Civilinė byla Nr. e2-2194-1032/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00474-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. (L. Š.) ieškinį atsakovams N. K. ir J. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai priteisti 208,44 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovams apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai –procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsakovei J. K. pasirašytinai, kuri yra ir įstatyminė N. K. atstovė, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2018 m. birželio 9 d. 16.31 val. prie namo, esančio Tiltų 19, Klaipėda, atsakovas N. K. važiavo dviračiu šaligatviu, kai šalia įrengtas dviračių takas ir atsitrenkė į ieškovę ir ją sužalojo. Atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN15.-1087-526/2018 jam skirta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė nuobauda – 45 Eur piniginė bauda. Tokiais savo veiksmais atsakovas N. K. ieškovei taip pat padarė turtinę bei neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti, o tuo atveju jei jis neturi turto ar uždarbio atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo įstatyminė atstovė. Pagal ieškovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė dėl atsakovo N. K. padaryto administracinio nusižengimo patyrė 208,44 Eur turtinę žalą dėl vaistų įsigijimo bei 800 Eur neturtinę žalą dėl sutrikdytos sveikatos, kuri iki šiol yra pablogėjusi.
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu atsakovas N. K. buvo šešiolikos metų amžiaus. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nepilnamečio atsakovo N. K. mama J. K. neužtikrino tinkamos sūnaus priežiūros, todėl ji turi pareigą subsidiariai atsakyti už nepilnamečio sūnaus padarytą žalą ieškovei.
Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai) Pažymėtina, jog tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007).
Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.
Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad dėl atsakovo N. K. padaryto administracinio nusižengimo (neteisėtų veiksmų) patyrė 208,44 Eur turtinę žalą, kadangi turėjo vartoti vaistus. Teismas vertindamas ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, remiasi ieškovės pateiktais vaistų pirkimo čekiais, kurie nėra nuginčyti, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų išlaidų būtinumu ir realumu (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Atsakovams ieškovės ieškinys su priedais buvo įteiktas tinkamai, tačiau jie atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės dėl turtinės žalos dydžio bei jokių priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas įvertinęs byloje pateiktų rašytinių dokumentų ir juose nurodytų aplinkybių visumą, pripažįsta, jog egzistuoja įstatyme nustatytų sąlygų visuma civilinei atsakovų atsakomybei kilti, o ieškovė pagrįstai reikalauja 208,44 Eur su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų (vaistams). Pažymėtina, kad nors ieškovė prašo turtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau vadovaujantis CK 6.276 straipsnio nuostatomis, atsakovų atsakomybė yra subsidiari, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir 208,44 Eur turtinės žalos atlyginimo priteistini iš atsakovo N. K., o jam neturint turto ar uždarbio - subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės atsakovės J. K..
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2013).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam kūno sužalojimą, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo atlyginti turėtą neturtinę žalą dėl jai sukelto fizinio skausmo, sveikatos pablogėjimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo. Įsiteisėjusiu 2018 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN15.-1087-526/2018 pripažinta, jog atsakovas N. K. padarė administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl šiuo atveju turi būti atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.285 straipsnis), kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, emocinė depresija ir kt. Ieškovei turėtą neturtinę žalą dėl sutrikdytos sveikatos, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo turi atlyginti kalti asmenys. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
Teismo teisė yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, patirta žala turi būti atlyginama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina ieškovei iš atsakovo N. K., o jam neturint turto ar uždarbio – subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės atsakovės J. K. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Šioje byloje ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų, jai suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba. Pagal į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 166,82 Eur, todėl tenkinus ieškovės reikalavimus visiškai, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovų priteistinas 23 Eur žyminis mokestis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. K., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, - subsidiariai iš atsakovės J. K. 208,44 Eur (du šimtus aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. Š. (L. Š.).
Priteisti iš atsakovo N. K., o šiam neturint turto, ar uždarbio - subsidiariai iš atsakovės J. K. 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo iš atsakovo N. K., o šiam neturint turto, ar uždarbio - subsidiariai iš atsakovės J. K. 166,82 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 82 centų) išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rūta Zubrickaitė