Civilinė byla Nr. 2A-506-236/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.11.2; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1256-661/2015 pagal ieškovės Vilniau miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams G. N., S. N., J. N., D. N. ir G. N. dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovų G. N. ir S. N. priešieškinį ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. N. ir G. N., dėl gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų pripažinimo ir priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino, atsakovams G. N., S. N., J. N., D. N. ir G. N.,  prašydama priteisti iš atsakovų 4724,84 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d.

              Ieškovė nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), taip pat šiame name esančio buto Nr. 5 savininkė. Bute nuo 2001 m. nesudarę nuomos sutarties gyvena atsakovai. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovai gyvena ne savavališkai, o 1989 m. gruodžio 13 d. Garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762 V, kuriuo nutarta atsakovei G. N. ir jos šeimai išnuomoti nurodytą butą, pagrindu (toliau – Garantinis raštas, Potvarkis Nr. 762). Pagal Garantinio rašto sąlygas iki buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto pabaigos atsakovams buvo suteiktas Manevrinio fondo butas Vilniuje, Gedimino pr. 24-36,o butas (duomenys neskelbtini) numatytas atsakovams išnuomoti pasibaigus remonto darbams, tačiau atsakovai į jį 2001 metais įsikėlė nesudarę nuomos sutarties. Nuomos sutartis sudaryta tik 2014 m. sausio 14 d., o buto perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2014 m. sausio 23 d.

              Atsakovai G. N., S. N., J. N., D. N. ir G. N. atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantys, prašė jį atmesti.

              Atsakovai G. N., S. N., J. N., D. N. ir G. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovų turėtas buto esančio, (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidas 15 348,64 Eur sumai, priteisti iš ieškovės 15 348,64 Eur išlaidų, turėtų butui (duomenys neskelbtini), pagerinti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovai nurodė, jog ieškovė atliko tik namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, o butus paliko įrengti namo gyventojams, todėl atsakovai už savo lėšas ūkio būdu įrengė butą Nr. 5, kuriame turėjo apsigyventi pagal Garantinį raštą. Nuomotojos sutikimą atsakovai grindžia 1996 m. kovo 20 d., 1997 m. kovo 3 d. ir 1997 m. liepos 16 d. protokolais. Bendra atsakovų atliktų visų ieškovei priklausančio namo (duomenys neskelbtini) įrengimo (statybos, santechnikos, elektros) darbų suma – 52 995,80 Lt (15 348,64 Eur) 2005 metų kainomis. Nėra galimybės padarytų pagerinimų atskirti, todėl šios išlaidos priteistinos CK 6.501 straipsnio pagrindu.

              Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nepagrįstas ir atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovų G. N., S. N., J. N., D. N., G. N. 4724,84 EUR (16 313,94 Lt) nesumokėto nuomos mokesčio sumos už naudojimąsi 57,05 kv. m ploto gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų G. N., S. N., J. N., D. N., G. N. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinį atmesti.

Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu, nurodė, kad tarp šalių faktiniai nenutrūkstami nuomos santykiai konstatuoti nuo 1989 metų, nėra jokių duomenų apie tai, kad tokie santykiai būtų nutrūkę 2001-2007 metais, atsakovai nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsikeldami į jį 2001 metais. Pasak teismo, nei Garantinis raštas, nei minėtas Valdybos potvarkis nesuteikė teisės atsakovams įsikelti į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), 2001 metais nesudarius nuomos sutarties ir nepasibaigus kapitalinio remonto darbams, todėl atsakovai, įsikeldami į nesuremontuotą butą 2001 metais, įsikėlė į jį savo rizika. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad yra pagrindas nuomos mokestį priteisti nuo 2001 m.

