Civilinė byla Nr. e2A-1231-912/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13352-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.7

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J., J. M., S. L., L. V. (L. V.), A. P. ir atsakovės 424–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. J., J. M., S. L., L. V., A. P. ieškinį atsakovei 424–ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai prašė teismo: 1) pripažinti atsakovės 2018 m. vasario 13 d. visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais bei negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; 2) pripažinti atsakovės 2018 m. balandžio 25 d. įgaliotinių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais bei negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; 3) pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės A. J. teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1.                      Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. vasario 13 d. sušauktas atsakovės narių visuotinis susirinkimas. Jį organizavo atsakovės primininkas J. V., kurio išrinkimas pirmininku 2016 m. vasario 25 d.  susirinkime pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018).

1.2.                      Ieškovė 2018 m. kovo 1 d. paprašė, kad atsakovės pirmininkas pateiktų informaciją apie bendriją, taip pat ir atsakovės narių 2018 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo protokolą. Atsakovės pirmininkas 2018 m. kovo 20 d. atsakymu atsisakė pateikti informaciją, todėl ieškovai priversti kreiptis į teismą. Padavus ieškinį teisme, paaiškėjo, kad 2018 m. balandžio 25 d. įvyko įgaliotinių susirinkimas ir priimti neteisėti sprendimai.

1.3.                      Organizuojant 2018 m. vasario 13 d. visuotinį narių susirinkimą, nesilaikyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas), atsakovės įstatų nuostatų. Apie susirinkimą atsakovės nariai informuojami raštu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, atsakovės įstatų 84 punkte). Įstatyme ir įstatuose nenustatyta, kad informavimui raštu prilyginamas skelbimų pakabinimas ar elektroninių laiškų siuntimas. Prie susirinkimo protokolo pridėtas pirmininko nurodymas buhalterei išsiųsti pranešimus apie visuotinį susirinkimą elektroniniu paštu (nurodytas taip pat ir išsiuntimo laikas). Tai – keistas dokumentas. Kai kuriems bendrijos nariams pranešimai apie visuotinį susirinkimą išsiųsti praleidus įstatyme nustatytą 14 dienų terminą (t. y. pranešti apie susirinkimą ne vėliau kaip likus 14 dienų iki susirinkimo). Ieškovams nepranešta apie šaukiamą susirinkimą įstatymuose nustatyta tvarka. Daug bendrijos narių negalėjo susipažinti su šaukiamų susirinkimų darbotvarke. Tik 45 nariams raštu pranešta apie susirinkimą. (tai atitinka 28 proc. visų bendrijos narių). Dėl to 2018 m. vasario 13 d. susirinkimas ir jame priimti sprendimai neteisėti ir negaliojantys.

1.4.                      Vilniaus miesto apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendime konstatavo, kad 2016 m. vasario 25 d. susirinkime balsavimo teisę turėjo 178 bendrijos nariai (civilinė byla Nr. e2A-286-614/2018). Atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2018 m. vasario 13 d. protokole įrašyta, kad bendrijoje yra 157 nariai. Neaišku, kur dingo 21 narys. Dalyvavusių 2018 m. vasario 13 d. susirinkime bendrijos narių sąraše daug neaiškumų. Sąraše Nr. 127 įrašyta V. S. (duomenys neskelbtini) išankstinė nuomonė raštu, bet išankstinės nuomonės pareiškimo raštu biuletenyje įrašyta kita pavardė – V. P. (duomenys neskelbtini). Sąraše Nr. 61 įrašyta K. L. (duomenys neskelbtini) išankstinė nuomonė raštu, bet išankstinės nuomonės pareiškimo raštu biuletenyje įrašytas kitas asmuo – K. S. (duomenys neskelbtini). Sąraše nurodyta, kad V. P. turi 3 balsus, du iš jų pagal įgaliojimus (duomenys neskelbtini), bet nenurodyta, kas yra (duomenys neskelbtini) boksų savininkai ir bendrijos nariai, prie protokolo nepridėti įgaliojimai. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies.

1.5.                      Bendrijos įgaliotiniai turėjo būti renkami atskiruose garažo dalių susirinkimuose, bet ne visuotiniame susirinkime. Tik tų dalių bendrijos nariai galėjo balsuoti už savo įgaliotinius. Visi bendrijos nariai negalėjo išrinkti įgaliotinių visiems nariams. Nebus galima atšaukti taip išrinktų įgaliotinių Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3, 6 dalių (įgaliotiniai išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui; įgaliotinis praranda pasitikėjimą ir yra atšauktas, jeigu už jo atšaukimą atitinkamos daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkime pasisakė daugiau kaip pusė visų jo atstovautų bendrijos narių). Negalima iš anksto balsuoti raštu renkant įgaliotinius. Išankstinis balsavimas raštu galimas tik visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Įgaliotinių kandidatūros keliamos susirinkime, todėl iš anksto raštu balsavusieji negali žinoti visų kandidatų ir rinktis iš jų. Įstatyme nenustatyta, kad įgaliotiniai gali būti renkami pagal sąrašus. Tai neteisėta. Turi būti keliamos atskiros įgaliotinių kandidatūros ir už kiekvieną atskirą kandidatą balsuojama. Iš išankstinių nuomonės raštu pareiškimų neaišku, už kokį kandidatų į įgaliotinius sąrašą balsuota, kokie kandidatai nurodyti. Atsakovės primininkas sugalvojo dviejų etapų įgaliotinių rinkimo procedūrą, pagal kurią pirmiausia reikia patekti į kandidatų į įgaliotinius sąrašą. Dėl to pažeista ieškovų A. J. ir J. M. teisė kandidatuoti į bendrijos narių įgaliotinius, nes susirinkime balsuota tik dėl jų įtraukimo į kandidatų sąrašą. Susirinkime įgaliotiniu išrinktas A. D., bet jis nėra bendrijos narys, todėl negalėjo būti renkamas įgaliotiniu (Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis; atsakovės įstatų 40 punktas).

1.6.                      Bendrijos nariai negalėjo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo susipažinti su atsakovės veiklos metine ataskaita. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies. Susirinkime balsuota bendrijos pirmininko darbą įvertinti teigiamai. Nurodyto klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje, todėl jis negalėjo būti svarstomas. Iš anksto balsavusieji nepasisakė dėl aptariamo klausimo, bet jų balsai priskaičiuoti prie balsavusiųjų „už“ pritarimą pirmininko darbui. Susirinkime balsuoti pateikti du alternatyvūs atsakovės pajamų ir išlaidų projektai. Iš anksto raštu balsavusieji balsavo už vieną projektą. Neaišku, kaip paskirstyti iš anksto raštu balsavusiųjų balsai, t. y. pirmajam ar antrajam projektui.

1.7.                      Įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo klausimo nebuvo atsakovės narių susirinkimo darbotvarkėje, todėl šiuo klausimu negalėjo būti balsuojama. Nurodytu klausimu nebalsavo taip pat ir iš anksto raštu balsavusieji. Delspinigiai gali būti nustatomi įstatymų, sutartimi arba teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai negali būti nustatomi bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Delspinigių dydis neįprastai didelis (0,07 proc.).

1.8.                      Susirinkimo sprendimas išrinkti ginčų komisijos narius neteisėtas, nes šie nariai rinkti balsuojant dėl iš anksto parengtą kandidatų į ginčų komisijos narių sąrašo, bet ne dėl atskirų kandidatų. Įstatyme nenustatyta, kad ginčų komisijos nariai renkami pagal sąrašus. Turi būti keliamos atskiros ginčų komisijos narių kandidatūros ir balsuojama už kiekvieną atskirą kandidatą. Neaišku, už kokį sąrašą balsuota išankstiniuose nuomonės raštu pareiškimuose.

1.9.                      Pažeista ieškovės A. J. teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir valdymą. Atsakovės pirmininkas 2018 m. balandžio 20 d. atsakyme sutiko pateikti ieškovei informaciją, jeigu ieškovė įvykdys nepagrįstus reikalavimus, t. y. jeigu ieškovė: 1) atvyks nustatytu laiku į bendrijos sargų patalpą; 2) sumokės be pagrindo paskaičiuotus delspinigius; 3) leis atlikti garažo bokso elektros skaitiklio patikrą. Įstatyme nenustatyta sąlygų bendrijos nariui gauti informaciją. Atsakovės pirmininkas neteisingai nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo protokolas pakabintas bendrijos skelbimų lentoje. Nuvykus susipažinti, lentoje nebuvo protokolo. Bendrijos narys taip pat turi teisę gauti bendrijos dokumentų kopijas.

1.10.                      Pripažinus įgaliotinių išrinkimą neteisėtu, visi įgaliotinių priimti sprendimai ipso jure tampa neteisėtais. Nebuvo šauktas atsakovės narių visuotinis susirinkimas, kuriame būtų sprendžiami bendrijos pirmininko išrinkimo ir bendrijos 2015 metų finansinės ataskaitos, 2016 metų pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimai. Dėl to įgaliotinių susirinkimas negalėjo spręsti nurodytų klausimų (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Atsakovės įstatuose nenustatyta, kad įgaliotiniai turi teisę rinkti bendrijos pirmininką, tvirtinti finansinę atskaitomybę, pajamų ir išlaidų sąmatą (atsakovės įstatų 25.2 punktas).

1.11.                      Nė vienas iš įgaliotinių nesikreipė ieškovus dėl jų valios įgaliotinių susirinkime spręstais klausimais. Įgaliotiniai balsavo neišsiaiškinę bendrijos narių valios. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies (įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams. Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma).

1.12.                      Bendrijos lėšų panaudojimo klausimai priskirti išimtinei bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9–12 punktai). Dėl to įgaliotinių susirinkimas negalėjo nagrinėti klausimo dėl bendrijos lėšų panaudojimo advokato paslaugoms apmokėti, prieš tai šio klausimo jo neteikus atsakovės narių visuotiniam susirinkimui. Įgaliotinių sprendimas bendrijos lėšas naudoti advokato paslaugoms apmokėti prieštarauja Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, pagal kurį bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų.

2.       Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1.                      Bendrijos nariu gali būti tik nuosavybės teise butą ir (ar) kitą patalpą valdantis asmuo. Ieškovas A. V. neturi nuosavybės teise turto pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ankščiau jam nuosavybės teise garažas (boksas) Vilniuje (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartimi perleistas L. V. (L. V.). Ieškovas J. M. taip pat nėra garažo (bokso) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas. Nurodytos patalpos savininkas yra I. B. (I. B.). Du ieškovai nėra bendrijos nariai, todėl jie netinkami ir turėtų būti pakeisti tinkamais ieškovais.

2.2.                      Pranešimai ir visa su šaukiamu susirinkimu susijusi informacija bendrijos nariams pateikta keliomis formomis: skelbimų lentoje – skelbimai apie susirinkimą ir apie galimybę pasirašytinai priimti pranešimus; garažo sargams perduoti pranešimo gavimo pasirašytinai dokumentai ir susirinkimo darbotvarkė; išsiųsti pranešimai paprastu ir elektroniniu paštu. Rašytinė informacija gali būti siunčiama (pateikiama) įvairiomis jos pateikimo formomis, t. y. siunčiant paštu, elektroniniu paštu, faksu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-236/2016). Prie kiekvieno siunčiamo elektroninio laiško pridėtas pranešimo tekstas, nurodyta šaukiamo susirinkimo data, vieta ir darbotvarke. Nemažai elektroniniais laiškais informuotų narių dalyvavo susirinkime.

2.3.                      Atsiliepime nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 80 narių. Iš viso yra 157 narių. 11 garažų priklauso bendrijos nariams, kurie turi daugiau negu vieną garažą. Jie susirinkime turi po vieną balsą, nepaisant turimų garažų skaičiaus (atsakovės įstatų 39 punktas). 20 garažų savininkų nėra bendrijos nariai.

2.4.                      Atsakovės nuomone, įgaliotiniai išrinkti teisėtai. Pastatas, kuriame yra garažai, nesuskirstytas į sekcijas, dalis. Teisės aktuose neuždrausta balsuoti už renkamus įgaliotinius iš anksto raštu. Įgaliotiniai išrinkti susirinkime. Ieškovai nesulaukė bendrijos narių palaikymo, todėl negalėjo būti išrinkti įgaliotiniais. Įgaliotinių (kandidatų) sąrašas pateiktas su sprendimų projektais bendrijos nariams susipažinti. A. D. išrinktas įgaliotiniu, nes turi tėvo (bokso savininko) įgaliojimą. Su bendrijos veiklos ataskaita buvo galima susipažinti. Ji parengta likus 15 dien7 iki susirinkimo. Kai kurie iš anksto raštu balsavusieji aiškiai išskyrė, už kokį sargų atlyginimo dydį balsavo (bendrijos nariai J. M., V. V., D. L., L. J.). Alternatyvios pajamų ir išlaidų sąmatos skyrėsi sargų atlyginimų dydžiu, todėl iš anksto raštu balsavusieji turėjo galimybę pasirinkti sąmatos projektą. Bendrijos narių dauguma pritarė, kad būtų patvirtintas mažiau patvirtintas sargų atlyginimas (ne 400 Eur, bet 380 Eur). Dėl to nurodytas sprendimas nepažeidė bendrijos narių interesų.

2.5.                      Įmokų mokėjimo tvarka ir netesybų už pradelstus mokėjimus dydis įrašyti į pajamų ir išlaidų sąmatą. Tai – išvestiniai klausimai. Dėl to balsavusieji dėl sąmatos projektą, balsavo taip pat ir dėl įmokų mokėjimo tvarkos bei netesybų dydžio.

2.6.                      Atsakovė niekada neribojo ieškovės A. J. teisės gauti informaciją. Nurodyta ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ji prašo pateikti susijusią ir nesusijusią su bendrijos veikla informaciją, nepaaiškina tikslo, kodėl prašo informacijos. Ieškovė 2018 m. kovo 1 d. paprašė pateikti informaciją. Atsakovė 2018 m. kovo 20 d. atsakyme nurodė susipažinimo su informacija būdus ir tvarką. Ieškovė nepasinaudojo teise gauti informaciją.

2.7.                      Įgaliotinių susirinkimo sprendimų galiojimo klausimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą, susidarė ekstraordinari situacija – atsakovė de jure liko be pirmininko, negaliojančiais tapo įgyvendinti sprendimai dėl 2016 metų pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimo bei 2015 metų privalomų metinių ataskaitų tvirtinimo. Sukurtas teisinis vakuumas. Ieškovai nepagrindžia, kodėl 2018 m. balandžio 25 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimai neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: 1) pripažino negaliojančius atsakovės visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimą dėl įgaliotinių išrinkimo; 2) pripažino negaliojančiais atsakovės įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkimo sprendimus. Teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės A. J. teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą.

4.       Dėl pranešimo apie bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Pasisakydamas dėl atsakovės narių visuotinio susirinkimo, teismas nurodė, kad ginčijamame susirinkime svarstyta sąmata, todėl apie susirinkimą bendrijos nariai turėjo būti informuoti raštu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis; atsakovės įstatų 30 punktas). Teismas sprendė, kad narių informavimas elektroniniu paštu yra tinkamas informavimas raštu. Pranešimo forma (elektroninis ar paprastas laiškas) nereikšminga. Įvertinęs, kad atsakovė sudarė laiškų siuntimo komisiją, nurašė pašto ženklus (į bylą pateiktas nurašymo aktas), liudytojų (atsakovės buhalterės A. V. ir sargo A. S.) paaiškinimus, jog jie rengė ir siuntė laiškus paprastu paštu, teismas padarė išvadą, kad laiškai su pranešimais apie susirinkimą išsiųsti bendrijos nariams. Teismas nustatė, kad elektroniniai laiškai nariams išsiųsti viena diena vėliau negu likus 14 dienų iki susirinkimo (susirinkimas įvyko 2018 m. vasario 13 d., laiškai išsiųsti 2018 m. sausio 30, 31 d.). Teismas įvertino, kad 14 dienų terminas informuoti apie susirinkimą praleistas nedaug ir tai neturėjo įtakos susirikimo sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Apie susirinkimą 45 asmenys informuoti pasirašytinai, 45 nariams išsiųsti pranešimai paštu, 67 nariams – elektroniniu paštu. Tai atitinka Bendrijų įstatymo ir atsakovės įstatų 84 punkto nuostatas.

5.       Teismas nustatė, kad yra 157 atsakovės nariai (188 – 11 – 20 = 157). Iš viso yra 188 garažo boksai. 11 boksų priklauso nariams, kurie turi daugiau negu vieną boksą. 20 boksų savininkai nėra bendrijos nariai. Susirinkime dalyvavo 80 dalyvių.

6.       Dėl įgaliotinių rinkimo. Teismas nustatė, kad įmanoma garažą skirstyti į dalis ar sekcijas, nes atsakovė parinko įgaliotinus, už kuriuos balsuota ginčijamame susirinkime, pagal tai, kurie įgaliotiniais būti siūlomi asmenys turi boksus. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, jog įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams, taikoma tik daugiabučių namų bendrijoms, bet netaikoma garažų bendrijoms.

7.       Įrašytų ir neįrašytų į iš anksto parengtą kandidatų į įgaliotinius sąrašą asmenų galimybės būti išrinktais įgaliotiniu iš esmės skyrėsi, nes už pirmuosius galėjo balsuoti nuomonę raštu pateikę bendrijos nariai (30 narių). Atsakovė nurodė, kad visi asmenys galėjo iki susirinkimo prašyti, kad nauji kandidatai būtų įrašyti į sąrašą. Atsakovė nepaaiškino, kaip konkrečiai tai galėjo būti padaryta. Pranešimai apie susirinkimą išsiųsti besibaigiant 14 dienų terminui ir net vėluojant. Dėl to apribotos nesančiųjų sąraše galimybės, kad už juos būtų iš anksto balsuojama.

8.       Atsakovė neįrodė, kad išankstinėje nuomonėje buvo balsuojama būtent už tokį sąrašą, kuris nurodytas susirinkimo protokole. Šią išvadą teismas grindė tokiais argumentais. Liudytoja A. V. nurodė, kad į vokus dėjo pranešimus apie susirinkimą ir darbotvarkę. Nurodytuose dokumentuose nėra kandidatų į įgaliotinius sąrašo. Iš ankstinės nuomonės biuleteniuose nėra kandidatų pavardžių. Nėra įrodymų, kaip kandidatų sąrašas išviešintas iki susirinkimo. Vienas iš išrinktų įgaliotinių yra A. D.. Jis nėra bendrijos narys, todėl negali būti įgaliotiniu (Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).

9.       Dėl veiklos ataskaitos ir išlaidų sąmatos. Teismas sprendė, kad atsakovė be vėliau kaip likus 15 dienų iki susirinkimo parengė atsakovės veikos metinė ataskaitą ir ją viešai paskelbė. Nurodytą išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovės atstovas J. V. nurodė, jog 2018 m. sausio 30 d. skelbimų lentoje pakabino skelbimą, kas su bendrijos sprendimų projektais galim susipažinti sargų patalpoje. Liudytojai A. V. ir V. S. paaiškino, kad skelbimų lentoje buvo paskelbta ataskaita. Ieškovai neįrodė, kad siekė susipažinti su nurodytais dokumentais.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovai nepagrįstai ginčija išlaidų sąmatą. Tai, kad iš anksto balsavusiesiems pateiktas vienas sąmatos projektas, o susirinkime balsuota už du projektus, nereiškia, jog sąmata patvirtinta netinkamai. Sąmatose skyrėsi atlyginimo sargui dydis (380 Eur ir 400 Eur). Raštu balsavusieji balsavo už sargo atlyginimo padidinimą iki 400 Eur, todėl jie pritarė taip pat ir 380 Eur atlyginimui. Ieškovai neginčijo sąmatos turinio. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl susirinkimo sprendimo nustatyti delspinigių dydį, nes jiems netaikomas susirinkime nustatytas delspinigių dydis. Ieškovai įmokas moka pagal su bendrija sudarytas sutartis. Teismas nurodė, kad, renkant ginčų komisiją, nepažeisti ieškovų interesai. Ieškovai nenurodė, jog nesutiko su ginčų komisijos narių kandidatūromis, nepagrindė intereso rinkti komisijos narius ir būti išrinktais.

