Civilinė byla Nr. 3K-3-37-706/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00224-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18; 44.2.4.2                                                                   

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė L. B. pareikštu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės 658 428,60 Lt (190 694,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu konstatuota, jog atsakovas 2010 m. vasario 25 d. neteisėtai ją atleido iš darbo; pripažinta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. birželio 17 d. Dėl šio neteisėto atleidimo iš darbo dėl atsakovo kaltės ji patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, stresą, jautėsi pažeminta, neužtikrinta dėl savo padėties, dėl to susilpnėjo jos sveikata, paūmėjo ligos. Neturtinės žalos dydį ieškovė grindžia prarastu darbo užmokesčiu nuo atleidimo iš darbo dienos iki pensinio amžiaus (nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2027 m. balandžio 17 d.), vidutinį mėnesinį darbo užmokestį 3376,78 Lt (977,98 Eur), nustatytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu, padauginus iš 15 metų ir 9 mėnesių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu atmetė ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinimas, jog ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai ir jai buvo priteista piniginė kompensacija, yra pakankama satisfakcija padarytai žalai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlyginti. Ieškovė buvo atleista dėl atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo užbaigimo, todėl, teismo vertinimu, žinodama šį faktą, ji turėjo ir galėjo numanyti, kad gali būti anksčiau ar vėliau atleista iš darbo. Teismas padarė išvadą, kad vien teisės pažeidimo (neteisėto veikimo) pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti; ieškovė neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo būtent po to, kai ji buvo neteisėtai atleista, ir kad nurodyti neigiami atleidimo padariniai buvo nulemti atsakovo, o ne jos elgesio ar individualių organizmo, charakterio savybių. Be to, ieškovė, ginčydama atleidimo faktą, nereikalavo atlyginti neturtinę žalą, o tai patvirtina, kad ji tuo metu neturtinės žalos nepatyrė arba ši buvo nereikšminga.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 18 d. sprendimu panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir valstybei 1160 Lt (335,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, jos darbo patirtį, padarė išvadą, kad po atleidimo iš darbo ieškovė patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jos sveikatos būklė, ji prarado pajamas, pragyvenimo šaltinį, todėl sprendė, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas ir iš dalies tenkintinas, nes vien tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka jos pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų ne tik dėl neteisėto atleidimo iš darbo, bet ir atsižvelgiant į jos amžių. Be to, ji, kaip ilgametė aukštos kvalifikacijos specialistė, teigiamai charakterizuojama, įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu (10 mėnesių), per kurį buvo laisvų darbo vietų, į kurias galėjo pretenduoti ir kurias jai galėjo pasiūlyti atsakovas, neabejotinai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis kaip atleidimas iš darbo nepasiūlius kito darbo, pažeidžiant pirmumo teisę likti darbe.

Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškė dar 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu, o ieškinyje dėl neteisėto atleidimo šio reikalavimo nereiškė, tikėdamasi ginčą išspręsti taikiai. Tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkirto jai kelio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti bendra tvarka.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertinusi tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo tokiomis sąlygomis, kaip nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu (jai nepasiūlytas kitas darbas, nors laisvų darbo vietų buvo; pažeista pirmenybės teisė likti darbe), neatitinka įprastos situacijos, taip pat atsižvelgdama į jos nepertraukiamą darbo stažą (25 metai), charakteristiką, specialybės specifiką, aplinkybę, jog ji iš darbo neteisėtai atleista antrą kartą (Vilniaus apygardos teismo 1999 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-645/1999), padarė išvadą, kad ieškovės patirta emocinė įtampa negali būti prilyginta įprastai patiriamai įtampai dėl darbo santykių eigos ir pabaigos ir kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką nėra pakankama satisfakcija už padarytus darbdavio pažeidimus, todėl priteisė jai 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nes yra tik šiek tiek didesnė nei ieškovės penkių mėnesių darbo užmokestis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbdavio civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (DK 250 straipsnis, CK 6.247 straipsnis). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kaip savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėta veika, patirta žala, priežastinis neteisėtos veikos ir patirtos neturtinės žalos ryšys bei kaltė. Nagrinėjamu atveju teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė nenustatęs šių sąlygų visumos, t. y. priežastinio ryšio tarp neteisėto ieškovės atleidimo ir jos patirtų sveikatos sutrikimų. Atleidimas iš darbo visada sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinė žala. Ši žala nėra preziumuojama, todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti būtinąsias atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma taikymo sąlygas. Ieškovės pateiktos medicininės pažymos nėra pakankamas įrodymas priežastiniam ryšiui tarp jos atleidimo ir patirtos neturtinės žalos konstatuoti. Šiose pažymose užfiksuoti ieškovės sveikatos sutrikimai atsirado daug vėliau, negu prasidėjo įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpis ir pats neteisėtas atleidimas. 

2. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo ir jos patirtos neturtinės žalos egzistavimo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovės pateikti įrodymai ne tik nepagrindžia priežastinio ryšio, bet jį paneigia, nes ji iš darbo atleista 2010 m. vasario 25 d., o jos sveikatos sutrikimai fiksuoti tik 2011 m. rugsėjo 27 d., 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. birželio 5 d., t. y. net jau po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo priėmimo. Taigi sveikatos sutrikimai nėra tiesiogiai susiję su neteisėtu atleidimu. Ieškovės neigiamų emocijų kilimas ir sveikatos sutrikimai buvo nulemti ne neteisėto atleidimo fakto, o nepateisintų jos lūkesčių būti sugrąžintai į atsakovo įmonę, priėmus tik iš dalies jai palankų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą. Teismas, nagrinėdamas įvykius po neteisėto atleidimo, klaidingai vertino neigiamų emocijų kilimo šaltinius ir pagrindus, taip netiesiogiai patvirtindamas, kad ieškovei neturtinė žala kilo ne dėl neteisėto atleidimo, o dėl jos nesėkmingų bandymų pakartotinai įsidarbinti atsakovo įmonėje. Be to, teismas netinkamai įvertino liudytoju apklausto ieškovės sutuoktinio parodymus, kurie patvirtina, kad sveikatos sutrikimų atsirado anksčiau, negu ieškovė buvo atleista iš darbo. Ieškovė nepateikė medicininių duomenų apie savo sveikatą iki atleidimo iš darbo, o teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnį, nepagrįstai tokių duomenų reikalavo ne iš jos, o iš atsakovo. Taigi ieškovė neįrodė, kad iki neteisėto atleidimo ji iš tiesų neturėjo tų sveikatos sutrikimų, kurie jai buvo diagnozuoti po atleidimo.

3. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Tuo atveju, jeigu kasacinis teismas padarytų išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygos neturtinei žalai atlyginti, tai ieškovei priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės atleidimo priežastis, t. y. į tai, kad vykdomi elektrinės uždarymo darbai, kurie neatsiejami nuo neišvengiamo darbuotojų skaičiaus mažinimo, ieškovės atleidimas nebuvo asmeninis jos atleidimas ar tyčinis atsakovo veiksmas, siekiant atleisti būtent ją. Siekiant sumažinti socialinius padarinius ir teisingai kompensuoti atsakovo darbuotojams atleidimo padarinius, taikomas specialusis įstatymas, kurio pagrindu yra taikomi specialūs įspėjimo dėl atleidimo iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, terminai, ir didesnės išeitinės kompensacijos, lyginant jas su DK reglamentuotomis darbuotojų teisėmis. Atleidimo iš darbo momentu ieškovei buvo išmokėta išeitinė išmoka, o pripažinus jos atleidimą neteisėtu (dėl procedūrinių pažeidimų) jai taip pat priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, todėl jos patirti neigiami išgyvenimai, susiję su atleidimu, jau buvo tinkamai kompensuoti. Be to, ieškovės atleidimas dėl vykdomo atominės elektrinės eksploatavimo užbaigimo negali būti laikomas kompromituojančiu jos savigarbą ar reputacijos menkinimą sukeliančiu piktybiniu atsakovo veiksmu. Ieškovės atleidimo pagrindas nesumenkino jos reputacijos, kas būtų galėję daryti įtaką jos įsidarbinimo galimybėms. Taip pat teismas neatsižvelgė į tą faktą, jog ieškovė, remiantis specialiuoju įstatymu, patenka į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kategoriją, kurių užimtumui remti yra nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą. Akivaizdu, jog ieškovė turi galimybių susirasti darbą ir realizuoti savo profesinius gebėjimus bei užsitikrinti socialinį savo asmens ir šeimos stabilumą. Pažymėtina, kad ieškovei priteistos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pelno negeneruoja ir yra finansuojamas iš Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšų, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, taip pat kitų atsakovo darbuotojų teisėtus interesus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. B. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovės teigimu, teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai jos atleidimą iš darbo pripažino neatitinkančiu įprastinės situacijos. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, tinkamai nustatė visas civilinės atsakomybės neturtinės žalos forma taikymo sąlygas, o nustatydamas žalos dydį, tinkamai įvertino tam reikšmingus kriterijus (ieškovės ilgą darbo stažą, teigiamą charakteristiką, aukštą kvalifikaciją ir pastangas ją kelti, amžių, pastangas eiti naujas pareigas, be pirmenybės teisės priimtų į darbą naujų darbuotojų skaičių, prarasto darbo užmokesčio dydį, galimybes įsidarbinti, didelius dvasinius išgyvenimus ir pablogėjusią sveikatą, taip pat atsakovo veiksmus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

Dėl teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą, kai darbdavys atleidžia darbuotoją nepasiūlęs jam kito darbo

Darbo teisinių santykių subjektai įgyvendina savo teises ir vykdo pareigas, laikydamiesi įstatymų, gerbdami bendro gyvenimo taisykles bei veikdami sąžiningai, laikosi bendrųjų teisės principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teisę atleisti darbuotoją įgyvendina nesilaikydamas teisės normose įtvirtintų atleidimo pagrindų ir tvarkos ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolei atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 dalis, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas – taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl jos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas pripažinti atleidimą neteisėtu ir reikalavimas dėl neteisėto atleidimo atlyginti padarytą neturtinę žalą yra susiję, bet savaime nereiškia, kad patenkinus vieną reikalavimą turi būti patenkintas ir kitas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už padarytą skriaudą, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA „Bodybalt“, bylos  Nr. 3K-3-213/2012). Taigi DK 250 straipsnis taikomas ir neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-3-223/2012; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į darbdavio taikytą atleidimo pagrindą ir atleidimo aplinkybes, kai per ilgą įspėjimo laikotarpį (10 mėnesių) darbdavys nepasiūlė ilgametei aukštos kvalifikacijos specialistei darbo esant laisvoms darbo vietoms, tai ieškovei sukėlė dvasinių išgyvenimų, vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas pažeistai teisei apginti. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstus kasatoriaus argumentus, kad pats atleidimas iš darbo buvo nulemtas objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių priežasčių ir nepablogino ieškovės, kaip darbuotojos, reputacijos. Vykdant atsakovo uždarymo procedūras Lietuvos Respublika priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą. Vien faktas, kad ieškovės turimos specialybės darbuotojų poreikis darbo rinkoje nedidelis, nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes ieškovė pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 14 punktą priskiriama prie asmenų, kurie darbo rinkoje yra papildomai remiami. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl išgyvenimų ir praradimų, kuriuos ieškovė patyrė pažeidus jos pirmenybės teisę likti darbe ir nepasiūlius jai buvusių laisvų darbo vietų. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo fakto nepakanka ieškovės pažeistai teisei apginti ir ji turi teisę į neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atlyginimą (DK 250 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo klausimus, išaiškinta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, žalos padarinius, t. y. kokios trukmės darbo santykiai neteisėtai nutraukti, kokios vertybės buvo pažeistos neteisėtu atleidimu, kaip buvo taikomos kitos darbinių santykių apsaugos priemonės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos darbinės pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu būtų dirbusi, negali būti pripažintos neturtine žala. Negautos pajamos – tai netiesioginiai nuostoliai, kvalifikuojami kaip turtinė žala (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į neteisėto atleidimo aplinkybes (ieškovei nepasiūlytas kitas darbas) ir į kitus ieškovės, kaip darbuotojos, pažeistų teisių gynimo būdus, taikytus nagrinėjamojo atleidimo atveju, t. y. pripažinimą atleidimą neteisėtu, priteistas kompensacijas ir jų dydžius, taip pat įstatymu nustatytas papildomas specialiąsias užimtumo garantijas Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams, sprendžia, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis (5792,40 Eur) yra per didelis. Atsižvelgdama į neturtinės žalos dydžius darbo teisiniuose santykiuose, taikytus kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA „Bodybalt“, bylos  Nr. 3K-3-213/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013; kt.), teisėjų kolegija priteistą neturtinės žalos dydį mažina iki 1000 Eur.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl jos neteisėto atleidimo, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, padarytos darbuotojui, atlyginimą, tačiau teismas netinkamai nustatė ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis keistina priteisiant ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ginčijamą sumą, nuo kurios jis apskaičiavo žyminį mokestį, nurodė 5792,40 Eur, t. y. iš jo ieškovei priteistą sumą, todėl už kasacinį skundą sumokėjo 173,77 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijai keičiant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą sumą iki 1000 Eur, kasacinis skundas yra patenkintas iš dalies (patenkinta 82,74 proc. piniginio kasacinio skundo reikalavimo). Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteistina 143,77 Eur žyminio mokesčio dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 7 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SP1-01459, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra visiškai (100 proc.) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Dėl šios priežasties 143,77 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio jam grąžinama iš valstybės.