Teismas atsakovų priešieškinį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad jų pateikti 1996 m. kovo 20 d., 1997 m. kovo 3 d. ir 1997 m. liepos 16 d. protokolai nepatvirtina, jog atsakovams buvo suteiktas ieškovės leidimas atlikti ginčo buto pagerinimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė priėmė kokį nors sprendimą, kuriuo būtų leista gyventojams, tarp jų – atsakovams, savo lėšomis atlikti konkrečius darbus, nesudarytos jokios sutartys dėl darbų atlikimo, neapibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, nesudarytos sąmatos, neaptarti išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai. Dėl to, teismo nuomone, minėti pasitarimų protokolai nelaikytini pagrindu atlikti buto pagerinimo darbus. Be to, teismo vertinimu, atsakovų pateikta sąmata nelaikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu realiai patirtas išlaidas, nes atsakovai nenurodė, kokiu pagrindu sąmatoje skaičiuojamos 2005 metų kainos, neaišku, kada atlikti sąmatose nurodyti darbai, nepateikti kiti įrodymai, kurie patvirtintų medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai buto pagerinimus padarė savo rizika.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimų, t. y. neatskleidė priešieškinio esmės, nesiaiškino faktinių aplinkybių ir padarė klaidingas išvadas, kad 1997 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto valdybos protokolas negali būti laikomas nuomotojo leidimu atlikti ginčo buto pagerinimus ir sutikimu atlyginti šių pagerinimų išlaidas, motyvuodamas tuo, kad toks protokolas nelaikytinas administraciniu aktu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ydinga ir neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Byloje yra pateikti įrodymai: 2000 m. liepos 5 d. ir 2001 m. birželio 20 d. procesiniai sprendimai iš administracinės bylos, kurioje taip pat buvo nagrinėjamos ir gyventojų investavimo į (duomenys neskelbtini), priežastys bei savivaldybės (nuomotojo) sutikimas, kad gyventojai atliktų tuos darbus, kuriuos faktiškai turi atlikti savivaldybė. Klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo investuoti lėšas į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butus, buvo nagrinėjamas minėtoje administracinėje byloje Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, kuris 2001 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai savo lėšas į butų remontą investavo nuomotojo sutikimu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas cituoja 1996 m. kovo 20 d. protokolą, iš kurio matyti, kad gyventojai kreipėsi dėl geresnės kokybės apdailos ir santechnikos, tačiau tai neatitinka realybės bei kitų byloje esančių įrodymų, nes liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad butuose iš viso nebuvo atlikti jokie apdailos ir santechnikos darbai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visus statybos ir remonto darbus gyventojai atliko savo rizika, kadangi gyvenamojo namo gyventojai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įvairiuose susitikimuose svarstyti ir nuspręsti klausimai neturi jokios reikšmės. Statybos, remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu, sąskaitos ar mokėjimų kvitai per tokį ilgą laikotarpį nebuvo išsaugoti, tokiais atvejais yra daroma atliktų darbų sąmata ir įvertinamos atliktų darbų išlaidos naudojant specialią statybos medžiagų ir statybos darbų kaštų programą.

              Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų, nes atsakovai neturėjo nuomotojo leidimo atlikti nuomojamo buto pagerinimo darbų. Atsakovų pateikti pasitarimų protokolai nelaikytini aktais, išreiškiančiais Vilniaus m. savivaldybės leidimą atsakovams ar kitiems asmenims atlikti konkrečius darbus vėliau reikalaujant atlyginimo už šiuos darbus CK 6.501 straipsnio prasme. Be to, atsakovai tinkamai nepagrindė neva patirtų išlaidų realaus dydžio. Atsakovai nenurodo, kokiu pagrindu sąmatoje skaičiuojamos 2005 metų kainos, nėra aišku, kada atlikti sąmatoje nurodyti darbai, nepateikiami jokie kiti įrodymai, patvirtinantys medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą. Atsakovai nepateikia įrodymų, jog visi sąmatoje nurodyti darbai yra būtini, taip pat būtinumo prasme nepagrįstos medžiagų ir įrengimų kainos, dalis jose nurodytų darbų galėtų būti priskiriami ir einamajam remontui. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl pagerinimo darbų padidėjo buto vertė. Atsakovai neįrodė, kad realiai patyrė tokias išlaidas.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. vasario 17 d. gauti atsakovų rašytiniai paaiškinimai.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. vasario 24 d. gauta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4918-910/2012 pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys pagal ieškinį S. N., J. N., D. N., G. N., ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei G. N., atsakovams S. N., J. N., D. N., G. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 1 d. gauti atsakovų rašytiniai paaiškinimai ir prašymas priimti į bylą įrodymus.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 2 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų G. N., S. N., D. N., J. N. ir G. N. Vilniaus m. savivaldybei priteistas nuomos 4 724,84 Eur nuomos mokestis ir procesinės palūkanos, priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės G. N. 4 691,80 Eur nuomos mokestį ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis panaikinti ir priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovams G. N. ir S. N. iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės po 7 674,32 Eur išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo, priešieškinis tenkintas, atsakovams priteista iš ieškovės po 7 674,32 Eur išlaidų, atsakovei priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, bylos dalį dėl priešieškinio perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus  apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas pakeistinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1256-661/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalies, kuria Vilniaus apygardos teismas nusprendė priešieškinį atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti į bylą įrodymus (pasitarimo, įvykusio 1997 m. liepos 16 d. objekte (duomenys neskelbtini) protokolą, mokėjimo kvitų (17 lapų), 2006 m. lapkričio 6 d. atliktų darbų akto, 2006 m. rugsėjo 4 d. lizingo sutarties Nr. QD14 kopijas), kuriuos prašo priimti į bylą. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, ieškovė siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, išskyrus pasitarimo, įvykusio 1997 m. liepos 16 d. objekte (duomenys neskelbtini) protokolą, kuris yra byloje (t. 2, b. l 173), priima į bylą bei vertina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi pasiūlyta šalims pateikti į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, todėl šalys buvo informuotos apie įrodymų pateikimo į bylą ir susipažinimo su jais galimybę.

Dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo

CK 6.501 straipsnis reglamentuoja daikto pagerinimą. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 str. 2 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 straipsnio 1 dalis) būtina nustatyti nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Šio pobūdžio civilinėse bylose tokių išlaidų dydis įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008), tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; kt.). Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visus statybos ir remonto darbus gyventojai atliko savo rizika, kadangi gyvenamojo namo gyventojai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įvairiuose susitikimuose svarstyti ir nuspręsti klausimai neturi jokios reikšmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2016 m. sausio 13 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad atsakovai buto pagerinimo darbus atliko nuomotojos leidimu (sutikimu), padarė nustatęs, jog: Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1997 m. kovo 3 d. pasitarime pritarė pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas; toks Vilniaus miesto savivaldybės valdybos išreikštas pritarimas gali būti laikomas Vilniaus miesto savivaldybės leidimu atlikti pagerinimo darbus; atsakovai pagerinimo darbus atliko, o ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų prieštaravusi atsakovų atliekamiems darbams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji atitinka kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.501 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, yra padaryta tinkamai pritaikius įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nors šios bylos atveju nuomotojos leidimas yra abstraktesnio pobūdžio, tačiau iš jo aišku, kokius pagerinimus leista atlikti. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovų atlikimo buto pagerinimo darbų turint nuomotojo leidimą yra padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008), vertintini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai buto pagerinimo darbus atliko nuomotojos leidimu (sutikimu), t. y. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1997 m. kovo 3 d. pasitarime pritarė pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Vilniaus miesto savivaldybės valdybos išreikštas pritarimas gali būti laikomas Vilniaus miesto savivaldybės leidimu atlikti pagerinimo darbus. Apeliantai pagerinimo darbus atliko, tuo tarpu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų prieštaravusi apeliantų atliekamiems darbams. Nors nagrinėjamu atveju nuomotojos leidimas yra abstraktesnio pobūdžio, tačiau iš jo aišku, kokius pagerinimus leista atlikti. Be to, apeliantų pateiktas į bylą pasitarimo, įvykusio 1997 m. liepos 16 d. objekte (duomenys neskelbtini), protokolas, patvirtina, jog ieškovė leido gyventojams, t.y. apeliantams, turintiems garantinius raštus ir suderinę vieno buto išplanavimą su projekto autoriumi atlikti remontą prisilaikydami suderintų projektų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų teiginiai, jog atsakovų atlikti darbai iš esmės laikytini paprastuoju (einamuoju) buto remontu, o ne buto pagerinimu. Buto nuomininkas turi rūpintis nuomojamo buto tinkamu išlaikymu ir atlikti buto einamąjį remontą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nesuteikė ir neperdavė atsakovams suremontuoto ir tinkamai įrengto ginčo buto. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nurodytų priežasčių su ieškovės sutikimu atsakovai turėjo suremontuoti ir įrengti ginčo butą. Dėl nurodytų aplinkybių ginčo buto pagerinimo, įskaitant remonto bei tinkamo įrengimo, išlaidoms priskirtinas visos atsakovų turėtos ginčo buto remonto išlaidos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek apeliantai, nesudarydami su ieškove jokių sutarčių dėl pagerinimo darbų atlikimo, tiek ieškovė, nereikšdama pretenzijų dėl atliekamų darbų, prisiėmė riziką dėl savo veiksmais atliktų ir iš to kylančių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog statybos, remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu, sąskaitos ar mokėjimų kvitai per tokį ilgą laikotarpį nebuvo išsaugoti. Apeliantų teigimu, tokiais atvejais yra daroma atliktų darbų sąmata ir įvertinamos atliktų darbų išlaidos naudojant specialią statybos medžiagų ir statybos darbų kaštų programą.

Apeliantai patirtas išlaidas įrodinėjo 2013 m. lapkričio 10 d. suvestiniu sąmatinės kainos skaičiavimu, sudarytu pagal 2005 m. kainas (t. 2, b. l. 179), liudytojo ginčo pastato rangos darbus atlikusios UAB ,,Senovė“ apdailos darbų vadovo A. K. (t. 2, b. l. 226-237) parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu minėti įrodymai tiesiogiai nepatvirtina atsakovų patirtų išlaidų, taip pat nepagrindžia išlaidų būtinumo ir realumo, kadangi apeliantai nenurodė, kada atlikti sąmatose nurodyti darbai, nepagrindė, kodėl už visus remonto darbus skaičiuojamos išlaidos būtent pagal 2005 metų kainas ir kodėl toks skaičiavimas pripažinimas pagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, jog darbai buvo atliekami ilgą laiką, nesudaro pagrindo atleisti nuo įrodinėjimo pareigos ir jos neįvykdymo teisinių pasekmių.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas nustato statybos ūkio būdu sąvoką, t. y. statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog apeliantai darbus atliko ūkio būdu. Apeliantai, įsigiję medžiagas, remonto darbų atlikimo paslaugu nepirko. Tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina, jog didžioji dalis lokalinėse sąmatose nurodytų išlaidų yra už darbų atlikimą - remonto darbų paslaugas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai nurodo, jog darbus atliko ūkio būdu, apeliantų pateikti įrodymai, kuriais pastarieji grindžia darbų atlikimo išlaidas, vertintini neinformatyviais bei nepagrįstais ir neįrodančiais patirtų išlaidų. Be to, apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad darbus, išskyrus dujotiekio montavimą, būtų atlikę ne ūkio būdu, būtų samdę įmones ar kitus asmenis, pirkę konkrečias darbų atlikimo paslaugas.

Teisėjų pažymi, jog apeliantai pateikė į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius išlaidas, patirtas remontuojant ginčo butą. Apeliantų teigimu, patirtos išlaidos yra 3 257,28 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliantų pateikti papildomi įrodymai, t. y. ginčo buto sunaudotų statybinių medžiagų ir įrenginių įsigijimo dokumentų kopijos patvirtina, jog apeliantai atlikdami ginčo buto statybos darbus patyrė išlaidų, įsigydami prekių už  8 710,99 Lt (2 522,88 Eur) ir darbų už 2 535,74 Lt (734,40 Eur), iš viso už 11 246,73 Lt (3 257,28 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos mokėjimo kvitų už įsigytas kniedes, rutulinius ventilius, cementą, grindų kartoną, montavimo putas, radiatorius, glaistą ir kt. prekes, skirtas buto remontui, taip pat 2006 m. lapkričio 6 d. atliktų darbų akto už dujotiekio sumontavimą bei bendrą dujotiekio sumontavimą ir 2006 m. rugsėjo 4 d. lizingo sutarties Nr. QD14, pagal kurią buvo įsigytas dujinis katilas, kopijos patvirtina realias, būtinas ir protingas išlaidas, realiai patirtas atliekant ginčo buto remontą.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad atsakovai dėl objektyvių priežasčių galėjo neišsaugoti mokėjimo už prekes, įrengimus buto remontui ir buto remonto darbus dokumentų originalų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai atliko ginčo buto remontą. Teisėjų kolegija pagal pateiktų į bylą įrodymų visumą sprendžia, kad pateiktų į bylą dokumentų kopijos patvirtina atsakovų turėtas ginčo buto remonto ir pagerinimo išlaidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog apeliantai iš dalies pagrindė priešieškinio pagrįstumą, todėl apeliantams iš ieškovės priteistina 3 257,28 Eur suma už patirtas išlaidas, atliekant ginčo buto remontą ir pagerinimą.

Dėl kitų apeliacinio  skundo ir atsiliepimo į jį  argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį.

Nagrinėjamu atveju atsakovai iš dalies pagrindė priešieškinio pagrįstumą ir įrodė 3 257,28 Eur patirtas buto pagerinimo išlaidas, atliekant ginčo buto remontą.

Dėl to atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, ir šioje dalyje iš dalies tenkinant priešieškinį, priteisiant iš ieškovės atsakovams G. N. ir S. N. po 1 628,64 Eur patirtų išlaidų, taip pat paskirstant ir priteisiant šalims jų patirtas  bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovai pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 750,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 130, t. 2, b. l. 151, 203). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, bylinėjimosi išlaidų atsakovams nepriteisė.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į keičiamą ginčijamą sprendimą, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme keistinos CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovų priešieškinis tenkintinas 21 proc., todėl iš ieškovės atsakovams priteistinos atitinkamas bylinėjimosi išlaidų dydis.

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistina iš ieškovės atsakovei G. N. 21proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 157,65 Eur, kadangi pagal bylos duomenis atsakovų bylinėjimosi išlaidas sumokėjo atsakovė G. N..

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str., 302 str.).

Apeliacinės instancijos teisme apeliacinis skundas patenkintas 21 proc., atmestas 79 proc.

Atsakovai apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 751,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 115-116, 254, 261).

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės atsakovams 21 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 157,77 Eur.

Apeliacinis teismas sprendžia, jog iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei G. N. 157,77 Eur, kadangi pagal bylos duomenis atsakovų bylinėjimosi išlaidas sumokėjo atsakovė G. N..

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Nagrinėjamoje byloje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį dalies, kuria tenkintas priešieškinis ir šioje dalyje palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas.

Ieškovė kasacinės instancijos teisme turėjo 345 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 44).

Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinis atmestas 79 proc., todėl priteistina iš atsakovų ieškovei 79 proc. bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 272,55 Eur turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme, t. y. po 68,14 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, ir šioje dalyje tenkinti iš dalies atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. priešieškinį ir piriteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovams G. N. ir S. N. po 1 628,64 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) patirtų išlaidų, kitą priešieškinio dalį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei G. N. 157,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei G. N. 157,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. lygiomis dalimis po 68,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.