11.       Konstatavus, kad buvo pažeista teisė, neprašant CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapginama pažeista teisė ir nesukuriami teisiniai padariniai. Dėl to nurodytas reikalavimas nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

12.       Dėl to, kad L. V. nėra bendrijos narys, jis nepraranda teisės kreiptis su ieškiniu dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo negaliojimo (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas). S. L. pritarė įgaliotinės pasirašytam ieškiniui., todėl pašalino abejones dėl jo valios pareikšti ieškinį (CK 2.133 straipsnis).

13.       Teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų šalims, nes iš trijų ieškinio reikalavimų patenkino vieną visą reikalavimą (dėl įgaliotinių susirinkimo sprendimų panaikinimo), kitą reikalavimą – iš dalies (iš bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų pripažino negaliojančiu tik sprendimą dėl įgaliotinų išrinkimo), nutraukė bylos dalį dėl trečio reikalavimo (teisės gauti informaciją pripažinimo).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria: 1) negaliojančiu pripažintas atsakovės visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimas dėl įgaliotinių išrinkimo; 2) negaliojančiais pripažinti atsakovės įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkimo sprendimai, ir priimti naują sprendimą bei dėl šios dalies atmesti ieškinį. Atsakovė prašo palikti nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Dėl ieškovo S. L. tinkamumo būti ieškovu. Ieškinį nurodyto ieškovo vardu pasirašė motina. Vėliau nurodytas ieškovas į bylą pateikė 2018 m. spalio 5 d. įgaliojimą. Nurodytą situaciją pirmosios instancijos teismas įvertino kaip tinkamą atstovavimą, kai atstovaujamasis vėliau patvirtina atstovo veiksmą (CK 2.133 straipsnis). Atsakovė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes įgaliotojas negali pripažinti įgaliotinio veiksmų, kuriems atlikti nesiteikta ne tik įgaliojimo, bet taip pat ir nenustatyta įstatyme. Teismo išvada prieštarauja CPK 56 straipsnio 1 daliai. Ieškovo S. L. motina nėra jo atstovė pagal įstatymą, taip pat ji neatitinka nė vieno iš CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytų atstovų pagal pavedimą kriterijų. Dėl to nurodyto asmens motina neturėjo teisės pateikti ieškinio. Taigi ieškovai nesąžiningi, nes suklaidino teismą dėl netinkamo ieškovo S. L. atstovavimo, nuslėpė šį faktą, teikdami ieškinį ir patikslintą ieškinį.

14.2.                      Dėl ieškovo L. V. tinkamumo būti ieškovu ir ieškovų suinteresuotumo. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į aplinkybę, kad pradinį ieškinį pasirašė A. V., patikslintą ieškinį – L. V. ir kad tikėtina, jog šių asmenų vardu pasirašė tas pats asmuo. L. V. bendrijos nariu tapo tik 2018 m. birželio 25 d., todėl negalėjo žinoti apie aplinkybes, kaip priimti ginčijami sprendimai. Jis neinformavo bendrijos, kad 2017 m. kovo 29 d. įsigijo patalpas bendrijoje. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovas L. V. ginčijamų susirinkimų šaukimo metu neturėjo subjektinių teisių, kurias siekia ginti ieškiniu. 

14.3.                      Nors ieškovui A. P. pranešimas apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą įteiktas pasirašytinai, jis susipažino su susirinkimo darbotvarke ir priedais, bet nedalyvavo susirinkime. Vis dėlto nurodytas ieškovas ieškinyje skundžia susirinkimo sušaukimo teisėtumą. Taigi susidarė paradoksali situacija, kai ieškinį pasirašo asmuo, kuris įgyvendino teisę į informacijos apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą gavimą, bet nerodė intereso dalyvauti susirinkime. Teismas netenkino atsakovės prašymo ir nepripažino ieškovų S. L., A. V., L. V. ir A. P. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Tik du iš penkių ieškovų dalyvavo nagrinėjant bylą ir demonstravo suinteresuotumą bylos baigtimi (A. J. ir J. M.).

14.4.                      Dėl bendrijos įgaliotinių išrinkimo teisėtumo. Vienas iš ginčijame bendrijos narių susirinkime priimtų nutarimų – tai ketverių metų kadencijai išrinkti trylika bendrijos įgaliotinių. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija tiek, kiek teismas atmetė galimybę išrinkti įgaliotinius visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Teisė išrinkti bendrijos narių įgaliotinius nustatyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, atsakovės įstatų 41 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės įstatų 41 straipsnyje nustatytos įgaliotinių išrinkimo tvarkos ir išvadą apie netinkamą atsakovės įgaliotinių išrinkimo tvarką (t. y. juos išrinkus visuotiniame bendrijos narių susirinkime) padarė vadovaudamasis Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi. Dėl to teismas paneigė atsakovės teisę patikslinti (ar pakeisti) Bendrijų įstatyme įtvirtiną įgaliotinių išrinkimo tvarką. Negalima ir neleistina ignoruoti atsakovės įstatų.

14.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis yra imperatyvioji teisės norma. Atsakovės nuomone, nurodyta teisės norma neimperatyvioji, nes pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, bendrijos narių įgaliotiniu laikomas to paties pastato (ar jo dalies) bendrijos narių išrinktas fizinis asmuo, įgaliotas atstovauti jį išrinkusiems bendrijos nariams.

14.6.                      Atsakovės įstatuose įgyvendinta bendrijos teisė pasirinkti, koks organas renka bendrijos įgaliotinius, ir nuspręsta, kad tai daro visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad niekada nebuvo organizuojami ir rengiami atskiras patalpas, garažus ar boksus valdančių bendrijos narių susirinkimai, atsakovės įstatuose nenustatytos atskiros garažų ar boksų sekcijos ar dalys.

14.7.                      Tam, kad galėtų būti įgyvendinama galimybė įgaliotinį rinkti atskiruose bendrijos valdomo pastato dalių (sekcijų ar korpusų) susirinkimuose, turėtų būti tenkinamos šios sąlygos: 1) pastatas turėtų būti suskirstytas į dalis, korpusus, sekcijas; 2) įgaliotinio rinkimo tvarka turėtų būti nustatyta bendrijos įstatuose; 3) įstatuose turėtų būti nustatyta specialaus organo (dalinio susirinkimo) sušaukimo tvarka, kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka; 4) įgaliotinių susirinkimo tvarka turėtų būti susiklosčiusi juridinio asmens veiklos praktikoje. Ieškovai nepagrindė nė vienos iš nurodytų aplinkybių.

14.8.                      Įstatymų leidėjas siekia užtikrinti tinkamą bendrijos narių atstovavimą renkant įgaliotinius, t. y. kad jie būtų išrinkti laikantis proporcingumo principo. Atsakovė pagrindė, kad laikėsi nurodyto principo ginčijamu visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimu išrinkus įgaliotinius. Bendrijos įgaliotiniais išrinkti bendrijos nariai, valdantys boksus, esančius skirtingose nekilnojamojo turto objekto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vietose. 4 kandidatai į bendrijos įgaliotinius valdo rūsyje esančius garažų boksus, 3 – pirmame aukšte, 2 – antrame, 4 – trečiame. Nurodyti kandidatai išrinkti įgaliotiniais.

14.9.                      Įstatymuose nereglamentuota, kokiu būdu renkami įgaliotiniai – pagal iš anksto parengtą sąrašą ar siūlant kandidatus tiesiogiai susirinkime. Ginčijamame atsakovės narių susirinkime įgaliotiniai rinkti pagal iš anksto parengtą sąrašą. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad skyrėsi galimybės būti išrinktiems įgaliotiniais asmenims, kurie įrašyti į iš anksto parengtą sąrašą, ir kurie neįrašyti į sąrašą (nes už pastaruosius nebuvo galima balsuoti iš anksto raštu).

14.10.                       Raštu nuomonę išsakę bendrijos nariai turėjo galimybę kelti savo kandidatūras į bendrijos įgaliotinius arba įvardyti kitą kandidatą, Visi pageidavusieji galėjo susipažinti su kandidatų į atsakovės įgaliotinius sąrašu sargų patalpoje. Ieškovų nepateikė įrodymų, kad jiems užkirsta galimybė kelti savo kandidatūras į bendrijos įgaliotinius. Ieškovai A. J. ir J. M. visuotiniame bendrijos narių susirinkime iškėlė savo kandidatūras, bet jų kandidatūras palaikė tik 8 ir 6 bendrijos nariai.

14.11.                      Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškimą – 26 raštu balsavusių bendrijos narių sąrašą. Jame pasirašiusieji patvirtino, kad balsavo raštu ir suprato, už kokius kandidatus į bendrijos įgaliotinius balsuoja. Atsakovė prašo, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų nurodytą naują įrodymą.

14.12.                      Bendrijos narių 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškimas paneigia taip pat ir kitą teismo išvadą, kad neaišku, kaip iš anksto balsuojantiems asmenims atskleistos kandidatų pavardės. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatų sąrašas visiems iš anksto balsavusiems ar pasirašytinai su sprendimų projektais susipažinusiems bendrijos nariams pateiktas susipažinti sargų patalpoje. Su nurodytu sąrašu susipažino 45 bendrijos nariai (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6 – įteikimo pasirašytinai sąrašas). Nė vienas iš sargų patalpoje su dokumentais susipažinusių 45 bendrijos narių neišreiškė pretenzijų dėl jiems neatskleisto ar netinkamai atskleisto kandidatų į įgaliotinius sąrašo.

14.13.                      Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pranešime apie susirinkimą nėra informacijos apie tai, kur galima susipažinti su įgaliotinių sąrašu. Nuo pat bendrijos įsteigimo pradžios nariams žinoma, kad susipažinimo su dokumentais ar informacija, susijusia su šaukiamais visuotiniais bendrijos narių susirinkimais ar bendrijos veikla, vieta yra atsakovės sargų patalpa. Pranešime apie šaukiamą susirinkimą nurodyta, kad su bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektu galima susipažinti sargų patalpoje. Taigi, nurodyta, kur nariai gali susipažinti su svarbiausiu dokumentu, pagrįsta manyti, kad toje pačioje vietoje galima susipažinti taip pat ir su kita informacija.

14.14.                       Ieškovai neįrodė aplinkybės, kad iš anksto balsavusieji raštu balsavo už kitą kandidatų į įgaliotinius sąrašą negu nurodytas susirinkimo protokole. Dėl to teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad išankstinėje nuomonėje buvo balsuojama būtent už tokį sąrašą, kuris nurodytas protokole. 30 raštu balsavusiųjų pritarė 4–ajam darbotvarkės klausimui, kuris suformuluotas taip: „PRITARIU, NEPRITARIU (pabraukti) kandidatų į bendrijos įgaliotinius sąrašui“.

14.15.                      Ieškovai tokiais pat pagrindais ginčijo ne tik įgaliotinių išrinkimą, bet taip pat ir ginčų komisijos išrinkimą. Pirmosios instancijos teismas ginčų komisijos išrinkimą pripažino teisėtu, bet, tokia pat tvarka balsavus dėl įgaliotinių, jų išrinkimą pripažino neteisėtu. Tai – paradoksali situacija.

14.16.                       Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą naikinti atsakovės narių susirinkimo sprendimą dėl įgaliotinių išrinkimo, tai tiesiogiai nulėmė įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimą. Liko neįvertintos aplinkybės, kurioms esant įgaliotiniai buvo priversti skubiai priimti 2018 m. balandžio 25 d. sprendimus. Įgaliotinių susirinkimas priėmė sprendimus ne įprastiniais veiklos klausimais, bet patvirtino 2016 metų planuojamą atsakovės pajamų-išlaidų sąmatą ir 2015 metų metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Be nurodytų sprendimų bendrija de jure negalėjo veikti, todėl būtų likviduota.

14.17.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nepagrįstai atsisakė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė mano, kad visi ieškinio reikalavimai nepagrįsti, todėl visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų. Vertindama teismo patenkintus ieškinio reikalavimus, atsakovė pabrėžia, kad, nepaisant to, jog ieškinyje nurodyti tik trys reikalavimai, ieškovai ginčijo 9 atsakovės veiksmus: 1) teisės normų, reglamentuojančių bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą pažeidimas; 2) kvorumo bendrijos narių susirinkime nebuvimas; 3) teisės normų, reglamentuojančių įgaliotinių išrinkimą, pažeidimas; 4) bendrijos nario teisės iš anksto susipažinti su bendrijos metine veiklos ataskaita pažeidimas; 5) bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo tvarkos pažeidimas; 6) įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo tvarkos pažeidimas; 7) ginčų komisijos rinkimo tvarkos pažeidimas; 8) bendrijos nario teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą pažeidimas; 9) bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimų nuginčijimas. 

14.18.                      Teismas atmetė septynis ieškovų reikalavimus (reikalavimai Nr. 1, 2, 4–8), o patenkino du (reikalavimai Nr. 3 ir 9). 7 iš 9 reikalavimai yra 77,77 proc., 2 reikalavimai – 22,22 proc. Apelianto įsitikinimu, būtent tokia proporcija teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai A. J., J. M., S. L., L. V., A. P. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Dėl imperatyviųjų teisės normų, kuriose reglamentuotas įgaliotinių išrinkimas, pažeidimo. Atsakovė bando ginčyti imperatyviųjų teisės normų pažeidimą remdamasi įgaliotinių rinkimo praktika, apie kurią nepateikta įrodymų. Bendrijoje nebuvo tokios praktikos. Jeigu ji būtų buvusi, tai ji būtų ydinga.

15.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą, kuriuo išrinkti įgaliotiniai. Renkant įgaliotinius, buvo neaišku, už kokį įgaliotinių sąrašą balsavo iš anksto nuomonę pateikusieji. Atsakovės atstovas nepaaiškino, kaip buvo galima įrašyti naujus asmenis į iš anksto parengtą kandidatų į įgaliotinius sąrašą. Pranešimai apie narių susirinkimą išsiųsti besibaigiant 14 dienų terminui iki susirinkimo ir netgi vėluojant. Pranešime apie susirinkimą nėra informacijos apie tai, kur galima susipažinti su įgaliotiniu sąrašu.

15.3.                      Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, įgaliotiniai turėjo būti renkami atskiruose garažo dalių susirinkimuose, bet ne visuotiniame narių susirinkime. Tik tų dalių bendrijos nariai galėjo balsuoti už savo įgaliotinius, bet ne visi bendrijos nariai rinkti įgaliotinius visiems nariams. Atsakovės teiginys, kad negalima bendrijos dalinti į dalis, nepagrįstas, nes garažų pastatas yra keturaukštis ir kiekvieną aukštą galima dalyti į sekcijas.

15.4.                      Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams. Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų narių valią. Neaišku, ką atstovauja atsakovės narių įgaliotiniai.

15.5.                      Ginčijamame visuotiniame narių susirinkime išrinkus atsakovės narių įgaliotinius, jie neatstovauja konkrečios garažų dalies, korpuso, sekcijos narų interesų, todėl pastarieji negalės atšaukti įgaliotinių. Taip pažeista Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis, nes neįmanoma atšaukti įgaliotinių.

15.6.                      Bendrijų įstatyme nenustatytas išankstinis balsavimas raštu renkant įgaliotinius. Išankstinis balsavimas galimas tik visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Įgaliotiniai renkame ne visuotiniame narių susirinkime, bet atskirų dalinių narių susirinkimuose.

15.7.                      Įgaliotinių kandidatūros keliamos narių susirinkime. Dėl to iš anksto balsavę bendrijos nariai negali žinoti visų kandidatų. Iš anksto balsavusieji galėjo balsuoti tik už iš anksto parengtą kandidatų į įgaliotinius sąrašą. Renkant atsakovės įgaliotinius, sugalvota neteisėta dviejų etapų rinkimų sistema: pirmiausia į iš anksto parengtą kandidatų į įgaliotinius sąrašą įtraukiami kandidatai, po to balsuojama už nurodytą sąrašą. Tai prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.

15.8.                      Ieškovams A. J. ir J. M. neleista kandidatuoti į įgaliotinius. Narių susirinkime balsuota tik dėl nurodytų asmenų įtraukimo į kandidatų sąrašą.

15.9.                      Įgaliotiniu renkamas tik bendrijos narys (Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis; atsakovės įstatų 40 punktas).

15.10.                       Įgaliotiniu išrinktas A. D. (85 boksas), nors bendrijos nariu yra K. D.. Taigi A. D. nėra bendrijos narys, todėl negalėjo būti renkamas įgaliotiniu.

15.11.                      Dėl įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų. Kandidatų į įgaliotinius sąrašą parengė J. V.. Įgaliotinių susirinkime 2018 m. balandžio 25 d. pirmininku išrinktas nurodytas asmuo ir priimti kiti jam reikalingi sprendimai. Teismas pripažino, kad įgaliotiniai išrinkti neteisėtai, todėl jų susirinkime priimti sprendimai taip pat yra neteisėti. Be to, įgaliotinių susirinkimo sprendimai priimti pažeidus kitus įstatymų reikalavimus.

15.12.                      Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose nustatytais atvejais, Bendrijų įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Nebuvo šauktas atsakovės narių susirinkimas, kuris būtų sprendęs bendrijos pirmininko išrinkimo klausimą. Dėl to įgaliotinių susirinkimas negalėjo spręsti nurodyto klausimo. Atsakovės įstatuose nenustatyta, kad bendrijos pirmininką renka įgaliotiniai. Atsakovės įstatų 25.2 punkte įtvirtinta, kad pirmininką renka ir atšaukia bendrijos narių visuotinis susirinkimas.

15.13.                      Atsakovės 2015 metų finansinės ataskaitos bei 2016 m. pajamų ir išlaidų sąmata turėjo būti svarstytos visuotiniame narių susirinkime, neįvykus pakartotiniam susirinkimui – įgaliotinių susirinkime.

15.14.                      Nė vienas iš įgaliotinių nesikreipė į ieškovus dėl jų valios įgaliotinių susirinkime spręstais klausimais. Įgaliotiniai balsavo neišsiaiškinę bendrijos narių valios. Dėl to pažeista Bendrijų įstatymo 4 dalis.

15.15.                      Įgaliotinių susirinkimas nusprendė skirti bendrijos lėšų apmokėti už advokato paslaugas. Klausimai dėl bendrijos lėšų panaudojimo priskirti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Nurodytas įgaliotinių sprendimas prieštarauja Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, atsakovės įstatų 12.1 punktui, pagal kuriuos bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisinius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų.

15.16.                      Dėl klausimų, susijusių su ieškovais. Tai, kad ieškovo S. L. vardu ieškinį pasirašė jo motina, veikdama pagal įgaliojimą, nereiškia, kad nurodytas ieškovas netinkamas. Vėliau jis šį trūkumą ištaisė ir tapo tinkamu ieškovu.

15.17.                      Bendrijos nariu ieškovas L. V. tapo, kai 2017 m. kovo 29 d. įsigijo garažą. Tai, kad nurodyto asmens prašymas įrašyti jį į atsakovės narių sąrašą netiko J. V. šis pareikalavo pateikti naują prašymą, neturi įtakos bendrijos nario statusui.

15.18.                      Tai, kad ieškovas A. P. nedalyvavo bendrijos narių susirinkime, nereiškia, jog jis neturi teisės ginčyti susirinkime priimtų sprendimų.

15.19.                      Tai, kad trys ieškovai pasirinko vesti bylą per atstovą, nepaneigia jų suinteresuotumo byla. Vilniaus apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą pripažinti visų ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismo posėdyje dalyvavo tik tie ieškovai, kurie dalyvavo susirinkime.

15.20.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovai pateikė savo apeliacinį skundą ir mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos patenkinus jų apeliacinį skundą.

15.21.                      Pagal Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, atsakovės įstatų 12.1 punktą, atsakovė negalėjo naudoti bendrijos lėšų ginčui finansuoti. Taigi bendrijos lėšos panaudotos nepagrįstai.

15.22.                      Atsakovė išskyrė kiekvieną atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimą atskirai, bet to nedaro dėl 2018 m. balandžio 25 d. įgaliotinių susirinkimo (priimti 6 sprendimai). Tai, kad atsakovė skirtingai vertina analogiškus reikalavimus, reiškia, jog ji nesąžininga.

15.23.                      Atsakovė prašo su byla nesusijusių išlaidų. Pavyzdžiui, į sąskaitą įrašytas kasacinio skundo galimybių aptarimas.

15.24.                      Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovai nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Nėra būtinybės juos pateikti. Pateiktas dokumentas keistas. Jis pavadintas priedu prie išankstinės nuomonės raštu dėl visuotinio bendrijos narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo, nors priedo data vėlesnė – 2018 m. lapkričio 19 d. Priedas adresuotas Vilniaus apygardos teismui. Jis yra nedalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Toks dokumentas CPK nenustatytas.  

16.       Ieškovai A. J., J. M., S. L., L. V., A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir kuria nutraukta bylos dalis, bei ieškinį visiškai patenkinti: 1) pripažinti atsakovės 2018 m. vasario 13 d. visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; 2) pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės A. J. teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Dėl imperatyviųjų teisės normų, kuriose reglamentuotas pranešimas apie šaukiamą bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir liudytojo apklausos procedūras, pažeidimo. Ieškovai nesutinka, kad apie šaukiamą susirinkimą pranešta taip pat ir paprastu paštu. Atsakovės įstatų 84 punkte nustatyta aiški informavimo tvarka – privaloma informuoti raštu. Prie susirinkimo protokolo nepridėta įrodymų apie tai, kad nariams pranešta apie susirinkimą. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies, atsakovės įstatų 38 punkto.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino prie susirinkimo protokolo pridėto pirmininko nurodymo buhalterei išsiųsti pranešimus apie susirinkimą elektroniniu paštu skirtingiems bendrijos nariams skirtingu laiku. Pranešimus nurodyta išsiųsti pažeidžiant 14 dienų iki susirinkimo terminą. Teismas padarė išvadą, kad nurodytas terminas praleistas ne daug, bet neįvertino to, jog tai padaryta tyčia.

16.3.                      Atsakovės pirmininkas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu įpareigojo buhalterę išsiųsti pranešimus paštu tiems bendrijos nariams, kuriems neišsiųsti elektroniniai laiškai, bet elektroniniai laiškai siųsti taip pat ir vėliau (2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 11 d.). Pirmininko nurodymai prieštarauja vienas kitam.

16.4.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi liudytojos A. V. (atsakovės buhalterės) parodymais, nors ji apklausta prieš tai jos nepašalinus iš teismo posėdžių salės. Liudytoja dvi valandas buvo salėje, po to buvo apklausta. Tai neatitinka CPK 192 straipsnio 1 dalies.

16.5.                      Teismas nurodė, kad kitas liudytojas A. S. patvirtino, jog rengė laiškus ir siuntė nariams. Liudytojo parodymų garso įraše tokių paaiškinimų nėra.

16.6.                      Ieškovams, išskyrus A. P., nepranešta apie šaukiamą susirinkimą. Tik 45 nariams pranešta raštu. Tai yra 28 proc. bendrijos narių. Dėl to pažeistos imperatyviosios teisės normos, užtikrinančios bendrijos narių teisę žinoti apie šaukiamus susirinkimus, darbotvarkes, taip pat teisė dalyvauti susirinkimuose.

16.7.                      Dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo neteisėtumo ir kvorumo. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės teiginiams, kad bendrijoje yra tik 157 nariai. Tai neatitinka kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendime nustatytą prejudicinio fakto, kad 2016 m. vasario 25 d. susirinkimo metu balsavimo teisę turėjo 178 nariai (civilinė byla Nr. E2A-286-614/2018). Atsakovė neįrodė, kad iš bendrijos pasitraukė 21 narys. Iš atsakovės pateiktų įrodymų galima spręsti, kad tik E. K. 2018 m. sausio 10 d. išstojo iš bendrijos. Taigi bendrijoje liko 177 nariai. L. B. 2016 m. rugpjūčio 15 d. pateikė prašymą laikinai sustabdyti narystę. Tai nenustatyta nei įstatyme, nei atsakovės įstatuose. Dėl to bendrijos narių skaičius negalėjo pasikeisti.

16.8.                      Atsakovės pateiktos bendrijos narių knygos negalima laikyti bendrijos narių registracijos knyga, nes ji neatitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 14 dalies 7 punkto, atsakovės įstatų 14 punkto reikalavimų. Jų nesilaikoma, todėl galima manipuliuoti bendrijos narių skaičiumi.

16.9.                      Dėl neišnagrinėto atsakovės sprendimo ir bendrijos narių teisės iš anksto susipažinti su bendrijos veiklos metine ataskaita. Teismas nepasisakė dėl atsakovės susirinkimo sprendimo „bendrijos pirmininko darbą įvertinti teigiamai. Nurodyto klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje, todėl jis negalėjo būti svarstomas. Iš anksto balsavusieji nepasisakė dėl šio klausimo.

16.10.                      Bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo nesudarė sąlygų bendrijos nariams susipažinti su atsakovės veiklos metine ataskaita. Pirmininkas perskaitė veiklos ataskaitą susirinkime. Tai netinkamas supažindinimas, nes bendrijos nariai negalėjo nuodugniai išnagrinėti ataskaitos. Pažeista Bendrijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Veiklos ataskaita neiškabinta skelbimų lentoje. Sargų patalpoje buvęs sargas (liudytoju apklaustas V. S.) nedavė bendrijos nariams jokių dokumentų. Liudytojas tai patvirtino duodamas parodymus.

16.11.                      Dėl bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu balsavimą dėl atsakovės pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo. Bendrijos narių susirinkime pateikti du alternatyvūs sąmatos projektai. Iš anksto balsavusiesiems raštu pateiktas vienas sąmatos projektas. Neaišku, kuris projektas pateiktas balsavusiesiems raštu, už kokį projektą jie balsavo, kaip paskirstyti jų balsai atskiriems projektams. Kai kurie balsavusieji raštu nepasisakė dėl atlyginimo sargui padidinimo.

16.12.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti sprendimą dėl įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių negaliojančiu. Tai, kad įmokas bendrijos nariai moka pagal su atsakove sudarytas sutartis ir kad sutartyse nustatytas analogiškas delspinigių dydis, nereiškia, kad bendrija gali nustatyti tokį pat delspinigių dydį bet kokiems mokėjimams. Susirinkime nustatytas delspinigių dydis tampa privalomas visiems.

16.13.                       Susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įrašytas įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo klausimas, todėl dėl jo negalėjo būti balsuojama. Iš anksto balsavusieji raštu dėl šio klausimo nebalsavo.

16.14.                      Delspinigiai gali būti nustatyti įstatymų, sutartimi arba teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jų negalima nustatyti bendrijos visuotinio narių susitarimo sprendimu. Be to, nustatytas neįprastai didelis delspinigių dydis (0,07 proc.). 

16.15.                      Dėl ginčų komisijos rinkimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu spendimą dėl ginčų komisijos išrinkimo, nes ieškovai neišreiškė nesutikimo su komisijos narių kandidatūromis, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų jų interesą būti išrinktais ar rinkti kitus kandidatus. Ieškovai išreiškė nesutikimą, nes susirinkime dalyvavo ir dėl nurodyto klausimo balsavo „prieš“. Bendrijos nariams įstatyme nustatyta teisė būti išrinktiems ar rinkti kitus kandidatus.

16.16.                       Teismas pripažino negaliojančiu sprendimą dėl įgaliotinių išrinkimo, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kaip parengtas ir išviešintas kandidatų į įgaliotinius sąrašas, kaip į jį buvo galima įrašyti naujus kandidatus. Bendrijos nariams šis sąrašas pateiktas per vėlai. Panešime apie susirinkimą nėra informacijos apie tai, kur galima susipažinti su kandidatų į įgaliotinius sąrašu. Tokia pat situacija yra taip pat ir dėl balsavimo renkant ginčų komisijos narius. Neaišku, kodėl tie patys motyvai, dėl kurių įgaliotinių išrinkimas pripažintas negaliojančiu, negalioja ginčų komisijos rinkimams.

16.17.                      Įstatyme nenustatyta, kad ginčų komisijos nariai renkami pagal sąrašus. Pagal įstatymą, balsuoti galima tik už atskirą kandidatą. Kandidatūros turi būti keliamos susirinkime.  

16.18.                      Dėl bendrijos nario teisės gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais pažeidimo. Teismas nurodė, kad ieškovės A. J. reikalavimas pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, nenagrinėtinas teisme. Ieškovų nesutinka su nurodyta teismo išvada. Pripažinimas, kad tam tikra teisė pažeista, reiškia taip pat ir tokios teisės pripažinimą. Dėl teisės pažeidimo konstatavimo kyla teisinių padarinių. Asmuo, kurio teisių pažeidimas konstatuotas, gali tuo remtis vėlesnėje veikloje (reikalauti pateikti kitus dokumentus), kreiptis dėl šios teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. Įstatyme nenustatyta, kad tiek dėl teisės pažeidimo pripažinimo, tiek dėl žalos atlyginimo privaloma kreiptis vienu metu.

16.19.                      Atsakovės pirmininkas 2018 m. kovo 20 d. atsisakė ieškovei A. J. pateikti informaciją, taip pat ir bendrijos narių 2018 m. kovo 20 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir jo priedus. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalies, 21 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų. Bendrijos pirmininkas nustatė nepagrįstas sąlygas informacijai gauti (nustatė laiką atvykti į sargų patalpą, sumokėti delspinigius, leisti atlikti garažo bokso skaitiklio patikrą).

16.20.                      Kitoje byloje teismas konstatavo, kad bendrijos pirmininkas turi pareigą suteikti ieškovams prašomą informaciją atsakydamas į jų prašymą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas; civilinė byla Nr. e2A-286-614/2018).

17.        Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Dėl pranešimo apie šaukiamą bendrijos visuotinį narių susirinkimą. Pranešimų išsiuntimas paprastu ir elektroniniu paštu laikytinas tinkamu Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, atsakovės įstatų 30, 84 punktų įgyvendinimo forma. Tai, kad elektoriniu paštu pateikta rašytinė informacija pateikiama tinkamai, pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-236/2016). Atsakovės įstatuose nenustatyta tikslios raštu siunčiamų pranešimų siuntimo formos. Atsakovė vienija garažų savininkus. Garažų adresas yra vienas. Atsakovė gali nežinoti narių gyvenamosios vietos. Dėl to atsakovė nariams apie susirinkimus praneša paprastu, elektroniniu paštu ir pasirašytinai. Atsakovė į bylą pateikė 67 elektroninius laiškus, kuriais išsiuntė nariams pranešimus apie šaukiamą susirinkimą. Ieškovai apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pranešimai elektroniniais laiškais išsiųsti nariams.

17.2.                      Elektroninį ir paprastą paštą atsakovė naudojo kaip pagalbinę sklaidos priemonę, nes pranešimas apie šaukiamą susirinkimą buvo iškabintas skelbimų lentoje.

17.3.                      Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai neužsiminė apie tai, kad pirmininko nurodymai prieštarauja vieni kitiems ir yra nelogiški. Byloje nėra įrodymų, kad kai kurie nariai negavo pranešimų apie šaukiamą susirinkimą, ar dėl to būtų reiškę pretenzijų.

17.4.                      Dėl liudytojos paaiškinimų. Liudytoja dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, bet buvo apklausta – bylą nagrinėjant iš esmės. Posėdžio pradžioje atsakovė neketino kviesti liudyti A. V.. Teismas sprendime rėmėsi įrodymų visuma, bet ne tik vienos liudytojais paaiškinimais. Nurodytos liudytojos apklausa buvo aplinkybėms patikslinti, bet ne naujoms išsiaiškinti.

17.5.                      Dėl bendrijos narių susirinkimo kvorumo. Atsakovė nesutinka su ieškovų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrijos narių skaičių (157 nariai), pažeidė prejudicinį faktą dėl narių skaičiaus, nustatytą kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018). Nurodytoje byloje vertintas bendrijos narių skaičių 2016 metais, o nagrinėjamoje byloje vertinamas narių skaičius 2018 metais. Aptariama aplinkybė nėra prejudicinis faktas.

17.6.                      Atsakovė pagrindė, dėl kokių priežasčių tik (duomenys neskelbtini) garažų boksų savininkai laikytini bendrijos nariais (bendrijos narių registracijos knyga, dokumentai apie 20 narių nepriklausymą bendrijai, 11 narių valdo po daugiau negu vieną garažą, bet susirinkime turi po vieną balsą).

17.7.                      Dėl bendrijos nario teisės susipažinti su bendrijos veiklos ataskaita. Pagal bendrijos įstatų 25.13 punktą, visuotinis narių susirinkimas tvirtina bendrijos veiklos metinę ataskaitą. Pagal įstatų 58.2 punktą, kad ataskaitą rengia bendrijos pirmininkas. Bendrijos narių pritarimas bendrijos veiklos metinei ataskaitai reiškia taip pat ir pritarimą bendrijos pirmininko darbui (veiklai). Dėl to atskiras klausimas dėl bendrijos pirmininko darbo įvertinimo darbotvarkėje neišskiriamas.

17.8.                      Visi susirinkime balsavusieji pritarė bendrijos veiklos metinei ataskaitai (79 nariai). Nors susirinkimo protokole prie nutarimo įrašyta „bendrijos pirmininko darbą įvertinti teigiamai“, bet šiuo klausimu atskirai nebalsuota.

17.9.                      Ieškovai nereiškė pretenzijų dėl pirmininko darbo susirinkimo metu. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškovų galimybės likus 15 dienų iki susirinkimo susipažinti su bendrijos veiklos metine ataskaita nagrinėjo, dėl jo pasisakė sprendimo 16, 17 dalyse. Ieškovai nepasinaudojo teise bendrijos sargų patalpoje susipažinti su susirinkimo sprendimų projektais, veiklos ataskaita ir kitais dokumentais.

17.10.                      Ieškovai nepagrįstai siekia perkelti atsakovei įrodinėjimo naštą, t. y. įrodyti ir pagrįsti, kokia informacija pateikta bendrijos nariams sargų patalpoje.

17.11.                      Liudytojo V. S. paaiškinimais ieškovai remiasi neatsižvelgdami į kontekstą. Liudytojas teikė paaiškinimus apie 2016 metų įvykius. Ieškovai pripažino aplinkybę, kad 2018 metais nesilankė bendrijos sargų patalpoje.

17.12.                      Dėl bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo. Skundžiamo sprendimo 18 dalyje teismas argumentavo, kodėl atmetė ieškovų reikalavimas dėl sąmatos tvirtinimo neteisėtumo. Ieškovai apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl teismo išvados nepagrįstos.

17.13.                      Dėl įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo. Ieškovai nepagrindžia, kokios teisės normos pagrindu siekia ginti kitų bendrijos narių teises. Balsavusieji dėl 2018 metų bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos projekto negali būti laikomi nebalsavusiais dėl sąmatos eilutės (įmokų ir delspinigių). Nė vienas iš ieškovų susirinkime nekėlė klausimų dėl įmokų bendrijai mokėjimo tvarkos ar netesybų dydžio.

17.14.                      CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet taip pat ir iš kitų juridinių faktų. Toks faktas yra taip pat ir kuo šiuo atveju yra aukščiausio bendrijos organo sprendimas.

17.15.                      Dėl ginčų komisijos rinkimo teisėtumo. Nė vienas iš susirinkimo dalyvių nepasiūlė kandidatų į ginčo komisijos narius ir nebalsavo prieš pasiūlytą kandidatų sąrašą. Įstatymuose nėra draudimo ginčų komisijos narius rinkti pagal iš anksto parengtą sąrašą.

17.16.                      Dėl bendrijos nario teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo dėl bendrijos nario teisės gauti informaciją. Ieškovei A. J. buvo galimybė susipažinti su informacija apie bendrijos veiklą, bet ieškovė nepasinaudojo galimybe (bendrijos pirmininko 2018 m. kovo 20 d. atsakymas).

17.17.                      Reikalavimu dėl teisių pažeidimo pripažinimo ieškovai siekia, kad būtų pripažinta tik viena civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, bet nereiškia reikalavimo dėl pažeistos teisės įgyvendinimo tvarkos. Informacijos bendrijos nariui pateikimo forma nenustatyta nei įstatymuose, nei atsakovės įstatuose. Atsakovės pirmininkas suteikė ieškovei galimybę susipažinti su informacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Nagrinėjamoje byloje keliami tinkamo ieškovo, garažų savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo, jame priimtų sprendimų, taip pat bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat bendrijos nario teisės reikšti reikalavimą dėl teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą pažeidimo klausimai.

19.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškimą – 26 raštu balsavusių bendrijos narių sąrašą (atsakovės apeliacinio skundi 14.11 punktas) (3 t., b. l. 166–168). Jame pasirašiusieji patvirtino, kad balsavo raštu ir suprato, už kokius kandidatus į bendrijos įgaliotinius balsuoja, ir kad nebūtų pritarę A. J. bei J. M. kandidatūroms. Atsakovė prašo, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų šį naują įrodymą. Susipažinusi su nauju įrodymu, teisėjų kolegija atsisako jį priimti, nes nurodytas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsakovė, gavusi ieškinį ir, įvertinusi jo argumentus, galėjo kreiptis į iš anksto raštu balsavusiuosius, prašydama pateikti nuomonę, kuri pareikšta 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškime. Taip pat nenustatyta, būtinybė pateikti šį įrodymą kilo vėliau. Dėl to naujas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d. visuotiniame atsakovės narių susirinkime priimti tokie nutarimai: 1) patvirtinta atsakovės ūkinės-finansinės veiklos ataskaita ir metinis finansinių ataskaitų rinkinys, atsakovės pirmininko darbą įvertintas teigiamai; 2) patvirtinta revizijos komisijos ataskaita už 2017 metus, atsakovės pirmininkas J. V. įpareigotas per metus pašalinti rastus trūkumus; 3) patvirtintas 2018 metų atsakovės pajamų projektas, pagal kurį nustatoma 110 Eur dydžio įmoka nuo bokso; 4) 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkta 13 (trylika) bendrijos įgaliotinių; 5) naujai kadencijai išrinkta bei patvirtinti 3 (trijų) narių ginčų komisija (1 t., b. l. 42–45).

22.       Ieškovė A. J. 2018 m. kovo 1 d. prašyme prašė, kad atsakovė pateiktų informaciją apie bendrijos veiklą ir valdymą (bendrijos 2017 metų metinės veiklos ataskaitos, 2018 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo protokolo su priedais, 2017 m. revizijos komisijos išrinkimo įgaliotinių susirinkime protokolo su priedais, bendrijos narių atstovavimo įgaliotinių susirinkime taisyklių, ginčų nagrinėjimo komisijos narių sąrašo ir kontaktų, bendrijos įstatų kopijas) (1 t., b. l. 9, 10).

23.       Atsakovės pirmininkas 2018 m. kovo 20 d. rašte paaiškino susipažinimo su informacija būdus ir tvarką, t. y. nurodė laiką ir datą, kad galima atvykti į atsakovės sargų patalpą ir gauti prašomus dokumentus, taip pat nurodė, jog 2018 m. vasario 13 d. susirinkime patvirtinta metinė veiklos ataskaita, pajamų-išlaidų sąmata, paskelbtos viešai atsakovės skelbimų lentoje (1 t., b. l. 11).

24.       Atsakovės įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkime priimti tokie nutarimai: 1) bendrijos pirmininku išrinktas J. V.; 2) už advokato paslaugas, skundžiant Vilniaus apygardos teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, apmokėti pagal bendrijai išrašytą sąskaitą; 3) patvirtino 2016 metų pajamų-išlaidų sąmatą; 4) patvirtinti 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys, 2014–2015 metų revizijos komisijos ataskaita (2 t., b. l. 11–13).

25.       Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl dviejų netinkamų ieškovų byloje. Ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovo S. L. vardu pasirašė motina. Bylos nagrinėjimo metu gautas ieškovo S. L. 2018 m. spalio 5 d. įgaliojimą, išduotas motinai O. L. (3 t., b. l. 101, 102). Nėra įrodymų, kad nurodyto ieškovo motina turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nurodyto ieškovo motina negalėjo būti jo atstove teisme. Atsakovės atstovei iškėlus netinkamo ieškovo S. L. klausimą, šis ieškovas pateikė teismui patvirtinimą, kad prašo tenkinti ieškinio reikalavimus (3 t., b. l. 115). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trūkumas, dėl kurio ieškovas S. L. ieškinio pareiškimo metu buvo netinkamas, buvo pašalintas bylą nagrinėjant teisme, nes ieškovas raštu tiesiogiai (ne per atstovą) suformulavo ir prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Dėl to atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kuriais keliamas netinkamo atsakovo S. L., taip pat ieškovų nesąžiningumo klausimai.

26.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovas L. V. ginčijamų susirinkimų šaukimo metu nebuvo bendrijos narys, todėl neturėjo subjektinių teisių, kurias siekia ginti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patalpas nurodytas ieškovas įsigijo 2017 m. kovo 29 d, bendrijos nariu tapo 2018 m. birželio 25 d. Ieškovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovas L. V. kelis kartus teikė atsakovės pirmininkui prašymą priimti jį į bendriją, bet pirmininkas ne iš karto tai padarė. Tuo metu, kai priimti ginčijami sprendimai, ieškovas L. V. nuosavybės teise turėjo patalpas pastate. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to, nepaisant to, buvo nurodytas ieškovas bendrijos nariu ar ne, jis turi teisę skųsti ginčijamus sprendimus, nes buvo patalpų savininku. Taigi atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kuriais ginčijama ieškovo L. V. procesinis statusas.

27.       Atsakovė teigia, kad ieškovas A. P. nesuinteresuotas nagrinėjama byla, nes jo teisės nepažeistos: jis gavo pranešimą apie bendrijos susirinkimą, susipažino su darbotvarke ir priedais, todėl jo teisės nepažeistos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai grindžiami ne tik tuo, kad pažeista bendrijos susirinkimo šaukimo tvarka, bet taip pat ir kitais argumentais. Taigi aplinkybė, kad vienam iš ieškovų pasirašytinai įteiktas pranešimas apie bendrijos susirinkimą, savaime nereiškia, kad jis nesuinteresuotas tuo, kad būtų patenkinti ieškinio reikalavimai dėl susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovės argumentas dėl ieškovo A. P. nesuinteresuotume bylos baigtimi atmestinas kaip nepagrįstas.

28.       Pagal Bendrijų įstatymo 1 dalį, jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas).

29.       Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, įgaliotiniai išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotiniu renkamas bendrijos narys. Bendrijos narių įgaliotinių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu.

30.       Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje  įtvirtinta, kad įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą. Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma.

31.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės įgaliotiniai susirinkime išrinkti, susirinkime dalyvavusiems ir iš anksto raštu balsavusiems bendrijos nariams balsavus dėl atsakovės pirmininko parengto kandidatų į įgaliotinius sąrašo. Pažymėtina, kad atsakovės įstatuose nenustatyta, jog bendrijos įgaliotiniai renkami pagal iš anksto parengtą sąrašą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad, pirmininkas, rengdamas kandidatų į įgaliotinius sąrašą, pranešė apie tokį sumanymą bendrijos nariams, pasiūlė jiems būti įtrauktiems į sąrašą. Iki atsakovės narių susirinkimo kiti, t. y. į kandidatų sąrašą neįrašyti asmenys neturėjo galimybių iškelti savo ar kitų narių kandidatūrų. Atsakovė nurodė, kad susirinkime du ieškovai pareiškė norą būtų išrinktais įgaliotiniais, bet už juos balsavo tik keli susirinkime dalyvavę nariai. Ieškovai pabrėžė, kad susirinkime jiems neleista dalyvauti pasyviąją rinkimų teise, t. y. būtu renkamiems, nes susirinkime bendrijos nariams leista balsuoti tik už dviejų ieškovų įrašymą ar neįrašymą į kandidatų į įgaliotinius sąrašą. Teisėjų kolegija spendžia, kad bendrijos narių susirinkime balsavus dėl dviejų ieškovų įrašymo (neįrašymo) į kandidatų sąrašą, bet nebalsavus dėl šių ieškovų išrinkimo (neišrinkimo) įgaliotiniais, nesilaikyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalis.

32.       Atsakovės įstatų 41 punkte nustatyta, kad įgaliotiniai išrenkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 metų kadencijai. Nurodytoje įstatų nuostatoje nustatyta kitokia įgaliotinių išrinkimo tvarka negu Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Pagal Bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamame atsakovės visuotiniame narių susirinkime įgaliotiniai išrinkti ne pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, bet pagal atsakovės įstatuose nustatytą tvarką. Taigi renkat įgaliotinius, pažeista Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta įgaliotinių rinkimo tvarka. Atsakovė teigia, kad garažo (boksų) komplekso negalima suskirstyti į dalis. Vis dėlto atsakovė teigia, kad jos pirmininko iš anksto parengtame įgaliotinių sąraše, kandidatai įrašyti laikantis proporcingumo principo pagal pastato rūsyje ir skirtinguose aukštuose esančių garažų (boksų skaičių). Taigi atsakovės pozicija prieštaringa. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje konkrečioje situacijoje įgaliotiniai turėjo būti renkami garažų (bokso) komplekso dalių susirinkimuose. Byloje taip pat nustatyta, kad vienas įgaliotiniu išrinktas asmuo yra ne bendrijos narys (A. D.). Dėl to konstatuotina, kad pažeistas Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, jog įgaliotinius renkamas bendrijos narys. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu 2018 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo nutarimą (sprendimą), kuriuo išrinkti įgaliotiniai.

33.       Pripažinus negaliojančiu bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimą (sprendimą), kuriuo išrinkti įgaliotiniai, neteisėtas ir negaliojantis yra taip pat ir neteisėtai išrinktų įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkimą ir jame priimti sprendimai. Šiuo atveju neturi reikšmės atsakovės nurodytos aplinkybės ir klausimai, dėl kurių įgaliotiniai priėmė atitinkamu sprendimus. Pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė pagrįstai.

34.       Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2018 m. vasario 13 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarką. Atsakovės įstatų 83 straipsnyje nustatyta pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka. Pagal ją, visi bendro pobūdžio bendrijos pranešimai ir skelbimai paskelbiami viešai bendrijos skelbimų lentoje. Pagal atsakovės įstatų 84 punktą, bendrijos nariai informuojami raštu, t. y. pasirašytinai arba laišku, siunčiant bendrijai žinomu gyvenamosios vietos (juridinio asmens buveinės) adresu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pranešimas apie susirinkimą paskelbtas atsakovės skelbimų lentoje. Dalis bendrijos narių apie šaukiamą susirinkimą informuoti pasirašytinai, paprastu paštu ir elektriniu paštu. Bendrijos įstatuose nenustatyta, kad bendrijos nariai informuojami elektroniniu paštu. Tai turėtų būti įtvirtinta įstatuose, jeigu atsakovės veiklos praktikoje naudojamas informavimo elektroniniu paštu būdas. Vis dėlto, tai, kad kai kurie atsakovės nariai informuoti apie šaukiamą susirinkimą elektroniniu paštu, savaime nereiškia, kad dėl tokios pranešimo apie susirinkimą formos įvykęs susirinkimas neteisėtas. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad dalis jos narių nurodė pageidaujantys gauti informaciją elektroniniu paštu. Jie nereiškė pretenzijų atsakovei, kad gavo pranešimus apie įvyksiantį susirinkimą elektroniniais laiškais. Visi nariai informuoti skelbimų lentoje. Tai – tinkamas pranešimo paskelbimo būdas. Taigi šiuo aspektu dėl atsakovės dalies narių informavimo elektroniniais laiškais atsakovės narių visuotinis 2018 m. vasario 13 d. susirinkimas negali būti laikomas neteisėtu. Dėl to ieškovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepranešimu ir netinkamu pranešimu apie šaukiamą susirinkimą, atmetami kaip nepagrįsti.

35.       Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 192 straipsnio 1 dalį, nes vadovavosi liudytojos A. V. (atsakovės buhalterės) parodymais, nors ji apklausta prieš tai jos nepašalinus iš teismo posėdžių salės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik nurodytos liudytojos parodymais, bet taip pat ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. kito liudytojo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje įvertino įrodymų visetą. Iš teismo posėdžių salės nepašalintos liudytojos parodymai yra ne vieninteliai ir neesminiai. Dėl to CPK 192 straipsnio 1 dalies pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nėra esminis. Negalima daryti išvados, kad dėl šio proceso teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas atsakovės narių informavimo apie šaukiamą susirinkimą klausimas. Dėl to šis pažeidimas nėra pagrindas sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

36.       Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą narių skaičių. Ieškovų teigimu, bendrijos narių skaičius yra 177, bet ne 157, todėl 2018 m. vasario 13 d. susirinkime nebuvo dalyvavusių narių kvorumo. Ieškovai remiasi kitoje byloje nustatyta aplinkybe, kad 2016 metais atsakovės narių skaičius buvo 177 (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018). Pažymėtina, kad nurodytoje kitoje civilinėje byloje nustatytas 2016 metais buvęs bendrijos narių skaičius. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo kvorumas. Atsakovė pateikė į bylą bendrijos narių registracijos knygą, dokumentus apie tai, kad  20 narių nepriklauso bendrijai, taip pat kad  11 narių valdo po daugiau negu vieną garažą, bet susirinkime turi po vieną balsą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) garažų boksų savininkai 2018 m. vasario 13 d. buvo bendrijos nariais.

37.       Pagal Bendrijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas. Atsakovė nurodė, kad ataskaita parengta prieš 15 dienų iki susirinkimo, ji nuo 2018 m. sausio 30 d. buvo iškabinta bendrijos skelbimų lentoje. Atsakovės atstovas J. V. nurodė, kad su bendrijos sprendimų projektais buvo galima susipažinti sargų patalpoje. Ieškovai teigia, kad sargų patalpoje A. S. neleido jiems susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ieškovai nepateikė į bylą nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad su bendrijos veiklos metine ataskaita ieškovai turėjo teisę susipažinti. Ieškovai taip pat ginčija susirinkimo sprendimą patvirtinti atsakovės pajamų ir išlaidų sąmatą, nes, ieškovų nuomone, iš anksto raštu balsavusiesiems pateiktas tik vienas sąmatos projektas, bet susirinkime svarstyti du projektai. Pažymėtina, kad liudytojais apklausti A. V. ir V. S. paaiškino, kad skelbimų lentoje paskelbta išlaidų sąmata. Du sąmatų projektai, kurie svarstyti susirinkime, skyrėsi tik atlyginimo sargui dydžiu (380 Eur arba 400 Eur). Į bylą pateikti išankstinės nuomonės biuleteniai. Juose kai kurie balsavusieji pažymėjo, kad balsuoja už atlyginimo sargui didinimą iki 400 Eur. Taigi kiti iš anksto balsavusieji balsavo už mažesnį sargo atlyginimą (380 Eur). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų argumentas, jog iš anksto ir susirinkime balsavusiesiems balsuoti pateikti skirtingi sąmatų projektai, atmestini kaip nepagrįsti.

38.       Įmokų mokėjimo tvarka ir delspinigių dydis nustatyti pajamų ir išlaidų sąmatoje, dėl kurios balsuota ginčijamame atsakovės visuotiniame narių susirinkime. Ieškovai teigia, kad susirinkimas negalėjo nustatyti delspinigių už vėlavimą mokėti įmokas, nes pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, delspinigiai gali būti nustatyti tik įstatymuose, sutartyje ar teismo procesiniame dokumente. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu ieškovų argumentu. Bendrijos narių susirinkimas visuotinis susirinkimas neturi teisės nustatyti visiems nariams delspinigių, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma. Dėl nurodytos priežasties tenkinta ieškovų reikalavimų dalis ir 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimas, kurio patvirtinta įmokų mokėjimo ir delspinigių dydis, tiek kiek juo nustatytas delspinigių dydis, pripažintinas negaliojančiu..

39.       Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimą (sprendimą), kuriuo išrinkta ginčų komisija. Ieškovai nurodė, kad ginčų komisijos nariai negali būti renkami pagal sąrašus. Pagal įstatymą, balsuoti galima tik už atskirą kandidatą. Kandidatūros turi būti keliamos susirinkime. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bendrijos visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį. Byloje nustatyta, kad ginčų komisijos nariai išrinkti atsakovės narių susirinkime balsuojant už bendrijos pirmininko parengtą komisijos narių sąrašą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai kėlė savo ar kitų asmenų kandidatūras būti išrinktais ginčų komisijos nariais bei kad šių asmenų ir į iš anksto parengtą kandidatų į komisiją sąraše esančių asmenų galimybės būti renkamais buvo nelygiavertės. Neįrodžius, kad dėl iš anksto parengto kandidatų į ginčų komisiją sąrašo buvo nelygios galimybės pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 13 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl ginčų komisijos išrinkimo.

40.       Ieškovė A. J. pareiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą. CK 1.138 straipsnyje įtvirtinti civilinių teisių gynimo būdai. Nurodytoje teisės normoje nenustatyta toks civilinių teisių gynimo būdas, kurį taikydamas teismas tik pripažintų, kad pažeista ieškovo teisė. Nei CK, nei Bendrijų įstatyme, nei kituose įstatymuose nenustatytas garažų bendrijos nario teisių gynimo būdas, kurį taikydamas, teismas tik pripažintų, jog bendrija pažeidė bendrijos nario teisę į informaciją. Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė dokumentus ir paaiškinimus apie bendrijos veiklą, ginčijamų susirinkimų organizavimą, darbotvarkę, priimtus sprendimus. Taigi ieškovės teisė susipažinti su atsakovės veikla ir valdymu susijusia informacija buvo įgyvendinta nagrinėjamos bylos proceso metu. Dėl to ieškovai nepagrįstai apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškovės A. J. pareikšto ieškinio reikalavimo dėl pažeistos teisės į informaciją.

41.       Pagal Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Nagrinėjamoje byloje kilo ieškovai ginčijo atsakovės narių visuotinio narių susirinkimo sprendimus, taip pat įgaliotinių susirinkimo sprendimus. Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl aukščiausio bendrijos organo ir jo kompetencijai priskirtų sprendimų, bet ne dėl bendrijos primininko (valdymo organo) sprendimų. Dėl to nagrinėjamoje byloje netaikomas Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Tokios pozicijos laikomasis taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015).

42.       Įvertinusi ieškiniu ginčytų atsakovės narių visuotinio susitrinkimo nutarimų (sprendimų) ir įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų santykį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalys lygios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad prašydama perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė išskyrė kiekvieną atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimą atskirai, bet atskirai neišskyrė 2018 m. balandžio 25 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimų, nors jame priimti 6 sprendimai.

43.       Kiti šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

44.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeistina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimo (sprendimo), kuriuo nutarta nesumokėjusiems laiku skaičiuoti 0,07 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, pradėti skaičiuoti metams pasibaigus, skaičiuojant uždelstas dienas pagal nurodytus terminus, jeigu bendrijos narys neatsiskaitė iki metų pabaigos(1 t, b. l. 44). Nurodyta ieškinio reikalavimo dalis tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad nepanaikintos teismo sprendimo dalys teisėtos ir pagrįstos.

46.       Ieškovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir patenkintas ieškinio reikalavimas dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriuo bendrijos nariams nustatyti delspinigiai, pripažinimo negaliojančiu. Proporcingai apeliacinės instancijos teismo patenkintam ieškinio reikalavimui ieškovei A. J., sumokėjusiai ieškovų advokatui už teisines paslaugas, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme nurodyta ieškovė patyrė 585 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, pirmosios instancijos teisme – 855 Eur (675 + 180 = 855) (3 t., b. l. 118–121; 196, 197). Iš viso nurodyta ieškovė patyrė 1 440 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (585 + 855 = 1 440). Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, ieškovų procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės A. J. prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Nurodytos išlaidos priteistinos proporcingai vienam apeliacinės instancijos teismo patenkintam ieškinio reikalavimui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš esmės patenkinta puse ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis skaičiuojama nuo pusės visų ieškovės patirtų išlaidų sumos, t. y. nuo 720 Eur (1 440 : 2 = 720). Atsakovės visuotiniame narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkime priimti 9 nutarimai (sprendimai). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, pripažino negaliojančiu vieną 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimą (dėl įgaliotinių išrinkimo). Taigi apeliaciniu skundu be kita ko ginčyti aštuoni 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimai. Apeliacinės instancijos teismas iš aštuonių susirinkimo nutarimų pripažino negaliojančiu vieną. Dėl to apeliacinės instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalys lygi 1/8 arba 12,5 proc. (100 proc. : 8 = 12,5 proc.). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei A. J. iš atsakovės priteistina 90 Eur (720 x 0,125 = 90). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir didžiąja dalimi ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą.

Patenkinti iš dalies ieškovų A. J., J. M., S. L., L. V. (L. V.), A. P. apeliacinį skundą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą:

Pripažinti negaliojančiu 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. sprendimą dėl delspinigių nustatymo.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį.

Priteisti ieškovei A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (kodas 224752390) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.