Civilinė byla Nr. e2A-121-196/2017

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00132-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2; 3.4.2.5; 3.6.1.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo pagal ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės statyba“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ dėl žalos atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ priešieškinį ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ priešieškinį ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir užskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 96 602,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 16 900,94 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Gora“ (veikianti kartu su UAB „Ukmergės statyba“ 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu) 2014 m. vasario 24 d. sudarė gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartį Nr. SS-89 (toliau – ir Sutartis, rangos sutartis). Rangos sutartį, vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 1.4 papunkčiu, pasirašė UAB „Gora“ direktorius R. J., kuris kaip pagrindinis partneris jungtinės veiklos partnerių vardu buvo įgaliotas ją pasirašyti. Pagal Sutarties 2.1 papunktį UAB „Gora“ privalėjo atlikti gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato kapitalinio remonto darbus, laikydamasi įkainoto veiklos sąrašo terminų. Jungtinės veiklos sutarties 1.1, 1.3 ir 1.5 papunkčiuose buvo numatyta, kad UAB „Gora“ atliks 93, o UAB „Ukmergės statyba“ 7 procentus (statinio bendrųjų statybos darbų) visų darbų. Taip pat, kad UAB „Gora“ atstovaus partnerius santykiuose su ieškove bei priims instrukcijas iš ieškovės dėl Sutarties vykdymo. Ieškovė pagal UAB „Gora“ pateiktus atliktų darbų aktus nuo darbų pradžios, 2014 m. rugpjūčio 1 d. nustačiusi atsilikimą nuo įkainoto veiklos sąrašo (darbų buvo atlikta už 415 335,35 Lt, o turėjo būti už 821 949,33 Lt), 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. S-2106 (6.10) kreipėsi į UAB „Gora“ reikalaudama imtis priemonių susidariusiam darbų vėlavimui pašalinti. Rašte taip pat nurodė, kad nepateikus darbų vėlavimą pateisinančių priežasčių, vadovaujantis Sutarties 11.3 p. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai. Ieškovė, 2014 m. rugsėjo 1 d. užfiksavusi darbų vėlavimą 688 797,87 Lt sumai, 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2587 kreipėsi į abu Jungtinės veiklos sutarties partnerius reikalaudama imtis priemonių mažinti darbų vėlavimą ir iki 2014 m. spalio 1 d. informuoti apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą sukėlusias priežastis bei kokių priemonių bus imtasi atsilikimui pašalinti. UAB „Gora“ į pastarąjį raštą atsakė, kad nuo darbų atlikimo terminų atsilieka iš esmės dėl kitų tiekėjų kaltės, kad padidins darbuotojų skaičių objekte ir užtikrino, kad visi darbai bus atlikti Sutartyje numatytu laiku (rangovo 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. S-768). Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ atskirai į ieškovės siųstą raštą jokio atsakymo nepateikė. Atsakovei UAB „Gora“ nesilaikius savo užtikrinimų ir garantavimų bei ėmus objekte nebevykdyti darbų, ieškovė 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S-3010(6.10), vadovaudamasi Sutarties 14.1.1, 14.1.3, 14.1.4 ir 14.1.5 punktais, įspėjo UAB „Gora“, kad nuo 2014 m. gruodžio 15 d. nutraukia Sutartį dėl UAB „Gora“ kaltės. Kartu su minėtu raštu UAB „Gora“ buvo pateikta ir tarpinė delspinigių paskaičiavimo lentelė, pagal kurią delspinigiai nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė 43 093,33 Lt. Nė vienai iš Jungtinės veiklos sutarties partnerių nepareiškus jokių pretenzijų, Sutartis dėl UAB „Gora“ kaltės buvo nutraukta nuo 2014 m. gruodžio 15 d., primenant ieškovės siųstame rašte apie nesumokėtus iki 2014 m. lapkričio 11 d. susidariusius delspinigius (ieškovės 2014 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. S-3313(6.10).
3. Nurodė, jog pagal Sutarties 9.1 p. buvo numatyta galimybė UAB „Gora“ atlikti išankstinį mokėjimą, kurio suma sudarė iki 30 proc. nuo bendros Sutarties kainos su PVM – 673 333,33 Lt. Siekdama gauti vienkartinį išankstinį mokėjimą UAB „Gora“, kaip to reikalavo Sutarties 9.1 punktas, 2014 m. kovo 18 d. kartu su 2014 m. kovo 3 d. lydraščiu Nr. S-529 pateikė ieškovei 2014 m. kovo 17 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 20140317 – 673 333,33 Lt sumai ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (toliau – draudikas) 2014 m. kovo 12 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą SĮLD Nr. 084056 (avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą) bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą SĮLD Nr. 084056 (toliau abu kartu – laidavimo raštai). Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti UAB „Gora“ 30 proc. nuo bendros Sutarties kainos avansą ir 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-873(6.10) VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – agentūra) pateikė 2014 m. kovo 24 d. avanso mokėjimo prašymą Nr. 7. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2014 m. balandžio 11 d. pervedus ieškovei 572 333,33 Lt ir 101 000,00 Lt (2014 m. balandžio 11 d. sąskaitos išrašas) sumas, ieškovė 2014 m. balandžio 14 d. atliko UAB „Gora“ dalinį mokėjimą pervesdama 500 000,00 Lt, o 2014 m. balandžio 15 d. – 173 333,33 Lt (2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. sąskaitos išrašai).
4. Nurodė, kad atsakovė UAB „Gora“ darbus turėjo užbaigti per 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 4.1.2 p.). Vadovaujantis Sutarties 9.1 p., UAB „Gora“ vykdant darbus pagal Sutartį, iš jai mokėtinų už atliktus darbus sumų, buvo atliekami 30 proc. atskaitymai avanso grąžinimui. Iš viso iš UAB „Gora“ mokėtinų sumų buvo išskaičiuota ir ji ieškovei grąžino 124 600,60 Lt (36 086,83 Eur). Įspėjusi atsakoves apie Sutarties nutraukimą, ieškovė nedelsdama 2014 m. lapkričio 17 d. reikalavimu Nr. S-3042 (6.10) pagal 2014 m. vasario 24 d. sutartį Nr. SS-89 kreipėsi į draudiką laidavimo raštų pagrindu dėl likusios avanso sumos, kuri sudarė 548 732,73 Lt išmokėjimo. Iš draudiko 2014 m. gruodžio 10 d. buvo gautas 2014 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. LT_3/10-02-2014-258, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad pagal ieškovės pateiktą reikalavimą išmokėti draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo, kadangi laidavimo raštai yra suklastoti. Kadangi atsakovės Sutartį vykdė veikdamos kartu pagal Jungtinės veiklos sutartį, pasirašydamos ją abi patvirtino, kad visos sutarties turiniui bei sutarties sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims yra žinomos, prieš pasirašydamos sutartį turėjo ir įvertino ne tik iš Sutarties gautiną naudą, tačiau ir visą galimą riziką, tai dabar turi prisiimti ir visus iš Sutarties kilusius neigiamus padarinius ir atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, kuriuos sudaro 96 602,85 Eur (333 550,33 Lt) (išmokėjus avansą sumoje – 673 333,33 Lt, UAB „Gora“ iš jų 124 600,60 Lt grąžino, ieškovė iš UAB „Gora“ įskaitė 215 182,40 Lt).
5. Atsakovė BUAB „Gora“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 36 086,83 Eur skolą atsakovei BUAB „Gora“, pripažinti ieškovės 2014 m. gruodžio 16 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymą niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės 62 321,13 Eur skolos, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės, nurodė, kad ieškovė, 2014 m. gruodžio 16 d. remdamasi tuo, jog atsakovė UAB „Gora“ ieškovei skolinga 548 732,73 Lt nesugrąžinto avanso, o ieškovė atsakovei UAB „Gora“ skolinga 215 182,40 Lt už atliktus rangos darbus, atliko įskaitymą.
7. Atsakovė BUAB „Gora“ taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1685-730/2014 2014 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei bei sustabdė išieškojimą vykdymo procese.  Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 atsakovės turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. išieškojimų sustabdymą iš atsakovės UAB „Gora“. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. civilinėje byloje Nr. B2-812-730/2015 priėmė nutartį, kuria iškėlė UAB „Gora“ bankroto bylą, bei esant priimtai Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarčiai, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovės turto areštas, ieškovė, atlikdama įskaitymus, pažeidė minėtą nutartį. Dėl šių priežasčių 2014 m. gruodžio 16 d. atliktas įskaitymas pažeidė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį. 
8. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“, jungtinės veiklos 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nurodė, jog ji neišreiškė valios ir nesudarė jungtinės veiklos sutarties. Šalys derėjosi dėl jos sudarymo, tačiau susitarti dėl sutarties dalyko nespėjo ir derybos nebuvo baigtos. UAB „Ukmergės statyba“ apie tai, jog ieškovei buvo pateikta pasirašyta jungtinės veiklos sutartis sužinojo tik gavusi 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovės raštą. 2013 m. lapkričio pabaigoje į UAB „Ukmergės statyba“ direktorių E. K. kreipėsi anksčiau Ukmergės rajono savivaldybėje dirbęs ir iš matymo pažįstamas A. S., kuris atvyko kartu su I. J., prisistačiusiu UAB „Gora“ atstovu. Jie nurodė, kad yra paskelbtas konkursas rangos darbams atlikti ir pasiūlė sudalyvauti jame kartu su UAB „Gora“, nes UAB „Gora“ neatitinka kai kurių kvalifikacinių reikalavimų. Susitarimas dėl bendradarbiavimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pasiektas nebuvo, UAB „Ukmergės statyba“ informacijos apie konkretų pasiūlymą, siūlomus atlikti darbus, jų apimtį, kainas ir kt. taip ir nebesulaukė, nors visus UAB „Gora“ atstovų prašytus dokumentus ir duomenis pateikė. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma, nes UAB „Gora“ net nepranešė UAB „Ukmergės statyba“, jog dalyvauja konkurse, kad laimėjo konkursą, nepranešė apie sudarytą sutartį su savivaldybe, niekada nesikreipė į UAB „Ukmergės statyba“ su prašymu duoti rašytinį sutikimą sutarties 2.1 punke numatytiems veiksmams atlikti (taip pat ir 673 333,33 Lt avansui gauti), pagal sutarties 2.3 punktą UAB „Gora“ nepranešė apie gautą avansą, jo gavimo datą ir dydį, pagal sutarties 4.5.3 punktą nepranešė apie negalėjimą vykdyti sutartį ir pan. Nuo pat 2013 m. gruodžio pradžios UAB „Ukmergės statyba“ nebegavo iš UAB „Gora“ jokios informacijos. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ mano, kad UAB „Gora“ jungtinės veiklos 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį arba suklastojo, arba apgaule panaudojo derybų metu jai teiktus dokumentus ir (ar) jų projektus. Anot atsakovės, faktą, kad jungtinės veiklos sutartis gali būti suklastota, patvirtina ir tai, jog draudimo laidavimo raštus klastojo būtent UAB „Gora“ atstovai, nes analogiški suklastoti dokumentai nuolat yra pateikinėjami tik tiems užsakovams, kurie sudarė rangos sutartis būtent su UAB „Gora“.
10. Atsakovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl 36 086,83 Eur skolos priteisimo iš ieškovės.
11. Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė, jog atsisako nuo pareikštų ieškinių reikalavimų dalies priteisti iš atsakovės BUAB „Gora“ 5 procentus metinių procesinių palūkanų po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gora“ (2015 m. birželio 18 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės Akmenės rajono savivaldybės ieškinius tenkino iš dalies; priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Ukmergės statyba“ ir BUAB „Gora“ 96 602, 85 Eur nuostolių atlyginimo, 16 900, 94 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16 900, 94 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. birželio 18 d.; priėmė ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsisakymą nuo ieškinių dalies dėl reikalavimų priteisti iš BUAB „Gora“ po 2015 m. birželio 18 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškovės Akmenės rajono savivaldybės ieškinių dalį atmetė; atmetė atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinį; tenkino BUAB „Gora“ priešieškinį; pripažino ieškovės Akmenės rajono savivaldybės 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-3323 atliktą įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur; priteisė iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priėmė atsakovės BUAB „Gora“ atsisakymą nuo priešieškinio dėl 36 806, 83 Eur ir šią bylos dalį nutraukė; priteisė iš atsakovės BUAB „Gora“ 3 546,21 Eur atstovavimo išlaidų, 4,84 Eur vertimo išlaidų ieškovei Akmenės rajono savivaldybei; priteisė iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ 3 546,21 Eur atstovavimo išlaidų, 4,84 Eur vertimo išlaidų ieškovei Akmenės rajono savivaldybei; priteisė iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BUAB „Gora“; priteisė iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ 860,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovė 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“, Nr. 145087. Konkurso rezultatų pagrindu 2014 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartis Nr. SS-89, kurios bendra kaina sudarė 2 244 444,44 Lt, su konkurso laimėtoja UAB „Gora“, veikusia 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu su jungtinės veiklos partnere UAB „Ukmergės statyba“.

Dėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinio

14. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti jos ir atsakovės UAB „Gora“ 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia  nuo jos sudarymo momento CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, nes prieštarauja CK 6.156 straipsnio 2 daliai, kaip imperatyviai teisės normai. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nurodė, jog ji šiuo atveju neišreiškė valios sudaryti ir nesudarė ginčo jungtinės veiklos sutarties, šalys derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, bet derybos nebuvo baigtos, byloje esanti 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties kopija yra suklastota.
15. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog byloje nėra pateiktas 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties originalas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė, kad jungtinės veiklos sutartis, kurios kopija yra byloje, buvo suklastota, ir kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nebuvo išreiškusi valios sudaryti ginčo jungtinės veiklos sutartį ir jos nesudarė. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos vykdymo ir sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartį.
16. Iš ginčo jungtinės veiklos sutarties kopijos teismas nustatė, jog jungtinės veiklos sutartimi susitarta, kad jungtinės veiklos partnerės, nesukurdamos naujo juridinio asmens, įsipareigoja užsiimti bendra veikla (bendrai veikti), kartu dalyvaujant Akmenės rajono savivaldybės administracijos supaprastintame atvirame konkurse „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių specialių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“ ir jeigu konkursas bus laimėtas, visam darbų kiekiui atlikti. Pagal konkurso nuostatas partnerės paskirstė tarpusavyje darbų apimtis: UAB „Gora“ atliks 93 proc. visų darbų, UAB „Ukmergės statyba“ 7 proc. visų darbų (toliau – Darbai) (Sutarties 1.1. punktas). Šia sutartimi partnerės, kooperuodamos savo turtą ir teises, lėšas, taip pat darbą, įgūdžius, žinias ir reputaciją, dalykinius ryšius, kaip numatyta Sutartyje, susitarė ir  įsipareigojo bendrai vykdyti jungtinę veiklą.
17. Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ darbuotojų E. K., N. Z. paaiškinimus, padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, naudodama savo darbinius išteklius, sutiko dalyvauti su UAB „Gora“ konkurse „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių specialių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“, tai yra, siekti bendro tikslo ir intereso. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas E. K. paaiškino, kad 2013 m. lapkričio mėnesį (jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2013 m. lapkričio 25 d.) su atsakovės UAB „Gora“ atstovu I. J. kalbėjo apie dalyvavimą viešajame pirkime su UAB „Gora“, žinojo dėl kokio objekto vykstančiame viešame pirkime reikia dalyvauti, kalbėjo apie tai kokią dalį darbų turėtų atlikti, svarstė, kad atliekamų darbų dalis galėtų būti 7 proc., 10 proc. atsakovė UAB „Gora“ atsiuntė viešojo konkurso, kuriame reikėtų sudalyvauti sąlygas,  atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ išsiuntė atsakovei UAB „Gora“ savo pagal konkurso sąlygas parengtus dokumentus. Liudytojas N. Z. paaiškino, jog jam direktorius E. K. davė užduotį paruošti konkurso medžiagą, atsiuntė konkurso sąlygas, kuriomis vadovaudamasis jis parengė medžiagą konkursui: įvykdytų sutarčių sąrašus su atsiliepimais, statybos vadovų sąrašą, kvalifikacijos atestatus, pačios įmonės kvalifikacijos atestatus, kuriuos išsiuntė UAB „Gora“ elektroniniu paštu, jis įmonėje dirba su viešaisiais pirkimais.
18. Teismas iš byloje esančio atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ susirašinėjimo po to, kaip atsakovė UAB „Gora“ pradėjo nevykdyti rangos sutartimi numatytų sutartinių įsipareigojimų, su atsakove UAB „Gora“ (2014 m. spalio 1 d. Nr. 374 ir 2014-12-29 Nr. 501 raštai, I tomas 89-90 puslapiai), su ieškove (2014 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 502), (2015 m. sausio 28 d. rašto Nr. 34), nustatė, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, remdamasi ginčo jungtinės veiklos  sutarties nuostatomis, pripažino save jungtinės veiklos partnere, tuo pagrindu, vadovaudamasi jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, derino su atsakove UAB „Gora“ rangos sutarties vykdymo klausimus, prašė ieškovės, atsakovės UAB „Gora“ pateikti dokumentus, susijusius su rangos sutarties vykdymu. Įmonės išduoti raštai yra įrodinėjimo priemonė, kadangi juose yra su bylos aplinkybėmis susijusių duomenų (CPK 177 straipsnis). Abejoti šių rašytinių įrodymų patikimumu teismas neturi pagrindo, kadangi jie pasirašyti atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ valdymo organo – generalinio direktoriaus E. K., kuris sudaro sutartis juridinio asmens vardu.
19. Teismo vertinimu, byloje esantis 2015 m. spalio 29 d. garso įrašas, garso įrašo stenograma rodo, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartį. Iš garso įrašo, jo stenogramos teismas sprendė, kad šalių susitikimas vyko Akmenės rajono savivaldybės patalpose, dalyvavo ieškovės Akmenės rajono savivaldybės darbuotojai, atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. ir juristė K. B.. Susitikimo metu dalyviai buvo įspėti, kad bus įjungtas diktofonas ir daromas garso įrašas. Teismas padarė išvadą, kad susitikimas vyko abiejų šalių sutikimu, abiem šalims priimtinoje vietoje, kadangi atsakovės atstovai atvyko į Akmenės rajono savivaldybę, dalyviai buvo informuoti apie daromą garso įrašą, susitikimo metu buvo svarstomos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu ginču, sprendžiama dėl taikos sutarties sudarymo.
20. Teismas pažymėjo, kad kita ginčo jungtinės veiklos sutarties dalyvė atsakovė UAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės, pripažino, kad sudarė 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį. Kiti byloje esantys įrodymai, jų tarpusavio ryšys, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog sutarties šalys UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Gora“ buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos vykdymo ir sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartį.
21. Teismo vertinimu, yra reikšmingi ir kiti faktai, kurie netiesiogiai taip pat patvirtina ginčo jungtinės veiklos sutarties sudarymą bei paneigia atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ įrodinėjamas aplinkybes, jog ginčo jungtinės veiklos sutarties kopija esanti byloje yra suklastota. Nei vienas iš byloje liudytojais apklaustų UAB „Gora“ darbuotojų R. J., M. A., E. J., I. J. nepaneigė, kad su atsakove UAB „Ukmergės statyba“ jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, parodydami, kad neprisimena ar konkrečiai tokia jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta.
22. Teismas pažymėjo, kad byloje yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai, kuriais nenustatyta, kad ginčo jungtinės veiklos sutartis yra suklastota. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2015 m. gruodžio 29 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Ukmergės statyba“ atstovo advokato G. A. pareiškimą dėl sukčiavimo, sudarant  ginčo jungtinės veiklos sutartį, jos suklastojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnį, nenustačius šių nusikalstamų veikų požymių.  Šis nutarimas buvo skundžiamas  BPK nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, Klaipėdos apygardos teismui, skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.
23. Teismas taip pat pažymėjo, kad ėmėsi priemonių išreikalauti ginčo jungtinės veiklos sutarties originalą iš atsakovės UAB „Gora“, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių tyrimų valdybos, kuri atlieka ikiteisminius tyrimus Nr. 30-1-00370-14 ir 04-2-00148-15 dėl UAB „Gora“ veiklos, tačiau jis pateiktas nebuvo, nurodant, kad šie asmenys ginčo jungtinės veiklos sutarties originalo neturi. Kitų aplinkybių apie ginčo jungtinės veiklos sutarties originalo buvimo vietą byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė.
24. Teismas akcentavo, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinis byloje dėl ginčo jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktas tik 2016 m. sausio 4 d. Ieškovė, vadovaudamasi ginčo jungtinės veiklos sutartimi, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išieškoti delspinigius iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ išdavimo į Akmenės rajono apylinkės teismą kreipėsi 2015 m. sausio 27 d., tačiau atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nei savo 2015 m. vasario 5 d. prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, nei 2015 m. kovo 31 d. atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad nėra sudariusi ginčo jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu ieškovė jai reiškia reikalavimą. Teismas nustatė, kad ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ieškovė pateikė 2015 m. spalio 13 d., atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apie tai, jog nėra sudariusi ginčo jungtinės veiklos sutarties nurodė 2015 m. gruodžio 7 d. atsiliepime į ieškinį.
25. Teismas pažymėjo, kad liudytoja M. A. parodė, jog buvo jungtinės veiklos sutarties šablonai, jungtinės veiklos sutartis atsiųsdavo jungtinės veiklos partneriai, atsiųsdavo  elektroniniu paštu, kartais atveždavo. 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje liudytojas I. J. parodė, kad sutarčių pasirašymas vykdavo elektroniniu paštu, susitikus, kas sudaro pagrindą manyti, jog ginčo jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta persiunčiant jungtinės veiklos sutartį atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ elektroniniu paštu.

Dėl ieškovės ieškinio priteisti nuostolių atlyginimą

26. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovių solidariai 96 602,85 Eur nesugrąžintą pagal rangos sutartį išmokėto išankstinio mokėjimo sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Teismas nustatė, jog pagal rangos sutarties 9.1 punktą buvo numatyta galimybė rangovei atlikti išankstinį mokėjimą, kurio suma sudarė iki 30 proc. nuo bendros sutarties kainos su PVM – 673 333,33 Lt. Taip pat šiame punkte nustatyta, kad rangovė kartu su teikiama išankstinio apmokėjimo sąskaita perkančiajai organizacijai turi pateikti išankstinio mokėjimo užtikrinimą – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą kartu su draudimo sutarties (draudimo liudijimo/poliso) originalu. Perkančioji organizacija išankstinio apmokėjimo sąskaitą apmoka per 15 darbo dienų nuo išankstinio apmokėjimo sąskaitos ir tinkamo išankstinio mokėjimo užtikrinimo gavimo dienos. Rangovei sumokėtas išankstinis mokėjimas turėjo būti grąžintas darant atskaitymus nuo kiekvieno tarpinio mokėjimo rangovui sumos ne mažesnėmis 30 proc. dydžio dalimis tol, kol išankstinis mokėjimas bus grąžintas. Atsakovė UAB „Gora“, vadovaudamasi rangos sutarties 9.1 punktu 2014 m. kovo 18 d. pateikė ieškovei 2014 m. kovo 17 d. Išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 20140317 – 673 333,33 Lt sumai ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2014 m. kovo 12 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą SĮLD Nr. 084056 bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą SĮLD Nr. 084056. Ieškovė 2014 m. balandžio 14 d. atliko atsakovei UAB „Gora“ dalinį mokėjimą pervesdama 500 000,00 Lt, o 2014 m. balandžio 15 d. – 173 333,33 Lt (2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. sąskaitos išrašai), iš viso 673 333,33 Lt . Iš atsakovei mokėtinų sumų buvo išskaičiuota ir ji ieškovei grąžino 124 600,60 Lt (36 086,83 Eur). Ieškovė informavo (ieškovės 2014 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. S-3323) atsakovę, kad atlieka 215 182,40 Lt (62 321,13 Eur) įskaitymą. Po įskaitymo nesugrąžinta išankstinio mokėjimo suma sudaro 96 602,85 Eur (333 550,33 Lt).
28. Teismas pripažinęs, jog atsakovės buvo sudariusios 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį, sprendė dėl atsakovių atsakomybės.
29. Teismas nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties 1.4. punktu numatyta, kad santykiuose su perkančiąja organizacija ir Darbų užsakove atstovauja UAB „Gora“, tai yra, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ abiems atsakovėms siekiant bendrų interesų ir bendro tikslo šiuo atveju jungtinės veiklos sutartimi suteikė teisę savo partneriui UAB „Gora“ sudaryti sandorius abiejų partnerių vardu.
30. Teismo vertinimu, sudaryta atsakovių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, viešųjų pirkimų būdu 2014 m. vasario 24 d. ieškovės ir UAB „Gora“, kaip vadovaujančios partnerės, sudaryta rangos sutartis dėl Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad abi atsakovės solidariai turi ieškovei grąžinti 96 602,85 Eur lėšų, kurias avanso pagrindu gavo atsakovė UAB „Gora“, kaip vadovaujanti partnerė, nes atsakovių solidari atsakomybė atsiranda dėl to, kad jos, esant galiojančiai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai, netinkamai vykdė prievoles, kylančias iš viešųjų pirkimų būdu sudarytos rangos sutarties, tuo atlikdamos neteisėtus veiksmus, tarp kurių ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių sumos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo nuomone, aiškinant jungtinės veiklos sutarties 3.3 punktą, kuriuo remiasi atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ įrodinėdama, jog neturi solidarios pareigos atsakyti prieš ieškovę, atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties paskirtį, jog ši sutartis yra skirta susitarti partnerėms tarpusavyje dėl kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių kooperavimo, įsipareigojimų juos naudojant bendriems interesams įgyvendinti ir bendram tikslui pasiekti, šiuo sutarties punktu yra susitarta dėl partnerių tarpusavio atsiskaitymų, atsakomybės pasidalijimo pagal jiems priskirtus atlikti darbus, o ne dėl atsakomybės prieš trečiuosius asmenis. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ prašomų priteisti nuostolių atsiradimą, kadangi nėra pagrindo pripažinti įrodytais atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atsiliepime nurodytus ieškovės neteisėtus veiksmus ir esant šių veiksmų priežastinį ryšį su iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ prašomais priteisti nuostoliais.
31. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog, vykdant rangos sutarties 9.1. punkto nuostatas, ieškovei nebuvo pateiktas šiame sutarties punkte numatytas draudimo sutarties originalas. Tai, kad ieškovei buvo pateikti originalūs draudimo dokumentai - „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje išduotas Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas Nr. SĮLD 084056 ir Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo draudimo polisas Nr. SĮLD 084056 - patvirtina byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2016-04-26 raštas Nr. 30-S-35470 „Dėl atsakymo į paklausimą“, kuriuo valdyba patvirtino, kad originalūs draudimo dokumentai jai buvo pateikti ir yra prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00370-14 medžiagos (t. 4, b. l. 38-39).
32. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ teisingai aiškina jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkto, 1.3 punkto sąlygas, padarydama išvadą, jog pagal šių jungtinės veiklos sutarties punktų nuostatas, ieškovė, nesant atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ sutikimo, neturėjo teisės atsakovei UAB „Gora“ pervesti avanso. Teismo nuomone, aiškinant nurodytus jungtinės veiklos sutarties punktus, atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ rašytinis sutikimas buvo būtinas, jei po rangos sutarties sudarymo UAB „Gora“ būtų sudariusi papildomų sandorių su ieškove dėl darbų atlikimo, šiuo atveju nebuvo sudaromas sandoris dėl darbų atlikimo, o buvo įvykdytas rangos sutarties 9.1 punktas, rangos sutarties, sudarytos vieno iš jungtinės veiklos partnerių, vykdymui kito jungtinės veiklos partnerio rašytinis sutikimas nenumatytas. Tai, kad jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktas nustatė, kad „partneris, kuriam Darbų užsakovas perves lėšas už Partnerių atliktus darbus, įsipareigoja informuoti kitus Partnerius raštu (faksu) apie tokio mokėjimo datą ir dydį ne vėliau kaip kitą darbo dieną“ bei kad, „Partneriai susitaria, kad tokio mokėjimo lėšos tarp partnerių bus paskirstomos per dvi darbo dienas, skaičiuojant nuo jų gavimo datos, ir paskirstomos proporcingai jų atliktų (tinkamai aktuotų (pagal atliktų darbų perdavimo - pridavimo aktus)) darbų, atliktų per ataskaitinį laikotarpį, bendrai vertei“, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog ieškovė, pervesdama rangos sutarties 9.1 punkte numatytą avansą, neturėjo pareigos iš atsakovės UAB „Gora“ pareikalauti UAB „Ukmergės statyba“ rašytinio sutikimo.
33. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė netinkamai vykdė rangos sutarties 11.2. punkto, 8.4. punkto nuostatas ir taip elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai, kas sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą. Teismo vertinimu, tiek rangos sutarties 11.2. punktas, tiek rangos sutarties 8.4. punktas nenustatė pareigos ieškovei atlikti šiuose rangos sutarties punktuose numatytus veiksmus, o numatė tik teisę, esant juose numatytoms aplinkybėms, pasinaudoti pirkimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis. Esant tik ieškovės teisei pasinaudoti pirkimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis, paaiškėjus, jog rangos sutartimi numatytus darbus vėluojama atlikti, ieškovei imantis veiksmų, jog rangos sutartis būtų įvykdyta, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti jog ieškovė, nepasinaudodama pirkimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis, elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai. Ieškovė, siekdama paspartinti darbus, siekdama, kad rangos sutartis būtų įvykdyta, susirašinėjo su atsakovėmis, buvo gauti atsakymai  (ieškovės 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. S-2106 (6.10), ieškovės 2014 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. S-2587 (6.10), atsakovės UAB „Gora“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. S-689, atsakovės UAB ‚Gora“ 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. S-768), buvo sprendžiama dėl galimo darbų perdavimo atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ (2014 m. lapkričio 5 d. pasitarimo protokolas Nr. 13). Be to, nors ieškovė būtų kreipusis ir anksčiau į draudiką nei 2014 m. lapkričio 17 d., tai nebūtų turėję įtakos ieškovės nuostolių atsiradimui, nes draudimo dokumentai  buvo suklastoti.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas

34. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių 16 900,94 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. Atsakovė BUAB „Gora“ su ieškovės ieškiniu sutinka. Rangos sutarties 11.3 punktu nustatyta, jog vėluojant atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainuotame veiklos sąraše pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikus perkančiajai organizacijai pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, rangovė moka perkančiajai organizacijai 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo bendros sutarties kainos su PVM iki bus atliktas darbas ar darbų grupė. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovės. Ginčo dėl ieškovės teisės gauti delspinigius, dėl ieškovės paskaičiuoto delspinigių dydžio nėra.
35. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, prašydama sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, neįrodė, jog netesybos yra neprotingai didelės. Teismas padarė išvadą, jog nei absoliučia išraiška, nei konkrečiu atveju ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu, vertindamas sekančias aplinkybes. Atsakovės yra verslo subjektai, statybų srities profesionalai, turėjo galimybę individualiai planuoti darbus, žinojo darbų atlikimo terminus, savo visų darbų atlikimo terminus, savo turtinę padėtį. Rangos sutartis sudaryta laimėjus viešąjį konkursą, rangos sutarties nuostatos, įskaitant ir dėl netesybų skaičiavimo, atsakovams  buvo atskleistos iš anksto, tačiau jos jai buvo priimtinos. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ kaip jungtinės veiklos partneris neatliko konkrečių veiksmų, jog darbai būtų atliekami rangos sutartyje numatytais terminais, atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ buvo siūloma perimti darbų atlikimą ir užbaigti darbus, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nesutiko. prašomas priteisti netesybų dydis sudaro tik 2,6 procento visos sutarties kainos (sutarties kaina 2 244 444,44 Lt, 650 036,04 Eur). Atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ neįrodžius, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, ieškovei nekyla pareiga įrodyti jos patirtų nuostolių dydžio, kadangi tokiu būdu būtų paneigta netesybų esmė.
36. Teismas konstatavęs, kad atsakovės, kaip jungtinės veiklos partnerės, pagal prievoles prieš trečiuosius asmenis atsako solidariai, sprendė, kad pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas nėra pagrindo, todėl iš atsakovių solidariai priteisė 16 900,94 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (CK 6.73, 6.258 straipsniai).

Dėl palūkanų pagal ieškovės ieškinius priteisimo

37. Teismas nustatė, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gora“ įsiteisėjo 2015 m. birželio 18 d. Teismas nustatęs, kad atsakovei BUAB „Gora“ iškelta bankroto byla, sprendė, kad iš jos nėra įstatymu numatyto pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, didesnė prievolės apimtis negali būti taikoma ir bankrutuojančios įmonės solidariajai skolininkei UAB „Ukmergės statyba“. Teismas konstatavo, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos iš atsakovių solidariai nuo 16 900,94 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 29 d. (išduotas teismo įsakymas) iki 2015 m. birželio 18 d.

Dėl atsakovės BUAB „Gora“ priešieškinio

38. Teismas nustatė, kad byloje nėra šalių ginčo, jog ieškovė 2015 m. liepos 10 d. priėmė įsakymą Nr. A-416 Dėl Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-1057 „Dėl avanso įskaitymo“ pakeitimo, kuriuo pavedė buhalterinės apskaitos skyriui iš projekto „Pastato Naujojoje Akmenėje V. Kudirkos g. 9, rekonstravimas, pritaikant į Viešosios bibliotekos reikmėms“ mokėtinų sumų 205,7 tūkst. Lt, pagal 2014 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. SS-2227, užskaityti išmokėtą avansą projekto „Stacionarių socialinių paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant Akmenės rajono socialinių paslaugų namus“ vykdymui, pagal 2014 m. vasario 24 d. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartį Nr. SS-89.  Ieškovė 2015 m. liepos 10 d. priėmė įsakymą Nr. A- 417 dėl avanso įskaitymo, kuriuo pavedė buhalterinės apskaitos skyriui iš projekto „Kruopių Šv. Onos bažnyčios parapijos sutvarkymas“ mokėtinų sumų 2 746,29 Eur pagal 2013 m. lapkričio 12 d. Darbų ir paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. SS-795, įskaityti išmokėtą avansą „Stacionarių socialinių paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant Akmenės rajono socialinių paslaugų namus“ vykdymui, pagal 2014 m. vasario 24 d. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartį Nr. SS-89. Ieškovė 2014-12-16 raštu Nr. S-3323 informavo atsakovę BUAB „Gora“, kad atlieka  įskaitymą 215 182,40 Lt (62 321,13 Eur) sumai iš likusios 548 732,73 nesugrąžintos avanso sumos.
39. Teismas nustatė, kad ieškovės įskaitymo atlikimo metu, tai yra, 2014 m. gruodžio 16 d., galiojo iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB „Gora“ Klaipėdos apygardos teismo BUAB „Gora“ bankroto byloje Nr. B2-1685-730/2014 (dabar Nr. B2-397-730/2016) 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo nutarta areštuoti UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų  atlikti darbo užmokesčio mokėjimus  bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Nutartyje numatyta nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registrui. Nutartis išsiųsta Turto arešto akto registrui, turto areštas įregistruotas 2014 m. lapkričio 5 d.
40. Teismas taip pat nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ir galiojo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014, nutartis buvo priimta 2014 m. lapkričio 14 d., nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą - 2015 m. kovo 5 d. Minėta 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo nutarta sustabdyti UAB „Gora“ turto bei pinigų išieškojimą iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuoti UAB „Gora“ turtą ir lėšas, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Gora“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei.
41. Teismas padarė išvadą, jog ieškovei buvo žinoma arba, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, turėjo būti žinoma, jog ji įskaitymą atlieka, esant teismo priimtai nutarčiai taikyti atsakovės BUAB „Gora“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
42. Be to, teismas padarė išvadą, jog ieškovei, atliekant įskaitymą,  buvo žinoma, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Remdamasis teismų informacinės sistemos „LITEKO“  duomenimis, teismas nustatė, kad informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Gora“ iškėlimo buvo paskelbta Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka 2014 m. lapkričio 5 d.
43. Kadangi ginčo įskaitymas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tai yra, viso turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre, informacijai apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gora“, tai teismas padarė išvadą, kad ieškovei kaip apdairiam, rūpestingam asmeniui, ši informacija buvo žinoma. Dėl to teismas pripažino, jog ieškovė 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą atliko esant įstatymo nustatytam draudimui jį atlikti (kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo) ir įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
44. Teismas, pripažinęs 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos, tai yra, 2015 m. gruodžio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

45. Apeliaciniu skundu ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino BUAB „Gora“ priešieškinį, pripažino ieškovės Akmenės rajono savivaldybės 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-3323 atliktą įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur, priteisė iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – BUAB „Gora“ priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties

1. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovės 2014 m. gruodžio 16 d. atliktas įskaitymas 215 182,40 Lt (62 321,13 Eur) sumai, nepažeidė nei imperatyvių įstatymo normų, nei 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, nes: 1) apie šią nutartį įskaitymo atlikimo metu nebuvo informuotas ir nežinojo, ir 2) šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės įskaitymo atlikimo metu nebegaliojo.
2. Teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė įstatymo ribojimų dėl įskaitymo, nepagrįsta. Teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantį kilnojimą ir nekilnojimą turtą. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad nutarties vykdymą paveda ieškovės UAB „Perdanga“ pasirinktiems antstoliams CPK nustatyta tvarka bei, kad, jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Iš pateiktų įrodymų teigtina, kad atsakovė BUAB „Gora“ nepateikė teismui įrodymų, kad 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, todėl nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė po 14 dienų po nutarties priėmimo dienos, t. y. 2014 m. lapkričio 19 d., (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Taigi ginčijamo sandorio - įskaitymo metu (2014 m. gruodžio 16 d.) 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negaliojo ir atsakovės BUAB „Gora“ turtinėms teisėms nebuvo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytų apribojimų. Teismas neįvertino, kad tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 straipsnio 4 dalis; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmos instancijos teismas klaidingai nurodo, kad 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis buvo įregistruota Turto arešto aktų registre. Šiuo atveju 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis nebuvo įregistruota Turto arešto aktų registre ir tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas Turto arešto aktų registro išrašas. Taigi ieškovė, 2014 m. gruodžio 16 d. atlikdama įskaitymą 215 182,40 Lt (62 321,13 Eur) sumai, nepažeidė ir negalėjo pažeisti 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014

3. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė savo priešieškinyje visiškai nesirėmė 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties pažeidimu ir šią nutartį savo iniciatyva nurodė tik pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties turinį. Pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis numatė išimtis ir leidžiamus mokėjimus. Viena iš išimčių buvo tai, jog 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo leista UAB „Gora“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti. Ši nutartis yra įregistruota Turto arešto aktų registre, tačiau joje nurodytas draudimas naudoti turtą ir lėšas nėra absoliutus – leidžiama juos naudoti ūkinei–komercinei veiklai vykdyti. Avanso grąžinimas, t. y. gauto avanso užskaitymas už atliktus darbus, seka iš UAB „Gora“ sudarytų sutarčių ir šios bendrovės ūkinės–komercinės veiklos vykdymo.
4. Teismas nevertino, kad pirmos instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir neatžvelgė į tai, kad nors ir neįsiteisėjusi, bet dar prieš įskaitymą, t.y. 2014 m. gruodžio 11 d., jau buvo priimta teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažinęs 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą negaliojančiu, nepagrįstai taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos, tai yra 2015 m. gruodžio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

46. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinis ir patenkinti ieškovės ieškiniai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą -  ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinius atmesti; UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinį tenkinti visiškai – 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos tariamo sudarymo momento. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl jungtinės veiklos sutarties

1. Teismas pažeidė CPK 184, 185, 202 straipsnius, nes byloje pateiktą jungtinės veiklos sutarties kopijos kopiją pripažino tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ ir atsakovė BUAB „Gora“ neva buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, nors jungtinės veiklos sutarties originalas niekada neegzistavo, yra neišlikęs ir buvo suklastotas, o duomenų, patvirtinančių, jog kada nors apskritai tarp UAB „Ukmergės statyta“ ir BUAB „Gora“ buvo sudaryta kokia nors bendradarbiavimo sutartis, neegzistuoja. BUAB „Gora“ atstovai, panaudodami derybų metu gautus dokumentus, suklastojo jungtinės veiklos sutartį, padarė jos kopiją, sunaikino originalą ir kopiją pateikė ieškovei kartu su pasiūlymu viešajame pirkime, o teismas, pažeisdamas CPK 178, 185 straipsnių nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ buvo sudariusios ginčo jungtinės veiklos sutartį.
2. UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ neva 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80, 6.156 straipsniai), nes UAB „Ukmergės statyba“ neišreiškė valios ją sudaryti. Šalys derėjosi dėl jos sudarymo, tačiau susitarti dėl sutarties dalyko nespėjo ir derybos nebuvo baigtos. UAB „Ukmergės statyba“ apie tai, kad ieškovei buvo pateikta pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, sužinojo tik gavusi 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovės raštą. 2014 m. lapkričio 12 d. ieškovės siųstas raštas atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ išsiųstas nebuvo.
3. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje neįvertino atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad UAB „Gora“ atstovai, 2013 m. lapkričio pab. suklastojo jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“, kuri pastariesiems suteikė galimybę laimėti Akmenės rajono savivaldybės paskelbtą konkursą dėl gyvenamosios paskirties pastato, esančio adresu Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, kapitalinio remonto darbų atlikimo.
4. Faktą, kad UAB „Gora“ linkusi teikti melagingą informaciją, patvirtina ir teismuose nagrinėtos bylos, kuriose UAB „Gora“ pasiūlymai viešuosiuose konkursuose buvo atmesti dėl to, kad perkančiajai organizacijai buvo teikiama melaginga informacija (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-849/2014).
5. Nesilaikant 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties Nr. SS-892 18.1 punkto reikalavimų dėl korespondencijos pristatymo, savivaldybei buvo pristatytas 2014 m. kovo 3 d. UAB „Gora“ lydraštis su priedais, reikalingais 30 proc. avansui nuo sutarties kainos gauti (rangos sutarties 9.1 punktas). Šį lydraštį pasirašė UAB „Gora“ direktorius R. J. Kartu su lydraščiu pateiktas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo liudijimo/polisas Nr. SĮLD 084056 (toliau – ir Draudimo polisas) bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas Nr. SĮLD 084056 (toliau – ir Draudimo raštas) buvo suklastoti, o draudimo įmoka draudikui niekada nebuvo sumokėta. Tai patvirtina, kad būtent UAB „Gora“ atstovai suklastojo Draudimo polisą ir raštą bei yra linkę daryti nusikalstamas veikas ir sukčiauti siekiant turtinės naudos, todėl galėjo suklastoti ir jungtinės veiklos sutartį.
6. Teismas nevertino atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ nurodytų aplinkybių, kad UAB „Gora“ atstovai naudojo ne tik melagingos informacijos pateikimo metodus turtinei naudai gauti, bet ir klastojo dokumentus. Pavyzdžiui, Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1170-37/2014 UAB „Gora“ atstovai A. M. bei R. J. oficialiai pripažino, kad A. M., siekdamas gauti avansą, sąmoningai klastojo UAB „Gora“ su užsakove sudaromą rangos sutartį, panaudodamas R. J. parašo antspaudą.
7. UAB „Gora“ veikimo schema – pagaminamas R. J. parašo antspaudas, kuris sąmoningai perduodamas UAB „Gora“ atstovams, o pastarieji, klastodami UAB „Gora“ vardu neva sudaromas sutartis, gauna avansus, o prireikus atlikti darbus arba grąžinti avansą atsakingų asmenų rasti nebegalima. Tai patvirtina, kad jungtinės veiklos sutarties suklastojimas yra ne prielaida, o labai tikėtina nuoseklaus neteisėto veikimo pasekmė. Be to, tai leidžia daryti prielaidą, jog galbūt buvo suklastotas ne tik UAB „Ukmergės statyba“ atstovo, bet ir paties R. J. parašas. Šių aplinkybių teismas tinkamai neištyrė, neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimo dalį.
8. Sprendžiant klausimą, ar jungtinės veiklos sutarties kopija gali būti pripažinta leistinu įrodymu, pirmiausia buvo privaloma nustatyti, ar egzistavo tokio dokumento originalas ir ar toks originalus dokumentas buvo sudarytas laisva šios sutarties šalių valia. Teismui pateiktos dokumento kopijos, nesant originalo, neįmanoma patikrinti jokiomis priemonėmis. Neįmanoma skirti ekspertizę dokumento sudarymo laikui nustatyti ar dokumente esančio parašo autentiškumui patikrinti, kadangi pagal Ekspertizių įstatymą ir leidžiamus tyrimo metodus, ekspertizės gali būti atliekamos tik tyrimui pateikus dokumento originalą. Dėl to vienas pagrindinių aspektų turi būti nustatymas fakto, kad apskritai toks originalus dokumentas egzistavo. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės buvo netinkamai įvertintos, nes nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad jungtinės veiklos sutarties originalas egzistavo. Visi bylos duomenys patvirtinta, kad jungtinės veiklos sutartis niekdama nebuvo sudaryta ir neegzistavo jos originalas, o UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ niekada nebuvo susitarusios dėl kokios nors bendradarbiavimo formos dalyvauti ieškovės paskelbtame viešame konkurse.
9. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą neigia jos šalies UAB „Ukmergės statyba“ direktorius E. K., kuris teismo posėdžio metu patvirtinto, kad tokio dokumento jis nėra pasirašęs ir patvirtinęs bendrovės antspaudu, o jo parašas sutartyje – suklastotas. Be to, jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo. Tai leidžia teigti, kad yra labiau tikėtina, kad UAB „Ukmergės statyba“ direktoriaus E. K. paaiškinimai yra teisingi ir patikimi, o jo parašas ant jungtinės veiklos sutarties – suklastotas. Kitos jungtinės veiklos sutarties šalies UAB „Gora“ direktorius R. J. teismo posėdyje nurodė, kad jis neatsimena tokios sutarties ir neatsimena, ar buvo ją pasirašęs. Be to, R. J. teismui nurodė, kad nors jungtinės veiklos sutartis ieškovei buvo pateikta per CVP IS naudojantis jo paskyra, jis pats šios sutarties per CVP IS neteikė ir šios sutarties anksčiau nei kopijos, nei originalo nėra matęs. Byloje pateiktas UAB „Ukmergės statyba“ sutarčių registracijos žurnalas, kuriame ginčo laikotarpiu nėra registruota jungtinės veiklos sutartis. UAB „Ukmergės statyba“ teisininkė K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Ukmergės statyba“ tokios formos jungtinių veiklos sutarčių nerengia. Liudytoja M. J., buvusi UAB „Gora“ komercijos direktorė, nurodė, kad jungtinė veiklos sutartis sudaryta būtent pagal UAB „Gora“ naudojamą sutarties šabloną. Liudytoju apklaustas N. Z. (UAB „Ukmergės statyba“ sąmatininkas) nurodė, kad UAB „Gora“ nusiuntė tik kvalifikacinius atestatus. Liudytoju apklaustas UAB „Gora“ darbuotojas I. J., kuris 2013 m. lapkričio mėnesį vyko pas UAB „Ukmergės statyba“ direktorių E. K., nurodė, kad jis su UAB „Ukmergės statyba“ direktoriumi bendravo gana trumpai ir dėl jokios sutarties ar jos sąlygų su E. K. nesusitarė. Tai pat jis nepamena, ar prašė kvalifikacinius dokumentus atsiųsti. Nurodė, kad jei su UAB „Ukmergės statyba“ būtų buvę susitarta, jis būtų tai prisiminęs, bet nepamena. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta eksperto A. B. 2016 m. vasario 2 d. atskiroji nuomonė dėl 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartyje padėtų parašų galimo klastojimo, kurioje ekspertas nurodė, kad lyginant tiriamuosius parašus buvo nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai bei sutapimai, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamoms ar neigiamoms išvadoms dėl labai blogos skenuotų parašų kopijų kokybės. Taigi teismas be pagrindo konstatavo jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, nes net ekspertas lygindamas E. K. parašų pavyzdžius su jungtinės veiklos sutartyje esančiais parašais, nustatė pavienius specialiųjų požymių skirtumus. Teismas dėl šio įrodymo nepasisakė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokia rašytinė sutartis, nei subrangos, nei jungtinės veiklos sutartis ar sutartis kitokio bendradarbiavimo forma tarp UAB „Ukmergės statyba“ ir BUAB „Gora“ nebuvo sudaryta ir egzistuoti negalėjo. Dėl to teismas privalėjo byloje pateiktą jungtinės veiklos sutarties kopiją pripažinti netinkamu rašytiniu įrodymu.
11. Nors teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar kopija gali būti laikoma tinkamu įrodymu, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir yra ribojama įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principu. Tiek UAB „Ukmergės statyba“ direktorius, tiek kiti apklausti darbuotojai byloje patvirtino, kad 2013 m. joks susitarimas nebuvo pasiektas ir nebuvo atlikti tokio susitarimo įgyvendinimo veiksmai. Tiek UAB „Gora“ bankroto administratorė, tiek ir ikiteisminio tyrimo institucijos parvirtino, kad UAB „Gora“ paimtuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie jungtinės veiklos sutarties vykdymą.
12. Pirmosios instancijos teismas nevykdė CPK 300 straipsnyje nustatytos pareigos – paaiškėjus, kad jungtinės veiklos sutartis galbūt buvo suklastota, nesikreipė į prokurorą.
13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio ir nepasisakė dėl šios normos taikymo, nors atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra sudariusi jungtinės veiklos sutarties su UAB „Gora“. Be to, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pateikė priešieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismui pateikta jungtinė veiklos sutartis yra niekinė kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes ji nebuvo sudaryta. Tai patvirtina ir faktas, kad sutartis nebuvo vykdoma, nes UAB „Gora“ nepranešė UAB „Ukmergės statyba“, jog dalyvauja konkurse, kad laimėjo konkursą, nepranešė apie sudarytą sutartį su savivaldybe, niekada nesikreipė į UAB „Ukmergės statyba“ su prašymu duoti rašytinį sutikimą sutarties 2.1 punkte numatytiems veiksmams atlikti, pagal sutarties 2.3 punktą UAB „Gora“ nepranešė apie gautą avansą, jo gavimo datą ir dydį, pagal sutarties 4.5.3 punktą nepranešė apie negalėjimą vykdyti sutartį ir pan. Nuo pat 2013 m. gruodžio pradžios UAB „Ukmergės statyba“ nebegavo iš UAB „Gora“ jokios informacijos.

Dėl UAB „Ukmergės statyba“ atsakomybės pagal rangos sutartį sudarymo

14. Darant prielaidą, kad jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti, UAB „Ukmergės statyba“ turėtų būti atleista nuo atsakomybės arba jos atsakomybė pagal jungtinės veiklos sutartį turėtų būti žymiai mažesnė nei nurodyta ieškinyje.
15. Ieškovė elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai, o tai sąlygojo nuostolių atsiradimą. Atsakovė UAB „Gora“ įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutarties 8.1 punktą, tačiau ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutarties 8.4 punktą ir tokiais kaltais veiksmais nulėmė žalos ieškovei kilimą. Ieškovė nieko nedarė, kad žala būtų kuo mažesnė, t. y. laiku nesikreipė į draudiką ir garantą, nedėjo pastangų nutraukti rangos sutartį jau 2014 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė nepasidomėjo draudimo Sutarties garanto ir avanso draudimo tikrumu ir juos išdavusių įmonių patikimumu. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės veiksmų neteisėtumo ir prisidėjimo prie tariamos žalos atsiradimo.
16. Vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktu, UAB „Gora“ įsipareigojo atlikti 93 proc. visų darbų. Be to, jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad santykiuose su perkančiąja organizacija ir Darbų užsakovu atstovauja UAB „Gora“. Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad parnerių atsakomybė, susijusi su šioje sutartyje numatytų darbų atlikimu yra vienoda, atsižvelgiant į darbų paskirstymo tarp partnerių susitarimu numatytą darbų, tenkančių kiekvienam iš partnerių pobūdį, kiekius, kitas svarbias aplinkybes ir yra nustatoma pagal pagrindinės rangos sutarties su perkančiąja organizacija ir darbų užsakovu nuostatas. Tai reiškia, kad UAB „Ukmergės statyba“ pagal jungtinės veiklos sutartį turėtų atlikti tik 7 proc. visų darbų, tačiau faktiškai jokių darbų UAB „Ukmergės statyba“ objekte nevykdė. UAB „Ukmergės statyba“ niekada negavo jokių mokėjimų iš ieškovės. Dėl to manytina, kad UAB „Ukmergės statyba“ atsakomybė negalėtų būti didesnė nei 7 procentai nuo sandorio vertės.

47. Atsiliepimu į ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl atlikto įskaitymo teisėtumo.
48. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinį skundą ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; taikyti apeliacinio skundo pateikimo senatį ir atmesti 2016 m. liepos 8 d. pateiktą atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ pareiškimą dėl apeliacinio skundo papildymo; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp atsakovių, negaliojimo

1. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodo, jog UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartis, yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Skunde taip pat nurodoma, jog UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Gora“ derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tačiau neišreiškė galutinės valios, nespėjo susitarti dėl sutarties dalyko, todėl derybos buvo baigtos, o jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta. Šie atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ teiginiai prieštarauja faktinėms situacijos aplinkybėms, yra netikslūs, todėl atmestini.
2. Ieškovė byloje teismui kartu su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo pateikė jungtinės veiklos sutarties kopiją, kurios autentiškumą patvirtina šios aplinkybės: jungtinės veiklos sutartį atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ vardu pasirašė šios bendrovės vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius E. K.; jungtinės veiklos sutartis taip pat yra antspauduota ir UAB „Ukmergės statyba“ antspaudu, taigi, jungtinės veiklos sutartis yra tinkamai pasirašyta, o ne panaudotas tarpinis (derybinis) dokumentas kaip teigia atsakovas UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde; UAB „Ukmergės statyba“ direktoriaus parašas yra kiekviename JV sutarties lape. Jei, kaip teigia atsakovas UAB „Ukmergės statyba“, jungtinės veiklos sutartyje šios bendrovės direktoriaus parašas būtų buvęs klastojamas, kiekvienas sutarties lapas nebūtų buvęs pasirašomas; jungtinės veiklos sutartį ieškovė gavo 2013 m. gruodžio 11 d. iš atsakovės UAB „Gora“ per CVP IS kartu su pasiūlymu, kurį elektroniniu parašu pasirašė ir patvirtino pateikiamų dokumentų tikrumą UAB „Gora“ direktorius R. J., ieškovės vykdytam viešajam pirkimui pagal supaprastintą atvirą konkursą „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“, Nr. 145087. UAB „Gora“ su pasiūlymu viešajam pirkimui per CVP IS pateikė ne tik jungtinės veiklos sutartį, bet ir dokumentus, kuriais atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ kaip jungtinės veiklos su UAB „Gora“ partneris, savo pajėgumais užtikrino jungtinės veiklos sutarties partnerių atitikimą ieškovės organizuoto konkurso kvalifikaciniam reikalavimui dėl vidutinės metinės svarbiausių gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų pastatų naujos statybos (rekonstrukcijos kapitalinio remonto) darbų apimties, ne mažesnės kaip 1 milijonas litų ir pateikė sąrašą apie UAB „Ukmergės statyba“ per pastaruosius 5 metus atliktus svarbiausius gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų pastatų naujos statybos (rekonstrukcijos, kapitalinio remonto) darbus kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai. Kadangi UAB „Gora“ vien tik savo pajėgumais galimybių atitikti minėtą viešajame pirkime nustatytą kvalifikacinį reikalavimą neturėjo, todėl be atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ dalyvavimo viešajame pirkime ir pateiktų dokumentų apie pajėgumus UAB „Gora“ nebūtų galėjusi dalyvauti ieškovės vykdytame konkurse. Tai, kad tokio pobūdžio dokumentus atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ buvo pateikusi UAB „Gora“, įrodo ne tik jungtinės veiklos sutarties sudarymo, bet ir realaus jos vykdymo iš UAB „Ukmergės statyba“ pusės faktą.
3. Nepaisant atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde, kaip ir anksčiau pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje, nurodytų analogiškų hipotetinių teiginių, jog jai nėra žinoma, kokiu būdu atsakovė UAB „Gora“ gavo 2013 m. lapkričio 25 d. UAB „Ukmergės statyba“ direktoriaus pasirašytą jungtinės veiklos sutartį, atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl paties UAB „Ukmergės statyba“ direktoriaus E. K. žodinio patvirtinimo apie jungtinės veiklos sutarties pasirašymą.
4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti tarp atsakovių sudarytos jungtinės veiklos sutarties egzistavimo faktą, rėmėsi byloje surinktų įrodymų, faktinių aplinkybių ir ginčo santykiui taikytinų normų visuma, todėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde pateikiami argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir kaip gynybinė pozicija, siekiant paneigti jai nenaudingą, bet pagrįstą sprendimą.
5. Atsakovės ne tik derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų, tarpusavyje apsikeitė visa reikalinga dokumentacija, bet ir faktiškai pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir ją užantspaudavo, faktiškai išreikšdami valia būti saistomi iš jungtinės veiklos sutarties kylančių teisių ir pareigų viseto. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, rašytinius dokumentus ir liudytojų parodymus, vienareikšmiškai patvirtinančius jungtinės veiklos sutarties derybų, pasirašymo ir vykdymo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė objektyvų ir teisėtą sprendimą pripažinti jungtinės veiklos sutarties faktinį egzistavimą – šiuo pagrindu apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestinais.
6. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovės derino jungtinės veiklos sutarties vykdymo klausimus. Kartu su 2015 m. kovo 31 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pateikė teismui įrodymus – savo rašytus 2014 m. spalio 1 d. Nr. 374  ir 2014 m. gruodžio 29 d. Nr. 501 raštus jungtinės veiklos sutarties partneriui UAB „Gora“, kuriuose atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ remiasi jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, nurodo esantys jungtinės veiklos partneriai ir derina su savo jungtinės veiklos partneriu UAB „Gora“ Sutarties vykdymo klausimus. Dar 2015-05-05 prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-267-672/2015, teiktuose Akmenės rajono apylinkės teismui, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nurodė: „2014 m. vasario 24 d. tarp UAB „Gora“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartis Nr. SS-89. Rangovas UAB „Gora“, pasirašydamas Sutartį, veikė 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partneriu UAB „Ukmergės statyba“. <...> UAB „Ukmergės statyba“, kaip Jungtinės veiklos partneris elgėsi sąžiningai, ko negalima pasakyti apie UAB „Gora“ <...>“. 2015-03-31 atsiliepime į ieškinį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, kurį pasirašė pats atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K., nurodyta, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. ne kartą lankėsi Akmenės rajono savivaldybėje ir pagal Sutartį jungtinės veiklos sutarties partnerių statytame objekte, kad UAB „Gora“ vykdydama Sutartį veikė jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su atsakove UAB „Ukmergės statyba“, pagrindu ir jame papunkčiui išvardijo šalių jungtinės veiklos sutarties sąlygas dėl šios sutarties vykdymo.
7. Teismo nustatytų faktinių aplinkybių, garso įrašo ir rašytinių įrodymų, siųstų pačios atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ darbuotojų apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nepaneigė ir neužginčijo, o tariamą jungtinės veiklos sutarties nesudarymą grindė išvestiniais ir šiai bylai reikšmės neturinčiais deklaratyviais teiginiais apie tariamus atsakovės UAB „Gora“ nesąžiningus veiksmus kitų rangos sutarčių kontrahentų atžvilgiu ir hipotetiniais pasvarstymais apie tikėtiną jungtinės veiklos sutarties suklastojimą. Faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visetas paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius ir motyvus, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ neįrodė Klaipėdos apygardos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl apeliacinio skundo dalis dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo atmestinas.

Dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo ir CK 1.81 str. netinkamo taikymo

8. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė UAB „Gora“ nepranešė atsakovei UAB „Ukmergės statyba“, jog dalyvauja konkurse, laimėjo konkursą, neinformavo apie su savivaldybe sudarytą sutartį, tačiau šie teiginiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms ir ieškovės detalizuotoms faktinėms situacijos aplinkybėms.
9. Nors apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ užsimena nebendradarbiavusi su ieškove, tačiau nepateikia jokių kontrargumentų ar įrodymų, kurie nuneigtų byloje esančių garso įrašų ir rašytinių įrodymų visetą, patvirtinantį, jog atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ dalyvavo susitikimuose su ieškovės atstovais, kuriuose aptarinėjo ginčo atvejo jungtinės veiklos sutarties vykdymą, veiksmų derinimą ir taikos sutarties galimą sudarymą. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadas dėl jungtinės veiklos sutarties esančių parašų autentiškumo ir ginčo šalių parodymų nuoseklumą, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą pripažinti jungtinės veiklos sutarties faktinį egzistavimą. Ši objektyvi ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada suponuoja absoliutų atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinio skundo atmetimo pagrindą.

Dėl UAB „Ukmergės statyba“ atsakomybės pagal rangos sutartį dydžio

10. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai, o tai sąlygojo jos nuostolio atsiradimą. Ieškovė su šiuo teiginiu nesutinka, nes atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, kaip ilgametę patirtį statybų versle turintis subjektas, yra saistoma ypač aukštų kvalifikacinių, atidumo ir rūpestingumo standartų, o kaip ir buvo nustatyta byloje, būtent atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ veiksmai, kuriais atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pateikė tiekėjo kvalifikacijai pagrįsti reikiamus dokumentus apie įvykdytas rangos sutartis, bendrovėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją ir  t.t., derino Sutarties vykdymą su atsakove UAB „Gora“ ir ieškove, lankėsi rangos objekte, derėjosi su ieškove dėl objekto perėmimo užbaigimui iš atsakovės UAB „Gora“, derino susitarimo dėl rangos sutarties užbaigimo galimybes, sąlygojo ieškovės pasitikėjimą jungtinės veiklos sutarties kontrahentu – atsakove UAB „Ukmergės statyba“.
11. Jungtinės veiklos sutarties partnerių atsakomybė ieškovės atžvilgiu yra nustatyta jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte, kuriame yra nurodyta, kad „Už darbų atlikimą Darbų užsakovui Partneriai atsakingi solidariai, o tarpusavyje atsiskaito pagal jiems priskirtus atlikti darbus“. Taigi jungtinės veiklos sutartis, kaip ir CK 6.975 straipsnio 3 dalis, nustato, kad jungtinės veiklos sutarties partnerių UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ atsakomybė ieškovei yra solidari. Tuo tarpu, pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas tarpusavyje jungtinės veiklos sutarties partneriai atsiskaito, t. y. „pasidalija“ atsakomybę, pagal jiems priskirtus atlikti darbus. Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punktas detalizuoja šį jungtinės veiklos sutarties partnerių atsakomybės „pasidalijimą“ tarpusavyje, todėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ teiginiai apie tariamai ją saistančią mažesnę atsakomybę yra vertinti kaip neteisėtas Sutarties ir įstatymo nuostatų interpretavimas, nesąžiningai vienašališkai sumažinant vienai Sutarties šaliai tenkančių sutartinių pareigų apimtis kitos Sutarties šalies teisių sąskaita.
12. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia UAB „Ukmergės statyba“, ieškovė visiškai nevilkino ir atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 2014 m. vasario 24 d. sudarytos gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutarties Nr. SS-89 nutraukimo. Ji realiai ir visapusiškai vertino situaciją ir atsižvelgė į UAB „Gora“ teikiamus paaiškinimus, įsipareigojimus bei siekį išsaugoti Sutartį. Ieškovė privalėjo pasverti tai, kad Sutartis buvo pasirašyta įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio finansavimo terminai baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, darbus objekte reikėjo užbaigti kuo greičiau. Todėl ieškovė siekė, kad jau pasirinkti rangovai užbaigtų sudarytą rangos sutartį ir taip senelių namų kapitalinis remontas būtų atliktas greičiau, negaištant laiko naujų pirkimo procedūrų vykdymui.
13. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodo, kad praėjus keliems mėnesiams po garanto išdavimo (2014 m. kovo 3 d.) ją išdavusiai kredito unijai buvo paskelbtas bankrotas (2014 m. gegužės 23 d.), o ieškovė net nepareikalavo UAB „Gora“ pateikti naują sutarties įvykdymo užtikrinimą. Toks ieškovės elgesys esą lėmė tai, kad buvo prarasta reali galimybė atgauti nemažą dalį ieškovei padarytų nuostolių. Su šiais argumentais nesutiktina, nes Sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 24 d. Atsakovė UAB „Gora“ atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ minimu metu – 2014 m. gegužės mėn. ir dar kelis mėnesius po to objekte dirbo be jokių trukdžių. Tai patvirtina 2014 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokolas Nr. 4, todėl pagrindo teikti garantiją išdavusiai kredito unijai reikalavimo dėl išmokos dėl netinkamai vykdomos Sutarties visiškai nebuvo, jokių pranešimų apie bankroto bylos iškėlimą ieškovė negavo, todėl ieškovė nežinojo apie garantiją išdavusiai kredito unijai iškeltą bankroto bylą.

Dėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ pareiškimo dėl apeliacinio skundo papildymo

14. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atstovo advokato G. A. pareiškimas į EPP sistemą byloje pateiktas 2 dienomis vėliau, nei baigėsi terminas keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Pačiame pareiškime nurodoma, jog „šiuo pareiškimu ir papildomi bei detalizuojami apeliacinio skundo argumentai <…>“, todėl savo turiniu ir procesinių terminų atžvilgiu šis pareiškimas vertintinas kaip pateiktas nesilaikant proceso teisės normų, todėl laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
14. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovė UAB „Gora“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
51. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl apeliacinio skundo papildymo

52. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriuo prašoma priimti UAB „Ukmergės statyba“ pareiškimą ir perduoti jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovė prašo nepriimti apeliacinio skundo papildymo.
53. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 8 d. apeliantė UAB „Ukmergės statyba“ pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo papildymo, kuris tą pačią dieną Klaipėdos apygardos teismo teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškime dėl apeliacinio skundo papildymo išdėstytus argumentus vertina kartu su atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

Dėl bylos sustabdymo

54. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ 2017 m. vasario 10 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo (poliso) Nr. SĮLD 084056 bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. SĮLD 084056 panaudojimo. Ieškovė su šiuo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti.
55. Byla gali būti sustabdyta tik dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą iš esmės ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. CPK reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ bylą stabdyti prašo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
56. Iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, kad apeliantė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. C. 2016 m. gruodžio 7 d.  nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. Š. 2017 m. sausio 12 d. nutarimą atmesti skundą. Minėtais 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. sausio 12 d. nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos UAB „Ukmergės statyba“ pareiškimą.
57. Kaip minėta, pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą byla turi būti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Taigi šis privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas yra sąlygojamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, o ne vykstančio ikiteisminio tyrimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino minėtus nutarimus nėra pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjamą ir fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu (CPK 164 straipsnis).
58. Pažymėtina, kad fakultatyvinių bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, tačiau ši teismo teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime iš esmės nelaikytinas pagrindu civilinės bylos stabdymui visais atvejais. Tai kiekvienu atveju sprendžiama atsižvelgiant į jo pobūdį, jame nustatinėtinas aplinkybes ir faktus, teismo (ne)galimumą pačiam išsamiai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.
59. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje reiškiami ieškovės (užsakovės) reikalavimai atsakovėms (rangovėms) jungtinės veiklos partnerėms tarpusavyje susiklosčiusių sutartinių santykių pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės (sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo liudijimas/polisas Nr. SĮLD 084056 bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas) neatliko savo funkcijos ir nesuteikė papildomos apsaugos užsakovei, negali kartu būti kliūtimi užsakovei reiškiant ir nagrinėjant reikalavimus, kildinamus iš rangos sutarties.
60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas.

Dėl jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp atsakovių, negaliojimo

61. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
62. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
63. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
64. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).
65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“, Nr. 145087. Konkurso rezultatų pagrindu 2014 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartis Nr. SS-89 (toliau – ir Sutartis), kurios bendra kaina sudarė 2 244 444,44 Lt, su konkurso laimėtoja UAB „Gora“, veikusios 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu su jungtinės veiklos partnere UAB „Ukmergės statyba“. Ieškovė ieškinio reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovių 96 602,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 16 900,94 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų kildina iš minėtos kapitalinio remonto sutarties darbų sutarties netinkamo vykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės Sutartį vykdė veikdamos kartu pagal Jungtinės veiklos sutartį, pasirašydamos ją abi patvirtino, kad visos sutarties turiniui bei sutarties sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims yra žinomos, prieš pasirašydamos sutartį turėjo ir įvertino ne tik iš Sutarties gautiną naudą, tačiau ir visą galimą riziką, tai dabar turi prisiimti ir visus iš Sutarties kilusius neigiamus padarinius ir atlyginti ieškovei padarytus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas palaikė šiuos ieškovės argumentus dėl solidariosios atsakovių prievolės. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovių, nes atsakovė nebuvo kapitalinio remonto darbų sutarties šalimi ir kad nesudarė jungtinės veiklos sutarties su atsakove UAB „Gora“. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties (ne)sudarymo aplinkybių.
66. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ji ir UAB „Gora“ derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tačiau neišreiškė galutinės valios, nespėjo susitarti dėl sutarties dalyko, todėl derybos buvo baigtos, jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, o byloje pateikta jungtinės veiklos sutarties kopija yra suklastota. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esant jungtinės veiklos sutarties kopijai, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ neįrodė, kad jungtinės veiklos sutartis buvo suklastota ir atsakovė neišreiškė valios ją sudaryti (CPK 185, 202 straipsniai). Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes, apeliantės UAB „Ukmergės statyba“ nuomone, nėra byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad jungtinės veiklos sutarties originalas apskritai egzistavo.
67. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atmeta atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo kaip teisiškai nepagrįstus.
68. Pirmosios instancijos teismas, byloje nesant pateikto jungtinės veiklos sutarties originalo, priešingai, nei teigia apeliantė UAB „Ukmergės statyba“, vertino jungtinės veiklos sutarties kopiją (dokumento turinį), pasisakė dėl šio rašytinio įrodymo įrodomosios vertės kitų byloje esančių duomenų kontekste. Teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai, nepažeisdamas pirmiau nurodytų taisyklių, sprendė, kad apeliantės UAB „Ukmergės statyba“ šioje byloje įrodinėtą aplinkybę, jog šios sutarties nesudarė, niekuomet nevykdė, paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, garso įrašai, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai. Minėta, kad, esant skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių prieštaravimų, teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu turi motyvuotai nuspręsti, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti.
69. Nors atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl to, jog byloje yra pateikta jungtinės veiklos sutarties kopija, o ne originalas, ir negalima skirti ekspertizės siekiant išsiaiškinti, ar ji nėra suklastota, taip pat ar nesuklastotas atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ direktoriaus E. K. parašas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nepaskyrus byloje ekspertizės, byloje esantys įrodymai patvirtina jos sudarymą.
70. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė byloje teismui kartu su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo pateikė jungtinės veiklos sutarties kopiją, kurios tikėtiną autentiškumą patvirtina tiek vizualinė jos apžiūra, tiek kiti byloje esantys įrodymai.
71. Pirma, jungtinės veiklos sutartis yra antspauduota UAB „Ukmergės statyba“ antspaudu. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro L. K. 2016 m. sausio 20 d. nutarime nurodyta, jog UAB „Ukmergės statyba“ direktorius nurodė, jog įmonės antspaudo niekada nebuvo pametęs ar praradęs (t. 5, b. l. 131)
72. Antra, atsakovė UAB „Gora“ su pasiūlymu viešajam pirkimui per CVP IS pateikė ne tik jungtinės veiklos sutartį, bet ir dokumentus, kuriais atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ kaip jungtinės veiklos su UAB „Gora“ partnerė, savo pajėgumais užtikrino jungtinės veiklos sutarties partnerių atitikimą ieškovės organizuoto konkurso kvalifikaciniam reikalavimui dėl vidutinės metinės svarbiausių gyvenamųjų ir/ar negyvenamųjų pastatų naujos statybos/rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbų apimties, ne mažesnės kaip 1 milijonas litų ir pateikė sąrašą apie UAB „Ukmergės statyba“ per pastaruosius 5 metus atliktus svarbiausius gyvenamųjų ir/ar negyvenamųjų pastatų naujos statybos/rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbus kartu su užsakovų pažymomis (t. 4, b. l. 87-96) apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai.
73. Trečia, iš 2015 m. spalio 29 d. susitikimo, vykusio Akmenės rajono savivaldybės administracijos patalpose ir kuriame dalyvavo ieškovės atstovai bei atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ vadovas bei juristė, stenogramos (4 t., b. l. 76-86) bei pirmosios instancijos teismui 2016 m. sausio 4 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikto garso įrašo (pažymėtina, kad dalyvavusieji susirinkime buvo įspėti apie atliekamą garso įrašą) matyti, kad UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. pripažino, kad sudarydamas jungtinės veiklos sutartį ir taip padėdamas UAB „Gora“ sudalyvauti ieškovės organizuotame konkurse padarė klaidą, pasakojo, kad sutiko atlikti 7 procentus darbų, jei reikės padės apdailos darbuose, o „įklimpo giliau“, į klausimą, ar buvo sudaręs daugiau jungtinės veiklos sutarčių su UAB „Gora“, atsakė, kad „daugiau sutarčių nebuvo“ (2015 m. spalio 29 d. susitikimo, įvykusio nuo 11 val., garso įrašas nuo 1 min. 38 sek. iki 2 min. 8 sek.). Taip pat atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. pasakojo, kad pas jį atėjo pažįstamas A. S. ir UAB „Gora“ atstovas I. J. Pažįstamas pasakęs, kad „reikia padėti sudalyvauti konkurse“, o atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. pasakė, kad jis ir padėjo (garso įrašas nuo 10 min. 51 sek. iki 11 min. 14 sek.) ir, kaip pats pasakė, su UAB „Gora“ sudarė „tik vieną jungtinės veiklos sutartį“, nes UAB „Gora“ „turėjo užtarėją Ukmergės rajono savivaldybėje“ (garso įrašas nuo 11 min. 15 sek. iki 11 min. 30 sek.). Pasak generalinio direktoriaus E. K., pastaruoju metu UAB „Gora“ atstovai su juo „nebebendrauja, tik juos suvedęs žmogus susitikus verkia“ (garso įrašas nuo 29 min. 28 sek. iki 30 min. 15 sek.) ir, kad jo (E. K.) „vienas parašas sugadino daug“ (garso įrašas nuo 33 min. 50 sek. iki 33 min. 58 sek.). Susitikime taip pat dalyvavusi atsakovo UAB „Ukmergės statyba“ juristė K. B. taip pat teigė, kad UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. pasitikėjo UAB „Gora“, kad jungtinės veiklos sutartį sudarė, nes „čia buvo viešųjų pirkimų sąlyga“, kad „direktorius pasitikėjo kažkaip“ ir kad „klaida buvo padaryta“ (garso įrašas nuo 12 min. 45 sek. iki 13 min. 50 sek.).
74. Ketvirta, kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus – savo rašytus 2014 m. spalio 1 d. Nr. 374  ir 2014 m. gruodžio 29 Nr. 501 raštus (t. 1, b. l. 89-90) jungtinės veiklos sutarties partnerei UAB „Gora“, kuriuose atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ remiasi jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, nurodo esantys „jungtinės veiklos partneriai“ ir derina su savo jungtinės veiklos partneriu UAB „Gora“ sutarties vykdymo klausimus.
75. Penkta, 2015 m. gegužės 5 d. prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-267-672/2015, teiktuose Akmenės rajono apylinkės teismui (t. 1, b. l. 27-28), atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nurodė: „2014 m. vasario 24 d. tarp UAB „Gora“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartis Nr. SS-89. Rangovas UAB „Gora“, pasirašydamas Sutartį, veikė 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partneriu UAB „Ukmergės statyba“. <...> UAB „Ukmergės statyba“, kaip Jungtinės veiklos partneris elgėsi sąžiningai, ko negalima pasakyti apie UAB „Gora“ <...>“. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantės UAB „Ukmergės statyba“ technikos direktorius, kuris tuo metu pavadavo apeliantės UAB „Ukmergės statyba“ direktorių E. K., pasirašė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo pagal ieškovės pareiškimą, nederinęs su E. K. ir nežinodamas situacijos dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tačiau sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad minėtuose prieštaravimuose išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą buvo žinoma ne tik direktoriui E. K., bet ir kitiems atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ darbuotojams. Pažymėtina ir tai, kad analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir kitame procesiniame dokumente – 2015 m. kovo 31 d. atsiliepime į ieškinį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 84-88), kurį pasirašė jau pats atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K.. Šiame teismui pateiktame procesiniame dokumente UAB „Ukmergės statyba“, be kita ko nurodė, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ generalinis direktorius E. K. ne kartą lankėsi Akmenės rajono savivaldybėje ir pagal rangos sutartį jungtinės veiklos sutarties partnerių statytame objekte, kad UAB „Gora“ vykdydama rangos sutartį veikė jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su atsakove UAB „Ukmergės statyba“, pagrindu ir jame papunkčiui išvardijo šalių jungtinės veiklos sutarties sąlygas dėl šios sutarties vykdymo.
76. Šešta, 2014 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 502 (t. 4, b. l. 75) adresuotame ieškovei, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ prašė pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su Sutarties vykdymu. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nurodė, kad „<...> Rangovas (UAB „Gora“), pasirašydamas Sutartį (rangos sutartį) veikė 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partneriu UAB „Ukmergės statyba“. Atsakovė, vadovaudamasi 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties 2.2 papunkčio nuostatomis (numatančiomis partnerių teisę susipažinti su dokumentais, gauti informaciją ir t. t.), prašė ieškovės pateikti atitinkamų dokumentų kopijas. Savo partnerystę pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Gora“ atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ ieškovei patvirtino ir 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. 34 (t. 2, b. l. 81), jame nurodydama: “<...> Rangovas (UAB „Gora“), pasirašydamas Sutartį veikė 2013 m. lapkričio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partneriu UAB „Ukmergės statyba“.
77. Septinta, Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro L. K. 2016 m. sausio 20 d. nutarimu konstatuota, jog UAB „Ukmergės statyba“ direktorius žinojo apie jungtinės veiklos sutartį ir pats ją pasirašė (t. 5, b. l. 131).
78. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ po ieškovės 2014 m. rugsėjo 29 rašto apie rangos sutarties pažeidimą gavimo nesikreipė dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia į teismą, priešieškinis byloje dėl ginčo jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktas tik 2016 m. sausio 4 d. Ieškovė, vadovaudamasi ginčo jungtinės veiklos sutartimi, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išieškoti delspinigius iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ išdavimo į Akmenės rajono apylinkės teismą kreipėsi 2015 m. sausio 27 d., tačiau atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nei savo 2015 m. vasario 5 d. prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, nei 2015 m. kovo 31 d. atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad nėra sudariusi ginčo jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu ieškovė jai reiškia reikalavimą. Teismas nustatė, kad ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ieškovė pateikė 2015 m. spalio 13 d., atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apie tai, jog nėra sudariusi ginčo jungtinės veiklos sutarties nurodė 2015 m. gruodžio 7 d. atsiliepime į ieškinį.
79. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Gora“ ne tik derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų, tarpusavyje pasikeitė visa reikalinga dokumentacija, bet sudarė jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina, jog atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Gora“ atstovai draudimo laidavimo raštus klastojo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie jungtinės veiklos sudarymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymą patvirtina byloje esančių duomenų visuma, o atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ nurodytos aplinkybės, kuriomis grįsti atsikirtimai (kad tik derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tačiau jos nesudarė), neįrodytos.
80. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pagrindo manyti, jog jungtinės veiklos sutartis suklastota, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į prokurorą dėl galimo jungtinės veiklos sutarties suklastojimo.

Dėl šalių valios sudaryti sutartį

81. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
82. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
83. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Gora“ 2013 m. lapkričio 25 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį. Nagrinėjamoje byloje nuginčijant jungtinės veiklos sutartį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, esminę reikšmę turi, ar atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ laisva valia sudarė ginčijamą sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog buvo pažeistas sutarties laisvės principas ar kad ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant šalių laisvą valią ją sudaryti. Taigi vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, ji yra teisėta. Atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Gora“ nepranešė apie laimėtą konkursą, sudarytą sutartį su savivaldybe, nesikreipė į ją dėl sutikimo, nepaneigia, jog atsakovės laisva valia sudarė ginčo sutartį. Dėl to atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio.

Dėl skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės

84. Įstatyme nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant skolininko civilinė atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „Ukmergės statyba“ įrodinėjo aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti ją nuo civilinės atsakomybės – 96 602,85 Eur nesugrąžinto pagal rangos sutartį išmokėto išankstinio mokėjimo ir 16 900,94 Eur delspinigių sumos mokėjimo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.259 straipsnio 1 dalis). Apeliantė UAB „Ukmergės statyba“ teigia, kad atsakovė UAB „Gora“, o ne ji, netinkamai vykdė sutartį, be to, ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, vilkino rangos sutarties nutraukimą, nepareikalavo iš UAB „Gora“ pateikti naują sutarties įvykdymo užtikrinimą, kas sąlygojo vis didesnių ieškovės nuostolių atsiradimą, – ir yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės – avanso grąžinimo ir netesybų sumokėjimo.
85. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad  šalys 2014 m. vasario 24 d. sudarė Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Respublikos g. 28, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav., kapitalinio remonto darbų sutartį Nr. SS-89 (t. 1, b. l. 8-23). Minėta sutartis buvo pasirašyta įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio finansavimo terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d. Rangos sutartis sudaryta siekiant suremontuoti socialinės paskirties įstaigą (Akmenės rajono socialinių paslaugų namus). Dėl to skubotas sutarties nutraukimas, naujų rangovų paieška galėjo pakenkti viešajam interesui – socialiai pažeidžiamiems asmenims naudotis suremontuotomis patalpomis. Atsižvelgiant į tai laikytini pagrįstais ieškovės atsiliepimo į atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinį skundą argumentai, kad ieškovė buvo suinteresuota, jog pasirinkti rangovai užbaigtų sudarytą Rangos sutartį ir taip senelių namų kapitalinis remontas būtų atliktas greičiau, negaištant laiko naujų pirkimo procedūrų vykdymui. Be to, sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; kt.). Dėl to nesutiktina su UAB „Ukmergės statyba“ argumentu, kad ieškovė rangos sutartį turėjo nutraukti jau 2014 m. rugsėjo mėnesį.
86. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nors 2014 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. ir buvo vėluojama atlikti rangos darbus, tačiau atsakovės UAB „Gora“ darbuotojai buvo objekte ir darbai buvo vykdomi (2014 m. rugsėjo 10 d. susirinkimo protokolas Nr. 5, 2014 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. S-754 (t. 4, b. l. 129-128, 70). Taip pat atsakovė UAB „Gora“ iškilus bet kokiems trukdžiams operatyviai teikė žodžiu ir raštu paaiškinimus, kuriuose nurodydavo, kad atlikti darbus vėluoja išimtinai dėl bendrovės tiekėjų kaltės (dėl tiekėjams kilusių problemų buvo nepristatomi įrengimai bei reikalingos detalės ir įranga) (UAB „Gora“ raštai t. 1., b. l. 47, 50).  Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė siekė, jog darbai objekte būtų kuo greičiau užbaigti, todėl reikalavo iš jungtinės veiklos sutarties partnerių imtis priemonių rangos sutarčiai įvykdyti (t. 1, b. l. 48, 50, 73-74). Tinkamai nevykdant rangos sutarties ieškovė, 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S-3010(6.10) įspėjusi apie rangos sutarties nutraukimą, kreipėsi į KU „Naftininkų investicijos“ dėl rangos sutarties atlikimo užtikrinimo išmokėjimo, o paaiškėjus apie KU „Naftininkų investicijos“, kuri buvo išdavusi garantiją, bankrotą, ieškovė 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-3041(6.10) (t. 4, b. l. 50-51) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kad ieškovė būtų įtraukta į KU „Naftininkų investicijos“ kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B-2-1256-123/2014 (t. 4, b. l. 52) ieškovės prašymas buvo patenkintas, tačiau į nagrinėjamą bylą nepateikta duomenų, kad ieškovei būtų pervestos lėšos pagal minėtą finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė vilkino rangos sutarties nutraukimą.
87. Apeliantė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad praėjus keliems mėnesiams po Garanto išdavimo (2014 m. kovo 3 d.) ją išdavusiai kredito unijai buvo iškelta bankroto byla (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis), o ieškovė nepareikalavo UAB „Gora“ pateikti naują sutarties įvykdymo užtikrinimą. Toks ieškovės elgesys, anot apeliantės UAB „Ukmergės statyba“, lėmė tai, kad buvo prarasta reali galimybė atgauti nemažą dalį ieškovei padarytų nuostolių. Kaip minėta, rangos sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 24 d. Iš 2014 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ minimu metu, 2014 m. gegužės mėn. ir dar kelis mėnesius po to, rangos sutartis buvo vykdoma tinkamai (t. 4, b. l. 130-131), todėl sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovei nebuvo pagrindo teikti garantiją išdavusiai kredito unijai reikalavimą dėl išmokos dėl netinkamai vykdomos rangos sutarties.
88. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės.

Dėl solidariosios atsakomybės

89. CK 6.975 straipsnio 3dalyje nustatyta, kad visi jungtinės veiklos partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio santykių specifikos ir jų atsakomybės, yra pabrėžęs, kad jungtinės veiklos sutarties tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-611/2015).
90. Jungtinės veiklos partnerių keitimasis informacija yra esminis jungtinės veiklos santykių aspektas, atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis yra grindžiama didžiausio pasitikėjimo principu ir kiekvienas iš partnerių prisiima solidariąją atsakomybę užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).
91. Kaip teigia apeliantė UAB „Ukmergės statyba“, UAB „Gora“ įsipareigojo atlikti 93 proc. rangos sutartyje numatytų darbų, o ji tik 7 proc., be to, byloje nėra duomenų, kad jos veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos netinkamam rangos sutarties vykdymui, todėl ji negali būti atsakinga už visą ieškovei padarytą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas ar ne kiekvienam iš skolininkų tenkančių prievolių vykdymas neturi teisinės reikšmės jų solidariajai atsakomybei prieš kreditorių. Tačiau tokia aplinkybė gali turėti įtakos vėlesniems jų tarpusavio santykiams (atsiskaitymams), pavyzdžiui, jei teismas kreditoriaus reikalavimu prievolės vykdymą priteistų tik iš vienos šalies, taip pat sprendžiant dėl kreditoriaus nuostolius atlyginusio jungtinės veiklos partnerio regreso teisės apimties (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
92. Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog abi atsakovės ieškovės organizuotame viešajame rangos darbų pirkime dalyvavo bendrai jungtinės sutarties pagrindu, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias bei pasiskirstydamos įnašais į bendrą veiklą. Teisė tvarkant reikalus veikti abiejų partnerių vardu buvo suteikta UAB „Gora“, tačiau pagal bendras prievoles, susijusias su jungtinės veiklos sutartimi, partneriai įsipareigojo atsakyti solidariai (jungtinės veiklos sutarties 3.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad solidarioji atsakomybė nustatyta jungtinės veiklos sutartyje, sprendžiant UAB „Ukmergės statyba“ atsakomybės prieš ieškovę klausimą, nėra teisiškai reikšmingi ir Lietuvos apeliaciniame teismui 2017 m. vasario 22 d. pateiktame atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ prašyme pridėti papildomus įrodymus nurodyti argumentai, jog yra priimtas BUAB „Gora“ bankroto administratorės pareiškimas dėl BUAB „Gora“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
93. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, kaip jungtinės veiklos su UAB „Gora“ partneris, ne tik įsipareigojo atlikti 7 proc. darbų, tačiau savo pajėgumais užtikrino jungtinės veiklos sutarties partnerių atitikimą ieškovės organizuoto konkurso kvalifikaciniam reikalavimui dėl vidutinės metinės svarbiausių gyvenamųjų ir/ar negyvenamųjų pastatų naujos statybos/rekonstrukcijos/ kapitalinio remonto darbų apimties, ne mažesnės kaip 1 milijonas litų ir pateikė sąrašą (t. 4, b. l. 67-69) apie UAB „Ukmergės statyba“ per pastaruosius 5 metus atliktus svarbiausius gyvenamųjų ir/ar negyvenamųjų pastatų naujos statybos rekonstrukcijos/ kapitalinio remonto darbus kartu su užsakovų pažymomis (t. 4, b. l. 87-96) apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai. Kadangi UAB „Gora“ vien tik savo pajėgumais galimybių atitikti minėtą viešajame pirkime nustatytą kvalifikacinį reikalavimą neturėjo, todėl be atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ dalyvavimo viešajame pirkime ir pateiktų dokumentų apie pajėgumus UAB „Gora“ nebūtų galėjusi dalyvauti ieškovės vykdytame konkurse. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad abi atsakovės veikė bendrai, atsakovių solidarioji atsakomybė prieš kreditorę nustatyta jungtinės veiklos sutartyje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ kartu su atsakove BUAB „Gora“ pieš ieškovę Akmenės rajono savivaldybę atsako solidariai.

Dėl įskaitymo teisėtumo

94. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovės 2014 m. gruodžio 16 d. atlikto įskaitymo teisėtumo.
95. Pažymėtina, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo kaip niekinio sandorio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis), teisiniam vertinimui nėra svarbu, kad jį atliekanti šalis nežinojo, jog jos atliekamas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai. Įskaitymas kaip niekinis sandoris yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Dėl to laikytini nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti jos atlikto įskaitymo negaliojančiu, nes ieškovė nebuvo informuota ir nieko nežinojo apie atsakovei UAB „Gora“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
96. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas BUAB „Gora“ bankroto byloje Nr. B2-1685-730/2014 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones; areštavo UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų  atlikti darbo užmokesčio mokėjimus  bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei sustabdė išieškojimą vykdymo procese. Nutartyje numatyta nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registrui. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės UAB „Gora“ turtas minėtos nutarties pagrindu nebuvo areštuotas, tačiau iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nutartis išsiųsta Turto arešto akto registrui, turto areštas įregistruotas 2014 m. lapkričio 5 d., o išregistruotas 2015 m. kovo 30 d. Taigi ieškovė atliko įskaitymą galiojant turto areštui.
97. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą buvo nutarta sustabdyti UAB „Gora“ turto bei pinigų išieškojimą iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuoti UAB „Gora“ turtą ir lėšas, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Gora“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovei UAB „Gora“ leista šia nutartimi vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, tačiau atliktas priešpriešinių prievolių įskaitymas nėra laikomas ar prilyginamas komercinei–ūkinei veiklai.
98. Ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įskaitymo pripažinti negaliojančiu dėl to, jog atsakovė BUAB „Gora“ priešieškinyje nesirėmė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi, atmestini.
99. Pažymėtina, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; kt.).
100. Kadangi ginčo įskaitymas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tai yra, viso turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre, esant  paskelbtai informacijai apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gora“, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą atliko esant įstatymo nustatytam draudimui jį atlikti (kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitymą pripažino negaliojančiu CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
101. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė Akmenės rajono savivaldybė realizavo savo teisę būti išklausytai procese, t. y. kreipėsi su apeliaciniu skundu, nurodė argumentus dėl jos atlikto įskaitymo ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas rungimosi principas. Vien todėl, kad atsakovė priešieškinyje nenurodė minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, esant niekiniam sandoriui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria įskaitymas pripažintas negaliojančiu, neteisėta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

102. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.
103. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir surašymą neatlygintinos.
104. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ naudai priteistini 363 Eur atsiliepimo į ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
105. Atmetus atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl ieškovės 1 257,03 Eur patirtų atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl iš atsakovės UAB „Ukmergės  statyba“ ieškovės naudai priteistini 972,40 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.
106. Atlikus ieškovei ir atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priteistina 609,40 Eur (972,40 Eur – 363,00 Eur).
107. Atsakovė BUAB „Gora“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo ir surašymo išlaidų. Apeliacinius skundus atmetus, šios išlaidos iš ieškovės ir atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atsakovės BUAB „Gora“ naudai priteistinos lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės Akmenės rajono savivaldybės (j. a. k. 188719391) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ (j. a. k. 182827289) 609,40 Eur (šešis šimtus devynis eurus 40 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ (j. a. k. 300117273) naudai iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės (j. a. k. 188719391) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ (j. a. k. 300117273) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ (j. a. k. 182827289) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                  Konstantinas Gurinas

                                                                                      Danguolė Martinavičienė

    Antanas Rudzinskas