(S)

                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1;

3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo M. Ž. atstovei advokato padėjėjai K. R., 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui M. Ž., dalyvaujant atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei advokatei V. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas M. Ž. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo priteisti iš atsakovo 21042,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pradiniame ir patikslintame ieškiniuose nurodyta, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 6.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę DAF FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, Šiauliuose, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo išgriauta namo dalis, sugriautas namo kampas, visiškai sugriautas vonios kambarys, virtuvės siena, paslinktas stogas, suardyta stogo konstrukcija, skilo kitos išorinės ir vidinės gyvenamojo namo sienos, taip pat buvo sugadinta viryklė ir skalbimo mašina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo bendrovėje. Atsakovas sutiko išmokėti ieškovui 33822,53 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti, tačiau nepriklausoma ekspertė D. P. pateikė ieškovui 54865,04 Eur lokalinės sąmatos sumą, reikalingą gyvenamojo namo atstatymui. Kadangi atsakovas atsisakė išmokėti ieškovo prašomą sumų skirtumą, iš atsakovo priteistina 21042,51 Eur žalos atlyginimo suma. 

3. Ieškovas, jo atstovė patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad ieškovas gavo namo atstatymo darbų sąmatą 54865,04 Eur sumai, tačiau atsakovas atsisako tokią sumą sumokėti. Ieškovas nenurodė atsakovui savo sąskaitos, į kurią atsakovas galėtų atlikti išmokos mokėjimą, nes nenorėjo būti lėšų saugotoju. Ieškovas nenorėjo atlikinėti dalinio remonto pagal atsakovo išmokėtą sumą, nes nebaigus remonto dėvėtųsi naujos konstrukcijos, medžiagos, jo tikslas – eiti ir gyventi tame name. Ieškovas siekia sugrąžinti namo būklę iki eismo įvykio, kad galėtų namu naudotis. Tai nebus nauja statyba, bendra rinkos vertė nepadidės. Tai bus senas pastatas, atkurtas naujomis medžiagomis. Ieškovas sutinka, kad atsakovas atlygintų žalą natūra, pats atstatytų namą. Šiuo metu remonto, medžiagų kainos yra išaugusios 20-30 proc. Name yra tualetas, vanduo, įrengtas nuotekų šalinimas. Neaišku, kaip nusidėvėjimas skaičiuosis nuo atliktinų darbų. Nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas tik medžiagoms, bet ne projektavimo, statybos darbams. Mano, kad nusidėvėjimo suma neturi būti perkeliama ieškovui. Eksperto L. paskaičiavimai nėra tikslūs, ekspertas neįtraukė į sąmatą vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nors name įrengta tiek kanalizacija, tiek ir vandentiekis. Be to, vonios kambarys buvo neseniai suremontuotas. Dėl eismo įvykio sugadinta viryklė buvo išvežta į metalo laužą, taip pat buvo sugadinta skalbimo mašina. Buitinė technika nebuvo nauja, ją vertina bendra 300 Eur suma, po 150 Eur kiekvienam daiktui. Iki eismo įvykio name gyveno apie 10 metų, namas esminių trūkumų neturėjo, buvo puikios būklės. Ieškovas neturi santaupų, asmeninių lėšų atkurti namą iki avarijos buvusios būklės. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

4. Atsiliepimuose į ieškovo procesinius dokumentus atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašydamas juos atmesti. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, vairavusio transporto priemonę DAF FT105XF460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė pagal privalomojo draudimo sutartį buvo apdrausta atsakovo bendrovėje. Atsakovas, kaip padariusios žalą įmonės draudikas, sutinka išmokėti ieškovui 33822,53 Eur draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal pateiktus žalos faktą įrodančius dokumentus, nustačius 45,60 proc. turto nusidėvėjimą. Išmokos suma paskaičiuota be Pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM) įvertinus, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus darbus, nes pagal suformuotą teismų praktiką išmoka su PVM mokama tik po PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų akto, apmokėjimo dokumentų pateikimo arba turto savininko prašymo atsiskaityti tiesiogiai su remonto darbus atlikusiu rangovu.

5. Atsakovo atstovė patvirtino atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad nagrinėjamu atveju, išmokant draudimo išmoką, turi būti skaičiuojamas daikto nusidėvėjimas, dėl padarytos žalos žmogus negali nukentėti, bet negali ir praturtėti. Ieškovo namas yra senas, duomenų, kad buvo remontuotas, byloje nėra. Po apgadinimo bus atliekamas kapitalinis namo remontas, tačiau tomis pačiomis medžiagomis namo neįmanoma atstatyti, taigi, po remonto namas bus pagerintas, namas bus atkuriamas iš esmės, jo vertė ženkliai padidės. Už atsakovo siūlomą išmoką ieškovas galėjo atlikti dalį darbų, atstatyti bent dalį pastato ir pateikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kai išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra, draudikas negali išmokėti išmokos su PVM. Draudimo taisyklės nenumato PVM, kai nėra išlaidų patvirtinančių dokumentų. Jei asmuo turto neremontuoja, atlyginamos būtinos išlaidos be PVM. Kritiškai vertintinas ekspertės Z. B. atliktos statybos techninės veiklos ekspertizės aktas, nes neatitinka galiojančių teisės aktų, statybos reglamento, ekspertė išsakė nuomonę, kad naujų medžiagų nusidėvėjimo vertinti negalima. Mano, kad eksperto E. L. atlikti paskaičiavimai ekspertizės akte, panaudojant statybos darbų kainų sąmatiniams skaičiavimams skirtą programą „Astera“, vadovaujantis UAB „Sistela“ 2020 m. spalio mėnesio įkainiais ir normomis, pastato nusidėvėjimo įvertinimas yra logiški ir adekvatūs. Sutinka už sugadintą buitinę techniką, t. y. skalbimo mašiną ir viryklę, išmokėti ieškovui 200 Eur draudimo išmoką. Mano, kad ieškovo pateiktos teisinių paslaugų išlaidos yra per didelės, kadangi posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, buvo atidedami, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl eismo įvykiu padarytos žalos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 21042,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, savo reikalavimą iš esmės grįsdamas nepriklausomos ekspertės D. P. sudaryta lokaline sąmata 54865,04 Eur sumai su PVM (45343,01 Eur be PVM) bei aplinkybe, kad atsakovas sutinka išmokėti 33822,53 Eur draudimo išmoką. Turtinė žala atlygintina vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 6.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę DAF FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, Šiauliuose, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo išgriauta namo dalis, sugriautas namo kampas, visiškai sugriautas vonios kambarys, virtuvės siena, paslinktas stogas, suardyta stogo konstrukcija, skilo kitos išorinės ir vidinės gyvenamojo namo sienos.

8. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

8.1. 2019 m. sausio 17 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovo atstovę, kad įvertino ieškovo pateiktą nepriklausomos ekspertės D. P. sudarytą lokalinę sąmatą 54865,04 Eur sumai su PVM (45343,01 Eur be PVM) ir nuo 15633,88 Eur medžiagų įsigijimo kainos minusavo 45,60 proc. medžiagų nusidėvėjimą 7129,05 Eur sumai be PVM bei sutinka išmokėti ieškovui neginčijamą 33822,53 Eur be PVM draudimo išmoką, kai ieškovas M. Ž. pateiks atsakovui banko sąskaitą (1 t., b. l. 8-9);

8.2. ekspertė D. P. sudarė lokalinę sąmatą 54865,04 Eur sumai su PVM (45343,01 Eur be PVM) sugriauto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymui (1 t., b. l. 10-23);

8.3. į bylą pateiktos eismo įvykio nuotraukos patvirtina gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus (1 t., b. l. 29-31);

8.4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas M. Ž. vardu (1 t., b. l. 32-33).

Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą

9. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau tekste – TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau tekste – Taisyklės ir kt.).

10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

13. Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtino Taisykles. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

14. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

15. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

16. Taigi, tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala dėl pastato sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei pastatas buvo remontuojamas, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojamas – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į pastato detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita.

17. Atsižvelgiant į šio sprendimo 9-16 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 21042,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis nepriklausomos ekspertės D. P. sudaryta lokaline sąmata 54865,04 Eur sumai su PVM be nusidėvėjimo, kadangi ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pastatas, jo dalys buvo remontuojami, ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas sugadintam turtui iki eismo įvykio atkurti. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad pastato neremontavo, nes neturi tam lėšų, o atsakovui nenurodė banko sąskaitos draudimo išmokai įmokėti, kadangi jo netenkino atsakovo siūloma draudimo išmoka. Nagrinėjamu atveju ieškovui išmokėtinos (atlygintinos) būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, nuvertinant keičiamas pastato dalis (medžiagas) dėl nusidėvėjimo. Teisę į PVM dalies grąžinimą išmokant draudimo išmoką ieškovas galės įgyti tik tada, kai atsakovui (draudikui) pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas buvo faktiškai suremontuotas ir buvo patirtos atitinkamos remonto išlaidos (medžiagoms, paslaugoms, darbo jėgai ir kt.).

18. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

19. Nagrinėjamai bylai reikšmingi apgadinto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, panaudotinų medžiagų apskaičiavimai, nurodyti nepriklausomos ekspertės D. P. sudarytoje lokalinėje sąmatoje (1 t., b. l. 10-23), teismo ekspertės Z. B. 2020 m. birželio 11 d. teismo statybos techninės veiklos ekspertizės akte Nr. e2-333-1003/2020 (1 t., b. l. 87-103), teismo eksperto E. L. 2021 m. kovo 15 d. teismo ekspertizės akte Nr. 21/03/15-01 (2 t., b. l. 3-122).

20. Ekspertės D. P. lokalinė sąmata sudaryta pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad sugriauto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo kaina yra 54865,04 Eur su PVM arba 45343,01 Eur be PVM. Šia lokaline sąmata vadovaujasi ieškovas, reikšdamas patikslinto ieškinio reikalavimus.

21. Teismo ekspertės Z. B. 2020 m. birželio 11 d. teismo statybos techninės veiklos ekspertizės akte Nr. e2-333-1003/2020 nurodyta, kad atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertę iki eismo įvykio, darbams, medžiagoms, mechanizmams 2019 m. spalio mėnesio kainomis reiktų 42953,21 Eur su PVM arba 35498,52 Eur be PVM, taip pat reikalinga atlikti projektavimo darbus, parengti projektinę dokumentaciją, šių darbų sąnaudos sudarytų apie 10000 Eur su PVM. Iš viso pastato atstatymo darbų vertė yra 52953,21 Eur su PVM.

22. Teismo eksperto E. L. 2021 m. kovo 15 d. teismo ekspertizės akte Nr. 21/03/15-01 nurodyta, kad atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertę iki eismo įvykio, kapitalinio remonto darbų kaina skaičiuojamosiomis rinkos kainomis 2020 m. spalio mėnesiui yra 57328 Eur su PVM, šią kainą sudaro: statybos montavimo darbai – 47631 Eur su PVM, projektavimo darbai ir inžinerinės paslaugos – 4303 Eur su PVM, užsakovo rezervas – 5212 Eur su PVM. Sąmatinis skaičiavimas pateiktas teismo ekspertizės B priede. Ekspertas išsakė nuomonę, kad senų nesertifikuotų statybinių medžiagų ir produktų, pažeistų mechaniškai, pažeistų drėgmės ar temperatūros poveikio, užterštų chemiškai ar biologiškai, neturinčių jų eksploatacines savybes patvirtinančių dokumentų naudojimas pastato kapitalinio remonto metu yra draudžiamas teisės aktų, tokios medžiagos ir produktai (pvz., asbestas) negali būti naudojami statyboje. Teismo ekspertas nurodo, kad pastato fizinio nusidėvėjimo skaičiavimai atlikti pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, patvirtintą metodiką. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo dalių dėl eksploatavimo iki įvykio fizinis nusidėvėjimas yra 53 proc., jei pastate nėra vonios kambario, šalto/ karšto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo, ir 49,85 proc., jei pastate įrengtas vandentiekis, kanalizacija.

23. Vertinant šio sprendimo 20-22 punktuose aptartus duomenis, spręstina, kad eksperčių D. P., Z. B. paskaičiavimai atlikti neįvertinus pastato nusidėvėjimo, paskaičiavimai atlikti remiantis 2018, 2019 metų kainomis, teismo ekspertės Z. B. paskaičiavimai dėl projektinės dokumentacijos parengimo išlaidų yra apytiksliai. Ekspertas E. L. paskaičiavimus atliko atsižvelgdamas į 2020 metų kainas, ekspertas įvertino pastato nusidėvėjimo procentus, be to, ekspertas įvertino 10 proc. statytojo (užsakovo) rezervą. Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su eksperčių D. P., Z. B. paskaičiavimais, prašydamas atlikti byloje pakartotinę teismo statybos techninės veiklos ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui E. L.. Atsakovo atstovė patvirtino, kad teismo eksperto E. L. atlikti paskaičiavimai, pastato nusidėvėjimo įvertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra logiški ir adekvatūs. Ieškovas, reikšdamas patikslinto ieškinio reikalavimus, vadovaujasi ekspertės D. P. lokalinėje sąmatoje atliktais skaičiavimais, tačiau iš esmės neginčija ir teismo eksperto E. L. paskaičiavimų, nors ir nurodo, jog teismo ekspertas, atlikdamas skaičiavimus, neįvertino aplinkybės, kad pastate įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga vadovautis teismo eksperto E. L. atliktais paskaičiavimais, jie geriausiai atitinka teisinį reglamentavimą, šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų įgyvendinimą. Tuo atveju, jei nebūtų atliekamas pastato nusidėvėjimo įvertinimas, pastatą suremontavus naujomis medžiagomis, detalėmis, jo vertė padidėtų (pvz., būtų sumontuotos naujos konstrukcijos, naujas stogas ir kt.), o ieškovas dėl pastato vertės padidėjimo nepagrįstai praturtėtų.

24. Teismo eksperto E. L. 2021 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. 21/03/15-01 B priede nurodyta, kad tiesioginės išlaidos medžiagoms sudaro 15595,12 Eur sumą be PVM. Ši suma iš esmės atitinka atsakovo apskaičiuotą medžiagų, panaudotinų namo atstatymui, 15633,88 Eur be PVM sumą (1 t., b. l. 16, 2 t., b. l. 101). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, jog pastato nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal keičiamų dalių nuvertinimą dėl nusidėvėjimo, būtent nuo 15595,12 Eur panaudotinų medžiagų sumos skaičiuotinas pastato nusidėvėjimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastate buvo įrengti tiek vandentiekis, tiek ir kanalizacija. Atsižvelgiant į teismo eksperto E. L. pateiktą informaciją, jog jei įrengtas vonios kambarys, įrengtos šalto/ karšto vandens tiekimo bei nuotekos šalinimo sistemos, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo dalių dėl eksploatavimo iki įvykio fizinis nusidėvėjimas yra 49,85 proc., nagrinėjamoje byloje turtinės žalos apskaičiavimui dėl pastato nusidėvėjimo, įvertinus 15595,12 Eur panaudotinų medžiagų sumą, taikytinas 49,85 proc. nusidėvėjimo dydis. Teismo ekspertas E. L. patvirtino, kad sugriauto sanitarinio mazgo atstatymui papildomai susidarytų 1500-3000 Eur išlaidos be PVM tinklų išvedžiojimui, klozeto pastatymui, vamzdyno atkūrimui ir kt. Abi šalis byloje atstovavo kvalifikuotos teisininkės, savo srities profesionalės, šalys neginčijo teismo eksperto nurodytų sumų dėl sanitarinio mazgo atstatymo pagrįstumo, dydžių, nereiškė prašymų, jog teismo ekspertas atliktų papildomą ekspertizę, tikslintų ekspertizės aktą, papildomai apskaičiuojant remonto išlaidas dėl pastate įrengto vandentiekio bei kanalizacijos, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, tikslinga taikyti teismo eksperto nurodytų sanitarinio mazgo atstatymo išlaidų vidurkį ir nustatyti papildomą 2250 Eur išlaidų sumą sugriauto sanitarinio mazgo atstatymui. Įvertinus, teismo eksperto E. L. nurodytas pastato atstatymo išlaidas statybos, montavimo darbams, medžiagoms, mechanizmams, projektavimo darbams ir inžinerinėms paslaugoms, įtraukiant užsakovo rezervą, ieškovui priklausančio gyvenamojo namo atstatymui apskaičiuotina ir išmokėtina suma yra 39621,48 Eur (2250+3399,37+4117,48+(37628,49-(15595,12-49,85 proc.))). Į ieškovui išmokėtiną 39621,48 Eur sumą PVM mokestis neįskaičiuotinas, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog pastatas, jo dalys po eismo įvykio buvo remontuojami, ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas sugadintam turtui iki eismo įvykio atkurti.   

25. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad pagal ekspertės D. P. atliktus paskaičiavimus, net ir iš 54865,04 Eur sumos išminusavus PVM mokestį, nėra galimybių nustatyti tikslią ieškovui išmokėtiną sumą, kadangi ši ekspertė lokalinėje sąmatoje neaptarė ir nenurodė taikytino nusidėvėjimo dydžio. Pažymėtina, kad nuo teismo eksperto E. L. nurodyto 10 proc. užsakovo rezervo neskaičiuotinas medžiagų nusidėvėjimas, kadangi nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti, kokias minimo rezervo dalis sudarytų galimos išlaidos darbams, medžiagoms, mechanizmams, o formalus dalių nustatymas pagal teismo eksperto pateiktą sąmatą, teismo įsitikinimu, neatitiktų realių pastato atstatymo sąnaudų darbams, medžiagoms bei mechanizmams. Taip pat pažymėtina, kad ekspertės D. P. galutinė lokalinės sąmatos suma, į ją įtraukus išlaidas dėl pastate įrengto vandentiekio bei kanalizacijos, yra mažesnė už teismo eksperto E. L. apskaičiuotą galutinę pastato remonto kainą. Nors ieškovas nurodo, kad vonios kambarys buvo neseniai suremontuotas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie vonios kambario remonto faktą ir patirtas remonto išlaidas, todėl šios išlaidos nevertintinos ir neįtrauktinos į ieškovui išmokėtiną sumą.  

26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildomai didinti draudimo išmoką dėl pastato remonto ieškovui, kadangi ieškovas delsė atlikti pastato konservavimo, remonto darbus pagal atsakovo neginčijamą ir besąlygiškai išmokėtiną 33822,53 Eur draudimo išmoką. Teismo ekspertas E. L. patvirtino, kad už atsakovo besąlygiškai išmokėtiną draudimo išmoką ieškovui buvo įmanoma atkurti sienas, stogą, hermetizuoti pastatą, taigi, pastatas būtų mažiau paveiktas išorinių poveikių. Be to, atlikęs remonto darbus už iš atsakovo gautą išmoką, ieškovas po darbų atlikimo galėjo teikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus, tokiu būdu tikintis gauti papildomas išmokas, įskaitant ir PVM.

27. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Taigi, atlikęs pastato remonto darbus, ieškovas įgytų teisę teikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl papildomos draudimo išmokos mokėjimo. Papildomo apmokėjimo galimybę pagal pateiktus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus Taisyklėse nustatyta tvarka patvirtino ir atsakovo atstovė.

28. Ieškovas nurodo, kad dėl eismo įvykio buvo sugadinta viryklė, vėliau išvežta į metalo laužą, taip pat buvo sugadinta skalbimo mašina. Kadangi buitinė technika nebuvo nauja, ją vertina bendra 300 Eur suma, po 150 Eur kiekvienam daiktui. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagal kuriuos teismas galėtų nustatyti apgadintos buitinės technikos vertę bei ieškovo naudai išspręsti išmokos už šią buitinę techniką klausimą, t. y. teismui nepateikti buitinės technikos techniniai parametrai, charakteristikos, modeliai, markės, jų įsigijimo dokumentai, įsigijimo kainos, buitinės technikos amžius, eksploatacijos laikas, intensyvumas. Ieškovo teiginiai, jog skalbimo mašina ir viryklė puikiai veikė, nėra pakankami prašomai 300 Eur sumai priteisti. Ieškovas pateikė į bylą liginamąsias skalbimo mašinų ir viryklių kainas, iš kurių matyti, jog naujų skalbimo mašinų kaina prasideda nuo 158,81 Eur, o dujinių viryklių kaina prasideda nuo 125 Eur. Prekių asortimentas yra pakankamai platus, jog ieškovas galėtų įsigyti ne pačią pigiausią naują buitinę techniką. Atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad 200 Eur išmoka už sugadintą buitinę techniką yra adekvati, pakankama, atitinkanti šalių interesus, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, su 200 Eur išmokos suma sutinka ir atsakovas.  

29. Atsižvelgiant į šio sprendimo 24 ir 28 punkte nurodytas ieškovui išmokėtinas sumas, taip pat įvertinus atsakovo neginčijamą ir besąlygiškai ieškovui išmokėtiną 33822,53 Eur draudimo išmoką, patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui priteistinas iš atsakovo 5998,95 Eur turtinės žalos atlyginimas. Ieškovas informuotinas, kad po pastato remonto darbų už gautą draudimo išmoką atlikimo, pagal atsakovui pateiktus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsakovo bendrovėje būtų sprendžiama dėl papildomos draudimo išmokos ieškovui mokėjimo.

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Tenkinant patikslintą ieškinį iš dalies, ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo 2019-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ekspertizės apmokėjimo

31. 2020 m. kovo 2 d. teisme gautas ieškovo prašymas skirti byloje statybos techninės veiklos ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertei Z. B.. Ieškovas patvirtino, kad teismo ekspertė Z. B. įsipareigojo prašomą ekspertizę atlikti už 700 Eur sumą. Bylą nagrinėjančiam teisėjui susisiekus su minima teismo eksperte dėl galimybės atlikti ieškovo prašomą ekspertizę nurodyta kaina, teismo ekspertė Z. B. patvirtino, kad ieškovo prašomą ekspertizę sutinka atlikti už ieškovo nurodytą kainą. Ieškovui įvykdžius teismo įpareigojimą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 730 Eur sumą statybos techninės veiklos ekspertizei apmokėti, byla buvo pateikta teismo ekspertei Z. B.. Po ekspertizės atlikimo teismo ekspertė pateikė 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 1214 Eur sumai atliktai ekspertizei apmokėti. Teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pavedė teismo Finansų ir apskaitos skyriui apmokėti ekspertės pateiktą 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovo įmokėta 730 Eur avanso suma, likusios 484 Eur ekspertizės sumos mokėjimo ekspertizę atlikusiam asmeniui klausimą paliekant spręsti galutiniu procesiniu teismo sprendimu.

32. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės kaina, atitinkanti šalių interesus, buvo suderinta su teismo eksperte Z. B. iki ekspertizės atlikimo, su teismo eksperte suderintą kainą ieškovas įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, o pateikdama PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui ekspertė padidino ekspertizės kainą 484 Eur suma neinformavusi teismo bei šalių, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių ženkliai padidėjo ekspertizės kaina, šios kainos nesuderino nei su teismu, nei su šalimis, užkirto ieškovui galimybę apskritai atsisakyti šios ekspertės paslaugų dėl padidintos ekspertizės kainos, darytina išvada, kad vienašališkai padidindama ekspertizės kainą, nebendradarbiaudama su teismu bei šalimis teismo ekspertė Z. B. savo veiksmais prisiėmė riziką, jog padidinta ekspertizės kaina 484 Eur suma gali būti neapmokėta, todėl, įvertinus teismo ekspertės Z. B. procesinį elgesį, atsisakytina apmokėti 484 Eur ekspertizės sumą pagal 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TEKS Nr. 00000 83.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 137 Eur žyminis mokestis, 734,55 Eur su ekspertizės skyrimu susijusios išlaidos ir 3529,32 Eur teisinių paslaugų išlaidos advokato padėjėjai susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 181, 3 t., b. l. 1-7 ; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Vertindamas ieškovo patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

34. Iš ieškovo pateikto 2021 m. gruodžio 7 d. prašymo matyti, kad dėl atstovės pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo 2020 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje (2 val.) ieškovas patyrė 205,70 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Įvertinus, kad 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdis truko 26 minutes, advokato padėjėjos pasirengimo ir atstovavimo 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje išlaidos mažintinos per pusę, t. y. iki 102,85 Eur, skiriant 1 valandą pasirengimui. Dėl atstovės pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje (5 val.) ieškovas patyrė 605,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Įvertinus, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdis truko 3 val. 06 minutes, advokato padėjėjos pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje išlaidos mažintinos 1 valanda, t. y. iki 484,00 Eur, skiriant 1 valandą pasirengimui ir 3 valandas teismo posėdžiui. Dėl atstovės prašymo dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ieškovas patyrė 363 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tikslinamas ieškovo atstovės iniciatyva, klaidingai įvertinus teisinį reglamentavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei atsakovo išmokėtiną draudimo išmoką, be to, galutinę turtinės žalos atlyginimo sumą ieškovas galėjo suformuluoti ir pradiniame ieškinyje, nedidinant šalims bylinėjimosi išlaidų, ši 363 Eur teisinių paslaugų išlaidų suma nepriteistina ieškovui iš atsakovo, ieškovas turi prisiimti papildomų išlaidų riziką dėl nesavalaikio procesinio dokumento pateikimo. Taigi, ieškovo nurodyta 3529,32 Eur teisinių paslaugų išlaidų suma mažintina iki 2942,47 Eur. Įvertinus, kad tenkinta 28,51 proc. patikslinto ieškinio reikalavimo dalis, ieškovui priteistina iš atsakovo 39,06 Eur žyminis mokestis, 209,42 Eur su ekspertizės skyrimu susijusios išlaidos ir 838,90 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso 1087,38 Eur bylinėjimosi išlaidos.

35. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2500 Eur su pakartotinės ekspertizės skyrimu susijusios išlaidos ir 1300 Eur teisinių paslaugų išlaidos advokatei susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 71-72, 118-119, 147, 148, 159, 160; CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Įvertinus atsakovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad atsakovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, atsakovui iš ieškovo priteistinos 1787,25 Eur su pakartotinės ekspertizės skyrimu susijusios išlaidos ir 929,37 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso 2716,62 Eur bylinėjimosi išlaidos.

36. Įskaičius priešpriešines priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovo priteistinos 1629,24 Eur bylinėjimosi išlaidos.

37. 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovui M. Ž. buvo atidėtas 320 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 28,51 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, o atmesta 71,49 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, valstybei priteistinos šios žyminio mokesčio sumos: iš ieškovo – 229 Eur, iš atsakovo – 91 Eur (CPK 96 str. 2 d.).

38. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 26,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, valstybei priteistinos šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovo – 19 Eur, iš atsakovo – 7 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:        

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini),  iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, filialo adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius,  5998,95 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 95 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5998,95 Eur) nuo 2019-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, filialo adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius, iš M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 1629,24 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 229 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 19 Eur (devyniolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, filialo adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius, 91 Eur (devyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 7 Eur (septynių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5660.

Atsisakyti apmokėti teismo ekspertei Z. B. 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) ekspertizės sumą pagal 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TEKS Nr. 00000 83.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Danas Lisas