VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Neo Finance“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. K. (toliau ir atsakovė) 7 218,67 Eur negrąžintą kreditą, 527,14 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 17 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 7 218,67 Eur - nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 896,16 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,40 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 11 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 7 218,67 Eur negrąžintą kreditą, 490,42 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, 6,40 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 715,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškovės reikalavimus atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K298570175 (toliau ir sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 7 326,28 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui; vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. lapkričio 10 d. Kadangi atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, ieškovė 2020 m. gegužė 13 d. vienašališkai nutraukė sutartį vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

4.       Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, pastarajai iš atsakovės priteisė 7 218,67 Eur negrąžinto kredito.

5.       Savo ruožtu, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, teismas ieškovės reikalavimą dėl 490,42 Eur mokėjimo palūkanų nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (už 187 dienas) tenkino, o reikalavimą dėl likusios 36,72 Eur palūkanų dalies atmetė, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po sutarties nutraukimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. gegužės 13 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimą dėl 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 693,82 Eur (((7 218,67 Eur + 490,42 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 937,21 Eur; šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 proc. nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovei netinkamai vykdant sutartį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarpininkavimo mokestis šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jis negali būti priteisiamas, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė. Tuo tarpu, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6,40 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 11 d., iki kreipimosi į teismą dienos, atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, šį reikalavimą teismas tenkino.

III.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje: 1) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 498,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gegužės 18 d.; 2) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. lapkričio 10 d.; 3) dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 896,16 Eur tarpininkavimo mokesčio; 4) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 417 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 6) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 7) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

8.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo grindė kasacinės instancijos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo praktiką. Paaiškina, kad ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus vos dvejoms dienoms nuo kasacinės instancijos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Teigia, kad per tokį trumpą laiko tarpą ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba išanalizuoti naujai sukurtą precedentą bei pateikti ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinus su naujuoju precedentu. Paaiškina, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Teigia, jog ieškovei nebuvo nustatytas ir terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7  218,67 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nurodant ieškovei priteisti 498,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 18 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 10 d.) bei 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9.       Paaiškina, kad pagal sutarties 1.8. punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina, ieškovės teigimu, apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Paaiškina, kad kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja įmonei už pradelstą laikotarpį. Pažymi, jog šis mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.11. punktais. Nurodo, jog sutarties 5.4. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o įmonė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Teigia, jog todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Paaiškina, jog, savo ruožtu, vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Teigia, jog kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Pažymi, kad tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Paaiškina, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be kita ko, ieškovė pažymi, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą, ieškovė atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją), skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda iš: (1) 4,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; (2) 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus (1) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 eurų. (2) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Paaiškina, kad standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai. Anot ieškovės, pastaroji atliko informavimo pareigą, kadangi atsakovė per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, kad ši galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jai priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Anot ieškovės, specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.punktas) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. punkte nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Teigia, jog specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 1 937,21 Eur, atskirai yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 1 440 Eur bei nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, kurio tvirta suma yra 497,21 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimas už akių, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 7 218,67 Eur negrąžintą kreditą, 490,42 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, 6,40 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 715,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitus ieškovės reikalavimus atmetė.

12.       Ieškovė apeliaciniame skunde šio pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot ieškovės, netinkamai situaciją vertino pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.  e3K-7-823/2020, sukurtą precedentą, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką; nepagrįstai sprendė, kad tarpininkavimo mokestis šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją ir vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi jis negali būti priteisiamas.

Dėl pelno palūkanų

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 490,42 Eur mokėjimo palūkanų nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (už 187 dienas), o reikalavimą dėl likusios 36,72 Eur palūkanų dalies atmetė, be kita ko, atmesdamas ir reikalavimą dėl 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis turi būti pakeista, priteisiant ieškovei iki sutarties nutraukimo dienos 498,04 Eur dydžio pelno palūkanas, taip pat 17 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 10 d.), bei 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija neturi pagrindo sutikti.

14.       Nagrinėjamu ginčo klausimu aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai, t. y. tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. <...> Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (Civilinio  kodekso 6.2, 6.221 straipsniai). Be to, išplėstinė kolegija išaiškino, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamas. Pažymėtina, jog išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovei pagal ginčo sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2020 m. gegužės 18 d.) nebegali būti skaičiuojamos.

16.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 13 d., tačiau remiantis byloje pateiktu 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pelno palūkanas turėjo priteisti ne už 187 dienas, t. y. iki 2020 m. gegužės 13 d., tačiau už 192 dienas (iki 2020 m. gegužės 18 d.) Savo ruožtu, apskaičiavus mokėtinas pelno palūkanas pagal ginčo sutartį už 192 dienas, pelno palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudaro iš viso 503,54 Eur. Tuo tarpu, apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo priteisti iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) tik 498,04 Eur pelno palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo aspektu peržengti apeliacinio skundo ribų, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo priteista ieškovės naudai 490,42 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, priteisiant ieškovės naudai 498,04 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo (iki 2020 m. gegužės 18 d.).

17.       Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, kadangi tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teismų praktika.

18.       Be to, teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliaciniame skunde ieškovės nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai situaciją vertino pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m.  gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtą precedentą, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo praktiką, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų išaiškinimų pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą patikslinti ieškinio reikalavimus, ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.

19.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal nusistovėjusią praktika? Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kuri? pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įgyvendinimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu jam suteikta? kompetencija?, paaiškina ir patikslina šios normos prasme? ir apimti?, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Remiantis tuo darytina išvada, kad taip išaiškintą norma? teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado ir kurie buvo nustatyti prieš priimant sprendimą dėl prašymo išaiškinti, jei, be to, įvykdytos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį dėl šios normos taikymo (1980 m. kovo 27 d. sprendimo Denkavit italiana Sri., 61/79, EU:C:1980:100, 16  punktas, 2000 m. vasario 10 d. sprendimo Deutsche Telekom, C‑50/96, EU:C:2000:72, 43 punktą; 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Gmina Wroc, C-276/14, EU:C:2015:635, 44 punktas). Pažymėtina, jog analogiškos principinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  e3K- 3- 279-690/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3109-340/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1067-232/2020, 2020  m.  liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; Brazdeikis, A. Teismo precedento galia: retrospektyvumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidinys „Dabarties  iššūkiai teismams, užtikrinant žmogaus teises“, 2018, p. 9-12), nurodant, jog teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo.

20.       Tokiu atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2020 m.  gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015  m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių pagrįstai vadovautasi pateiktu išaiškinimu, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Civilinio kodekso 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020  m.  gegužės  25  d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2  dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia ieškovė, neturi įtakos precedento sukūrimo, ieškinio pateikimo, sutarties sudarymo laikas bei iki šio precedento galiojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams, atsiradusiems iki sprendimo už akių priėmimo, išaiškintas normas turint taikyti taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.

21.       Be to, įvertinus tai, kad ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra pačios ieškovės pareiga, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, įskaitant reikalavimą priteisti 17 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. nesiūlydamas tikslinti ieškinio reikalavimų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr.  e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, bei neperkvalifikuodamas savo iniciatyva pareikštų ieškinio reikalavimų.

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, jog ieškovė apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo ieškovės naudai priteisti 17 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023  m.  lapkričio  10  d.), bei 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023  m.  lapkričio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. 

23.       Civilinio proceso kodekso 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai - priteisti 17 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei priteisti 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 218,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytini visiškai naujais reikalavimais, kuris nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų (ne)pagrįstumo neanalizuoja bei nevertina.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

25.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetė visa apimtimi.

26.       Ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

27.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1 vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2-1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur.

28.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu.

29.       Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 497,21 Eur.

30.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

31.       Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į  šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

32.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (sutarties bendrąsias, specialiąsias sąlygas), kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, o pateikta informacija buvo aiški, suprantama, išsami; visa tai buvo aptarta individualiai. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomą apeliaciniame skunde poziciją, jog su atsakove buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 497,21 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties 5.3.1., 5.3.2. vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1., 5.3.2. punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis).

34.       Taigi, darytina išvada, jog sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

35.       Išanalizavus ir įvertinus aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktų sąlygų, taip pat 1.29 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1  p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (Civilinio  kodekso  6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 8 dalis).

36.       Kartu pažymėtina tai, kad ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 497,21 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 8 dalis).

37.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo ginčo klausimu ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetė visiškai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas sprendimas už akių keistinas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 497,21 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38.       Kadangi skundžiamas sprendimas už akių keistinas, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio  proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 417 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškinį patenkinus iš dalies (85,20 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 355,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 243 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (26,52 proc.), ieškovės naudai priteistina 64,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K298570175 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90  proc.  nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 218,67 Eur negrąžintą kreditą, 498,04  palūkanas iki sutarties nutraukimo, 497,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,40 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 220,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020  m.  gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 355,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 64,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė

Laima Ribokaitė