Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-08-24][nuasmeninta nutartis byloje][1A-139-531-2020].docx
Bylos nr.: 1A-139-531/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 191885074 prokuroras
Kategorijos:
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

        Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-531/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02863-2020-6

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

        

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 24 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei,

gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,

nuteistajam R. K.,

suinteresuotam asmeniui S. K.,

 

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir R. K. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.

Į paskirtą bausmę įskaityta viena para R. K. išbūta laikinajame sulaikyme.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 - 3 dalimis, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 - 6 dalimis, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant S. K. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš R. K. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 171,98 Eur proceso išlaidų už motorinės transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir šio automobilio saugojimą.

 

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 19 d., apie 15.24 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą S. K. vardu, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

 

II.                      Apeliacinių skundų argumentai

 

2.       Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti – skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei panaikinti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K., konfiskavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi įtakos skiriant bausmę. Apylinkės teismas, nors ir konstatavo, kad jis turi tris vaikus, tačiau neišsiaiškino jų amžiaus. BK 49 straipsnio 6 dalis numato, kad areštas neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Taip pat nebuvo aiškintasi, ar jo sveikata leidžia atlikti jam arešto bausmę. Jis iki nuosprendžio priėmimo sirgo ir dabar serga (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti S. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismo posėdyje nebuvo leista dalyvauti S. K., nors ji ir buvo atvykusi į teismą. Apylinkės teismas nesivadovavo dokumentais, kurie patvirtino S. K. nuosavybės teises į automobilį, o pasirėmė tik jo pasakymu, kad jis pirko šį automobilį ir registravo S. K. vardu, nors tą jis pasakė, tik tam, kad S. K., kaip automobilio savininkė, nebūtų nubausta. S. K. jo nurodytų aplinkybių apie automobilio pirkimą nepatvirtino, o priešingai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minimą automobilį pirko ji, dalyvaujant jam.

3.       S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad R. K. yra jos sugyventinis. 2020 m. sausio 19 d., jai nebūnant namuose, R. K. buvo sulaikytas, nes būdamas neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą ji į teismą nebuvo pakviesta, bet žinodama teismo posėdžio laiką į jį nuvyko, siekdama paaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes. Į teismo salę, kurioje vyko bylos nagrinėjimas, ji įleista nebuvo. Pažymi, kad aptariamą automobilį 2019 m. lapkričio 5 d. pirko iš savo lėšų, už 800 Eur. R. K. prie šio automobilio pinginėmis lėšomis neprisidėjo, o tik padėjo pirkimo metu apžiūrėti automobilį. Teigia, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 94 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

4.       Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir suinteresuotas asmuo palaikė apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti, o prokurorė – atmesti. R. K. gynėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. K. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

5.       Apeliaciniai skundai atmetami.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

 

Dėl R. K. paskirtos bausmės

 

7.       BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą R. K. skyrė 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. K. teisingai paskyrė bausmę, nustatė jos dydį ir sumažino ją 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

9.       Nagrinėjamu atveju R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. R. K. anksčiau buvo teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą būnant neblaiviam, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus R. K., už jo padarytą nusikaltimą, arešto bausmę, kurios dydis šiek tiek viršija jos vidurkį. Be to, R. K. paskirta bausmė buvo sumažinta dar 1/3 dalimi. Šiuo atveju pagrindo konstatuoti, kad R. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė byloje nėra taip pat.

10.       R. K. gynėjas teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo atveju R. K. nepagrįstai buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Šie gynėjo teiginiai atmetami. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, taigi minėta sunkinanti aplinkybė jam nustatyta buvo pagrįstai.

11.       R. K., ginčydamas jam paskirtą arešto bausmę, apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad jis turi tris vaikus, tačiau nesiaiškino jų amžiaus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. K. turi tris mažamečius vaikus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pagal BK 49 straipsnio 6 dalį areštas gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Visų pirma pažymėtina, kad minėta norma įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, neskirti arešto bausmės. Dėl galimybės asmeniui taikyti šią nuostatą kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia atskirai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus su juo negyvena, taigi nėra pagrindo manyti, jog jam skirta arešto bausmė neigiamai paveiks sūnaus interesus. Esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo R. K. atžvilgiu taikyti minėtą BK 49 straipsnio 6 dalies nuostatą.

12.       R. K. taip pat teigia, kad paskiriant jam arešto bausmę, nebuvo aiškintasi ar ją atlikti leidžia jo sveikata. Nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju R. K. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo turimas sveikatos problemas dėl kurių būtų pagrindo manyti, kad jam negalėjo būti skiriamas areštas.

 

Dėl turto konfiskavimo

 

13.       R. K. ir S. K. pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti S. K. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės negalimas.

15.       Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, akivaizdu, kad R. K. negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nevairuodamas kelių transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo atveju laikytinas nusikalstamos veikos priemone, todėl turi būti konfiskuojamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas R. K. vairuotas automobilis yra registruotas ne jo, o S. K. vardu, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo automobilio nekonfiskuoti. S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. K. yra jos sugyventinis, jie veda bendrą ūkį daugiau nei dvejus metus. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau yra pirktas jos ir R. K. bendrai. R. K., apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad automobilį pirko jis ir registravo S. K. vardu. Analogiškus parodymus jis davė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pažymėdamas, kad automobilis yra jų abiejų. Taigi, kaip matyti, nors automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas S. K. vardu, tačiau jį pirko ir R. K. ir jis jam priklauso taip pat. Todėl apylinkės teismas, nuspręsdamas jį konfiskuoti, jokio pažeidimo nepadarė. Tiek R. K., tiek S. K. apeliaciniuose skunduose teigia, kad aptariamą automobilį pirko pati S. K., o R. K. pirkimo metu tik padėjo jį apžiūrėti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų teiginius ir vertina juos kaip išimtinai jų pasirinktą būdą išvengti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirminiais jų duotais parodymais, juolab kai savuosius R. K. patvirtino ir teisme, kadangi jie buvo duoti dar nesant priimto apylinkės teismo sprendimo minėtą automobilį konfiskuoti. Šios teismo išvados nekeičia nei į bylą pateiktas S. K. banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, jog ji gryninosi pinigus, kuriuos, kaip pati teigia, panaudojo automobilio pirkimui, nei automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje pirkėja nurodyta S. K.. Kadangi nustatyta, kad R. K. ir S. K. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, automobilį įsigijo bendrai, o tai kuris iš jų išgrynino nuo savo banko sąskaitos pinigus ar buvo nurodytas pirkimo - pardavimo sutartyje šiuo atveju reikšmės neturi. Be to, S. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad naudojasi ir kitu savo automobiliu.

16.       Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. K. baudžiamąją bylą, teismo posėdyje nesuteikė galimybės dalyvauti S. K. ir duoti paaiškinimų dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl S. K. į teismo posėdį buvo nekviečiama. Su tokiu bylos nagrinėjimu sutiko tiek prokuroras, tiek pats R. K.. Be to, prašymų S. K. apklausti teisme ar pagarsinti jos apklausos protokolą pateikta nebuvo. Taigi, apylinkės teismas nekviesdamas S. K. į teismo posėdį apklausai, jokio procesinio pažeidimo nepadarė. Be kita ko pažymėtina, kad S. K. visas automobilio pirkimo aplinkybes turėjo galimybę išdėstyti tiek duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, tiek pateikdama apeliacinį skundą, ką ji ir padarė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Nuteistojo R. K. ir S. K. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                 Sigitas Bagdonavičius

 

 

                                                Valdas Ciesiūnas

 

                                                

                                                Donatas Jatužis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 49 str. Areštas
  • BPK
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • BK 27 str. Nusikaltimų recidyvas
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas