo klausimus), tačiau šia procesine teise nepasinaudojo ir jokių prieštaravimų dėl pateiktos išvados, eksperto kompetencijos pirmos instancijos teismui nepateikė.
11.4. Atsakovas nagrinėjamoje byloje niekada neginčijo būtinybės atlikti šilumos tiekimo trasos remonto darbus bei pastariesiems darbams neprieštaravo, tikslingai nekėlė jokių kliūčių. Atsakovas neturi tikslo nepagrįstai bei tikslingai apsunkinti patekimą prie vamzdyno, esančio po butu, tačiau paveldėto buto grindyse nėra jokių angų, liukų, tarpų, minėtas faktines aplinkybes patvirtina antstolės Neringos Lipeikienės 2020-06-24 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/20/08, o pats atsakovas jokių buto remonto, renovacijos darbų nedarė, angų, liukų užsandarinimo darbų neatlikinėjo.
11.5. Ieškovė netinkamai vykdo karšto vandens įrenginius rekonstravimo įgyvendinimo darbus. Iš liudytojo D. K. paaiškinimų nustatyta, kad pagal projektą šilumos tiekimo trasos remonto darbus atliekanti UAB „Kripa“ nebandė ieškoti kitų būdų prieiti prie po atsakovo butu esančių vamzdžių. Pastarasis liudytojas nurodė, kad projekte nenumatyta, kaip turi būti atliekami darbai, todėl darbus atlieka taip, kaip mano, kad jie turi būti atlikti, taip pat nurodė, kad darbų projekto nerengė. Ieškovė taip ir nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas turi atlikti sudarydamas prieigą prie objektų, nurodydama abstrakčiai – „įleiskite specialistus į butą, o tie jau žinos, ką ten daryti“. Be to, ieškovės neapibrėžta vieta, kurioje turi būti suteikta prieiga, bei preliminariai nenurodomas darbų atlikimo laikas. Todėl nesant suformuluoto konkretaus reikalavimo ir nepateikus specialiųjų žinių turinčio specialisto parengto plano, kuriame būtų pažymėtos liukų vietos, siekiant išvengti neproporcingos žalos, pirmos instancijos teismas 2022-05-04 sprendimu priėjo teisingos bei teisėtos išvados ieškinį netenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 487-oji DNSB valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini). Šiame name atsakovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. 43. 2016 m. gegužės 17 d. 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių pakartotiniame susirinkime svarstytas 2016 m. ilgalaikio plano projektas, nutarta, be kita ko, savivaldybės skirtas lėšas panaudoti šilumos tiekimo trasos remontui. 2016 m. parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. šildymo sistemos atnaujinimo projektas“. Ieškovė dėl minėtame projekte numatytų darbų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė remonto rangos sutartį su UAB „Kipra“.
15. Ieškovė nurodė, kad šilumos tiekimo trasos vamzdyno, esančio po atsakovo butu, remonto darbus gali atlikti tik per atsakovo bute esančius liukus (šachtas) ir kitokiu būdu prieiti prie vamzdynų nėra galimybių; atsakovas atsisako vykdyti 487-oji DNSB 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą ir neleidžia rangovui pateki į atsakovo butą tikslu pakeisti namo magistralinius vamzdžius pagal 2016 m. namo šildymo sistemos atnaujinimo projektą. Ieškovė teigia, kad projekte numatytus darbus – vamzdynų montavimą po atsakovui priklausančiu butu, galima atlikti tik iš atsakovui priklausančio buto ir kitu būdu šie darbai negali būti atlikti.
16. Atsakovas atsisakė leisti atlikti darbus jo bute pagal 2016 m. namo šildymo sistemos atnaujinimo projektą.
17. Ieškovė laikė atsakovo atsakymą nepagrįstu ir kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą leisti ieškovo įgaliotiems asmenims patekti į atsakovo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, kurie yra virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad projekte numatytus darbus – vamzdynų montavimą po atsakovui priklausančiu butu, galima atlikti tik iš atsakovui priklausančio buto ir kitu būdu šie darbai negali būti atlikti, taip pat neįrodė, kad atsakovui priklausančiame bute yra ar turi būti ieškovės nurodomi liukai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, nenurodo, kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti atsakovas, ieškovė patikslino reikalavimus, tačiau reikalavimas nėra konkretus, nes nenurodyti veiksmai, kuriuos atsakovas turi atlikti sudarydamas prieigą prie objektų, ir neapibrėžta vieta, kurioje turi būti suteikta prieiga. Nesant suformuluoto konkretaus reikalavimo ir nepateikus specialiųjų žinių turinčio specialisto parengto plano, kuriame būtų pažymėtos liukų vietos, siekiant išvengti neproporcingos žalos ieškinys negali būti tenkinamas.
19. Ieškovė nesutiko su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovo leisti ieškovo įgaliotiems asmenims patekti į atsakovo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, kurie yra virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovui priklausančiame bute yra ar turi būti ieškovės nurodomi liukai, pagrįsta nevisapusišku bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Analizuodamas pagrindinį ginčo aspektą – liukų, kurie užtikrina prieigą prie bendrojo naudojimo vamzdyno ir šulinių egzistavimą atsakovo bute, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ieškovės pateiktuose namo rūsio ir pirmo aukšto planuose, šildymo sistemos atnaujinimo projekte liukai nepažymėti. Teismas taip pat nurodė, kad antstolės Neringos Lipeikienės 2020 m. birželio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atsakovui priklausančiame bute grindys padengto laminatu, jokių akivaizdžiai matomų liukų nėra.
21. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad ieškovės pateiktame plane ir projekte liukai nepažymėti, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos aplinkybės neįrodo, kad liukai atsakovo bute faktiškai neegzistuoja. Teismo nurodyti dokumentai tik patvirtina, kad akivaizdžiai matomų liukų nėra, namo planuose jie neužfiksuoti, tačiau nepaneigia, kad tokie liukai bute buvo įrengti ir faktiškai egzistuoja.
22. Apklaustas liudytoju D. K. (rangovo UAB „Kipra“ direktorius) parodė, kad remonto 2014-2015 m. atlikimo metu, matė liukus atsakovo bute. Ieškovė pateikė 2014 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą, kuris patvirtina, kad buvo atliekami namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos tiekimo įrenginių remonto darbai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien liudytojo parodymų nepakanka, tam, kad pripažinti, jog atsakovo bute yra liukai, tačiau teismas iš esmės netyrė kitų byloje esančių reikšmingų duomenų, neatliko jų analizės ir nepasisakė dėl ieškovės byloje išsakytų argumentų, paneigiančių atsakovo teiginius.
23. Liudytojo D. K. parodymai netiesiogiai patvirtinti 2014 m. darbų atlikimo akto duomenimis – remonto darbai 2014 m. atsakovo bute buvo vykdomi, remonto metu liudytojas galėjo matyti liukus atsakovo bute. Byloje taip pat pateikta 2016 m. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, šildymo sistemos atnaujinimo projekto ištrauka, kurios aiškinamajame rašte nurodyta, kad kampiniuose butuose magistraliniai vamzdynai montuojami naujai po grindimis iš daugiasluoksnio vamzdžio. Kampinių butų reguliavimo ir balansavimo armatūra projektuojama rūsio patalpose.
24. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai aiškino, kad namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistema suprojektuota pagal tipinį projektą, pagal kurį visuose keturiuose kampiniuose butuose yra įrengti liukai; trijų iš keturių daugiabučio namo savininkų kampiniuose butuose (Nr. 1, 2 ir 44) šildymo vamzdžiai jau pakeisti. Visi balansiniai ventiliai yra sureguliuoti ir šildymo sezono metu veikia, išskyrus atsakovo bute Nr. 43. Dėl ne iki galo atliktų darbų nėra galimybės tinkamai subalansuoti namo šildymo sistemą.
25. Namo techninio prižiūrėtojo UAB „Skraida“ 2021-06-30 pažymoje Nr. P-21/06-02 nurodyta, kad daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra parengtas šildymo sistemos atnaujinimo projektas. Įgyvendinant šį Techninį darbo projektą didžioji statybos darbų dalis atlikta; nepakeisti 43 bute esantys vamzdynai. Neatlikus visų techniniame darbo projekte numatytų šildymo sistemos atnaujinimo darbų, nebus galimybės tinkamai ją subalansuoti (DOK-3951).
26. Apklaustas liudytoju S. V. S., UAB „Skraida“ direktorius, parodė, kad jis yra namo techninis prižiūrėtojas, vykdo kasmetines statinio apžiūras. Pagal namo projektą šildymo sistema kampiniuose butuose, po kuriais nėra rūsio, išvedžiota po grindimis. Namo bendrija modernizavo šildymo sistemą, pakeisti visi vamzdynai, išskyrus vamzdyną po atsakovo butu.
27. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija dėl liukų egzistavimo jo bute taip pat nėra nuosekli. Bylos duomenimis, ieškovė iki civilinės bylos iškėlimo kelis kartus raštu kreipėsi į atsakovą prašydama sudaryti sąlygas ir leisti bendrijos įgaliotiems asmenims pateki į butą ir sudaryti prieigą prie bendro naudojimo vamzdyno. Atsakovo įgaliotas asmuo E. M. raštu atsakė, kad buto planuose ir Registrų centro pažymoje liukų nėra, nėra įvardinta jokių specialių naudojimo sąlygų; bei pasiūlė išeitį – vienkartinį leidimą prieiti prie šiluminės trasos vamzdyno, tačiau bendrija privalės atlyginti visas išlaidas, susijusias su buto remontu ir baldų išardymu, bei užtikrinti buto savininkų (su šuniu) pragyvenimą viešbutyje, arba parengti projektą ir užtikrinti patekimą prie šiluminės trasos vamzdyno iš lauko arba rūsio (ieškinio priedas Nr. 8). Taigi ir iki civilinės bylos iškėlimo, ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovė neneigė, kad prieiga prie bendro šilumos vamzdyno galima iš jų buto, t. y. neneigė, kad liukai jų bute yra. Atsakovo ir jo atstovės atsisakymas suteikti prieigą grindžiamas tuo, kad liukai namo ir buto planuose ir Registrų centro įrašuose nenurodyti, be to, galima pasiekti bendrąjį vamzdyną iš lauko pusės arba iš rūsio ir toks namo šildymo sistemos remonto variantas yra ekonomiškesnis, racionalesnis.
28. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010).
29. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, atsakovo pozicijos nenuoseklumas suponuoja išvadą, kad liukai, pro kuriuos įmanoma prieiga prie namo bendrojo šildymo vamzdyno atsakovo bute egzistuoja; atsižvelgiant į tai namo projektas yra tipinis, labiau tikėtina, kad liukai yra ten, kur nurodė ieškovė – virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepateikus specialiųjų žinių turinčio specialisto parengto plano, kuriame būtų pažymėtos liukų vietos, siekiant išvengti neproporcingos žalos ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovo pozicija yra kategoriška, todėl ieškovė neturi realios galimybės parengti ir pateikti teismui atsakovo buto planą, kuriame būtų pažymėtos liukų vietos.
30. Vertinant atsakovo atsikirtimo argumentus, kad yra galimybė patekti prie bendro šildymo sistemos kitokiu, nei prašo ieškovė, būdu, pažymėtina, kad bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus; aplinkybes įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio argumentus, nurodė, kad prieiga prie bendrojo šildymo vamzdyno iš jo buto nors ir galima, tačiau toks sprendimo būdas neracionalus, nes prieiga iš buto bus daug brangesnė nei prieiga per rūsį arba iš namo lauko pusės.
31. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė įrodymų apie galimų nuostolių susijusių su šildymo sistemos vamzdyno remonto darbais iš atsakovo buto, dydžiu, nereiškė priešinio reikalavimo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
32. Siekdamas įrodyti, kad egzistuoja alternatyvus būdas patekti prie šildymo vamzdyno, atsakovas pateikė specialisto S. Š. aktą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus rūsio patalpas, iš kurių yra vamzdyno įvadas į po atsakovui priklausančiu butu ((duomenys neskelbtini)) esantį kanalą, nustatyta, kad tik po projektavimo darbų galima bus nustatyti, ar yra galimybė pakeisti šildymo vamzdyną, esantį po atsakovams priklausančiu butu iš rūsio patalpos.
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tam, kad nustatyti galimybę atlikti darbus iš rūsio, reikia atlikti papildomus darbus – parengti darbo projektą, kuriame įvertinti statinio konstrukcijas (laikančią sieną, pirmo aukšto grindų perdangą pogrindinius kanalus); tik tokiu būdu bus nustatyta galimybė atlikti minėtus darbus. Ieškovė atsisakė teikti teismui papildomus įrodymus – specialisto išvadą ar įrodinėti ekspertizės metu gautais duomenimis, kad kitu būdu negalima atlikti projekte numatytų vamzdyno montavimo darbų po atsakovui priklausančiu butu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog projekte numatytus darbus – vamzdynų montavimą po atsakovui priklausančiu butu galima atlikti tik iš atsakovui priklausančio buto ir kitu būdu šie darbai negali būti atlikti; ieškovei neįrodžius būtinybės atlikti vamzdyno remonto darbus po atsakovo butu tik ieškovės pasirinktu būdu, teismas ieškinį atmetė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje, nes šiuo teiginiu pasirėmė atsakovas, jis ir turėjo pareigą įrodinėti, kad kitas problemos sprendimo būdas techniškai yra įmanomas ir jis būtų racionalesnis.
34. Pažymėtina, kad teismas iš esmės netyrė kitų byloje esančių įrodymų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Byloje apklaustas liudytoju statinio techninis prižiūrėtojas S. V. S. parodė, kad ne per butuose esančius liukus nėra galimybės prieiti prie bendro vamzdyno po kampiniais butais. Iš rūsio pusės galima iškirsti angą, tačiau tas kanalas paprastai būna užpildytas statybinėmis medžiagomis; net ir juos pašalinus žmogus negalėtų patekti prie vamzdžių.
