Administracinė byla Nr. eAS-593-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01651-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. O. komercinės firmos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas, Muitinė) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 10000509850 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalį, kuria nutarta pradėti 649 879 Eur muito ir 160 381 Eur papildomo muito išieškojimą (toliau – ir Sprendimo Nr. 1 dalis); 2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 10000509935 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau Sprendimo Nr. 1 dalis ir Sprendimas Nr. 2 kartu – ir Sprendimai); 3) taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti išieškojimą pagal Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria nutarta pradėti 649 879 Eur muito ir 160 381 Eur papildomo muito išieškojimą bei stabdyti išieškojimą pagal Sprendimą Nr. 2.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ne tik bus sutrikdyta Įmonės veikla, tačiau vykdant ginčijamus Sprendimus, Įmonė bankrutuos. Realią finansinių sunkumų grėsmę patvirtina tai, kad pareiškėjui jau šiai dienai per visas Muitinės inicijuotas muito išieškojimo procedūras yra pritaikytas virš 2 mln. Eur nurašymas. Pareiškėjas paaiškino, kad Įmonė susiduria ir artimiausiu metu (laikinai nesustabdžius Sprendimų vykdymo) toliau susidurs su dideliais finansiniais sunkumais ir egzistuoja didelė tikimybė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas visiškai panaikins pareiškėjo galimybę vykdyti veiklą, sukels nepataisomus neigiamus padarinius įmonės ekonominėms galimybėms. Pareiškėjas nurodė, reikalavimo sumokėti mokestinę prievolę įvykdymas taps pareiškėjo nemokumo ir bankroto priežastimi. Pagal ginčijamus Sprendimus bus nurašomos visos sumos, įplaukiančios į pareiškėjo banko sąskaitą, o likęs turtas (automobiliai, žemės sklypai ir kt.) jau ir taip yra areštuotas atliekamame ikiteisminiame tyrime (siekiant užtikrinti civilinį ieškinį valstybei). Todėl, akivaizdu, kad pareiškėjas patirs neišvengiamų finansinių sunkumų, neturės lėšų ūkinei veiklai vykdyti, sumokėti mokesčius, atsiskaityti su kreditoriais. Tai neabejotinai lems naujus teisminius ginčus, papildomas išlaidas ir nuostolius. Anot pareiškėjo, esamoje situacijoje, reikalinga įvertinti kaip fakto pripažinimą aplinkybę, kad pradėjus 649 879 Eur dydžio muito, 160 381 Eur dydžio papildomo muito išieškojimą, pareiškėjas artimiausiu metu neturės jokių piniginių lėšų veiklai vystyti, mokėti atlyginimus darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius valstybei. Didelės turtinės žalos patirs ne tik pareiškėjas, bet ir darbuotojai, kreditoriai (įskaitant pačią valstybę), kiti juridiniai asmenys.

Pareiškėjo įsitikinimu, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, žinant, kad Įmonės vadovas, nesustabdžius Sprendimų vykdymo, neišvengiamai turės prievolę inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 str.). Todėl, dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla reali grėsmė ne tik pareiškėjo finansinei padėčiai, tačiau ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimų vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręstas jų teisėtumo klausimas šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Sprendimų nevykdymas. Anot pareiškėjo, kyla grėsmė dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos pareiškėjo Įmonei padarymui Klaipėdos teritorinei muitinei pradėjus priverstinio išieškojimo (vykdymo) procesą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo L. O. komercinės firmos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 111 straipsnis numato, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių faktinių pagrindų pripažinti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti pareiškėjui padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be kita ko, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje nurodyta, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

III.

Pareiškėjas L. O. komercinė firma atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, stabdyti išieškojimą.

Pareiškėjas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sutiko, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas (pirmoji sąlyga prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas), nes išskirtinai pasisakė tik dėl antrosios sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizikos – nebuvimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad muito išieškojimas ir reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nesukels neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjas nepritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs. Pareiškėjas teigia, kad pateikė ne vieną įrodymą ir ne vieną su įrodymais susijusį paaiškinimą. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pradėjo 810 260 Eur muito išieškojimą. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl muitų dydžio. Tokio dydžio muitų suma būtų reikšminga bet kuriam komercinę veiklą vykdančiam asmeniui. Be kita ko, jau šiai dienai per visas Muitinės inicijuotas muito išieškojimo procedūras yra pritaikytas beveik 4 mln. Eur nurašymas. Pareiškėjui jau yra daroma neatitaisoma žala nors nė vienas pareiškėjo skundas nėra išspręstas (dėl mokestinių nepriemokų pagrįstumo). Visų pareiškėjo skundų dėl naujai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo nagrinėjimas yra sustabdytas. Nepaisant to, kad pareiškėjo skundai nėra nagrinėjami, Muitinei tai nekliudo išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka.

Pareiškėjo vertinimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ne tik bus sutrikdyta pareiškėjo komercinė veikla, tačiau vykdant Klaipėdos teritorinės muitinės Sprendimus, pareiškėjas bankrutuos. Pareiškėjas jau susiduria ir artimiausiu metu (laikinai nesustabdžius Klaipėdos teritorinės muitinės Sprendimų) toliau susidurs su dideliais finansiniais sunkumais. Artimiausiu metu pareiškėjas neturės jokių piniginių lėšų veiklai vykdyti, mokėti atlyginimus 9 darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius valstybei. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjui tektų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą, jis galimai jau būtų praradęs patalpas, darbuotojus, bei klientų pasitikėjimą. 

Anot pareiškėjo, visas jo turtas yra areštuotas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 (siekiant užtikrinti civilinį ieškinį valstybei), dėl to muitų išieškojimas jau yra užtikrintas. Net ir tokiu atveju, jei pareiškėjo turtas nebūtų areštuotas, 810 260 Eur muito išieškojimas, kai dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo, lemtų tai, kad pareiškėjas turėtų išparduoti visą savo turtą ir tokiu būdu vis tiek tai lemtų pareiškėjo veiklai padarytą žalą ir pareiškėjo nemokumą (pareiškėjas turi viso apie 1,5 mln. Eur vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto). Dėl šių priežasčių, akivaizdu, kad pareiškėjas patirs neišvengiamų finansinių sunkumų, neturės lėšų ūkinei veiklai vykdyti, sumokėti mokesčius, atsiskaityti su kreditoriais. Tai neabejotinai lems naujus teisminius ginčus, papildomas išlaidas ir nuostolius. Išieškomos mokestinės nepriemokos dydis yra toks, kuris lemtų neatitaisomą žalą pareiškėjui, jei būtų išieškomas neišsprendus ginčo mokestinės nepriemokos pagrįstumo. Taigi egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino ir to, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepadarytų jokios žalos valstybei, neprieštarautų viešajam interesui. Teismas netinkamai įvertino ir tą faktą, jog visam be išimties pareiškėjo turtui (įskaitant sąskaitas) prokuroro nutarimu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Taigi, valstybės reikalavimas yra įgyvendintas baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tuo tarpu, reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Pareiškėjas akcentuoja, kad susiklosto paradoksali situacija, kai valstybė reikalauja užtikrinti antrą kartą tą patį reikalavimą, nors būtent užtikrindama reikalavimą pirmuoju atveju (laikinu nuosavybės teisės apribojimu visam pareiškėjo turtui) užkirto kelią bet kokiai galimybei pareiškėjui užtikrinti reikalavimą antrą kartą (pateikti garantiją pagal Europos Sąjungos muitinės kodeksą).

Atsakovas Muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra jokių faktinių pagrindų pripažinti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti pareiškėjui padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamus Sprendimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 10000509850 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalį, kuria nutarta pradėti 649 879 Eur muito ir 160 381 Eur papildomo muito išieškojimą ir panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 10000509935 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ bei taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti išieškojimą pagal Sprendimus. Savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas iš esmės grindė argumentais, kad susidurs su dideliais finansiniais sunkumais, kurie bus pareiškėjo nemokumo ir bankroto priežastimi. 

