Administracinė byla Nr. eAS-598-502/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02716-2020-3

        Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Versluva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Versluva“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Versluva“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti / pakeisti Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V4-167, kuriuo pareiškėjui skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ (toliau – ir ginčijamas Įsakymas) galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 128 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo, o pagal šio įstatymo 128 straipsnio 5 dalį asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos: taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjas jau išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo ir nebegali administruoti nemokumo procesus. Teismas vertino, kad skundžiamas Įsakymas yra įgyvendintas, jo stabdymas nebepasieks tikslų.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, kaip vienintelį motyvą nurodė tai, jog pareiškėjas jau išbrauktas iš nemokumo administratorių sąrašo ir nebegali administruoti nemokumo procesus. Pareiškėjas pažymi, kad toks pirmosios instancijos teismo motyvas yra nepagrįstas. Šią dieną pareiškėjas dar nėra bankroto bylas nagrinėjančių teismų iš konkrečių nemokumo procesų, o ginčijamo sprendimo galiojimo sustabdymas būtų efektyvi priemonė užtikrinant, kad skundo tenkinimo atveju, pareiškėjas nepatirs sunkių neigiamų pasekmių ir nuostolių. Vadovaujantis tokia logika, kad įgyvendinto sprendimo sustabdymas yra neįmanomas, reikštų, kad tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte (ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas) apskritai būtų neįgyvendinama ir negalėtų būti taikoma beveik jokiais atvejais, nes visi administraciniai aktai dažniausiai įsigalioja iškart. Toks ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto normos aiškinimas prieštarautų teisės į efektyvią asmens teisminę gynybą užtikrinimui. Tokiu atveju teismo vykdoma teisminė atsakovo priimto sprendimo kontrolė taptų deklaratyvi ir neefektyvi, nes po 6–12 mėnesių priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas jau nebegalėtų atkurti iki skundžiamo įsakymo galiojusios padėties.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjas nebeturėtų galimybės administruoti bankroto procesus, iš kurių administravimo būtų atstatydintas, patirtų kitų akivaizdžių nuostolių dėl negalėjimo vykdyti savo vienintelės (bankroto administravimo) veiklos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo. Minėto įstatymo 128 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos. Šiuo atveju, kaip nurodo atsakovas, ginčijamas Įsakymas priimtas 2020 m. liepos 31 d., o pareiškėjas išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo 2020 m. rugpjūčio 3 d.

Nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog šiuo metu dėl visų pareiškėjo administruojamų bankroto procedūrų yra paskelbtos naujos bankroto administratorių atrankos ir bankroto bylas nagrinėjantys teismai spręs klausimus dėl pareiškėjo atstatydinimo iš konkrečių bankroto administravimo procesų bei, kad šiuo metu teismai dar nėra priėmę sprendimų dėl pareiškėjo atstatydinimo iš bankroto procesų, tačiau šie klausimai bus sprendžiami artimiausiu metu, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 128 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo, o pagal šio įstatymo 128 straipsnio 5 dalį asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos: taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjas jau išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo ir nebegali administruoti nemokumo procesus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra įgyvendintas, jo stabdymas nebepasieks tikslų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriaus UAB ,,Versluva“ skyrimo“ nuspręsta nemokumo administratoriui UAB ,,Versluva“, kaip pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą ir išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo UAB ,,Versluva“ (eilės Nr. B-JA003).

Pareiškėjas teigia, kad šiuo metu teismas dar nėra priėmęs sprendimų dėl pareiškėjo atstatydinimo iš bankroto procesų, tačiau šie klausimai bus sprendžiami artimiausiu metu. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjas nurodo, kad nebetūrėtų galimybės administruoti bankroto procesus iš kurių administravimo būtų atstatydintas, patirtų akivaizdžių nuostolių dėl negalėjimo vykdyti savo vienintelės (bankroto administravimo) veiklos.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos išrašu, nurodo, kad yra paskelbta naujo bankroto administratoriaus atranka šešiose šiuo metu vykdomose bankroto procedūrose. Taigi, nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, kad nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjas prarastų galimybę toliau administruoti jam priskirtus bankroto procesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-248-687/2007).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą nutarties dalį panaikina ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo tenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Versluva“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Versluva“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo, panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Versluva“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės patenkinti ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai                 Artūras Drigotas

        Arūnas Sutkevičius

        Dalia Višinskienė