Civilinė byla Nr. 2A-1675-653/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3, 121.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Irmos A. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei I. A. P., tretieji asmenys UAB „Snoro lizingas“, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, bei atsakovės I. A. P. priešieškinį ieškovui E. P., tretieji asmenys UAB „Ukmergės šiluma“, AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir kitų reikalavimų, ir
n u s t a t ė
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė nutraukti jo ir atsakovės .A. P. santuoką, sudarytą 1995 m. sausio 26 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 149, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių dukrų S. P. ir U. P. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove; po santuokos nutraukimo palikti pavardes “P.” ir “P.”. Ieškovas nurodė, kad susituokė 1995 m. sausio 26 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos biure. Santuokoje 1996 m. gegužės 25 d. gimė dukra S. P. ir 2005 m. sausio 30 d. gimė dukra U. P., kurios yra nepilnametės. Nuo 2008 m. birželio mėnesio jo šeimyniniai santykiai su atsakove pašlijo, kadangi ji įžeidinėjimais žemina jį dukterų, kitų artimųjų, svetimų žmonių akivaizdoje, vartoja fizinį smurtą. Pažymėjo, kad jau daugiau negu tris metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tarp jų nėra nei moralinės, nei materialinės paramos vienas kito atžvilgiu. Pasak ieškovo, santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą bei rūpinimąsi šeimos problemomis, kurios iškildavo kiekvieną akimirką. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė beveik tris metus nesilaiko LR CK 3.27 str. numatytų sutuoktinės pareigų, yra nelojali, rodo atvirą nepagarbą ir jį žemina, neremia moraliai, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas pažymėjo, kad prisideda prie savo nepilnamečių dukrų materialinių poreikių patenkinimo ir jų išlaikymo. 2006 m. sausio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymu iš jo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis kiekvienai po 200 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnametėms dukromis nėra, todėl bendravimo grafikas su vaikais nenustatomas. Abu su atsakove yra darbingo amžiaus ir dirbantys, todėl pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįsigijo.
Atsakovė I. A. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė:
1. Jos ir ieškovo sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovo E. P. kaltės;
2. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų S. P. ir U. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja;
3. Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. teismo įsakymu priteistą iš E. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. P. ir U. P. priteisiant nepilnamečiams vaikams iš E. P. išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant jai, I. A. P., disponuoti lėšomis uzufrukto teise;
4. Ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais nenustatyti, po santuokos nutraukimo įsipareigoja E. P. netrukdyti bendrauti su nepilnametėmis dukterimis S.ir U.;
5. Ukmergės rajono apylinkės teismo priteistus kreditoriams komunalinių mokesčių įsiskolinimus lygiomis dalimis privalėtų atlyginti E. P. ir E. A. P.:
5.1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-972-675/2010 priteistą UAB „Ukmergės butų ūkiui” - buto (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą - 1136,36 Lt skolos, 51,36 Lt delspinigių, 279,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
5.2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-24 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1858-675/2011 priteistą kreditoriui AB TEO LT - 2560,39 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir 100 Lt advokato išlaidų.
5. 3. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1272-675/2011 UAB “Miesto energija” už butą (duomenys neskelbtini)., priteistą 37,75 Lt skolos už karštą vandenį ir šilumos kiekį cirkuliacijai.
5.4. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-04-05 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.
L2-754-675/2011 kreditoriui UAB „Lietuvos dujos” priteistą už paslaugas (duomenys neskelbtini)., 430,56 Lt skolos, 5 procentų metinės palūkanų, 13 Lt žyminį mokestį.
5.5. Ukmergės rajono apylinkes teismo 201 1-01-13 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-310-759/2011 priteistą kreditoriui UAB „Miesto energija” už paslaugas suteiktas butui (duomenys neskelbtini)., 1081,80 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 837,36 Lt už karštą vandenį, 90,37 Lt, 5 procentų metines palūkanas.
5.6. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1780-879/2011 kreditoriui UAB „Ukmergės vandenys” priteistą už paslaugas butui (duomenys neskelbtini), 463,28 Lt skolos ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
5.7. UAB „Miesto energija” priteistą 3666,06 Lt, UAB „Miesto energija“ raštas 2012-01-11 Nr. 1-105.
6. Priteisti iš Linos A. P. ir E. P. lygiomis dalimis įsiskolinimą kreditoriams:
6.1. AB Lesto už elektros suvartojimą bute (duomenys neskelbtini). - 528,01 Lt;
6.2. AB Lesto už elektros sunaudojimą bute (duomenys neskelbtini). - 135,45 Lt;
6.3. AB „Lietuvos dujos” už dujų sunaudojimą bute (duomenys neskelbtini). – 274,75 Lt;
6.4. UAB „Ukmergės šiluma” - 1204,92 Lt;
6.5. Ukmergės rajono savivaldybei - 1248,00 Lt.
7. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti turėtą santuokinę pavardę - P.
8. Išlaikymo iš E. P. nereikalauja ir ateityje nereikalaus.
9. Gyvendami santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįsigijo.
10. Priteisti iš E. P. Valstybės naudai turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas.
11. Priteisti iš E. P. išmoką - 71 622 Lt už nepilnamečius vaikus: S. P., ir U. P., kuri buvo išmokėta E. P. Norvegijoje už 2008-2012 m. laikotarpį.
Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo E. P. kaltės. Susituokę gyveno Kauno m., kur nuomojosi butą. Nuo 2002 m. gyveno Ukmergės m., kur nuomojosi butus, kadangi nuosavo būsto niekada nebuvo įsigiję. Santykiai šeimoje nuo jos sudarymo nebuvo geri dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeimos poreikiais, vaikų išlaikymu, girtavo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovas E. P. nuolat keitė darbovietes dėl savo konfliktinio charakterio. Dėl E. P. naudojamo smurto jos atžvilgiu dažnai buvo kviečiama policija. Nuo 2007 m. gyveno Ukmergės rajono savivaldybės administracijos suteiktame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi materialinė padėtis buvo sunki, nebuvo darbo, nusprendė, kad E. P. vyks į Norvegiją dirbti, kai įsikurs, ji atvyks su vaikais pas jį į Norvegiją. Kad gautų didesnes išmokas už vaikus, nutarė, kad išmokas už vaikus E. P. susitvarkys Norvegijoje. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas E. P. išmokas už vaikus Norvegijoje gauna nuo 2006-06-01, tačiau vaikams skirtas išmokas, leido savo asmeniniams poreikiams. Pažymėjo, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2008 m. rudens siuntė šeimos poreikiams ir vaikų išlaikymui apie 1500 Lt per mėnesį, tačiau, kadangi ieškovas turėjo skolų, todėl didesnė dalis jo atsiųstų pinigų būdavo skirta skoloms padengti. Atsakovė nurodė, kad jos materialinė padėtis buvo ir šiuo metu yra labai sunki. Ji neturi darbo, yra registruota Ukmergės darbo biržoje nuo 2008 m. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. išmokų už vaikus negauna, kadangi ieškovas išmokas už vaikus gauna Norvegijoje. Atsakovė nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, jokių pajamų neturi. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras 2010 m. jai skyrė maisto produktų iš intervencinių atsargų kaip labiausiai nepasiturintiems asmenims. Ieškovas E. P. nuo 2010 m. liepos mėnesio jai perduodavo pinigų vaikų išlaikymui po 400 Lt iki 2011 m. birželio mėnesio. Kadangi neturėjo darbo, ieškovas nepervesdavo vaikams skirtų išmokų, nereguliariai teikė teismo priteistą išlaikymą vaikams, yra komunalinių mokesčių įsiskolinimai, priteisti Ukmergės rajono apylinkės teismo ir dar neapmokėti. Ieškovė nurodė, kad ji turi skolų AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Ukmergės šiluma“, Ukmergės rajono savivaldybei - 1248 Lt permokėta išmoka už vaikus. Pasak ieškovės pusę reikalingos įsiskolinimams padengti sumos privalėtų sumokėti ieškovas E. P.. Pažymėjo, kad nuo 2006-01-17 teismo įsakymo priėmimo padėtis pasikeitė. Vaikams augant jų poreikiai didėja. Ieškovė nurodė, kad ji viena išlaiko nepilnametes dukras, dalyvauja jų auklėjime. Nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos lėšos apie 1000 Lt, šias lėšas sudaro: 400 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, avalynei, 50 Lt higienos priemonėms, kultūriniams renginiams - 50 Lt, vaistams, papildams - 200 Lt, mokymo priemonėms - 100 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukterys S. ir U. pareiškė norą gyventi su atsakove. Dukterų išlaikymui E. P. privalėtų teikti išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie išmokas, gautas už vaikus Norvegijoje: 2008 m. - 49 805 kronų, 2009 m. - 78 347 kronų, 2011 m. - 23 280 kronų, 2012 m. - 5 820 kronų. Viso: 157 252 kronų, t.y. 71 622 Lt.
Trečiasis asmuo AB “Lesto” atsiliepime į priešieškinį (t. 2, b. l. 32-42) nurodė, kad abonentas ir vartotojas pagal Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo tiek adresu (duomenys neskelbtini)., tiek adresu (duomenys neskelbtini)., yra atsakovė I. A. P., tačiau ši skola susidarė naudojant elektros energiją namų ūkio poreikiams, todėl neprieštarauja, kad 708,56 Lt skola būtų padalinta.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas teismui pateikė pranešimą (t. 2, b.l. 79), kuriame nurodė, kad nei ieškovas E. P., nei atsakovė I. A. P. šiuo metu neturi galiojančių prievolių AB SEB bankui.
Išvada teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą (t. 1, b.l. 85, 86), kurioje nurodė, kad nusiskundimų dėl ieškovo ir atsakovės vaikų nepriežiūros skyriuje fiksuota nebuvo. Vaikų interesus geriausiai atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Nepilnamečių S. ir U. P. gyvenamąją vietą nustačius su motina, ieškovui išlieka pareiga teikti vaikams išlaikymą, kadangi įstatymai aiškiai numato, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra prioritetinė abiejų tėvų pareiga.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į priešieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui E. P. paliko pavardę – P., o atsakovei I. A. P. paliko pavardę – P.; nustatė nepilnamečių vaikų S. P. ir U. P. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; padidino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. teismo įsakymu priteistą 200 Lt dydžio išlaikymą ir priteisė iš E. P. po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė nepilnamečių motiną I.A. P.; pripažino, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi pagal atsakovės skolas pagal šiuos teismo sprendimus: 2011 m. sausio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-310-759/2011, kreditorius UAB “Miesto energija”, 2011 m. balandžio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-784-675/2011, kreditoriaus AB “Lietuvos dujos”, 2011 m. liepos 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1272-675/2011, kreditoriaus UAB “Miesto energija”, 2011 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1858-675/2011, kreditoriaus AB “TEO Lt”, 2010 m. rugpjūčio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-972-675/2010, kreditorius UAB “Ukmergės butų ūkis”, 2011 m. lapkričio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1780-879/2011, kreditoriaus UAB “Ukmergės vandenys”, 2010 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-638-675/2010, kreditoriaus UAB “Miesto energija”; pripažino, kad įsiskolinimai už buto (duomenys neskelbtini). ir buto (duomenys neskelbtini)m. šildymo paslaugas, gamtines dujas ir kitus komunalinius mokesčius kreditoriams UAB “Ukmergės šiluma” ir AB “Lietuvos dujos” po santuokos nutraukimo lieka šalių solidariomis prievolėmis iki visiško skolos apmokėjimo; nustatė, kad 708,56 Lt dydžio prievolė kreditoriui AB „Lesto“ po santuokos nutraukimo padalintina sutuoktiniams lygiomis dalimis, t.y. po 354,28 Lt, ir po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno daline prievole; nustatė, kad antstolės J. B. kontoroje pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdomas išieškojimas, likusi neišieškota 1378,72 Lt bauda ir 697 Lt dydžio vykdymo išlaidos, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovo E. P. prievole; nustatė, kad prievolė pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus reikalavimą grąžinti valstybės biudžetui 1248 Lt sumą, po santuokos nutraukimo lieka E. P. ir I.A. P. solidariąja prievole; atsakovės I. A. P. priešieškinio dalį dėl 71622 Lt priteisimo iš ieškovo E. P. atmetė; priteisė iš atsakovės I.A. P. 184 Lt žyminio mokesčio ieškovo E. P. naudai; priteisė iš ieškovo 298 Lt žyminio mokesčio, 54 Lt pašto išlaidų ir 1577 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes jie abu ilgą laiką konfliktavo, negerbė vienas kito, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Nustatant nepilnamečių S. P. ir U. P. tėvų turtinę padėtį, teismas vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad vaikai auga, įvertinęs vaikų poreikius, teikdamas pirmumą vaikų teisių ir interesų apsaugai, padarė išvadą, kad atsakovės prašoma padidinti išlaikymo suma iki 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iš ieškovo pusės yra ta suma, kuri leis patenkinti vaikų poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikams vystytis, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, vaikų sveikatos ir kt., išlaidas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kas prievolės kilusios iš sandorių, būtinų išlaikyti šalių šeimos namų ūkiui, po santuokos nutraukimo lieka šalių solidariomis prievolėmis. Teismas nenustatęs, kad ieškovas be atsakovės sutikimo naudojo tam tikrą išmokų už vaikus gautų Norvegijoje, sumą, atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dalyje dėl užsienyje gautų išmokų už vaikus priteisimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė I. A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovo E. P. kaltės; 2) pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. teismo įsakymu priteistą 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis sumą, kiekvienam vaikui, jį padidinant: priteisti iš E. P. išlaikymą nepilnametėms dukroms S. P. ir U. P., periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečių motiną I. A. P.; 3) pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis atsakingi pagal atsakovės skolas pagal šiuos teismo sprendimus: 2011 m. sausio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-310-759/2011, kreditorius UAB “Miesto energija”, 2011 m. balandžio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-784-675/2011, kreditoriaus AB “Lietuvos dujos”, 2011 m. liepos 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1272-675/2011, kreditoriaus UAB “Miesto energija”, 2011 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1858-675/2011, kreditoriaus AB “TEO Lt”, 2010 m. rugpjūčio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-972-675/2010, kreditorius UAB “Ukmergės butų ūkis”, 2011 m. lapkričio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1780-879/2011, kreditoriaus UAB “Ukmergės vandenys”, 2010 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-638-675/2010, kreditoriaus UAB “Miesto energija”; 4) pripažinti, kad įsiskolinimus už buto (duomenys neskelbtini). ir buto (duomenys neskelbtini)m. šildymo paslaugas, gamtines dujas ir kitus komunalinius mokesčius kreditoriams UAB „Ukmergės šiluma“ ir AB „Lietuvos dujos“ po santuokos nutraukimo atlygina I.A. P. ir E. P. lygiomis dalimis; 5) nustatyti, kad prievolė pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus reikalavimą grąžinti valstybės biudžetui 1 248 Lt sumą, po santuokos nutraukimo lieka E. P. prievole; 6) priteisti iš ieškovo 71 622 Lt išmokų už nepilnamečius vaikus S. P. ir U. P., kuri buvo išmokėta E. P. Norvegijoje už 2008-2012 laikotarpį; 7) priteisti iš ieškovo valstybės naudai turėtas advokato išlaidas. Apeliantė nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl santuokos nutraukimo, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat dėl išlaikymo nepilnamečiams padidinimo, kur numatytas padidinimas tiktai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo priešieškinio padavimo dienos, taip pat dėl turto ir turtinių prievolių padalinimo, dėl užsienyje gautų išmokų už vaikus ir dėl bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo AB LESTO atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog kadangi 2012 m. spalio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad prievolė kreditoriui AB LESTO po santuokos nutraukimo padalinta sutuoktiniams lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno daline prievole, o apeliantė apeliaciniame skunde neprašo pakeisti šio sprendimo, todėl pateiktam apeliaciniam skundui neprieštarauja. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų klausimų nuomonės nereiškė, nes tai nėra susiję su AB LESTO.
Ieškovas E. P. ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nebuvo aktyvus - neišreikalavo duomenų apie ieškovo materialinę padėtį, apie Norvegijoje gautas išmokas už vaikus, nepagrįstai nepratęsė atsakovei termino atsiliepimui į ieškinį pateikti. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenimis ieškovas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas ir išmokas (2 t. b.l. 45-57). Apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, leidžiančių pagrįstai abejoti dėl šių dokumentų įrodomosios vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Kita vertus, apeliantė neįrodė, kad, jai byloje naudojantis kvalifikuota teisine pagalba, ji neturėjo galimybės pati gauti įrodymų apie šeimai (arba vaikui) skirtas pašalpas. Taip pat pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės priešieškinį bei patikslintą priešieškinį (1 t. b.l. 112, 2 t. b.l. 58), dėl ko atsakovė turėjo galimybę pateiki visus nesutikimo su ieškiniu atsikirtimus.
Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Apeliantė nurodė, kad nuo 2011 balandžio mėn. gyvena su sugyventiniu. Pažymėtina ir tai, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo paduotas tik 2011 m. liepos mėn. (1 t. b.l.1), t.y. atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas galiojant santuokai ir net neprasidėjus santuokos nutraukimo teisminiam procesui. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę, liudytojų parodymus, patvirtinančius, jog šalių santykiai buvo problematiški nuo pat santuokos sudarymo momento, ko neneigė ir apeliantė apeliaciniame skunde, ir padarė teisingas išvadas, kad santuoka iširo ne tik dėl ieškovo, bet dėl abiejų sutuoktinų kaltės, nes jie abu ilgą laiką konfliktavo, nesistengė išsaugoti santuokos, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.61 str. 2 d.).
Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė skundžia teismo sprendimą padidinti vaikui priteistą išlaikymą toje dalyje, kad prašomas padidintas išlaikymas teismo buvo priteistas ne nuo priešieškinio pateikimo momento, bet nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. P. pradėjo dirbti Norvegijoje, dėl ko jo pajamos žymiai padidėjo, taip pat teismas laikė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai tai pat padidėjo, dėl ko tenkino atsakovės priešieškinį dalyje dėl priteisto išlaikymo padidinimo. Teismas sprendime nemotyvavo kodėl padidintą išlaikymą priteisė ne nuo priešiekinio pateikimo momento, kaip prašė atsakovė, bet nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kita vertus, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teisė į padidintą išlaikymą neatsirado nuo priešieškinio pareiškimo momento. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, vertinant visas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo vaikų interesų naudai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 str. 1 d., 3.200 str., 3.201 str. sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė priteisiamo padidinto išlaikymo pradžios momentą, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas.
Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos turtinės padėties, vaikų ir ieškovo gyvenamosios vietos, dėl ko, apeliantės teigimu, būtų apsunkinta ieškovės galimybė išieškoti priteistą skolą iš ieškovo, kaip solidaraus skolininko, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginčą dėl prievolės pobūdžio. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės prievolės dydžio kreditorių atžvilgiu, nes šis ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie yra privalomi, vykdytini ir negali būti peržiūrėti iš naujo šioje byloje. Kita vertus, atsakovė nenurodė ir neįrodė, kad įvykdė jos nurodytus teismo sprendimus, todėl šioje byloje ji neįgijo ir atgręžtinio reikalavimo ieškovui pagal CK 6.9 str., dėl ko teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl ieškovui tenkančios prievolės dalies. Dėl minėtų motyvų dalyje dėl turtinių prievolių padalijimo apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką, jog kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu, pavyzdžiui, kad solidarioji sutuoktinių prievolė jiems būtų tam tikromis dalimis padalijama arba kad pareiga įvykdyti prievolę tektų tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šioje byloje atsakovė nepaneigė prezumpcijos, kad santuokos metu sudaryti sandoriai su UAB „Ukmergės šiluma“, AB „Lietuvos dujos“ dėl komunalinių paslaugų teikimo į butą, buvo sudaryti šeimos poreikių tenkinimui, todėl, vertinant neįvykdytų prievolių pobūdį šių kreditorių atžvilgiu, teismas pagrįstai nepripažino sutuoktinių prievolės daline. Taip pat byloje nustatyta, kad 1248 Lt išmoka vaikams buvo išmokėta būtent atsakovei. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė, jog prie neteisėtos išmokos gavimo prisidėjo ir ieškovas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės gražinti valstybės biudžetui būtent jai neteisėtai išmokėtą išmoką. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).
Sprendžiant dėl užsienyje gautų išmokų šeimai, apeliantės argumentas, jog teismas, atmesdamas reikalavimą šioje dalyje, atsižvelgė tik į ieškovo paaiškinimus. Nustatydamas aplinkybę apie pinigų siuntimą, teismas taip pat įvertino atsakovės paaiškinimus, kurie šio fakto nepaneigė, taip pat liudytojų R. P. ir G. S. parodymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovė neneigė, jog vyko į Švediją, kur, jai nepavykus įsidarbinti, vyras jai siuntė pinigus ( 2 t. b.l. 116). Įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo naudojami išimtinai ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui, atsakovė nepateikė. Atsakovė priešieškinyje neneigė, kad žinojo apie Norvegijoje gaunamas išmokas, nes nurodė, jog šeima apsisprendė gauti ir naudotis Norvegijoje gaunamomis išmokomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, pripažindamas, kad pašalpa šeimai buvo naudota bendru sutarimu šalims gyvenant santuokoje bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad vertinant byloje esančią pažymą (2 t. b.l. 13), nėra pagrindo daryti išvadą, kad pašalpa buvo skirta tik vaikui, o ne šeimai. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie paramą šeimai, prasidėjus skyrybų procesui, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą; teismo posėdyje ieškovas aiškino, kad nuo 2011 m. birželio mėn. jis nepervedinėjo pinigų vaikų išlaikymui (2 t. b.l. 101), byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo minėto termino prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija turi pagrindą spręsti, jog nuo 2011 m. birželio mėn. gautas išmokas ieškovas nenaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jos visa gauta suma buvo naudojama bendru sutuoktinių sutarimu. Dėl išdėstyto teismo sprendimas dalyje dėl išmokų priteisimo nuo 2011 m. birželio mėn. keičiamas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2 t. b.l. 50, 53) nustatyta, kad nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. ieškovas gavo 19400 Norvegijos kronų, kas pagal esamą valiutos kursą atitinka 8730 Lt. Duomenų apie tai, kad ieškovas vėliau gavo išmokas byloje nėra, be to, tai nesusiję su atsakovės pareikšto reikalavimo apimtimi. Šios lėšos pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. iki santuokos nutraukimo laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl santuokos nutraukimo byloje turi būti padalintos. Atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su motina, dėl ko jai tenka didesnė šeimos išlaikymo išlaidų dalį, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2/3 turto dalį, t.y. 5820 Lt ieškovų gautų šeimai skirtų lėšų sumą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Iš dalies patenkintus apeliacinį skundą, iš ieškovo proporcingai patenkintai apeliacinio skundo
daliai valstybės naudai priteistina 300 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis, atstovaujant atsakovę apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 138, 139), bei 175 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
n u t a r ė
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo momento bei dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovės priešiekinio reikalavimas dėl 71622 Lt priteisimo iš ieškovo, ir šias teismo sprendimo dalis išdėstyti taip:
Padidinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. teismo įsakymu priteistą 200 Lt dydžio išlaikymą ir priteisti iš E. P. po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2012-01-19) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovės reikalavimą dėl išmokos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo E. P. atsakovės I.A. P. naudai 5820 Lt.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. P. 300 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atstovaujant atsakovę apeliacinės instancijos teisme, bei 175 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Jelena Šiškina
Tatjana Žukauskienė
Vytautas Zelianka