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės sutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

LVAT yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

LVAT praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-586-575/2018).

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad muito išieškojimas ir reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nesukels neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl muitų dydžio sumos (810 260 Eur), kuri yra reikšminga bet kuriam komercinę veiklą vykdančiam asmeniui. Artimiausiu metu netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas neturės jokių piniginių lėšų veiklai vykdyti, mokėti atlyginimus 9 darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius valstybei. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjui tektų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą, jis galimai jau būtų praradęs patalpas, darbuotojus bei klientų pasitikėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad visas jo turtas yra areštuotas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 (siekiant užtikrinti civilinį ieškinį valstybei), dėl to muitų išieškojimas jau yra užtikrintas, ir todėl reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Net ir tokiu atveju, jei pareiškėjo turtas nebūtų areštuotas, 810 260 Eur muito išieškojimas, kai dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo, lemtų tai, kad pareiškėjas turėtų išparduoti visą pareiškėjo turtą ir tokiu būdu vis tiek tai lemtų pareiškėjo veiklai padarytą žalą ir pareiškėjo nemokumą (pareiškėjas turi viso apie 1,5 mln. Eur vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto). Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepadarytų jokios žalos valstybei, neprieštarautų viešajam interesui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pažymi, kad nors ginčijamais Sprendimais nuspręsta išieškoti pakankamai didelę sumą (810 260 Eur), tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas Įstatymo 87 ir 111 straipsniai numato nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo mechanizmą. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamiems Sprendimams, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip minėta, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti įrodymai nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos (pateikti išrašai iš banko). Minėti įrodymai nepatvirtina bendros Įmonės finansinės padėties ir taikytų apribojimų įtakos jai, negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius, atsiskaityti su kreditoriais. Taigi pareiškėjas nepateikė objektyvių faktinių duomenų (įrodymų) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų (pavyzdžiui, duomenų apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie įmonės finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes pareiškėjui. Todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas neįrodė, kad nesustabdymas išieškojimo pagal ginčijamus Sprendimus lems pareiškėjo įmonės bankrotą, neatsiskaitymą su darbuotojais, valstybe, kreditoriais ir pan.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus ir paaiškinimus (kitus sprendimus apie papildomus Klaipėdos teritorinės muitinės taikytus apribojimus, duomenis apie Įmonės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, duomenis apie nuskaitymus ir įskaitymus 2023 m. rugpjūčio 28 d.), kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti procesinio pobūdžio klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui, tokių priežasčių nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų įrodymų papildomai nepasisako.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad valstybės reikalavimas yra įgyvendintas baudžiamojo poveikio priemonėmis ikiteisminiame tyrime, todėl Sprendimais taikomos priemonės yra perteklinės. Be to, susiklosto paradoksali situacija, kai valstybė reikalauja užtikrinti antrą kartą tą patį reikalavimą, nors būtent užtikrindama reikalavimą pirmuoju atveju (laikinu nuosavybės teisės apribojimu visam pareiškėjo turtui) užkirto kelią bet kokiai galimybei pareiškėjui užtikrinti reikalavimą antrą kartą (pateikti garantiją pagal Europos Sąjungos muitinės kodeksą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šiais argumentais iš esmės kvestionuoja Sprendimų pagrįstumą, tačiau pažymėtina, kad tai yra iš esmės ne šios bylos, o bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad visų pareiškėjo skundų dėl naujai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo nagrinėjimas yra sustabdytas, tačiau pareiškėjas šių savo argumentų plačiau nedetalizuoja bei nepagrindžia įrodymais, todėl teisėjų kolegija juos laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Neaišku, nei dėl kokios mokestinės nepriemokos teisminis ginčo nagrinėjimas yra sustabdytas, nei kokiu pagrindu teisminis ginčo nagrinėjimas yra sustabdytas ir kokią įtaką toks sustabdymas turi klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė