Pranešėja D. Burbulienė
Kopija
Teisėjas A. Martinavičius Civilinė
byla Nr. 2A-8-267/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir
pranešėjos Danutės Burbulienės,
kolegijos teisėjų: Laisvės
Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,
sekretoriaujant Irenai
Dominauskienei,
dalyvaujant
ieškovo UAB „Šiaulių tauro energetika“ atstovei advokatei Jolantai
Grigaliūnienei,
atsakovo
Kajetono Jūrėno architektūros ir dizaino studijos savininkui Kajetonui Jurėnui
ir atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro
energetika“ atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje
byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro energetika“
ieškinį atsakovui Kajetono Jūrėno architektūros ir dizaino studijai dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo, netesybų ir nuostolių priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Šiaulių tauro energetika“ kreipėsi į teismą
ieškiniu
prašydamas priteisti iš atsakovo Kajetono Jūrėno architektūros ir dizaino
studijos 85000 Lt skolos, 12885,60 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines
palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško
įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad
2006-11-29 atsakovas ir ieškovas sudarė projektinės dokumentacijos parengimo
sutartį Nr. 06-22, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti (duomenys
neskelbtini) esančio 3000 m2 bendro ploto daugiabučio gyvenamojo
namo su komercinėmis patalpomis techninį projektą. Pagal šią sutartį atsakovas
privalėjo nedelsiant pradėti darbus ir įsipareigojo iki 2007-04-11
dokumentaciją suderinti Nuolatinėje statybų komisijoje. Ši sutartis
kvalifikuotina kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovui buvo pervesti pinigai,
viso 85000 Lt, ir atsakovas turėjo pradėti vykdyti sutartyje numatytus darbus. Laikydamas, kad nei
nustatytu terminu, nei vėliau savo sutartinių įsipareigojimų atsakovas
neįvykdė, ieškovas 2007-12-04 išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė,
kad sutartį su K. Jurėno architektūros ir dizaino studija nutraukia CK 6.658
str. 2 d. pagrindu. Ta pačia pretenzija ieškovas pareikalavo grąžinti ieškovo
atsakovui sumokėtus 85000 Lt ir sutarties 4.4 p. nustatytus delspinigius -
netesybas, numatytas už termino praleidimą. Ieškovo manymu, kaltė dėl sutarties
nutraukimo tenka atsakovui, nes atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu.
Ieškovas teigė, kad atsakovas nereikalavo iš ieškovo pateikti jam techninę
užduotį, tokia užduotis pateikta nebuvo. Pažymėjo, kad kažkokie eskiziniai projektai buvo ieškovui parodyti, tačiau
derinami nebuvo. Nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai
aplaidžiai vykdė savo pareigas, be to, kadangi pats atsakovas ruošė sutartį, už
visas dviprasmybes, tinkamų terminų nebuvimą atsako atsakovas.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu
ieškovo ieškinį atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo UAB „Šiaulių
tauro energetika“ 3500 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovui Kajetono Jūrėno
architektūros ir dizaino studijai bei 6,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad
neginčijamai nustatyta, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai prievoliniai
santykiai, 2006-11-29 pasirašytos Projektinės dokumentacijos parengimo
sutarties Nr. 06-22, kuri vertintina kaip
projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis, pagrindu. Vertindamas
šią sutartį, teismas padarė išvadą, jog iš šios sutarties kylančios prievolės
yra sąlyginės, terminuotos, ir nevykdytinos, iki nėra tam tikros aplinkybės. Nurodė,
kad atsakovas Kajetono Jurėno architektūros
ir dizaino studija pagal sutartį privalėjo atlikti tam tikrus darbus, kurie
aiškiai išdėstyti į tam tikrus etapus. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad šių darbų
atlikimui buvo numatytos tam tikros ieškovo UAB
„Šiaulių tauro energetika“ pareigos. Todėl teismas pripažino, kad tarp
ieškovo pareigų įvykdymo, teikiant reikalingus dokumentus, ir atsakovo darbų
atlikimo yra aiškus priežastinis ryšys. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo UAB „Šiaulių tauro energetika“ argumentus,
kad jis savo pareigas yra įvykdęs tinkamai. Pažymėjo, kad byloje
neginčijamai nustatyta, jog atsakovui buvo pateikta sklypo topografinė nuotrauka, o atsakovas atliko sklypo inžinerinius
- geologinius tyrimus. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog šis
tyrimas atliktas pavėluotai, ir dėl to bet
kokiu atveju būtų pažeistas sutarties 1.2 p. numatytas terminas. Laikė, kad
pagrindinė šio termino praleidimo priežastis yra paties ieškovo UAB „Šiaulių
tauro energetika“ savo pareigų, numatytų sutartyje, nevykdymas. Nustatė,
kad dokumentai projektavimo sąvadui gauti
buvo teikiami ne vieną o tris kartus, o galutinis prašymas pateiktas tik
2007-05-11. Todėl teismas pripažino, kad nesant projektavimo sąlygų sąvado,
projektavimo darbai nėra galimi. Nors projektavimo sąlygų sąvadas gautas tik
2007-07-02, vis dėl to dar iki to buvo ruošiami eskiziniai projektai, su dalimi
iš jų ieškovas buvo supažindintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui,
kaip rangovui, nebuvo pateikta užduotis projektavimo darbams ir kokybiniai šių
darbų reikalavimai. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė tiek sutartyje, tiek įstatymu numatytą pareigą
perduoti atsakovui projektavimo užduotį bei kitus techniniams dokumentams
parengti būtinus duomenis, ir tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu vykdant
sutartį, atliekant darbus bei derinant parengtus
techninius dokumentus. Nurodė, kad šalys
susitarė dėl darbų kainos, todėl jos keisti negali. Sutartyje numatyta
ir darbų apmokėjimo tvarka, nustatant, jog dalis darbų kainos, viso 61950 Lt, apmokama per penkias darbo dienas nuo sutarties
pasirašymo, kita dalis, 61950 Lt - po eskizinių projektų suderinimo,
kita dalis, 111510 Lt, - po techninio projekto užbaigimo, ir paskutinė dalis,
12390 Lt - po objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Teismas pažymėjo, kad sutartyje
nenumatyta, kokia tvarka ir kaip turėjo būti derinami
eskiziniai projektai. Teismas, remdamasis šalių parodymais, pripažino, jog toks
derinimas buvo, ieškovui keičiant nuomonę dėl pačios pastato paskirties,
buvo ruošiami ir derinami kiti eskiziniai projektai. Todėl pripažino tinkamu
dalies darbų kainos sumokėjimu už eskizinių
projektų paruošimą ir atsakovui išmokėtus
pinigus laikė darbo apmokėjimu pagal suderintą darbų kainą suderintais
terminais. Esant nustatytam faktui, jog būtent ieškovas UAB „Šiaulių tauro
energetika“, kaip užsakovas, nepateikė laiku tiek dokumentų projektavimo sąlygų sąvadui gauti (prašymas
pateiktas tik 2007-05-11), tiek
užduoties projektavimo darbams, ir jų kokybinius reikalavimus (kurie iš
viso nebuvo pateikti), tuo neįvykdydamas sutarties, teismas patį ieškovą laikė
pažeidusiu prievolę, kaip dėl savo kaltės nevykdžiusiu pareigų kitai šaliai. Todėl
teismas padarė išvadą, kad ieškovas
neturėjo teisės nutraukti sutartį tiek pagal šios sutarties 3.2 p. 3 d.,
tiek pagal CK 6.658 str. 2 d. Dėl išdėstyto teismas konstatavo, kad negalima
reikalauti grąžinti to, kas buvo įvykdyta savanoriškai bei neklystant iki
įvykdymo termino pabaigos ir ieškinį dėl skolos, kaip sumokėtos darbų kainos,
priteisimo atmetė. Be to, teismas pažymėjo,
jog nutraukus sutartį, šiuo ieškiniu nebuvo reikalaujama pateikti atliktų darbų
rezultatus, tačiau buvo reikalaujama grąžinti pinigus, tinkamai sumokėtus už
darbą.
Apeliaciniu skundu ieškovo
UAB „Šiaulių tauro energetika“ atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo
panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Sutartyje, dėl kurios nevykdymo kilo
ginčas, pareiga pateikti užduotį buvo numatyta ieškovui, tačiau
sutarties 3.3, 3.4 p. numatė, jog atsakovas (rangovas) privalo bendradarbiauti
su užsakovu, reikalauti pateikti jam reikalingą darbui dokumentaciją, tačiau
atsakovas to nedarė. Todėl atsakovas neteisus tvirtindamas, kad dokumentus turi
teisę gauti tik užsakovas, t.y. ieškovas šioje byloje. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paruošti prašymą
išduoti projektavimo darbų sąvadą ir pateikti jį užsakovui buvo ieškovo
pareiga, sąžiningai aiškinant sutarties sąlygas, tikrąją šalių valią ir
tikruosius šalių ketinimus turi būti konstatuota, kad projektavimo darbų
sąvadas pagal sutarties 3.3 punktą turėjo būti paruoštas rangovo (atsakovo) ir
pateiktas užsakovui (ieškovui) pasirašyti; byloje esančiais dokumentais bei
šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad
faktiškai šis sutarties punkto vykdymas priklausė nuo rangovo
(atsakovo), o ieškovui buvo pateikiamas tik pasirašyti. Be to, atsakovas teismo
posėdžiuose pats patvirtino, kad sąvado projektus kompetentingai institucijai -
Šiaulių m. savivaldybei - pateikė jis. Todėl atsakovas yra kaltas ir privalo
atsakyti už tai, kad yra pažeisti projektavimo sąlygų sąvado išdavimo terminai:
atsakovas šio techninio dokumento laiku neparengė, kaip to reikalavo Sutarties
3.3 punktas, laiku šio techninio dokumento nesuderino su užsakovu (ieškovu) ir
kompetentinga institucija - Šiaulių m. savivaldybės administracijos
Architektūros ir urbanistikos skyriumi, dėl ko laiku nebuvo pradėti ir iš viso
nebuvo užbaigti darbai pagal Sutartį. Dėl išdėstyto, būtent atsakovas yra
kaltas dėl to, kad ieškovas buvo priverstas atsisakyti sutarties ir ją
nutraukti, o teismas sprendime konstatuodamas ieškovo kaltę dėl sutarties
nutraukimo, išėjo už šalių reikalavimų ribų ir nagrinėjo reikalavimą, kuris nei
vienos iš šalių nebuvo pareikštas.