Atsakovas kasaciniu skundu prašė priteisti jam iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jis nepateikė įrodymų apie šių išlaidų dydį, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti valstybei iš atsakovo patirtas išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui, pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų dydį – 69,51 Eur. Kadangi atsakovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai iš atsakovo valstybei priteistina dalis antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų, t. y. 11,82 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis; Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69).

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teismo iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį ir priteisdamas jai iš atsakovo 5792,40 Eur neturtinei žalai atlyginti, už šį reikalavimą mokėtiną žyminį mokestį – 173,77 Eur – valstybei priteisė iš atsakovo. Šia nutartimi tenkinus iš dalies kasacinį skundą ir sumažinus iki 1000 Eur iš atsakovo ieškovei priteistiną sumą, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai mažinamas atmesto ieškovės reikalavimo dydžiu (82,74 proc.), t. y. iki 30 Eur. Atitinkamai mažinamos iš atsakovo valstybei apeliacinės instancijos teismo priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nuo 162,19 Eur iki 28 Eur.

Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 69,82 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o jam iš valstybės turi būti grąžintina 143,77 Eur žyminio mokesčio, todėl, šias sumas įskaičius, atsakovui grąžintina 73,95 Eur žyminio mokesčio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos turėtų būti proporcingai priteistinos iš abiejų šalių, t. y. iš ieškovės – 4,96 Eur, o iš atsakovo – 1,04 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Tačiau kadangi ieškovė, kaip minėta, yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš atsakovo priteistina suma neviršija teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (akto redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 3 Eur, tai šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti: sumažinti iš atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės (j. a. k. 255450080) ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą sumą nuo 5792,40 Eur iki 1000 (vieno tūkstančio) Eur; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

              Grąžinti atsakovui VĮ Ignalinos atominei elektrinei (j. a. k. 255450080) 73,95 Eur (septyniasdešimt tris Eur 95 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. birželio 10 d. AB „Swedbank“.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius                                         

                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                                                                                                                        Janina Stripeikienė