Civilinė byla Nr. 3K-3-403/2009 Procesinio
sprendimo kategorija 129.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. V. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo
antstolio R. V. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo
– K. Š.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų,
reglamentuojančių vykdymo išlaidų išieškojimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš
skolininko K. Š. 417,56 Lt vykdymo išlaidų pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. spalio 2 d. priėmė
vykdyti Kauno rajono policijos komisariato 2003 m. liepos 9 d. nutarimą dėl
skolos išieškojimo iš K. Š. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdymo
proceso metu nustatęs, kad skola sumokėta, pareiškėjas nusiuntė skolininkui
raštišką siūlymą, kuriame nurodė vykdymo išlaidų dydį ir pasiūlė skolininkui
per nustatytą terminą pervesti nurodytą sumą į pareiškėjo depozitinę sąskaitą.
Skolininkas K. Š. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas gavo 2008 m. balandžio 7
d., o 2008 m. balandžio 8 d. atvyko pas pareiškėją ir pareiškė, kad siūlyme
nurodytos vykdymo išlaidų sumos nemokės.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas
2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino.
Teismas nurodė, kad CPK 604
straipsnyje nustatyta antstoliui pareiga procesinius dokumentus siųsti
registruotu laišku. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas
šį reikalavimą pažeidė, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo 2008
m. balandžio 3 d. raštiškas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui buvo
išsiųstas registruotu laišku, todėl pareiškėjo reikalavimas netenkintinas (CPK
593 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno
miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolio raštiškas
siūlymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra procesinis dokumentas, sukeliantis
teisines pasekmes. Tokį antstolio veiksmą skolininkas gali skųsti CPK XXXI
skyriuje nustatyta tvarka ir CPK 643 straipsnio 5 punkto pagrindu. Teisėjų
kolegija sprendė, kad raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo
antstolis privalo skolininkui siųsti registruotu laišku (CPK 604 straipsnis), o
šios tvarkos nesilaikymas laikytinas esminiu procesinės teisės normos
pažeidimu. Neišsiuntus raštiško siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, skolininkui
užkertamas kelias ginčyti šį siūlymą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 643
straipsnio 5 punktas). Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos
teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus
rašytinius įrodymus, teisingai taikydamas ir aiškindamas teisės normas,
reglamentuojančias vykdymo procesą, teismo išvados atitinka byloje nustatytas
faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiamos nutarties naikinti
ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjas, įvykdęs
CPK 604 straipsnio reikalavimus, gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu
išieškoti skolininko nesumokėtas vykdymo išlaidas, nes toks kreipimasis bus
reiškiamas kitu įstatyminiu pagrindu nei šioje byloje – informavus skolininką
nustatyta tvarka ir šiam atsisakius per įstatymo nustatytą terminą savo noru
sumokėti vykdymo išlaidas. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties
negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3
dalys).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai išaiškino CPK 604 straipsnio normas,
neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, netinkamai konstatavo raštiško
siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas gavimo faktą. Kasatoriaus nuomone, iš
vykdomosios bylos medžiagos (2008 m. balandžio 8 d. interesanto priėmimo akto)
matyti, kad skolininkas raštišką siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas gavo. Dėl
to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad,
neišsiuntus raštiško siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, skolininkui užkirstas
kelias ginčyti jį įstatymo nustatyta tvarka, yra nelogiškas. Be to, pasiūlymas
nėra skundžiamas (CPK 611 straipsnis), o skolininko nesutikimas dėl vykdymo
išlaidų ir jų dydžio yra nagrinėjami civilinėje byloje pagal antstolio
pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir skolininkas tokioje byloje gali
naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis: teikti prieštaravimus dėl vykdymo
išlaidų, apskųsti nutartį (CPK 593 straipsnis). Teismo aiškinimas, kad antstolis
negali įteikti dokumentų, skirtų skolininkui, asmeniškai, taip pat ir antstolių
kontoroje, o dokumentai gali būti siunčiami tik registruotu laišku,
prieštarauja procesinių dokumentų įteikimo institutui, pamatiniams
koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), materialinėje
teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5
straipsnio 4 dalis), procesinių dokumentų įteikimo institutui (CPK 122, 123,
127 straipsniai). Kasatoriaus nuomone, skolininko parašas skolininko priėmimo
akte, kuriame jis raštu patvirtino, jog neketina mokėti apskaičiuotų vykdymo
išlaidų ir yra nepatenkintas siunčiamais laiškais, t. y. siūlymais, teismo
turėjo būti prilygintas siūlymo skolininkui asmeniškai pasirašytinai įteikimu
(CPK 7, 122, 123, 127, 611 straipsniai).
2. Pirmosios
instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnio, 593 straipsnio, Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio reikalavimus.
Pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui buvo
pateiktas 2008 m. balandžio 15 d. ir, remiantis CPK 593 straipsniu, turėjo būti
išnagrinėtas per septynias dienas, tačiau teismo nutartis priimta tik 2008 m.
lapkričio 27 d. Kasatoriaus pareiškimas atmestas, remiantis tik vienu motyvu,
t. y. ta aplinkybe, jog nėra duomenų apie raštiško siūlymo sumokėti vykdymo
išlaidas išsiuntimą registruotu laišku. Apeliacinės instancijos teismo
nutartyje taip pat nurodomas tik šis argumentas.
3. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė pareiškėjo, kaip teismų ir kitų kompetentingų
institucijų bei pareigūnų sprendimų vykdytojo, teises bei teisėtų lūkesčių
principo įgyvendinimą; formuodamas ydingą praktiką, panaikina antstolio
motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus, sukelia neigiamą poveikį
sprendimų vykdymo veiksmingumui.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti. K. Š. nuomone, dėl
jo veiksmų pareiškėjas jokių vykdymo išlaidų neturėjo. Apie vykdymo išlaidų
dydį pareiškėjas nepranešė. Vykdymo išlaidų dydis nenurodytas ir kasaciniame
skunde. Kasatoriaus padaryti vykdymo proceso pažeidimai konstatuoti Kauno
miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartyje, kasatorius jų
neginčija. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai,
priimdami nutartis nagrinėjamoje byloje, neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Be to, apeliacinės
instancijos teismas išaiškino kasatoriui, kad, įvykdęs CPK 604 straipsnio
reikalavimus, jis vėl įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų
priteisimo.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK
normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese,
aiškinimo
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija,
kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos
priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas
išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir
teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais
teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai,
kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų
priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo
proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m.
gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir
kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Civilinio proceso santykiai
taip pat tvarkomi ir kooperacijos principo pagrindu, todėl visi vykdymo proceso
dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų
teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami
vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą.
Vykdymo procesas užbaigiamas vykdymo išlaidų išieškojimu. Jų išieškojimas reglamentuojamas
CPK VI dalies normų. Vadovaujantis CPK 610 straipsniu, įvykdžius
sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos
iš skolininko. Išieškodamas vykdymo išlaidas, antstolis nusiunčia skolininkui
raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą
tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 straipsnio 1 dalis).
Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas
apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės
teismą prašydamas tas sumas priteisti (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Kasacinio
teismo praktikoje dėl CPK 611 straipsnio taikymo išaiškinta, kad išieškodamas
vykdymo išlaidas antstolis privalo visų pirma informuoti skolininką apie
vykdymo išlaidų dydį ir suteikti jam terminą šioms išlaidoms apmokėti arba jų
dydžiui ginčyti; teisę kreiptis dėl vykdymo išlaidų priteisimo antstolis įgyja
tuo atveju, kai gavęs raštišką siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas skolininkas
pinigų nesumoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis D. K. v. antstolis A. Ch.,
bylos Nr. 3K-3-285/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J.
T. v. antstolis R. V., bylos Nr. 3K-3-36/2008). Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad sprendžiant dėl antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas
esminė aplinkybė yra ta, ar skolininkas gavo raštišką siūlymą dėl
vykdymo išlaidų sumokėjimo. Jeigu ši sąlyga įvykdyta, teismas turi nagrinėti
pareikšto prašymo pagrįstumą.
Nagrinėjamoje
byloje teismai, taikydami CPK 604 ir 611 straipsnių normas, nustatė, kad skolininkui
raštiškas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas buvo išsiųstas ne registruotu, o
paprastu paštu, ir vien dėl to laikė, kad skolininkas nebuvo tinkamai
informuotas apie siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, nenustatinėjo, ar
skolininkas antstolio siūlymą gavo ir nenagrinėjo pareikšto prašymo iš esmės. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad tokia teismų pozicija yra neteisinga.
Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo
vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), tai reiškia,
kad teisės normas teismas taiko ne statiškai, formaliai, o atsižvelgdamas į
individualios situacijos teisinių santykių ypatybes ir nustatyto teisinio
reglamentavimo tikslus.
CPK 604
straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų
įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku
vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi
įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso
660 straipsnyje numatytą atvejį. Procesinių dokumentų siuntimas registruotu
laišku yra papildoma garantija, kad asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas
apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis
į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti
informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Kartu pažymėtina, kad nėra
pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą
reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad
vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų
siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių
pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai
nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio pasiūlymą dėl vykdymo
išlaidų sumokėjimo įteiktą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks
įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo
suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Dėl to byloje, kurioje
sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, turi būti nustatinėjama,
ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu
jis tą informaciją gavo. Įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas apie
vykdymo išlaidas ir jų dydį yra informuotas, gali būti ne tik registruotas
laiškas, bet ir kiti leistini įrodymai, pvz., skolininko pareiškimai antstoliui
ar teismui ir pan.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu
skundu buvo pateikti įrodymai (pašto korespondencijos siuntų sąrašas,
interesanto priėmimo aktas), kuriuose, kasatoriaus teigimu, yra duomenų,
liudijančių apie tai, kad skolininkas apie jam apskaičiuotas vykdymo išlaidas
ir jų dydį buvo informuotas tinkamai. Formaliai taikydamas įstatymo nuostatas, apeliacinės
instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad skolininkui raštiškas
pasiūlymas sumokėti vykdymo išlaidas nebuvo įteiktas registruotu laišku, ir
nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė aptartas procesinės teisės
normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Dėl to skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš
naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kiti
kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami kaip neturintys esminės reikšmės
skundžiamos teismo nutarties teisėtumo vertinimui.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai
nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra
galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo
valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs
bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 1 d. pažyma
apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK
359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartį
panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Sigita
Rudėnaitė
Janina
Stripeikienė