2.
Sudarydamas projektavimo darbų sutartį, atsakovas numatė konkretų
terminą Sutarties 1.1 punkte numatytos projektinės dokumentacijos suderinimui
Nuolatinėje statybų komisijoje ir šiai sutartinei pareigai įvykdyti nenumatė
jokių išlygų (Sutarties 1.2 p.). Manytina, kad atsakovas, būdamas profesionalus
projektinės dokumentacijos parengimo sutarčių vykdytojas, privalėjo žinoti ir žinojo, kokia tvarka gali būti
keičiamos sutarties sąlygos. Sutartyje visiškai nebuvo numatyti
tarpiniai eskiziniai projektai, todėl teismo sprendimas apie jų pateikimą ir jų
privalomą apmokėjimą nepagrįstas; atsakovo pateikti byloje dokumentai niekuomet
nebuvo pateikti ieškovui, jis tų dokumentų niekuomet nematė, o atsakovo pateiktus
eskizus, esamos padėties matavimus atsakovas darė ne ieškovui, bet prieš tai
buvusiems namo savininkams. Ieškovas niekada nėra matęs šių atsakovo projektinių
dokumentų, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šie dokumentai buvo rodomi ieškovui, kad šie projektai buvo su
juo derinami, taigi preziumuojama, kad atsakovas pagal sutartį ieškovui
neatliko visiškai jokių darbų ir ieškovas neprivalo mokėti už tuos darbus,
kuriuos atsakovas atliko kitiems užsakovams.
3.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog sutartis yra nutraukta ir nei
viena iš šalių to neginčija. Ypatingas
dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad atsakovas ieškovo jam sumokėtus pinigus
gavo kaip sutartyje numatytą avansą, ką pripažįsta abi šalys, todėl
teismas sprendime nepagrįstai ginčija buvus avansinius mokėjimus. Sutartyje
nėra nurodyti jokie konkretūs darbai, už kuriuos atsakovui priklausytų mūsų
sumokėta suma, ir nustatyta tik bendra sutarties kaina, kurią ieškovas
privalėjo sumokėti lygiomis dalimis per keturis kartus. Gavęs avansą, atsakovas
neišrašė PVM sąskaitų - faktūrų už jokius atliktus darbus, nesurašė jokių darbų
atlikimo aktų, jų neužpajamavo. Atsakovas neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės
teisės į ieškovo sumokėtus avansu pinigus, nes nėra nei vieno iš CK 4.47 str.
nustatytų pagrindų nuosavybei atsirasti: avansinis mokėjimas nėra įgyjamas kaip
nuosavybė, tai yra išankstinis mokėjimas už būsimus darbus, todėl atsakovas
privalėjo įrodyti, kad jis jam pavestus darbus atliko, kokius konkrečiai darbus
atliko ir kokia jų vertė. Priešingu atveju atsakovas privalo avansą grąžinti.
Toks ir yra ieškovo reikalavimas. Be to, atsakovo
veiksmai įrodo, jog jokie darbai atlikti nebuvo, o už sklypo
inžinerinius - geologinius tyrimus šalys atskiros kainos nebuvo sutarę, todėl
atsakovas turi teisę tik į patirtas išlaidas ir sąnaudas už atliktus darbus.
4.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo bandoma nustatyti, ar atsakovui buvo
pateikta statinio projektavimo užduotis, jeigu taip - ar ji buvo pateikta
atskiru dokumentu, ar žodžiu, ar ji buvo inkorporuota kaip dalis kitų dokumentų
(t.y. į sutartį, sąvadą). Užsakymas yra
neatsiejamas rangos sutarties priedas, todėl užsakymas gali būti suformuluotas
jau sutarties sudarymo metu ir įtrauktas į ją. Įstatymas nereikalauja, kad
užduotis būtų atskiras dokumentas; teisės aktai tik numato užduočiai, kaip
dokumentui, keliamus reikalavimus (STR 1.05.06;2005 8.6). Iš užduočiai keliamų
reikalavimų akivaizdu, kad faktiškai visos užduoties sąlygos perkeltos į
sutartį. Techniniai užduoties priedai perkelti į sąvadą, todėl atsakovas pilnai
galėjo vykdyti sutartį, o tuo atveju, jeigu manė, jog jam trūksta dokumentų,
duomenų ar nurodymų - privalėjo kreiptis į ieškovą, pareikalaudamas tokių
dokumentų ar duomenų, kaip tai numato šalių sudarytos sutarties 3.4 punkte.
Atsakovas niekuomet nereikalavo jokių dokumentų, nes nenorėjo vykdyti sutarties
ir iš esmės jos nevykdė, atmestinai ir labai aplaidžiai, neatsakingai ir
nerūpestingai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ir iš to tapo akivaizdu bei
visiškai aišku, kad sutartis nustatytu terminu nebus įvykdyta. Todėl manytina,
kad ieškovas pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti sutarties pagal CK
6.658 str. 2 d.
5.
Prievolės įvykdymas pagal sutartį buvo užtikrintas netesybomis.
Sutarties 4.4 punktas numato, jog Sutarties šalių delspinigiai už sutartinių
įsipareigojimų nevykdymą (vėlavimą) sudaro 0,02 % kiekvienai pavėluotai dienai
nuo bendros projektavimo darbų kainos, nustatytos Sutarties 2.1 punkte.
Projektinės dokumentacijos parengimo kaina sudaro 210000 Lt + 18 % PVM (37800
Lt) = 247800 Lt. Atsakovas pavėlavo 260 dienų, todėl privalo sumokėti 12885,60
Lt (260 d. x 49,56 Lt) sutartinių delspinigių ieškovui.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Šiaulių tauro energetika“ atstovės advokatės
Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą atsakovas Kajetono Jūrėno
architektūros ir dizaino studija prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir
palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d.
sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad užduotį ir kitus pradinius
dokumentus užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu būdu ieškovas
savo pareigas bando perkelti atsakovui, tai yra visiškai nelogiška, nes
rangovas sau pasirengtų projektavimo užduotį bei sugalvotų už ieškovą, ką jis statys.
Be to, atsakovas niekaip negalėjo įtakoti projektavimo sąlygų sąvado išdavimo
terminų. Ieškovas dokumentus projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikė
pavėluotai, bei kelis kartus keitė, nes keitėsi užsakovo nuomonė dėl ketinamo
statyti pastato. 2007-04-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
architektūros ir urbanistikos skyriui ieškovas pateikė prašymą gauti
projektavimo sąlygų sąvadą visuomeninės paskirties pastatui, 2007-05-11 ieškovas
pakartotinai pakeitė nuomonę ir kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos architektūros ir urbanistikos skyrių prašydamas išduoti
projektavimo sąlygų sąvadą daugiabučiui gyvenamajam namui. Atsakovas įtakoti
ieškovo, kada pateikti prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, neturėjo
jokių galimybių, atsakovas, keičiantis ieškovo pageidavimams, tik padėjo
užpildyti prašymus, o pasirašinėjo juos statytojas (ieškovas), o tai kas
prašymą nunešė į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją neturi jokios
reikšmės, nes prašymas pasirašytas ieškovo tą pačią dieną buvo pateiktas.
2.
Ieškovas atsiuntė pretenziją dėl
sutarties nutraukimo, tačiau savo pretenzijoje nenurodė, nuo kada sutartis
nutraukiama, o šalių pasirašytoje sutartyje terminai kaip nutraukiama vienašališkai
sutartis nebuvo aptarti. Todėl ieškovas nesilaikė įstatymo reikalavimų,
pranešti prieš 30 d. apie sutarties nutraukimą.
3.
Apeliantas visiškai neteisus, kad neaiškumai, kylantys aiškinant šios
sutarties sąlygas, turi būti aiškinami ieškovo naudai, nes būtent atsakovo
pareiga numatyti, kaip konkrečiai bus vykdoma
sutartis. Sutartyje aiškiai įvardytos šalių teisės, pareigos, darbai, bei
terminai, todėl ieškovo išsakyta
nuomonė yra deklaratyvi, o ne pagrįsta įrodymais.
4.
Apelianto nevykdymas sutartyje
numatytų pareigų, sutrukdė atsakovui laiku atlikti projektavimo darbus, bei
pilnai įvykdyti sutartį. Atsakovas rengdamas eskizinius projektus nekartą buvo
susitikęs su ieškovu, todėl visiškai neteisinga teigti, kad atsakovas
nebendradarbiavo. Ieškovas neteisus
apeliaciniame skunde teigdamas, kad sutartyje nebuvo numatyti tarpiniai eskiziniai projektai. Sutarties 2.3.
punkte buvo aptarta, kad dalis užmokesčio sumokama per penkias dienas po
pagrindinių sprendinių (eskizinio projekto) suderinimo su užsakovu. Parengtas
eskizinis projektas nebuvo suderintas su ieškovu, nes užsakovo nebedomino,
ieškovas nebuvo suinteresuotas, kad projektas būtų parengtas, nebeteikė užduoties projektavimo darbams ir
kokybinių šių darbų reikalavimų, todėl parengti pastato techninį projektą
atsakovas negalėjo. Tai, kad apeliantas nebendradarbiavo matyti iš ieškovo
gautos vienintelės pretenzijos, kuria jis informuoja atsakovą apie sutarties
nutraukimą bei reikalauja gražinti sumokėtus
pinigus, tačiau net nereikalauja pagal sutartį atliktų darbų rezultato, tokiu
būdu patvirtinama aplinkybė, kad ieškovas, praradęs suinteresuotumą projektu, siekia tik susigrąžinti pinigus bei yra nusiteikęs
visiškai nemokėti už atliktą darbą.
5.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad
atsakovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ieškovo sumokėtus pinigus. Tačiau
pinigai atsakovui buvo pervesti pagal 2006-11-29 sutartį, t.y. atsakovo įgyti
pagal sandorį. Atsakovas atliko dalį darbų pagal sutartį, todėl už šiuos darbus
ieškovas privalo sumokėti.
6.
Apeliantas skunde teigia, kad projektavimo užduotis buvo inkorporuota
kaip dalis kitų dokumentų (į sutartį, sąvadą). Šie teiginiai nepatvirtinti
jokiais įrodymais, nes nei sutartyje, nei sąvade nėra pateikta paslaugų
apimties ir sumanyto statyti statinio pagrindinių funkcinių, architektūrinių,
techninių, kokybinių ekonominių bei kitų rodiklių ir reikalavimų, kuriais
būtina vadovautis rengiant Projektą. Pastebėtina, kad projektavimo sąlygų
sąvadą išdavė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri negali įtakoti ieškovo
apsisprendimo dėl statinio projektavimo užduoties rodiklių.
7.
Atsakovas pagal šalių sudarytą sutartį, nepadarė jokių pažeidimų, kurie
būtų įtakoję vienašališką sutarties nutraukimą. Be to, atlikti visus darbus
pagal šalių sudarytą rangos sutartį priklausė ieškovui. Todėl ieškovo
reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turi būti atmestas, nes yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo UAB „Šiaulių
tauro energetika“ atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė palaikė apeliacinį
skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais. Nurodė, jog projektinės
dokumentacijos parengimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, todėl avansu
sumokėti pinigai – 85000 Lt turi būti priteisti ieškovui. Taip pat prašė
priteisti sutartyje numatytus delspinigius – 12855,60 Lt ir 6 procentų metines
palūkanas nuo prašomos priteisti 97885,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovo Kajetono Jurėno architektūros ir dizaino
studijos savininkas Kajetonas Jurėnas ir įmonės atstovas advokatas Henrikas
Oseckis prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė,
jog sutartis neįvykdyta dėl ieškovo kaltės, nutraukta taip pat ieškovo
iniciatyva. Todėl pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas rangovas turi teisę gauti
atlygį už faktiškai atliktus darbus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas
nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas yra kilęs iš projektavimo ir tyrinėjimo
darbų rangos teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja LR CK XXXIII skyriaus
ketvirtojo skirsnio nuostatos (CK 6.700 str. – 6.704 str. ) ir, remiantis CK
6.644 str. 2 d., pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės (CK 6.644 str. –
6.671 str.).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:
2006-11-29 Projektinės dokumentacijos parengimo
sutartimi Nr. 06-22 šalys susitarė dėl 3000 m2 bendro ploto
daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini),
projektinės dokumentacijos parengimo. Sutarties 1.2 punkte buvo numatytas
sutarties įvykdymo terminas – iki 2007-04-11 suderinti Nuolatinėje statybų
komisijoje sutarties 1.1 punkte išvardintą dokumentaciją (tomas 1, b. l. 6 – 7).
Nustatytu terminu sutartis nebuvo įvykdyta, nes ieškovas (užsakovas UAB
„Šiaulių tauro energetika“) laiku nepateikė rangovui (Kajetono Jurėno
architektūros ir dizaino studijai) projektavimo sąlygų sąvado ir projektavimo
užduoties. Nesant paminėtų dokumentų rangovas (atsakovas) negalėjo pradėti
rengti statinio techninio projekto, tačiau jis parengė kelis projektinius
pasiūlymus (šeimyninio viešbučio pastato erdvinė kompiuterinė vizualizacija,
eskizinio projekto dalis) (priedas prie bylos Nr. 1, b. l. 54, 56).
2007-04-16 buvo pateiktas
prašymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą visuomeninės paskirties pastatui
statyti (tomas 1, b. l. 154), 2007-05-11 ankstesnis prašymas buvo atsiimtas ir
pateiktas naujas prašymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą daugiabučiam
gyvenamajam namui statyti (tomas 1, b. l. 167). 2007-07-02, pasibaigus
sutartyje nustatytam jos įvykdymo terminui, buvo išduotas projektavimo sąlygų
sąvadas, su kuriuo susipažino Kajetonas Jurėnas (tomas 1, b. l. 164-165), tačiau
2007-12-04 užsakovas – UAB „Šiaulių tauro energetika“, vienašališkai nutraukė
sutartį ir pareikalavo grąžinti pagal sutartį sumokėtus 85000 Lt, bei sutarties
4. 4. punkte numatytas netesybas – 11844,84 Lt (tomas 1 b. l. 14). 2007-10-03 pirkimo
– pardavimo sutartimi Nr. 11593 užsakovas (ieškovas) nekilnojamąjį turtą (žemės
sklypą ir nebaigtą statyti pastatą), adresu (duomenys neskelbtini), pardavė UAB
„Adevela“ (tomas 1, b. l. 66 -69), kuri 2008-03-15 perpardavė pastatą
„Laverta“ (tomas 1, b. l. 159 – 161) ir 2008-05-13 UAB „Laverta“ buvo išduotas
projektavimo sąlygų sąvadas Nr.07-S-273/1, kuriuo buvo pakeistas 2007 m.
išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 07-S-273 užsakovas (tomas 1, b. l. 155 –
158).
Kolegija, sutikdama su
apylinkės teismo sprendime išdėstytais argumentais, vertinant ginčo šalių
pateiktus įrodymus bei nustatant faktines sutarties vykdymo ir nutraukimo
aplinkybes, jų pakartotinai neanalizuoja, tik atkreipia dėmesį į tai, jog
apeliacinėje instancijoje buvo atlikta ginčo sutarties projektinės dokumentacijos
ekspertizė. Eksperto pateiktos išvados pagrindė pirmosios instancijos teismo nuostatą,
jog pagrindinė sutarties įvykdymo termino praleidimo priežastis – paties ieškovo,
UAB „Šiaulių tauro energetika“, neveikimas (pavėluotas prašymo projektavimo
sąlygoms gauti pateikimas ir pareigos pateikti užduoti projektavimo darbams
neįvykdymas), kuris lėmė, kad projektavimo darbų nebuvo įmanoma atlikti
sutartyje numatytu laiku (Priedas prie bylos Nr. 1, psl. 55 – 65). Todėl
apelianto argumentai, susiję su ginčo sutarties 1.1 punkto, 1.2 punkto, 3.1
punkto ir 3.3 punkto nuostatų aiškinimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl
sutarties nutraukimo pagrindo, 85000 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo atsakovui sutarties
vykdymo eigoje, išieškojimo po sutarties nutraukimo, bei sutartyje numatytų
delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Bylos medžiaga leidžia teismui
spręsti, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi jos nutraukimu ir tai
neprieštarauja CK 6.154 str. 1 d. ir 6.156 str. nuostatoms. Šalys pripažįsta
sutarties nutraukimo faktą.
Sutarties nutraukimas yra
sandoris (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal CK 1.64 straipsnio nuostatas sandorį
sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar
kitokia valios išreiškimo forma. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo
šalys išreiškė savo valią dėl sutarties nutraukimo raštu (ieškovas pretenzijoje
dėl sutarties nutraukimo, o atsakovas paaiškinime dėl pretenzijos), nutraukė
ginčo sutarties vykdymą, tačiau nesutarė dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir
pasekmių (tomas 1, b. l. 12, 14).
Įrodymų, kad sutartis buvo
nutraukta dėl vienos iš sutarties šalių kaltės (CK 6.217 str., 6.218 str.,
6.658 str. 2 d. nustatyta tvarka) teismui nebuvo pateikta. Pirmosios
instancijos teismas detaliai išanalizavo, kuri šalis pažeidė sutartines
prievoles. Teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo
sprendime išdėstytais argumentais, kurių pagrindu padaryta išvada, jog ieškovas
neturėjo teisės nutraukti sutartį nei pagal ginčo sutarties 3.2 p. 3 dalį, nei
pagal CK 6.658 str. 2 d. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia
ir byloje atliktos ekspertizės išvados, kuriose nurodyta, kad iki sutartyje
numatyto termino 2007-04-11 Užsakovas nebuvo įvykdęs sutartyje numatytų
pareigų, kad būtų galima pradėti statinio techninį projektą (priedas prie bylos
Nr. 1 psl. 62).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės yra
sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl jos neįvykdymo teisinių
pasekmių (CK 6.221 str. 2 d., 6.658 str., 6.661 str., 6.702 str., 6.704 str.).
Ginčo sumą – 85000 Lt, ieškovas UAB „Šiaulių tauro
energetika“ (užsakovas) sumokėjo atsakovui Kajetono Jurėno architektūros ir dizaino
studijai (rangovui) vykdydamas 2006-11-29 pasirašytą projektinės dokumentacijos
parengimo sutartį, kurios 2 dalyje šalys susitarė dėl sutarties kainos ir
atsiskaitymo terminų (tomas 1, b. l. 6 - 7). Sutartyje numatyta darbų kaina:
247800 Lt. Užsakovas pagal sutarties 2.2 punktą turėjo sumokėti rangovui 61950
Lt per penkias darbo dienas po sutarties pasirašymo. Šią prievolę ieškovas
įvykdė pavėlavęs: 2006-12-07 sumokėjo 20000 Lt, 2007-02-06 sumokėjo 20000 Lt, 2007-03-29
sumokėjo 15000 Lt, o 2007-05-14 sumokėjo 30000 Lt (tomas 1, b. l. 8 – 11). Užsakovas
rangovui iš viso sumokėjo 85000 Lt. Tai sudaro 34 procentus sutartos kainos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007-05-14 ieškovo atliktas 30000 Lt mokėjimas,
reglamentuotas sutarties 2.3 p., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
architektūros ir urbanistikos skyriaus teismui pateikti duomenys apie UAB
„Šiaulių tauro energetika“ 2007-04-16 pateikto prašymo dėl projektavimo sąlygų
išdavimo visuomeninės paskirties pastato statybai, atsiėmimas 2007-05-11 ir
naujo prašymo pateikimas 2007-05-11 išduoti projektavimo sąlygų sąvadą
daugiabučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), bei atsakovo
Kajetono Jurėno susipažinimas su 2007-07-02 išduotu projektavimo sąlygų sąvadu
Nr.07-S-273 (tomas 1, b. l. 154 – 157, tomas 2, b. l. 29) įrodo, ne tik tai,
kad sutarties sąlygos buvo keičiamos, o keli eskiziniai projektai sutarties
šalių buvo suderinti, bet ir tai, kad iki projektuojamo pastato perleidimo tarp
užsakovo ir rangovo nebuvo jokio ginčo dėl sutarties vykdymo. Užsakovas,
keisdamas projektinę užduotį, pats inicijavo sutarties termino pratęsimą, o
rangovas, vykdydamas projektinės užduoties pakeitimus, su tuo sutiko. Šios
faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad viso darbo atlikimo
galutinis terminas buvo pratęstas bendru šalių sutarimu. Todėl negalima sutikti
su apeliacinio skundo teiginiais, jog sutarties sąlygos nebuvo keičiamos.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė taip pat pripažino, jog sutarties
šalys tarėsi dėl projektavimo užduoties pakeitimo, tik įstatymo nustatyta
tvarka susitarimo neįformino (tomas 2, b. l. 43 – 47). Todėl apeliacinio skundo
argumentai dėl CK 6.192 str. 4 d. nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje
atmestini, vadovaujantis CK 6.183 str. 2 d., numatančią, jog viena sutarties
šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 str. 1 d. numatyta
išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios
elgesiu.
CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga
bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam
įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti
vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti
ar sumažinti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse akcentuojama,
kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati
nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies
bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyto savo prievolę
(Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E. M. v. UAB
„Mindija“, Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, Nr. 3K-7-3/2006;
2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v.
J. B. reklamos paslaugų įmonė, Nr. 3K-3-530/2007).
Apeliantas nurodo, kad
atsakovas niekuomet nereikalavo jokių dokumentų, nes nenorėjo vykdyti sutarties
ir iš esmės jos nevykdė, atmestinai ir labai aplaidžiai, neatsakingai ir
nerūpestingai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ir iš to tapo akivaizdu bei
visiškai aišku, kad sutartis nustatytu terminu nebus įvykdyta dėl atsakovo
kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien šis apelianto teiginys rodo
prieštaringumą ieškovo argumentuose, nes negalima sutarties iš esmės nevykdyti
ir kartu vykdyti aplaidžiai ir neatsakingai. Tuo tarpu atsakovas bylos
nagrinėjimo eigoje nuosekliai aiškino, jog nesutarimai su užsakovu prasidėjo
tada, kai užsakovas nusprendė parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys
neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo
duomenimis ieškovas UAB „Šiaulių tauro energetika“ nekilnojamąjį turtą (žemės
sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini)) pardavė 2007-10-03 (tomas
1, b. l. 67 – 69). Šis turtas buvo parduotas neinformavus atsakovo.
Atsižvelgusi į aukščiau nustatytas
faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pats
nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu. Todėl nėra pagrindo pripažinti
pagrįstais apelianto argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties
sąlygas ar pažeidė sutarties sąlygas, nes ieškovas pats nesilaikė CK 6.200 str.
2 d. numatyto šalių bendradarbiavimo, vykdant sutartį, principo.
Pagal CK 6.221 str. ir 6.658
str. 4 d. nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties
vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti už faktiškai atliktą
darbą, nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Ginčo
sutarties 4.3 punktas taip pat įpareigoja ginčo šalis, paaiškėjus, kad būtina
nutraukti projektavimo darbus, per penkias darbo dienas pasirašyti nutrauktų
darbų aktą, kuriame turi būti nurodyta darbų nutraukimo priežastis ir nustatyta
apmokama atliktų darbų apimtis.
Nagrinėjamu atveju byloje
nustatyta, kad rangovas iki sutarties nutraukimo atliko sklypo inžinierinius - geologinius
tyrimus, paruošė užsakovui jo pageidavimu kelis projektinius pasiūlymus (gyvenamojo
pastato su komercinėmis patalpomis, šeimyninio viešbučio). Tai patvirtina šalių
paaiškinimai, byloje atliktos teismo ekspertizės išvados, atsakovo pateikti ir
prie bylos prijungti dokumentai (tomas 1, b. l. 65, 70, 81 – 85, 107 – 122,
tomas 2, b. l. 19 – 23, 44 - 47, Priedas prie bylos Nr. 1).
Kiekvienas pagal sutartį
atliktas darbas turi savo vertę. Nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į tai,
kad buvo atliktas kūrybinis darbas. Todėl, kolegijos vertinimu, visiškai
nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad atsakovas turi teisę tik į patirtas
išlaidas ir sąnaudas už atliktus darbus. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja CK
1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, CK
6.658 str. 4 d. ir sutarties 4.3 punkto nuostatoms, nes įstatymų leidėjas CK 6.658
str. 4 d. numatė užsakovo pareigą apmokėti už šiuos darbus.
Įvertinus tai, kad užsakovas
UAB „Šiaulių tauro energetika“ pagal ginčo sutartį iki projektavimo sąlygų
sąvado gavimo sumokėjo ieškovui 85000 Lt ir tai sudaro 34 procentus sutartos
kainos, galima spręsti, jog sutarties 2.3 punkte numatyti mokėjimai buvo daromi
po eskizinio projekto suderinimo su atsakovu. Jokių šią sutartyje numatytą
apmokėjimo sąlygą paneigiančių aplinkybių ieškovas teismui nenurodė. Pažymėtina,
kad ekspertizės akte nurodyta, jog projektinių pasiūlymų (eskizinio projekto)
atlikimas buvo numatytas šalių pasirašytos sutarties 2.3 papunktyje (Priedas
prie bylos Nr. 1, b. l. 56). Tai taipogi savo ruožtu leidžia atmesti apelianto
teiginius dėl to, kad nesitarė dėl eskizinių projektų.
Teismui pateiktose teismo
eksperto Doc. dr. Sigito Mitkaus ekspertizės akte konstatuota, kad statinio
projekto (jo dalių), eskizinio projekto kainų valstybinio reguliavimo nėra.
Patikimų projektavimo darbų rinkos kainų tyrimų teismo ekspertui nėra žinoma.
Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, specialiąsias žinias ir profesinę patirtį
teismo ekspertas vertino, kad protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 30000
Lt kaina už nagrinėjamo projekto eskizinį projektą, pagal kurį galima būtų
suderinti pagrindinius sprendinius. Šis eksperto pateiktas vertinimas iš esmės
sutampa ir su rangovo, kuris įrodė teismui, jog paruošė tris eskizinius
projektus, vertinimu. Pinigai atsakovui buvo sumokėti sutarties pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos mokėjimus įvertino kaip
atlyginimą už pagal sutartį atliktą darbo dalį (CK 6.658 str. 4 d.). Tai
visiškai teisėtas pagrindas nuosavybei atsirasti (CK 4.47 str.). Todėl
apeliacinio skundo argumentai, susiję su avanso grąžinimu, atmestini kaip
teisiškai nepagrįsti.
Apeliantas nurodo, kad
pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas ieškovo kaltę dėl
sutarties nutraukimo, išėjo už šalių reikalavimų ribų ir nagrinėjo reikalavimą,
kuris nei vienos iš šalių nebuvo pareikštas.
Bendroji įrodinėjimo pareigos
taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi
(CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas sutarties nutraukimą
CK 6.658 str. 2 d. numatytu pagrindu, pasirinko vieną iš CPK numatytų atsakovo
teisių gynimo būdų - atsikirtimus į pareikštą ieškinį, o ne priešieškinį ir tai
neprieštarauja CPK nuostatoms. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo
argumentus, susijusius su byloje pareikštų reikalavimų peržengimu (CPK 265 str.
2 d.).
Atmetus ieškovo reikalavimus
dėl skolos priteisimo ir, nenustačius rangovo kaltės dėl sutarties nutraukimo,
negali būti tenkinami ieškovo reikalavimai dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.
Todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai
nepagrįsti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą,
pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo
sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos
bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro 3000 Lt (tomas 1, b. l. 153) ieškovo turėtų
atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 str.) ir 14,77 Lt (tomas
1, b. l. 152) valstybės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-13 sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB
„Šiaulių tauro energetika“ (įmonės kodas 144946220, buveinė Pramonė g. 15,
Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 3000 Lt (tris tūkstančius litų)
atstovavimo išlaidų atsakovui Kajetono Jurėno architektūros ir dizaino studijai
(įmonės kodas 144359746, buveinė P. Višinskio g. 24 – 1, Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys
neskelbtini)) bei 14,77 Lt (keturiolika litų 77 centus) valstybei bylinėjimosi
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegijos pirmininkė Danutė
Burbulienė
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė
Danutė Matiukienė
Kopija
tikra
Teisėja
D.
Burbulienė