(S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Z. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. S..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje.

2.       2021 m. spalio 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame buvo prašoma rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp ieškovės J. Ž. ir atsakovės Z. S. 2021 m. spalio 22 d. sudarytą taikos sutartį.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo; bylą paskyrė nagrinėti viešame parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 27 d. 9.30 val.

4.       Teismas nustatė, kad pastatas-gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), žymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), aukštų skaičius: 1, statybos pabaigos metai: 1958, būklė: sunaikintas, statusas: išregistruotas.

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad taikos sutarčiai, kurią bylos šalys prašė patvirtinti, prieštaravo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), bei į tai, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas ir išregistruotas, sprendė, jog taikos sutarties sąlygos pažeidžia šalių ir kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus bei šalių sudaryta taikos sutartimi nebus užkirstas kelias kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje, todėl ieškovės ir atsakovės prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, panaikinti visa apimtimi ir šioje dalyje priimti naują nutartį – prašymą tenkinti, t. y. taikos sutartį patvirtinti, grąžinti ieškovei 75 procentus už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Iš teismo motyvacijos nėra aišku, kaip taikos sutarties sąlygos pažeidžia šalių teises ir įstatymo saugomus interesus. Šalys (t. y. ieškovė ir atsakovė) susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, todėl jos visiškai atitinka šalių valią ir jokių jų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, todėl šis teismo argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet ir nesuprantamas.

1.2.       Kadangi teismas nenurodė jokių kitų asmenų, kurių interesas galėtų būti pažeidžiamas patvirtinus taikos sutartį, manytina, kad teismas šiuo atveju turėjo omenyje tik trečiąjį asmenį Inspekciją. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar taikos sutarties sąlygos pažeidžia ar gali pažeisti kitų asmenų interesus, ir vertindamas trečiojo asmens nesutikimą su taikos sutartimi, turi įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos iš tiesų turi kokį nors poveikį trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Taikos sutarties sąlygos niekaip realiai neįtakoja ir juo labiau negali pažeisti Inspekcijos teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakyti tvirtinti taikos sutarties nebuvo jokio teisinio pagrindo ir buvo visiškai be pagrindo apribotos šalių galimybės bylą baigti taikiai.

1.3.       Teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad galimybę patvirtinti taikos sutartį paneigia tai, jog Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 yra išnagrinėta savavališkų statybų byla ir ieškovei bei atsakovei nustatytas terminas (vėlesnėmis teismo nutartimis jis buvo kelis kartus pratęstas) savavališkam namo rekonstravimui įteisinti. Civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 buvo sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos, joje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties buvimo tariamu sandoriu. Pastarasis ginčas (t. y. dėl sutarties buvimo tariamu sandoriu) yra kitas, savarankiškas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dar neišnagrinėtas ginčas, todėl ieškovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys neabejotinai turi teisę į jo išsprendimą teisme.

1.4.       Taikos sutartimi atsakovė iš esmės pripažino byloje pareikštą ieškinį. Taigi skundžiama nutarties dalimi teismas iš esmės parodė, kad laiko, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas, o tai rodo išankstinį teismo nusistatymą dar neišnagrinėtoje byloje, kas pagal teismų praktiką yra vertintina kaip teismo šališkumas.

1.5.       Taikos sutartimi nėra susitariama dėl dalykų, kurie įtakotų kitos bylos teismo sprendimo pagrįstumą, jį paneigtų ar kažkokiu būdu modifikuotų. Todėl vien tas faktas, kad yra išnagrinėta kita byla, nors ir susijusi su tuo pačiu nekilnojamuoju daiktu, negali būti kliūtis taikos sutarties patvirtinimui.

1.6.       Teismas skundžiamoje dalyje nepagrįstai rėmėsi išimtinai Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jog namas jau yra sunaikintas, o ne šiems duomenims prieštaraujančiais realiais faktais. Namas ligi šiolei faktiškai stovi, nėra nugriautas, jis tik išregistruotas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir nebeegzistuoja kaip privačios nuosavybės objektas. Tačiau ginčo nėra dėl fakto, kad jis dar nėra nugriautas ir faktiškai stovi kaip stovėjęs. Šios aplinkybės neneigia ir Inspekcija, nes būtent dėl to ir yra užvesta priverstinio vykdymo byla pas antstolį. Taigi realiai sprendimas kitoje byloje nėra įvykdytas, taigi pareigos nėra pasibaigusios. Būtent šios aplinkybės ir sąlygojo ginčo kilimą nagrinėjamoje byloje, todėl šios bylos rezultatas bet kuriuo atveju šalims (ne kitiems asmenims, o šalims) sukels teisines pasekmes, t. y. turės įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu. 

1.7.       Nesutiktina su teismo teiginiais, kad taikos sutartis nesukels teisinių pasekmių, dėl to, kad pareigos, susijusios su savavališkos statybos pašalinimu nėra pasibaigę, t. y. be pastato išregistravimo dar turi būti atliktas ir jo nugriovimas arba įteisinimas, todėl taikos sutarties patvirtinimas neabejotinai sukels teisinių pasekmių, susijusių su šalių finansinėmis pareigomis ir tarpusavio atsiskaitymu. Be to, pripažinus sutartį tariamu sandoriu reiškia, kad jos nebuvo nuo pat sudarymo momento, kas reiškia, kad visi VĮ Registrų centro istoriniai įrašai apie ginčo turto savininkus yra neteisingi ir iš jų kilę pareigos taip pat.

7.       Atsakovė Z. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

2.1.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl sutarties galiojimo. Toks ginčas nebuvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, taigi ginčai šiose bylose nėra vienodi ir atitinkamai civilinė byla Nr. 2-1118-151/2012 nėra kliūtis taikos sutarties tvirtinimui.

2.2.       Teismas niekaip nepaaiškino, kodėl laiko, kad tai, jog Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1118-151/2012, tariamai užkerta kelią taikos sutarties tvirtinimui. Teismas nenurodė ir kokiomis teisės normomis šiuo atveju vadovaujasi.

2.3.       Teismo argumentai, kad namas yra iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas, taip pat neteikia pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teisinė registracija teisę išviešina, o ne sukuria. Namas realiai vis dar stovi, jis nėra nugriautas. Taikos sutartis teisinių padarinių atsakovei ir ieškovei sukels neatsižvelgiant į taikos sutarties įregistravimą / neįregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė ir atsakovė abi dalyvauja byloje, taigi joms taikos sutartis bus žinoma ir be registracijos. Be to, patvirtinta taikos sutartis įgytų joms res judicata galią ir būtų privaloma. O svarbi taikos sutartis būtų atsakovės, ieškovės ir R. S. tarpusavio atsiskaitymams ir atsakomybei. Sutartį pripažinus tariamu sandoriu, kiltų konkretūs teisiniai padariniai – ieškovė neturėtų pareigos atlyginti namo savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo išlaidų arba turėtų teisę atgauti iš atsakovės tai, ką jau būtų išleidusi. Taigi taikos sutarties patvirtinimas teisinių padarinių šalims sukeltų.

2.4.       Teismai nepagrįstai teigia, kad taikos sutartis pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šis teismo teiginys deklaratyvus, neargumentuotas ir nepagristas jokiais įrodymais.

8.       Trečiasis asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

3.1.       Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nepažeidė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, įsigilino į teisės normas, jų esmę, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo skundžiamą nutartį.

3.2.       Teismas tinkamai motyvavo priimtą skundžiamą nutartį, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, bet kokie kiti juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

3.3.       Teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties dalykas yra sunaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, o tai reiškia, kad minėti statiniai nebeegzistuoja kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, taigi ieškovės pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes sandorio objekto, kurį ieškovė prašo teismo pripažinti tariamu, tiesiog nebėra, o vietoje jo yra objektas, kurį skolininkės (t. y. J. Ž. ir Z. S.) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu įpareigotos nugriauti, kaip savavališką statybą.

9.       Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

4.1.       Teismas nepagrįstai atsisakymą patvirtinti taikos sutartį grindė tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1118-151/2012.

4.2.       Teismas skundžiamoje dalyje niekaip nepaaiškino, kodėl laiko, jog išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1118-151/2012 tariamai užkerta kelią taikos sutarties tvirtinimui. Taigi ši skundžiama dalis yra ir nepakankamai motyvuota, kas trukdo byloje dalyvaujantiems asmenims pasinaudoti teise į apeliaciją.

4.3.       Teismas be jokio pagrindo paneigė šalių teisę į ginčo išsprendimą taikos sutartimi. Dėl to tebesitęsia ginčo, kuris jau galėjo būti galutinai išspręstas, nagrinėjimas.

4.4.       Sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama dalimi teismas parodė ir išankstinį nusistatymą byloje, t. y. taikos sutartimi atsakovė iš esmės pripažino ieškinį. Taigi darytina logiška išvada, kad teismas, laikydamas, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, kartu laiko, kad civilinė byla Nr. 2-1118-151/2012 tariamai užkerta kelią ir ieškinio patenkinimui. Parodęs išankstinį nusistatymą byloje teismas pažeidė nešališkumo principą.

4.5.       Namas realiai nėra nugriautas ir vis dar stovi. Pagal teismų praktiką daikto registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka teisę išviešinančią, o ne teisę sukuriančią funkciją. Teismas privalėjo vadovautis realiais faktais ir byloje esančiais įrodymais, o ne jų neatitinkančiais, todėl klaidingais Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

4.6.       Teismas neįvertino, jog patvirtinta taikos sutartis net ir be registracijos Nekilnojamojo turto registre sukeltų teisinius padarinius, nes nuo jos priklausytų šalių tarpusavio atsiskaitymai šalinant namo savavališko rekonstravimo padarinius. Jei sutartis yra tariamas sandoris, tada ieškovė nebūtų laikoma jo savininke ir, kaip nedalyvausi namo savavališkame rekonstravime, būtų su savavališku rekonstravimu niekaip nesusijusi, todėl neturėtų pareigos atlyginti namo savavališko rekonstravimo šalinimo išlaidų, o patirtas išlaidas turėtų teisę atgauti iš atsakovės.

4.7.       Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad taikos sutartis pažeidžia bylos šalių teises. Ieškovė ir atsakovė pačios laisva valia pasirašė taikos sutartį, taigi ji jų teisių nepažeidžia. Teismas nurodė, kad taikos sutartis pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, tačiau niekaip nepaaiškino ir nepagrindė tokių savo teiginių, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

4.8.       Teismas visiškai nepagristai taikos sutartį atsisakė tvirtinti dėl to, kad jai nepritaria Inspekcija. Teisę sudaryti taikos sutartį turi šalys, bet ne tretieji asmenys, todėl Inspekcijos prieštaravimai yra teisiškai nereikšmingi.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, nurodydama, kad sandoris buvo sudarytas nesiekiant sukurti realių teisinių pasekmių, o tik formaliai viešajame registre pakeisti daikto savininką, sukurti fiktyvią teisinę prielaidą įgyti kitoms teisėms, o su ginčo nuosavybe, valdymu bei disponavimu susijusios pasekmės bei sankcijos privalo būti taikomos tikrajai turto savininkei bei valdytojai, t. y. atsakovei. Minėta dovanojimo sutartimi atsakovė Z. S. padovanojo ieškovei J. Ž. 48/100 dalis gyvenamojo namo ir 48/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 

13.       Byloje buvo pateikta tarp šalių 2021 m. spalio 22 d. sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė ir atsakovė pripažino, kad ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia sutartis yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jos sudarymo momento (taikos sutarties 1 punktas), o nuosavybės teisės į namą ir kiemo statinius, visos prievolės, kylančios iš nuosavybės teisių į minėtą turtą, taip pat visos kitos su namu ir kiemo statiniais susijusios teisės ir pareigos visa apimtimi priklauso atsakovei, todėl ieškovė pagal jokias teises negalės reikšti jokių reikalavimų ir neatsakys pagal jokias iš šio turto kylančias prievoles (taikos sutarties 2 punktas).

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, motyvuodamas tuo, kad taikos sutarties patvirtinimui prieštaravo Inspekcija, taip pat gyvenamasis namas yra sunaikintas ir išregistruotas, todėl taikos sutarties sąlygos pažeidžia šalių ir kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, be to, šalių sudaryta taikos sutartimi nebus užkirstas kelias kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje.

15.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyti patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad taikos sutarties sąlygos niekaip neįtakoja ir nepažeidžia kitų asmenų, taip pat ir Inspekcijos, teisių. Anot ieškovės, taikos sutartis teisines pasekmes sukels ieškovei ir atsakovei, turės įtaką jų tarpusavio atsiskaitymo klausimams, susijusiems su savavalinės statybos padarinių šalinimu, nes be pastato išregistravimo dar turi būti atliktas ir jo nugriovimas arba įteisinimas ir nors pastatas VĮ Registrų centre išregistruotas, nebeegzistuoja kaip privačios nuosavybės objektas, tačiau faktiškai nėra nugriautas ir stovi kaip stovėjęs.

16.       Inspekcija su atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepime nurodo, jog teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties dalykas yra sunaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statiniai, kurie nebeegzistuoja kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, todėl taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes sandorio objekto, kurį ieškovė prašo teismo pripažinti tariamu, tiesiog nebėra, o vietoje jo yra objektas, kurį skolininkės (t. y. J. Ž. ir Z. S.) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu įpareigotos nugriauti, kaip savavališką statybą.

17.       CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

18.       Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

19.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021).

20.       Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu Inspekcijos ieškinį tenkino – nustatė Z. S. ir J. Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį-pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o per šį terminą neįteisinus statinio, įpareigoti Z. S. ir J. Ž. per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; Z. S. ir J. Ž. nepašalinus savavalinės statybos padarinių – leido Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš Z. S. ir J. Ž. (sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.). Minėtoje byloje sprendimo vykdymas buvo atidėtas: 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi – 12 mėnesių (nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 18 d.), 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi – 18 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d.). Byloje 2016 m. gruodžio 30 d. Inspekcijai išduotas vykdomasis dokumentas, pradėtas priverstinis 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymas. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-26353-713/2021 yra nagrinėjamas Z. S. ir D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 (byloje 2022 m. sausio 10 d. paskirtas teismo posėdis).

21.       Nagrinėjamu atveju įvertinus pirmosios instancijos teismui tvirtinti pateiktą taikos sutartį bei ieškinio reikalavimus byloje, akivaizdu, kad taikos sutarties dalykas yra 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartis ir jos sudarymas, o ne tik šia dovanojimo sutartimi padovanota pastato dalis ir dalis jo priklausinių. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog buvo atlikta ieškovei ir atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savavalinė statyba (rekonstrukcija), o ieškovė dalies pastato savininke laikoma dovanojimo sutarties pagrindu ir būtent šios sutarties sudarymą ieškovė ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiu, t. y. siekia, kad ne tik dovanojimo sutartimi padovanota dalis nekilnojamojo turto grįžtų prieš tai buvusiai jos savininkei (t. y. atsakovei), tačiau ir visos iš su dovanotąja turto dalimi susijusios, kylančios ir galinčios kilti teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsisakydamas tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, vadovavosi tuo, kad pastatas, kurio dalis ieškovei buvo padovanota atsakovės byloje prašoma pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartimi, yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir tokia taikos sutartis, kuria dovanojimo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pažeidžia šalių ir kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti.

22.       Sutiktina su tuo, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, bet kokie kiti juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, ką savo atsiliepime nurodo ir Inspekcija, tačiau nagrinėjamu atveju esmė yra ne tik paties pastato registracija Nekilnojamojo turto registre, bet ir su tuo pastatu galinčios kilti šalių materialinės teisės ir pareigos. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1118-151/2012 ir iš šiuo metu nagrinėjamo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 matyti, jog atsakovė ir trečiasis asmuo šioje byloje aktyviai siekia įteisinti pastatą, kuris šiuo metu nėra įregistruotas registre, nes nėra įteisinta šio pastato savavalinė statyba, tačiau tuo atveju, jei šio pastato statyba bus įteisinta, atsiras pagrindas pastatą įregistruoti registre, o dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos 2021 m. spalio 22 d. taikos sutarties, jei ši būtų patvirtinta teismo, ieškovė nebūtų registruojama kaip dalies pastato savininkė. Tuo atveju, jei savavalinė statyba nebus įteisinta, dėl tokios teisme patvirtintos taikos sutarties savavalinės statybos šalinimo padarinių išlaidas apmokėti teks atsakovei, bet ne ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog taikos sutarties sąlygos pažeidžia šalių ir kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus bei šalių sudaryta taikos sutartimi nebus užkirstas kelias kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nepakankami tam, jog netenkintų šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, o aplinkybių, kad sudaryta taikos sutartis gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą, byloje nenustatyta.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, todėl skundžiama nutartis dalyje naikintina, perduodant sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo, panaikinti ir perduoti 2021 m. spalio 22 d. sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Albina Rimdeikaitė