Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19555-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;
2.6.8.10; 2.6.8.12; 3.3.1.18.1
(S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Archigraup LT“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir iš atsakovo R. B. priteisti 589,60 Eur skolą, 5 (penkis) proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Archigroup LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė, o UAB „Archigroup LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą R. B.. Ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pažymėjo, kad pradinė kreditorė UAB ,,Archigroup“ su atsakovu 2019-04-29 sudarė Statybos užbaigimo dokumentų pateikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovui paslaugas, perdavė darbų rezultatą atsakovui, kaip tai nurodyta atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte bei lydraštyje, ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui už suteiktas paslaugas. Sutarties 5 dalyje buvo susitarta dėl apmokėjimo už paslaugas terminų, tačiau pradinis kreditorius PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui, jo paties prašymu, išrašė tik praėjus daugiau nei pusei metų nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Dėl ko iki 2020-03-18 pailgėjo atsiskaitymo terminas. Atsakovas pretenzijų dėl suteiktų paslaugos kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2020-04-01 ieškovė ir pradinė kreditorė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, apie kurią informavo atsakovą, tačiau atsakovas nesumokėjo ieškovei 550,00 Eur, todėl ieškovė paskaičiavo 39,60 Eur delspinigius. Pagal Sutarties 6 punktą - pradelsęs atsiskaityti, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,04 % dydžio delspinigius nuo pradelstos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas nebuvo sumokėjęs avanso, todėl PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta visai sumai už atliktas paslaugas, tačiau mažesnei sumai nei buvo nurodyta sutartyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 550 Eur pagrindinę skolą, 39,60 Eur dydžio delspinigius, viso – 589,60 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 308 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas R. B. pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų teismo sprendimą. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti 550 Eur skolą ir 39,60 Eur palūkanas, nes atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Archgroup LT“. Pažymėjo, kad pateiktoje sąskaitoje-faktūroje nėra atsakovo parašo, neaišku, už kokius konkrečius darbus ji yra išrašyta, sąskaita išrašyta praėjus 9 mėnesiams po darbų įvykdymo. Sutarties 3 punkte nurodyta šalių sutarta paslaugų kaina – 726,00 Eur. Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos (2019-04-29) užsakovas privalo sumokėti UAB „Archigroup LT“ 220,00 Eur dydžio avansinę įmoką. Tuo tarpu iš Sutarties 5.2. punkto matyti, kad likusią 506,00 Eur dydžio sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti po visų reikiamų dokumentų suruošimo, tačiau prieš teikiant prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Gautinai atsiskaitė dar iki 2019 m. birželio 27 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Tuo tarpu sąskaita faktūra išrašyta 2020 m. kovo 18 d. Nurodė, kad Sutarties 5.2. punktas nėra aiškus, kadangi jame taip pat rašoma, kad minėta 506 Eur suma turėtų būti sumokėta per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo.
4. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog ieškovei pradinis kreditorius patvirtino, kad atsakovas nėra atsiskaitęs ir jis nėra gavęs už paslaugas pagal sutartį apmokėjimo grynaisiais pinigais, o PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta vėliau, nes to pageidavo pats atsakovas. Nepasirašyta sąskaita nepaneigia fakto, jog atsakovas yra skolingas, kadangi, neprivaloma ją pasirašyti. Visi gauti mokėjimai grynaisiais pinigais yra apskaitomi per pradinio kreditoriaus kasą, vadovaujantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovo R. B. 550 Eur skolą, 39,60 Eur delspinigius, viso – 589,60 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gruodžio 10 d.– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo R. B. 5,38 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad 2020-03-18 pirminis kreditorius atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 550 Eur sumai ir nurodė ją apmokėti iki 2020-03-18. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo, jos, kaip nepagrįstai išrašytos vykdytojui negrąžino, pretenzijų dėl jos išrašymo nereiškė. Nustatė, kad atsakovas ir UAB „Archigroup LT“ buvo sudariusios Statybos užbaigimo dokumentų pateikimo sutartį. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog sutartis buvo įvykdyta, surinkti ir paruošti dokumentai ir pastatas (duomenys neskelbtini), įregistruotas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su pirminiu kreditoriumi už suteiktas paslaugas. Pirminio kreditoriaus išrašyta PVM sąskaita-faktūra neapmokėta. Pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog yra atsiskaitęs su pirminiu ar esančiu kreditoriumi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ atsakovo R. B. naudai 250 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už šio apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Tai, kad atsakovas atsiskaitė su pradine kreditore, įrodo tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Sutartis (5.1., 5.2. punktai), tačiau šio argumento pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Jeigu atsakovas nebūtų sumokėjęs likusios sumos, pagal Sutarties nuostatas, pradinė kreditorė nebūtų tęsusi ir užbaigusi paslaugų teikimo. Tačiau į bylą pateiktas 2019-06-27 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui, vadinasi, atsakovas turėjo būti atsiskaitęs su pradine kreditore dar iki darbų užbaigimo, nes kitaip pradinė kreditorė nebūtų tęsusi darbų.
7.2. Sutartyje nėra numatytas atsiskaitymas jau po darbų atlikimo. Tikrųjų Sutarties šalių ketinimų pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, t. y. neapklausė nei trečiojo asmens atstovo, nei jo sutuoktinės įmonės komercijos direktorės S. G., kuri ir priėmė atsakovo atsiskaitymą ir vėliau išrašė nepagrįstą 2020-03-18 PVM sąskaitą faktūrą, nors atsakovo atstovas tokius prašymus buvo išreiškęs. Būtent Sutarties šalys geriausiai žino Sutarties sudarymo aplinkybes ir tikrąją savo valią, tačiau šito pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neapklausė trečiojo asmens vadovo arba komercijos direktorės S. G..
7.3. Kad atsakovas atsiskaitė su pradine kreditore patvirtina ir tai, kad net 9 mėnesius po atliktų darbų perdavimo pradinė kreditorė nei karto nebuvo susisiekusi su atsakovu ir nereikalavo tariamos skolos padengimo. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta tik 2020-03-18, t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo. Pačioje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta, už ką ji tiksliai išrašyta, tik nurodyta „statybos užbaigimas“, nors pradinė kreditorė pagal Sutartį atsakovui jokių statybos darbų neturėjo atlikti. Pačioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2020-03-18 dienos, t. y. ji turėjo būti apmokėta jos išrašymo dieną, nors PVM sąskaita faktūra nebuvo pateikta atsakovui. Kad ši PVM sąskaita faktūra nebuvo pateikta atsakovui įrodymų nepateikė nei ieškovė, nei pradinė kreditorė. Teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas neva nereagavo į ieškovės pranešimą dėl reikalavimo perleidimo - atsakovas kartu su prieštaravimais pateikė 2020-04-07 raštą, kuriuo jis nesutiko su tariama skola ir pranešė, kad tokio ieškovės reikalavimo nevykdys.
7.4. Taip pat neaišku, kodėl 2020-03-18 PVM sąskaita faktūra išrašyta 550 Eur sumai.
7.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Tarp šalių sudaryta Sutartis yra laikytina vartojimo rangos sutartimi. Jeigu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl atsiskaitymo, teismas privalėjo tokias abejones vertinti atsakovo, kaip vartotojo, naudai.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juris LT“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymą grynais pinigais, kaip tai teigia atsakovas. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, įrodinėja tas, kas teigia, todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti savo teiginius dėl atsiskaitymo grynais pinigais. Taigi, visus dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą, privalėjo į bylą pateikti atsakovas.
8.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, nustatė faktines aplinkybes, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
8.3. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad reikėjo pripažinti pradinio kreditoriaus direktorės dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu. Kartu pabrėžtina, kad nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl liudytojos S. G. apklausos, nes grynųjų pinigų perdavimas nėra ir negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Atsakovas visais įmanomais būdais stengėsi proceso metu vilkinti bylos nagrinėjimą.
8.4. Byloje atsakovas neginčijo faktinių aplinkybių, kad 2020-04-01 ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Archigroup LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė UAB „Archigroup LT“ reikalavimo teisę į atsakovo R. B. skolą. Ieškovė 2020-08-03 pranešimu informavo atsakovą apie pasikeitusią kreditorę, esančią skolą, pateikė Reikalavimų perleidimo sutartį, prašė sumokėti 630,42 Eur skolą (550 Eur skola, 40,42 Eur palūkanos, 40 Eur išieškojimo išlaidos) iki 2020-04-10, pinigus pervedant į naujojo kreditoriaus sąskaitą. Atsakovas pripažino, kad paslaugos pagal sutartį jam buvo suteiktos tinkamai ir laiku.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. Byloje kilo ginčas dėl skolos už atliktas paslaugas ir delspinigių priteisimo.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pradinė kreditorė UAB „Archigroup LT“ su atsakovu R. B. 2019 m. balandžio 29 d. sudarė Statybos užbaigimo dokumentų pateikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė prieš atsakovui priduodant objektą (duomenys neskelbtini), turėjo atlikti darbus: sudaryti statinio/pastato kadastro bylą, inžinerinių tinklų geodezinę nuotrauką, žemės sklypo plano atnaujinimą, deklaraciją apie statybos užbaigimą, derinimą su statybos inspekcija. UAB „Archigroup LT“ 2020 m. kovo 18 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 550 Eur sumai ir nurodė ją apmokėti iki 2020 m. kovo 18 d. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo, jos, kaip nepagrįstai išrašytos vykdytojui negrąžino, pretenzijų dėl jos išrašymo nereiškė.
12. 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Archigroup LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė UAB „Archigroup LT“ reikalavimo teisę į atsakovo R. B. skolą. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo atsakovą apie pasikeitusią kreditorę, esančią skolą, pateikė Reikalavimų perleidimo sutartį, prašė sumokėti 630,42 Eur skolą (550 Eur skola, 40,42 Eur palūkanos, 40 Eur išieškojimo išlaidos) iki 2020 m. balandžio 10 d., pinigus pervedant į naujojo kreditoriaus sąskaitą.
13. UAB „Archigroup LT“ sutartimi įsipareigojo paruošti dokumentus objekto įregistravimui, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Archigroup LT“ įsipareigojimus įvykdė ir 2019 m. birželio 18 d. patvirtinus Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), paruoštus dokumentus 2019 m. birželio 27 d. pateikė atsakovui (lydraštis). Atsakovas dokumentus priėmė ir 2019 m. birželio 27 d. pasirašė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir lydraštį.
Dėl Sutarties vertinimo sprendžiant apmokėjimo klausimą
14. Atsakovas teigia, kad faktą, jog jis atsiskaitė su pradine kreditore, įrodo tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Sutartis, tačiau šio argumento pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino Sutarties sąlygas, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad jis yra atsiskaitęs su pradine kreditore.
15. Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad „užsakovas įsipareigoja per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties sudarymo datos, į šį terminą įskaitant Sutarties sudarymo dieną, sumokėti Vykdytojui avansinę įmoką: 220 EUR“. Sutarties 5.2. punktas numato, kad „užsakovas įsipareigoja po visų reikiamų dokumentų surinkimo ir pasiruošimo teikti prašymą valstybiniai teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties sudarymo dienos, sumokėti Vykdytojui likusią įmokos dalį: 506 EUR“. Atsakovas nurodo, kad minėtos Sutarties nuostatos įrodo, jeigu atsakovas nebūtų sumokėjęs likusios sumos, pagal Sutarties nuostatas, pradinė kreditorė nebūtų tęsusi ir užbaigusi paslaugų teikimo, tačiau į bylą pateiktas 2019 m. birželio 27 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui, vadinasi, atsakovas turėjo būti atsiskaitęs su pradine kreditore dar iki darbų užbaigimo, nes kitaip pradinė kreditorė nebūtų tęsusi darbų.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad pagal Sutartį atsakovas turėjo atsiskaityti su pradine kreditore iki darbų užbaigimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore pagal Sutartyje numatytus terminus. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pradidės kreditorės išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra neapmokėta.
17. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas.
18. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra turi būti vertinama kaip vienas iš sutartinius santykius patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
21. Atsakovas remiasi aplinkybe, jog jis yra vartotojas, ir visi byloje esantys prieštaravimai turi būti vertintini jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais: dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), o rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-486/2012; Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama Sutartis, o yra vertinamas faktas, ar atsakovas atsiskaitė pagal Sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas, nepaneigia jo pareigos byloje įrodyti faktą, jog jis atsiskaitė su pradine kreditore. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje šalys nesusitarė, kokioms sąlygoms esant užsakovas bus atleistas nuo pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas, CK 1.125 str. nustato ieškinio senaties terminus, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 m., dėl ko vėliau nei numatyta Sutartyje PVM sąskaitos – faktūros išrašymas, nedaro sutarties negaliojančia ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu nenuginčytas Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas dėl bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.78str. – 1.94 str.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, siųsdamas atsakymą dėl reikalavimo perleidimo ieškovei, nenurodė, kad sumos būtų neteisingos, tik teigė, kad nėra skolingas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant atsakovo elgesį pagal vidutiniškai protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, darytina išvada, kad vidutinis vartotojas, mokėdamas pinigus įmonei grynais, reikalautų apmokėjimo patvirtinančio dokumento arba rinktųsi apmokėjimą pavedimu. Byloje nėra duomenų, dėl kurių atsakovo nebūtų galima laikyti vidutiniu vartotoju.
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai.
25. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. Minėtame įstatyme aiškiai numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas savo interesus byloje gina pasitelkdamas advokato teisinę pagalbą. Šalių prievolių įvykdymas įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti trečiojo asmens UAB „Archigroup LT“ atstovą ir jo sutuoktinę įmonės komercijos direktorę S. G..
26. Atsakovui leistinais įrodomais neįrodžius, kad jis atsiskaitė pagal Sutartį, atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą už atliktus darbus ir netesybas. Teismas pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 550 Eur skolą, 39,60 Eur delspinigius, viso – 589,60 Eur sumą.
Dėl kitų argumentų
27. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos jos naudai priteistinos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT‘, įmonės kodas 303262509, iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė