Administracinė byla Nr. eA-676-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00057-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 29.3; 57.3

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevieriškių plantacija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevieriškių plantacija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nevieriškių plantacija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (39.8)-R2-3261 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinį želdinių vertinimą UAB „Nevieriškių plantacija“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2.       Bendrovė paaiškino, kad 2021 m. spalio 19 d. Miškų tarnyba, vykdydama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymą, surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-03-11 (toliau – ir 2021 m. spalio 19 d. pažyma) UAB „Nevieriškių plantacija“ priklausančiuose Žemės sklypuose. Šios pažymos dėl želdinių kokybės skiltyje „Bendras vertinimas pagal žemiausią iš visų rodiklių įvertinimą“ yra įrašytas žodis „nepatenkinamai“, o tai reiškia, kad abiejuose Žemės sklypų plotuose želdinių kokybė yra neigiama (nepatenkinama). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. spalio 19 d. pažyma, 2021 m. lapkričio 10 d. Miškų tarnybai pateikė prašymą atlikti pakartotinį Žemės sklypuose įveisto miško įvertinimą. Atsakovas Sprendime atsisakė atlikti pakartotinį želdinių vertinimą, kadangi vadovaujantis Agentūros ir Miškų tarnybos 2015 m. birželio 2/8 d. sudarytos Duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutarties Nr. 21/TP11-(7.7)-65 (toliau – ir Sutartis) 10 punktu, pakartotinės patikros vietoje Agentūros nurodytiems paramos gavėjams atliekamos tik Agentūrai raštu paprašius.

3.       Pareiškėjo nuomone, Miškų tarnyba, atsisakiusi atlikti pakartotinį želdinių vertinimą Žemės sklypuose, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų bendrųjų reikalavimų, taikytinų individualiam administraciniam aktui.

4.       Bendrovė pažymėjo, kad atsisakydamas atlikti pakartotinį jos želdinių vertinimą, atsakovas neatsižvelgė į 2021 m. lapkričio 11 d. rašte išdėstytus argumentus ir želdinius vertino vadovaudamasis netinkama teisės akto redakcija, t. y. skaičiuodamas medelius, neįtraukė visų Žemės sklype augančių medelių, nors tai privalėjo padaryti. Nurodė, kad Miškų tarnybos atliktas vertinimas prieštarauja formuojamai administracinių teismų praktikai, pagal kurią želdiniai turėtų būti vertinami vadovaujantis ne želdinių vertinimo metu galiojančia teisės akto redakcija, o teisės akto redakcija, galiojusia, kai tarp miško želdintojo ir paramą administruojančios bei želdinių vertinimą atliekančių valstybės institucijų susiklostė administraciniai teisiniai santykiai. UAB „Nevieriškių plantacija“ teigė, kad atsakovas želdinius įvertino neigiamai, kadangi tai atlikdamas, vadovavosi netinkama teisės akto redakcija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.  D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai) 21 punktu (įsigaliojo 2021 m. birželio 27 d.), kuris draudžia želdinių vertinimo metu skaičiuojant gyvybingus medelius, įtraukti medelius, kurie buvo pasodinti praėjus keturiems metams ir vėliau po miško įveisimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad administraciniai teisiniai santykiai tarp UAB „Nevieriškių plantacija“ ir paramą administruojančios bei želdinių vertinimą atliekančių valstybės institucijų susiklostė dar 2013 m. birželio mėnesį, kai 2013 m. birželio 26 d. buvo užregistruota Bendrovės paraiška paramai gauti.

5.       Pareiškėjo nuomone, galiojantys želdinių vertinimo procedūrą reguliuojantys teisės aktai neatitinka gero administravimo principo reikalavimų, kadangi nėra numatyta ikiteisminė apeliacinė procedūra dėl Miškų tarnybos priimtų sprendimų dėl želdinių vertinimo peržiūrėjimo.

6.       UAB „Nevieriškių plantacija“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) yra nustatyta, jog Agentūra, priimdama sprendimus dėl išmokėtos paramos susigražinimo, vadovaujasi Miškų tarnybos pažyma dėl želdinių kokybės vertinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Miškų tarnybos atliktas neigiamas (nepatenkinamas) želdinių įvertinimas ir remiantis juo surašyta pažyma yra pagrindas Agentūrai priimti sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo. Taigi, tuo atveju, jeigu miško želdintojas neįvykdo projekto reikalavimų, sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo (išmokėtos paramos susigražinimo), vadovaujantis Taisyklėmis, priima Agentūra, o sprendimus apie miško želdinimo projekto tikslų įvykdymą (įveistus želdinius 6 ar 7 metais nuo įveisimo įvertina teigiamai arba neigiamai), vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais priima (surašo pažymas) Miškų tarnyba.

7.       Pareiškėjas akcentavo, kad Taisyklėse yra aprašyta tik dalis miško įveisimo proceso (miško želdintojams keliamos sąlygos, išmokų dydis ir mokėjimo tvarka, sankcijos už projekto neįvykdymą (administracinius pažeidimus)), tačiau Taisyklėse nėra aprašyta miško įveisimo proceso dalis, susijusi su želdinių įvertinimu, todėl Taisyklėse nereglamentavus želdinių vertinimo proceso, nėra užtikrintas miško želdintojų teisės į teisingą administravimo procesą įgyvendinimas, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas su Miškų tarnybos atliktu želdinių vertinimu nesutinkantiems asmenims nenumato galimybės ikiteismine tvarka apskųsti administracinį teisės aktą (Miškų tarnybos pažymą). Bendrovės nuomone, toks teisinis reguliavimas pažeidžia miško želdintojo teises želdinių vertinimo procese, kadangi nesant aiškiai aprašytos Miškų tarnybos atlikto želdinių vertinimo apskundimo tvarkos, nėra galimybių užtikrinti ne tik gero administravimo principo laikymąsi, bet ir miško želdintojo teisės į teisingą administracinę procedūrą.

8.       Pareiškėjo teigimu, Miškų tarnybos atsisakymas atlikti pakartotinį jo želdinių įvertinimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi želdinimo projekto eigoje miško želdintojas nebuvo supažindintas su Sutarties nuostatomis ir todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo atsisakyti atlikti želdinių vertinimo (jeigu miško želdintojas to prašo).

9.       Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Nevieriškių plantacija“ atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

10.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Miškų tarnyba paaiškino, kad ji, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jai yra numatytos įstatymų leidėjo. Joks teisės aktas nenustato papildomo ar pakartotinio miško želdinių kokybės vertinimo, o tuo labiau – jokiame teisės akte Miškų tarnybai nėra nustatytos imperatyvios pareigos vykdyti papildomą ar pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą. Be to, joks teisės aktas nenustato vėlesnio nei septintaisiais želdinių augimo metais miško želdinių kokybės vertinimo.

12.       Miškų tarnyba pažymėjo, kad UAB „Nevieriškių plantacija“ mišką ne atkūrinėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis (miškas atkuriamas kirtavietėse, atkurtini žuvę medynai ir panašiai), o tik pirmą kartą veisia, todėl kol miškas yra tik veisiamas, Miškų tarnyba nepriėmė, nepriima ir neturi teisės priimti jokio pareiškėjui teisines pasekmes galinčio sukelti akto ar atlikti kito teisines pasekmes galinčio sukelti veiksmo. Atsakovo nuomone, 2021 m. spalio 19 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą neturi jokios įtakos Bendrovės teisių ir pareigų apimčiai, t. y. pati pažyma UAB „Nevieriškių nesukūrė jokių teisinių pasekmių.

13.       Atsakovas akcentavo, kad Sprendime yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, todėl visiškai nepagrįsti yra jo skunde nurodyti argumentai, jog Miškų tarnybos sprendimas galbūt neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų bendrųjų reikalavimų, taikytinų individualiam administraciniam aktui. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame akte Bendrovei aiškiai buvo nurodyta ir išaiškinta, kokiais atvejais Miškų tarnyba gali atlikti pakartotinius želdinių vertinimus, t. y. kad pakartotinis želdinių vertinimas yra galimas tik Agentūrai raštu paprašius.

14.       Miškų tarnyba pažymėjo, kad miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas atliekamas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Šių nuostatų 34 punkte yra nustatyta, kad miško atkūrimas, įveisimas, miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama rudenį, vadovaujantis nuostatų 11, 35, 36 ir 38 punktais, 7 ir 9 priedais: želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas,  – septintaisiais želdinių augimo metais, žėlinių, atkuriant mišką plynose kirtavietėse, – septintaisiais metais po jų apskaitos. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priede yra patvirtinta miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, kuri vadovaujantis nuostatų 7 priedo 1 punktu, yra taikoma vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę. Jokiame teisės akte nėra nustatyta pareigos, asmenims, vertinantiems želdinių kokybę, žymėti (pildyti vienokius ar kitokius priedus ir / ar dokumentus) apskaitos aikštelių vietas, kuriose buvo vertinami želdiniai. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 36 punkte yra nustatyta, kad želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.

15.       Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovas palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad UAB „Nevieriškių plantacija“ 2013 m. birželio 26 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-13-1-003559-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Agentūra 2013 m. gruodžio 2 d. pranešimu Nr. S-KV-0113003 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo“ Bendrovę informavo, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja bei jai bus mokama parama pagal miško želdinių rūšinę sudėtį „kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių grynieji želdiniai“.

18.       Agentūra pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą atlieka Miškų tarnyba. Agentūros nuomone, Sprendime yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, todėl nepagrįsti yra skunde nurodyti argumentai, kad Miškų tarnybos sprendimas galbūt neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taikytinų individualiam administraciniam aktui.

19.       Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

 

II.

 

20.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nevieriškių plantacija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21.       Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, kad Miškų tarnyba privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki bei objektyvūs.

22.       Teismas pažymėjo, kad viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti supriešinama pareigai laikytis šią veiklą reguliuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reguliuojančių įstatymų reikalavimų.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 1 punktą, Žemės ūkio ministerija yra paskirta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) valdymo institucija ir kompetentinga institucija. To paties nutarimo 2 punktu Agentūra yra paskirta atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, o šio nutarimo 3.12.1 punktu Miškų tarnyba yra paskirta atsakinga už pažymų apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių / žėlinių apskaitą ir miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą išdavimą subjektams pagal EŽŪFKP priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Atitinkamai pagal Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 1 punktą, Žemės ūkio ministerija yra paskirta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), vadovaujančiąja institucija. To paties nutarimo 2 punktu Agentūra yra paskirta atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras, o nutarimo 3.10.1 punktu Miškų tarnyba yra paskirta atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal EŽŪFKP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

24.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, paramos gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas, įsipareigoja vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reguliuojančių teisės aktų nurodytomis nuostatomis. Taisyklių 52 punkte yra nurodyta, kad šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus, miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą.

25.       Teismas pažymėjo, kad atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir tai, kad Bendrovė yra paramos gavėja bei jai mokama (išmokėta) parama pagal miško želdinių rūšinę sudėtį „kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių grynieji želdiniai“, Agentūra, būdama atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, atsižvelgdama į Taisyklių 52 punkto reikalavimus bei vadovaudamasi Sutarties 10 punktu, kreipėsi į Miškų tarnybą dėl pareiškėjo miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo. Miškų tarnyba, vadovaudamasi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedų reikalavimais, atliko UAB „Nevieriškių plantacija“ miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą ir, surašiusi 2021 m. spalio 19 pažymą, ją pateikė Agentūrai.

26.       Teismas nurodė, kad aptartu teisiniu reguliavimu yra aiškiai apibrėžtos tiek Agentūros, tiek Miškų tarnybos funkcijos, dalyvaujant ir vykdant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pagal Taisyklių 52 punktą, Miškų tarnyba privalo atlikti įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą, ir šiuo atveju atskiro paramos gavėjo kreipimosi dėl įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimo atlikimo nereikia (tuo labiau, kad jis ir nėra numatytas), kadangi būtent Agentūra yra atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, Miškų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turintis griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdantis tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo, teisėtai ir pagrįstai skundžiamame rašte atsisakė atlikti pakartotinį želdinių vertinimą, kadangi į jį kreipėsi ne Agentūra, o paramos gavėjas (pareiškėjas). Teismas pažymėjo, kad joks teisės aktas nenumato papildomo ar pakartotinio miško želdinių kokybės vertinimo, o tuo labiau jokiame teisės akte Miškų tarnybai nėra nustatytos imperatyvios pareigos vykdyti papildomą ar pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą. Teismas sprendė, kad atsakovas, informuodamas pareiškėją, jog vadovaujantis Sutarties 10 punktu, pakartotinės patikros vietoje Agentūros nurodytiems paramos gavėjams atliekamos tik Agentūrai raštu paprašius, elgėsi pagrįstai ir teisėtai, neviršydamas savo kompetencijos ribų. Be to, teismo vertinimu, iš esmės nėra galima tokia situacija, kad Miškų tarnyba, įgyvendindama jai teisės aktais pavestas funkcijas ir sudarytos bendradarbiavimo Sutarties su Agentūra pagrindu atlikusi miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, turėtų teisę (ar tuo labiau – pareigą) atlikti pakartotinį vertinimą pagal kito asmens (pareiškėjo) prašymą.

27.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Nevieriškių plantacija“, siekdama, jog būtų atliktas pakartotinis miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas, iš esmės nesutinka su 2021 m. spalio 19 d. pažyma, kurios teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo ginčo dalykas. Be to, ši pažyma pareiškėjui nesukuria jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi ji yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu Agentūra galės priimti tolesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl vienokios ar kitokios sankcijos (ne)taikymo (Taisyklių 68 p.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė, nesutikdama su 2021 m. spalio 19 d. pažymoje užfiksuotais rezultatais, nesutikimo motyvus gali nurodyti kreipdamasi į Agentūrą, o Agentūrai priėmus galutinį pareiškėjui nepalankų sprendimą, gali jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

28.       Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį ir teisinį reguliavimą, todėl nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3  ir 10 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

29.       Likusius šalių argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui iš esmės išspręsti, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, detaliau jų neanalizavo.

30.       Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo.

 

III.

 

31.       Pareiškėjas UAB „Nevieriškių plantacija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Miškų tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (39.8)-R2-3261, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinį želdinių vertinimą Bendrovei priklausančiuose Žemės sklypuose.

32.       Savo poziciją pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia miško želdintojo (pareiškėjo) teises želdinių vertinimo procese, kadangi nesant aiškiai aprašytos Miškų tarnybos atlikto želdinių vertinimo apskundimo tvarkos (apeliacijos), nėra galimybių užtikrinti ne tik gero administravimo principo laikymąsi, bet ir miško želdintojo teisės į teisingą administracinę procedūrą. Bendrovė teigia, kad atsakovo atsisakymas atlikti jo želdinių pakartotinį įvertinimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi želdinimo projekto eigoje miško želdintojas (nėra supažindinta su Sutarties nuostatomis ir todėl Miškų tarnyba neturi teisinio pagrindo atsisakyti atlikti UAB „Nevieriškių plantacija“ želdinių vertinimo (jeigu miško želdintojas to prašo). Esant galiojančiam teisiniam reguliavimui, Miško želdintojas, nesutikdamas su Miškų tarnybos priimtu sprendimu dėl želdinių vertinimo, savo teises ginti gali tik kreipdamasis teisminės gynybos, t. y. kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti Miškų tarnybos atsisakymą atlikti pakartotinį želdinių vertinimą.

33.       Pareiškėjas teigia, kad Miškų tarnyba, atsisakydama atlikti pakartotinį jo želdinių vertinimą, neatsižvelgė į Bendrovės 2021 m. lapkričio 11 d. rašte Miškų tarnybai išdėstytus argumentus, kadangi jos želdinius vertino vadovaudamasi netinkama teisės akto redakcija, t. y. skaičiuodama medelių skaičių, neįtraukė visų sklype augančių medelių, nors privalėjo įtraukti.

34.       UAB „Nevieriškių plantacija“ nurodo, kad Agentūros užsakymu pareiškėjų ūkinę veiklą vertindamos kitos institucijos, jiems užtikrina palankesnę ir gero administravimo principo reikalavimus atitinkančią administracinę procedūrą, nei vertindama želdinius pareiškėjams taiko Miškų tarnyba. Pažymi, kad Agentūra, administruodama Lietuvos kaimo plėtros programos priemones paramos priemones, pasitelkia kitas institucijas, turinčias specialių žinių vertinti tam tikras pareiškėjų ūkines veiklas. Agentūros prašymu Tarnyba atlieka pareiškėjų įveisto miško (želdinių) vertinimą, o viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ pareiškėjų ekologinės ūkinės veiklos vertinimą. Bendrovė nurodo, kad siekiant įvertinti, ar pareiškėjui Miškų tarnyba taikė gero administravimo principo reikalavimus atitinkančią administracinę procedūrą, būtina apžvelgti Miškų tarnybos ir VšĮ „Ekoagros“ taikomų administracinių procedūrų panašumus, skirtumus ir ypatumus: Miškų tarnyba ir VšĮ „Ekoagros“, vertindamos pareiškėjų ūkinę veiklą, vadovaujasi ne Agentūros administravimo taisyklėmis, o kitais teisės aktais (Miškų tarnyba – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais ir vertinimo rezultatus įformina individualiu administraciniu aktu (Miškų tarnyba –pažyma, o VšĮ „Ekoagros“ – sprendimu dėl sertifikavimo); ekologinę ūkinę veiklą vykdantis pareiškėjas, nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, VšĮ „Ekoagros“ sprendimą gali apskusti prie institucijos įkurtai ikiteisminei ginčų sprendimo institucijai VšĮ „Ekoagros“ apeliacinei komisijai, o prie Miškų tarnybos ikiteisminė institucija, kuri turėtų teisę peržiūrėti Miškų tarnybos priimtus individualius administracinius aktus, nėra įkurta; Miškų tarnyba nėra patvirtinusi apeliacijų (konkrečiu atveju prašymų atlikti pakartotinį želdinių vertinimą) nagrinėjimo tvarkos, o atsisakymą ikiteismine tvarka išspręsti kilusi ginčą (atlikti pakartotinį pareiškėjo želdinių vertinimą) motyvuoja su Agentūra pasirašyta Sutartimi, kurioje nėra jokių duomenų apie pareiškėjams taikytiną ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką. Be to, ši sutartis nėra viešai paskelbta nei Miškų tarnybos, nei Agentūros svetainėse. Skirtingai nei Miškų tarnybos vertinant pareiškėjų želdinius taikomoje administracinėje procedūroje, ekologinę ūkinę veiklą vykdančiam pareiškėjui yra sudaryta galimybė kreiptis į ikiteisminę instituciją su prašymu peržiūrėti VšĮ „Ekoagros“ priimtą individualų administracinį aktą (sprendimas dėl sertifikavimo), o pareiškėjo skundą išnagrinėjus ikiteisminėje ginčų sprendimo institucija, pripažinusi, kad prašymas yra pagrįstas, gali teikti VšĮ „Ekoagros“ iš naujo svarstyti pareiškėjo skundžiamą VšĮ „Ekoagros“ priimtą sprendimą, t. y. pareiškėjui yra užtikrinta teisė į pakartotinį individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą.

35.       Bendrovė atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino ir nepateikė argumentų dėl jos skunde pateiktų argumentų, jog individualus administracinis aktas (2021 m. lapkričio 9 d. pažyma) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu kadangi, vertindama UAB „Nevieriškių plantacija“ želdinius, Miškų tarnyba nesilaikė teismų praktikos, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos taisyklės, kad vertinant pareiškėjo želdinius, Miškų tarnyba vadovavosi galiojančia Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21 punkto redakcija, o ne teisės akto redakcija, galiojusia, kai susiklostė teisiniai santykiai tarp miško želdintojo ir paramą administruojančios bei želdinių vertinimą atliekančių valstybės institucijų. Dėl to, kad vadovavosi netinkama nurodytų nuostatų redakcija, Miškų tarnyba tikrinimo metu į medelių apskaitą neįtraukė ketvirtaisiais ir vėlesniais metais po želdinių įveisimo pareiškėjo atsodintų medelių, o neįtraukus į apskaitą Bendrovės ketvirtaisiais ir vėlesniais metais pasodintų medelių, Miškų tarnyba medelių tankį įvertino blogai, todėl dėl želdinių tankio blogo įvertinimo, galutinis (bendras) želdinių vertinimas 2021 m. lapkričio 9 d. pažymoje yra nurodytas neigiamas (blogai). UAB „Nevieriškių plantacija“ pažymi, kad vertinant jos želdinius į medelių apskaitą įtraukus ketvirtaisiais ir vėlesniais metais įtrauktus medelius, medelių tankis atitinka reikalavimus ir negalėjo būti įvertinti blogai, o bendras pareiškėjo želdinių vertinimas būtų teigiamas.

36.       Bendrovė pabrėžia, kad jeigu Miškų tarnyba jai būtų taikiusi gero administravimo principo reikalavimus atitinkančią administracinę procedūrą ir būtų sutikusi atlikti pakartotinį želdinių vertinimą, tai tikėtina, kad atsakovas būtų atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus dėl tinkamos teisės aktos redakcijos taikymo bei būtų priėmęs naują individualų administracinį sprendimą dėl jos želdinių kokybės (nauja pažyma) ir tikėtina, kad kilęs ginčas būtų išspręstas ikiteisminėje stadijoje bei nereikėtų naudoti teismų laiko ir resursų.

37.       UAB „Nevieriškių plantacija“ nuomone, teismui nepateikus nuomonės, kokia Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų redakcija vertinant jos želdinius privalėjo vadovautis Miškų tarnyba, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu bei turėtų būti panaikintas.

38.       Bendrovė teigia, kad atsakovo jai taikyta želdinių vertinimo administracinė procedūra, kai institucija pareiškėjo atžvilgiu priėmusi individualų administracinį aktą (2021 m. lapkričio 9 d. pažyma) reikalauja, jog UAB „Nevieriškių plantacija“, prašydama atsakovo peržiūrėti administracinį sprendimą, vadovautųsi viešai neskalbiama Sutartimi, su kuria pareiškėjui atsirado galimybė susipažinti tik administracinės bylos nagrinėjimo metu, negali būti laikoma gero administravimo principo reikalavimus atitinkančia administravimo procedūra, o Miškų tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. raštas Nr.(39.8)-R2-3261VMT, kuriame atsakovas atsisakė atlikti pakartotinį želdinių vertinimą, – teisėtu ir pagrįstu.

39.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

40.       Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas; teismas teisingai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėdamas visus pareiškėjo ir Miškų tarnybos pateiktus įrodymus bei argumentus. Savo poziciją atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą.

41.       Miškų tarnyba pažymi, kad teisinis reguliavimas aiškiai apibrėžia tiek Agentūros, tiek Miškų tarnybos funkcijas, dalyvaujant ir vykdant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pagal Taisyklių 52 punktą, Miškų tarnyba privalo atlikti įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą ir šiuo atveju atskiro paramos gavėjo kreipimosi dėl įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimo atlikimo nereikia (tuo labiau, kad jis ir nėra numatytas), kadangi būtent Agentūra yra atsakinga už EŽŪKF plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Miškų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turintis griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdantis tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo, teisėtai ir pagrįstai Sprendime atsisakė atlikti pakartotinį želdinių vertinimą, nes į Miškų tarnybą kreipėsi ne Agentūra, o paramos gavėjas. Atsakovas pažymi, kad joks teisės aktas nenustato papildomo ar pakartotinio miško želdinių kokybės vertinimo, o tuo labiau jokiame teisės akte Miškų tarnybai nėra nustatytos imperatyvios pareigos vykdyti papildomą ar pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą, todėl atsakovas, informuodamas pareiškėją, kad vadovaujantis Sutarties 10 punktu, pakartotinės patikros vietoje Agentūros nurodytiems paramos gavėjams atliekamos tik Agentūrai raštu paprašius, elgėsi pagrįstai ir teisėtai, neviršydamas savo kompetencijos ribų. Miškų tarnyba, įgyvendindama jai teisės aktais pavestas funkcijas ir sudarytos bendradarbiavimo Sutarties su Agentūra pagrindu atlikusi miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, turėtų teisę (ar tuo labiau – pareigą) atlikti pakartotinį vertinimą pagal visai kito asmens (pareiškėjo) prašymą.

42.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

43.       Agentūra savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Paaiškina, kad su teismo sprendimu sutinka.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

44.       Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Miškų tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (39.8)-R2-3261, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinį želdinių vertinimą UAB „Nevieriškių plantacija“ priklausančiuose Žemės sklypuose, teisėtumo ir pagrįstumo.

45.       Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad UAB „Nevieriškių plantacija“ 2013 m. birželio 26 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-13-1-003559-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Agentūra 2013 m. gruodžio 2 d. pranešimu Nr. S-KV-0113003 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo“ pareiškėją informavo, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju bei jam bus mokama parama pagal miško želdinių rūšinę sudėtį „kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių grynieji želdiniai“. Agentūra, vadovaudamasi 2015 m. birželio 2/8 d. Duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartimi Nr. 21/TP-(7.7)-65, sudaryta tarp jos ir Miškų tarnybos, kreipėsi į atsakovą dėl paramos gavėjų, be kita ko, ir pareiškėjo, miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo. Miškų tarnyba 2021 m. spalio 13 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės aštuntaisiais jų augimo metais vertinimą Žemės sklypuose ir nustatė bendrą želdinių vertinimą (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) nepatenkinamai bei 2021 m. spalio 19 d. surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-03-11. UAB „Nevieriškių plantacija“, nesutikdama su 2021 m. spalio 19 d. pažymoje užfiksuotais rezultatais, 2021 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Miškų tarnybą ir prašė atlikti pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose, į miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimą įtraukti visą faktinį medžių rūšių gyvybingų želdintų medžių kiekį. Atsakovas ginčijamu 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (39.8)-R2-3261 „Dėl prašymo“ atsisakė atlikti pakartotinį želdinių vertinimą ir nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 10 punktu, pakartotinės patikros vietoje Agentūros nurodytiems paramos gavėjams atliekamos tik Agentūrai raštu paprašius.

46.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį ir teisinį reguliavimą, todėl nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, Bendrovės skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. UAB „Nevieriškių plantacija“ nuomone, nesant aiškiai aprašytos Miškų tarnybos atlikto želdinių vertinimo apskundimo tvarkos (apeliacijos), nėra galimybių užtikrinti ne tik gero administravimo principo laikymąsi, bet miško želdintojo teisės į teisingą administracinę procedūrą. Be to, Miškų tarnybos atsisakymas atlikti jo želdinių pakartotinį įvertinimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi želdinimo projekto eigoje miško želdintojas nėra supažindintas su Sutarties nuostatomis ir todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo atsisakyti atlikti UAB „Nevieriškių plantacija“ želdinių vertinimo, taip pat atsakovas neatsižvelgė į Bendrovės 2021 m. lapkričio 9 d. rašte Miškų tarnybai išdėstytus argumentus.

47.       Kaip jau minėta, Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti UAB „Nevieriškių plantacija“ prašymą atlikti pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Žemės sklypuose ir į miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimą įtraukti visą faktinį medžių rūšių gyvybingų želdintų medžių kiekį. Toks sprendimas buvo motyvuojamas Sutarties 10 punktu, pagal kurį Miškų tarnyba įsipareigoja Agentūrai raštu paprašius, atlikti patikrą vietoje Agentūros nurodytiems paramos gavėjams.

48.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

49.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr.  A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

51.       Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2457-575/2021).

53.       Įvertinusi Miškų tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (39.8)-R2-3261 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio sprendimo atsakovas tinkamai neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir Sprendimą iš esmės grindė tik viešai neskelbiama Sutartimi. Sprendime nėra pateikta jokia detali faktinės situacijos analizė ar bent kokie išsamesni motyvai, o apsiribojama tik formaliomis nuorodomis į Sutarties 10 punktą. Kadangi ši sutartis nėra viešai skelbiamas dokumentas, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiu, kad jis su šia sutartimi neturėjo galimybės susipažinti anksčiau, nei Sutartis buvo pateikta teismui. Pažymėtina, kad išsamesni atsakovo Sprendimo priėmimo motyvai bei paaiškinimai yra nurodyti tik institucijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau jie negali būti laikomi sudėtine Sprendimo dalimi. Akcentuotina, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui nedaro.

54.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors galiojantys aukštesnės galios teisės aktai savaime nedraudžia viešojo administravimo subjektams nusistatyti vidines taisykles ir sudaryti sutartis, tačiau atsakydamas į pareiškėjo prašymą atlikti jo prašomus atlikti veiksmus ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, kurio iš esmės atsisakė tokius veiksmus atlikti, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo sprendimą privalėjo pagrįsti faktiniais duomenimis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, atsakyti aiškiai bei argumentuotai, tačiau šios pareigos Miškų tarnyba tinkamai neįvykdė.

55.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Bendrovės skundą atmesti.

56.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, teisinį reguliavimą, todėl nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, nėra pagrįsta. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Sprendimas atsisakyti atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus yra motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, o pareiškėjo skundas tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 2 p.). 

57.       Nustačiusi, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui išlieka pareiga tinkami išnagrinėti Bendrovės 2021 m. lapkričio 9 d. (nurodyta prašymo data – 2021 m. spalio 9 d. – laikytina rašymo apsirikimu) prašymą bei priimti motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

58.       Pareiškėjas UAB „Nevieriškių plantacija“ taip pat prašo jam iš atsakovo Miškų tarnybos priteisti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų 600 Eur išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimo išlaidos.

59.        Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Bendrovės apeliacinis skundas buvo patenkintas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pateiktą išrašą iš 2021 m. gruodžio 10 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 21-12-02, 2023 m. spalio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23-10-03 ir 2023 m. spalio 24 d. banko „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymą) bei pateikto apeliacinio skundo apimtį ir turinį, sprendžia, kad UAB „Nevieriškių plantacija“ prašomų atlyginti jos patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.10 punkte nustatyto dydžio, yra proporcingas pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos turi būti atlyginamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija Bendrovės prašymą tenkina ir jai iš atsakovo Miškų tarnybos priteisia 600 Eur pagrįstų bei proporcingų apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Byloje taip pat yra pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis žyminio mokesčio (11,25 Eur) už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą, todėl ši suma pareiškėjui taip pat priteisiama iš atsakovo. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevieriškių plantacija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevieriškių plantacija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr.  (39.8)-R2-3261 „Dėl prašymo“.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Nevieriškių plantacija“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos priteisti 611,25 Eur (šešis šimtus vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai                       Artūras Drigotas

 

                       Rytis Krasauskas

 

                       Milda Vainienė