Civilinė byla Nr. 2A-1851-781/2014
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00974-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui Z. M. dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė I. M., kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo bei prašė priteisti iš atsakovo Z. M. jos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki ji baigs mokslus Švenčionių Z. Ž. gimnazijoje. Nurodė, kad ji yra atsakovo dukra. Jos tėvų santuoka yra nutraukta. Iš atsakovo Z. M. buvo priteistos lėšos jos išlaikymui, kurių atsakovas nemokėjo. Dabar ji yra pilnametė. Tik pastaruoju metu iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Ji šiuo metu gyvena kartu su mama, kuri ja rūpinasi ir išlaiko iš gaunamo nedidelio darbo užmokesčio. Ji šiuo metu mokosi Švenčionių Z. Ž. gimnazijos 4-oje klasėje, neturi pajamų, neturi galimybių dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad ji šiais metais baigia gimnaziją, reikia papildomų lėšų mokymui, knygoms, drabužiams pirkti, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki Švenčionių Z. Ž. gimnazijos baigimo.
Atsakovas atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jo pajamos yra mažos.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš Z. M. I. M. išlaikymui nuo 2013 m. lapkričio 28 d. po 400 Lt kas mėnesį iki I. M. baigs mokytis Švenčionių Z. Ž. gimnazijoje; priteisė iš Z. M. 84 Lt žyminį mokestį ir 6, 30 Lt teismo turėtų pašto išlaidų bei 400 Lt turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui valstybės naudai. Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiai vykdyti. Nurodė, kad ieškovė gyvena kartu su motina, kuri ją išlaiko. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, kitų pajamų negauna. Todėl, teismo nuomone, byloje yra visos sąlygos, būtinos išlaikymui pilnamečiui vaikui priteisti, nes ieškovė, būdama pilnametė, tačiau mokydamasi gimnazijoje, neturi sąlygų dirbti ir save išlaikyti, todėl akivaizdu, kad ieškovei reikalinga materialinė parama. Nutraukus atsakovo ir ieškovės motinos santuoką, atsakovo tuo metu 4 nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su motina ir nors iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams, jis jo nemokėjo, pats pripažino, jog nedirbo, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to susidarė didelis išlaikymo įsiskolinimas, kuris, atsakovui pradėjus dirbti, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojamas. Todėl atsakovo motyvas, jog jis šiuo metu moka išlaikymą vaikui, nėra pagrįstas, nes yra išskaičiuojamas nemokėto išlaikymo įsiskolinimas už ankstesnius metus. Atsakovas šiuo metu dirba pas ūkininką R. S. ir gauna minimalų darbo užmokestį, pats pripažino, jog turi nekilnojamojo turto. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti vaiko, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teismas atsakovo motyvą, kad jis neturi galimybių teikti dukrai išlaikymo, vertino tik kaip jo siekį išvengti būtino išlaikymo mokėjimo vaikui, nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Teismas nurodė, kad aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1 000 Lt. Taigi, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas – 400 Lt, atsižvelgiantį į ieškovės amžių, turimas ir būtinas išlaidas, yra minimalus išlaikymo dydis, kuris skirtas tik minimaliems ir būtiniems poreikiams tenkinti.
Apeliaciniu skundu atsakovas Z. M. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį pakeisti – priteisti iš atsakovo po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki ieškovė baigs mokytis Švenčionių Z. Ž. gimnazijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2014 m. liepos 14 d. Nurodo, kad neturi galimybių teikti ieškovei materialinę paramą, tačiau suprasdamas, kad ieškovė mokosi, sutinka jai mokėti po 150 Lt per mėnesį. Švenčionyse susirasti geriau apmokamą darbą nėra galimybių.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Z. M. apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad ieškovės I. M. tėvas yra atsakovas Z. M.. Ieškovės tėvų santuoka yra nutraukta 2003 m. balandžio 11 d. Po santuokos nutraukimo ieškovė gyvena kartu su motina I. M. ir yra jos išlaikoma. Ieškovė šiuo metu yra pilnametė ir šiuo metu mokosi Švenčionių Z. Ž. gimnazijos 4 klasėje, t. y. siekia įgyti vidurinį išsilavinimą.
Ginčas tarp šalių kilo dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo iki jis mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2013 m. spalio 18 d. tapo pilnamete, tačiau dar mokosi Švenčionių Z. Ž. gimnazijoje (b. l. 5). Ieškovė gyvena kartu su motina, kuri jam gera valia teikia išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo visas paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui sąlygas, t. y. kad ieškovė sukakus pilnametystei mokėsi mokykloje ir nustatė atsakovo galimybę teikti išlaikymą pilnametei besimokančiai dukrai. Ginčo dėl to, kad ieškovei parama reikalinga, kol ji mokosi gimnazijoje, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimo sąlygų ir paramos reikalingumo, plačiau dėl jų nepasisako.
Ieškovas teigia, jog jos poreikiams patenkinti reikia apie 878 Lt (b. l. 9), todėl ji prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas ieškinį tenkino. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tokios paramos suteikti negali, nes to neleidžia jo turtinė padėtis. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi pajamų ar turto, nėra. Kadangi ji mokosi mokykloje, todėl ji, siekdama kuo geriau užbaigti vidurinę mokyklą, didžiąją dalį dienos praleidžia mokykloje, pamokų ruošai, todėl ji neturi objektyvios galimybės pati užsidirbti ir save išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovo tėvų turtinės padėties, atsižvelgė į gaunamas pajamas ir turimą turtą. Atsakovas šiuo metu dirba (b. l. 17), turi nekilnojamojo turto (b. l. 23), nuomojasi žemę (b. l. 27). Taigi, visos nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei yra reikalinga parama, teiktina CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, nustatė jos dydį, atsižvelgęs į ieškovės poreikius, bei tinkamai įvertino atsakovo realią turtinę padėtį bei galimybę teikti dukrai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, o dėl to iš esmės nepabloginama paramą teikiančio tėvo turtinė padėtis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteista atitinkamo dydžio parama, esant suinteresuoto asmens prašymui šiuo klausimu, gali būti pakeista, priimant naują sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė
Teisėjai Laima Gerasičkinienė
Dainius Rinkevičius