35. Apklaustas liudytoju D. K. parodė, kad jeigu dirbti ne per liukus, link paskutinio stovo reikėtų septynis metrus lįsti pogrindžio kanalu, kuriuo išmatavimai apie 40x40 cm., t. y. patekimas prie vamzdyno tokiu būdu labai komplikuotas, jis neleistų savo darbuotojams tokio darbo atlikti.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo pareigą įrodinėti, jog patekimas prie šildymo vamzdyno per iškirstą angą namo sienoje ar rūsyje yra techniškai įmanomas ir racionalesnis, atsakovas turėjo pateikti teismui šių darbų projektą. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė, atsakovo pateikto specialisto S. Š. akto išvados neįrodo, kad darbus galima atlikti alternatyviu būdu; liudytojų parodymai, kad darbų atlikimas per iškirstą angą ir kanalus yra techniškai komplikuotas ir nesaugus žmonėms, byloje nepaneigti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog įmanoma atlikti projekte numatytus darbus alternatyviu būdu (ne per atsakovo bute esančius liukus).
Dėl bylos baigties
37. Tiek Konstitucijos 23 straipsnio tiek CK 4.39, 4.93-4.94 straipsnio bei teismų praktika numato galimybę apriboti nuosavybės teisę esant įstatymu nustatytam pagrindui, būtinumui demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuotinai svarbius (viešuosius) tikslus bei užtikrinant teisingą pusiausvyrą (proporcingumą) tarp ginamo (viešojo) ir ribojamo (asmeninio) interesų. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas siejamas su atsakovui tenkančiomis prievolėmis, kylančiomis iš teisėto, nenuginčyto ir privalomo vykdyti DNSB sprendimo bei jo pagrindų sudarytos rangos sutarties dėl namo šildymo sistemos atnaujinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą; dėl nurodytos priežasties skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 2 punktas).
38. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą leisti ieškovo įgaliotiems asmenims patekti į atsakovo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, kurie yra virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus ieškinį ieškovės reikalavimas tikslintinas, nurodant, kad prieigą prie atsakovo bute esančių šulinių suteikiama tikslu pakeisti namo magistralinius vamzdžius pagal 2016 m. namo šildymo sistemos atnaujinimo projektą.
39. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašydama suteikti prieigą prie liukų atsakovo bute, nenurodė tokio įpareigojimo tikslo, dėl ko sprendimo vykdymo metu gali kilti sprendimo išaiškinimo problemų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovą suteikti iš jo buto prieigą tam, kad iki galo būtų įgyvendintas 2016 m. namo šildymo sistemos atnaujinimo projektas; atlikti šildymo sistemos atnaujinimo darbus pagal nurodytą projektą. Toks reikalavimas iš esmės buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegijos sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas nekeičia sprendimo turinio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo sprendimu patenkinus ieškinį, ieškovė įgijo teisę į patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
41. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, CPK 83 straipsnio 1 dalie 14 punktą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos tesime metu ieškovė pateikė du prašymus dėl 1000 Eur išlaidų, susijusių su atstovo teisine pagalba ir 96,15 Eur kitų išlaidų (už atliktus vertimus, dokumentų skenavimą, duomenų iš Registrų centro gavimą) priteisimo, kartu pateikė sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (DOK-63601, DOK-11778). Išlaidos pagrįstos, jos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 rekomenduojamo civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos taip pat realiai patirtos, yra protingo dydžio, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas pilnai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos tesime
42. Ieškovė sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, pateikė sąskaitą faktūrą, banko pavedimą (DOK-35785). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
43. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, CPK 83 straipsnio 2 dalis). Be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovei CPK 87 straipsnio1, 5 dalys).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį patenkinti – įpareigoti atsakovą A. M. leisti ieškovės 487-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įgaliotiems asmenims patekti į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini), ir sudaryti prieigą bute prie bendro naudojimo vamzdyno ir šulinių, kurie yra virtuvės patalpoje prie lango, svetainės patalpoje prie lango ir koridoriuje palei atraminę sieną, tikslu pakeisti namo magistralinius vamzdžius pagal 2016 m. namo šildymo sistemos atnaujinimo projektą.
Priteisti ieškovei 487-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124772997) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 96,15 Eur (devyniasdešimti šešis eurus 15 centų) kitų susijusių su bylos nagrinėjimu išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovei 487-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124772997) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Grąžinti ieškovei 487-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124772997) iš valstybės biudžeto 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (2022-06-03 SWEDBANK mokėjimo nurodymas Nr. 583).
Teisėjai Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė