Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-54-2007].doc
Bylos nr.: 3K-3-54/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                        Civilinė byla Nr. 3K-3-54/2007

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 96.4

                                                                                                                    „S“

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mauda“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovams UAB „Mauda“, A. P. ir UADB „Baltikums draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas Z. S., remdamasis CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.205, 6.251, 6.263, 6.264, 6.270, 6.284 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovų UAB „Mauda“, A. P. ir UADB „Baltikums draudimas“ 2453,02 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jis nurodė, kad eismo įvykio metu dėl atsakovo A. P. kaltės sugadinti jo sūnaus D. S. drabužiai ir transporto priemonė (motociklas YAMAHA). Sūnui konstatuotas sunkus galvos smegenų sukrėtimas, kairio smilkinkaulio ir pakauškaulio lūžimas, dėl to ieškovas turėjo išlaidų maistui, vaistams, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką.

            Ieškovas pareikštam reikalavimui užtikrinti teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Mauda“ turtui pareikšto reikalavimo sumai.

            Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Mauda“ pritaikė laikinosios apsaugos priemonę – 52 453,02 Lt turto areštą.

            2006 m. liepos 1 d. pateiktu atskiruoju skundu atsakovas, atstovaujamas advokatės L. Ramanauskaitės, prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl turto arešto atmesti.

 

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas vadovavosi CPK 57 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi. Byloje su atskiruoju skundu pateikta 2005 m. vasario 10 d. teisinių paslaugų sutartis, kuria atsakovas paveda advokatų profesinei bendrijai „Baublys ir partneriai“ atstovauti jam visuose teismuose. Teismas konstatavo, kad sutartyje duotų įgaliojimų terminas neapibrėžtas. CK 2.412 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Teismas motyvavo, kad atsakovo suteiktame įgaliojime (teisinių paslaugų sutartyje) advokatų profesinei bendrijai „Baublys ir partneriai“ terminas nėra nurodytas, todėl jis galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, t. y. iki 2006 m. vasario 10 d.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Mauda“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 17 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

1.      Advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu, todėl advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas.

2.      Advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga. Tokią išvadą suponuoja CK normos, reglamentuojančios sutarčių pabaigą. Šios normos sutarčių pasibaigimą sieja ne su imperatyviu kalendoriniu terminu, kaip įgaliojimo atveju, bet su (i) sutarties šalių valia: valia nustatyti teisinių paslaugų teikimo terminą (CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, bei valia sutartį nutraukti vienašališkai (CK 6.721 straipsnis); ir su (ii) tam tikrais įvykiais – kliento mirtimi, likvidavimu, paslaugų teikėjo mirtimi ar teisės teikti paslaugas netekimu (CK 6.723 straipsnis), sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 straipsnis, 2.80-2.91 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, kad sutartis yra nutraukta ar pasibaigusi, ir spręsdamas, kad atstovės įgaliojimai pasibaigė praėjus metams nuo sutarties sudarymo, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas ex officio nusprendė dėl dalies teisinių paslaugų sutarties negaliojimo.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

           

Šalių susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo reiškia pavedimo sutarties sudarymą CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.763 straipsnio prasme. Išorinį atstovavimą reglamentuojančios CPK ir Advokatūros įstatymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, jų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai). Tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas įgaliojimas (CK 6.756 straipsnis) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapačiais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju UAB „Mauda“ CPK 59 straipsnio prasme sudarė teisinių paslaugų sutartį su Advokatų profesine bendrija „Baublys ir Partneriai“, kuriai pavedė atstovauti UAB „Mauda“ civiliniame procese, įskaitant teisę vesti visas kliento bylas visuose teismuose, atstovauti klientui civiliniame procese su visomis teisėmis, įstatymo suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ar kitam proceso dalyviui, pasirašyti ir pareikšti teismui kliento vardu ieškinį ar priešieškinį, pripažinti ieškinį ir kitus veiksmus, išvardytus paslaugų sutarties įgalinimų priedo 1.1 – 1.18 punktuose (b. l. 24 -  36).           

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokatas klientą teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu, todėl advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga. Nurodytos teisinių paslaugų sutarties UAB „Mauda“ nenutraukė, taigi, kol galioja sutartis, galioja ir advokatų profesinės bendrijos advokatų teisė (ir pareiga) atlikti sutartyje nurodytus procesinius veiksmus bylų procese. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, kad ginčijama sutartis yra nutraukta ar pasibaigusi, ir spręsdamas, kad atstovo įgalinimai pasibaigė praėjus metams nuo sutarties sudarymo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinės instancijos nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turi aiškintis nurodytas aplinkybes ir tik tada daryti atitinkamas išvadas.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

            Ši kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Juozas Šerkšnas

 

                                                                                               

                                                                                                                        Aloyzas Marčiulionis

 

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys