Civilinė byla Nr. e2A-389-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04826-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Dalios Pranckienės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-1055/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“ ieškinį atsakovėms Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Kreisel Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „P. G. firma“, trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Serpantinas“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Kreisel Vilnius“ ir UAB „P. G. firma“ 13 210 Eur žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų pakankamo pagrindo taikyti solidarią atsakomybę, prašė priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą priklausomai nuo prisidėjimo prie žalos kilimo. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovių priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teismo prašė ieškinio reikalavimą tenkinti pilna apimtimi, tačiau žalos atlyginimą priteisti tik iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ (toliau – ir atsakovė), kadangi kita atsakovė UAB „P. G. firma“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. nebeegzistuoja.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ kildina iš sutartinių reikalavimų, konkrečiai iš tarp šalių 2018 m. lapkričio 26 d. sudarytos sutarties Nr. 2018-11-26/1 (toliau – ir sutartis) 9.8. punkto, kuriame numatyta, kad užsakovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad sutarties vykdymo metu rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma. Tarp civilinės bylos šalių buvo susiklostę teisiniai rangos santykiais, kurių pagrindu turėtų būti sprendžiamas atsakovės atsakomybės klausimas. Rangos sutarties objektas (robotas) atsakovei buvo perduotas, kadangi jis buvo atsakovės patalpose, ieškovės darbuotojai baiginėjo roboto paleidimo darbus. Atsakovės patalpose įvykus gaisrui, robotas buvo apgadintas, dėl to ieškovė turėjo atlikti papildomus darbus ir tokiu būdu patyrė žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovė. Atsakovė neužtikrino bendrosios rūpestingumo pareigos užtikrinti, kad rangos sutarties objektas nenukentėtų. Šis nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad pagrindinėje atsakovės patalpoje nebuvo gaisro signalizacijos, šoninėse patalpose ši gaisro signalizacija buvo, bet ji buvo uždengta kamšteliais. Sargas gaisro net nepastebėjo, sargui pastato bendras vaizdas nebuvo prieinamas. Žalos dydis buvo pateiktas defektiniuose aktuose, jis buvo su atsakove suderintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „P. G. firma“ pagal ieškovės UAB „Serpantinas“ ieškinį nutraukė. Ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ dėl žalos atlyginimo atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ naudai 4 719 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo. P. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 25 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 3 833,28 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 3 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė UAB „P. G. firma“ 2022 m. vasario 23 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Remiantis nurodytu, teismas sprendė civilinę bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Serpantinas“ pareikšto reikalavimo atsakovei UAB „P. G. firma“ nutraukti.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė rašytinę sutartį, kuria rangovas įsipareigojo pagal technines charakteristikas, komplektaciją ir terminus, nurodytus sutarties prieduose, suprojektuoti, pateikti sausų statybinių mišinių maišų paletavimo liniją ir atlikti montavimo, paleidimo – derinimo, testavimo darbus, apmokant atsakingus užsakovo darbuotojus, o užsakovas įsipareigojo priimti sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamai pagal jo paskirtį veikiantį darbų rezultatą bei sumokėti rangovui numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Bendra sutarties kaina (darbų ir įrangos) su PVM yra 166 762,20 Eur. Šalys sutarė, kad nustatant sutarties kainą, buvo įvertinti visi galintys sutarties kainą įtakoti veiksniai, todėl sutarties kaina sutarties vykdymo metu negali būti keičiama vienašališkai. Sutartimi taip pat buvo sulygta, kad joje numatytus atlikti darbus ir įrangos tiekimą rangovas pradeda vykdyti gavus avansinį apmokėjimą, t. y. 66 704,88 Eur. Sutartyje numatytus darbus rangovas turėjo įvykdyti per 24 darbo savaites, kurios pradedamos skaičiuoti nuo užsakovo avansinio mokėjimo atlikimo datos. Atsakovė avansinį mokėjimą pagal sutartį atliko 2018 m. gruodžio 19 d., po ko buvo pradėti vykdyti sutartimi sulygti darbai.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. apie 22.30 val. atsakovės gamybiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras. Iš 2020 m. sausio 29 d. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. 9.4-5-91 matyti, kad gaisro metu sudegė ir apdegė dalis sienų ir lubų apšiltinimo medžiagos, dėl temperatūros poveikio išdužo langų stiklai, apdegė pietrytinėje pastato dalyje stovėję įrenginiai, gamybos ceche buvusios žaliavos ir tuščia pakuotė, cecho apšvietimo elektros instaliacija, vandeniu sulieta nauja robotizuota paletavimo linija. Iš pastato išnešti keturi dujų balionai. Spėjama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirino darbus, tyčinės veikos požymių nenustatyta. 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei persiuntė pretenziją Nr. p2019-12-10/1, kuria nurodė, kad negali tęsti 2018 d. lapkričio 26 d. sutarties vykdymo, prašė atsakovės sumokėti likusią darbų atlikimo pagal sutartį sumą, t. y. 70 057,23 Eur. Kartu su pretenzija ieškovė pridėjo defektinį aktą, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. buvo apžiūrėta ieškovės sumontuota įranga, kurios atstatymas kainuos 71 784 Eur. Taip pat nurodė, kad preliminari atstatymo darbų trukmė 9-10 savaičių.
7. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 29 d. abi civilinės bylos šalys pasirašė Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 05/29, kurio turinys patvirtina, kad visos tiekiamos prekės, nurodytos tiekiamų prekių sąraše, buvo pristatytos adresu UAB „Kreisel Vilnius“, (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pristatytas prekes priėmė ir patvirtina, kad pristatytos prekės atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkamos naudoti. Tą pačią dieną atsakovei buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita – faktūra Nr. SER C013414 bendrai 166 762,20 Eur, o atsakovė 2020 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 145898 pervedė ieškovei galutinį 33 352,44 Eur atsiskaitymą. 2020 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei patikslintą pretenziją Nr. p2020-06-23/1, kurioje nurodė, kad remiantis defektiniu aktu 2019 m. gruodžio 10 d. Nr. d2019-12-10/1 ir bendru sutarimu su užsakovu buvo atstatytas įrangos veikimas po gaisro užsakovo patalpose ir apskaičiuoti įrangos atstatymo kaštai. Sutartyje (Nr. 2018-11-26/1) numatyti darbai tinkamai įvykdyti ir įranga tinkama eksploatacijai. Su šia pretenzija ieškovė persiuntė 2020 m. birželio 17 d. Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 06/17, kuriame nurodė, kad įrangos atstatymo bei atliktų darbų kaina be PVM yra 10 917,36 Eur. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SER C013755 bendrai 13 210,01 Eur sumai.
8. Iš sutarties 1 priedo teismas nustatė, kad sausų statybinių mišinių maišų paletavimo linijos komplektuotės ir darbų sąrašą sudaro: pramoninis robotas KUKA KR240 R3200 PA; mechaninis roboto grėbtuvas (įrankis); maišų tiekimo transporteris; padėklų transporteris (paletavimo pozicija); produkcijos padėklų kaupimo / nuėmimo konvejeris; ritininis konvejeris su ritinėliais (maišų kratytuvas); juostinis konvejeris su maišų suspaudimu; 3 ir 4 maišų paėmimo ir pozicionavimo konvejeris; 2 ir 3 maišų ir pozicionavimo konvejeris; maišų paskirstymo mazgas su juostiniu konvejeriu; robotas pedestalas (pakyla); roboto valdymo spinta (RVS); automatikos valdymo spinta su jutikliais (AVS); tuščių EUR padėklų kasetė; operatoriaus valdymo pultas ir saugos fotobarjeras; tinklinio roboto zonos saugos atitvarai; montažas ir medžiagos; transporto išlaidos; projektavimo, instaliavimo, derinimo, programavimo ir testavimo darbai; darbo su linija mokymas pas užsakovą; dokumentacija, spausdinta PDF formatu (lietuvių / anglų kalba). Ieškovė teismo reikalavimu byloje taip pat pateikė duomenis apie tai, kad KR240 3200 PA + RVS (roboto valdymo spintos) kaina yra 58 540 Eur; Pr. Roboto griebtuvo (įrankis) kaina 15 000 Eur; pramoninio roboto pedestalo H1000 kaina 1 100 Eur; saugos fotobarjero kaina 3 500 Eur; roboto zonos perimetro atitvarų H1900 kaina 3 000 Eur; tuščių padėklų kasetės kaina 2 000 Eur; automatikos (AVS) + konvejerių + kitų komponentų kaina 15 700 Eur; tuo tarpu montavimo, transporto ir medžiagų kaina yra 18 000 Eur; projektavimo, programavimo, testavimo ir dokumentų regimo kaina 5 120 Eur. Iš byloje liudytoju apklausto ieškovės darbuotojo T. U. parodymų teismas nustatė, kad atsakovės patalpose sumontuotos įrangos ieškovė pati negamino, robotas buvo užsakytas, pagamintas ir atvežtas iš KUKA Nordic įmonės, kuri yra Vokietijoje. Pasak liudytojo, pats robotas yra 2,4 t svorio, 4 ašių elektrotechnikos sudėtingas įrenginys, kurį yra sudėtinga transportuoti. Tokiu būdu, teismas iš dalies sutiko su atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ atstovo dėstoma pozicija, kad ieškovės atliktų darbų kaina pagal ginčo sutartį sudaro ženkliai mažesnę dalį, palyginus su pagrindinio įrenginio kaina, kadangi įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių, liudytojo T. U. paaiškinimus matyti, kad ieškovės darbų kaina sudarė 23 120 Eur sumą arba 23,39 proc. bendros sutarties kainos. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad sudaryta šalių sutartis atitinka nurodytus pirkimo – pardavimo sutarčių požymius, kuri laikytina pagrindine sutartimi, tačiau teismas taip pat sprendė, kad ši sutartis turi ir rangos sutarties požymių, kadangi ieškovė atsakovės perkamą įrangą ne tik pristatė į UAB „Kreisel Vilnius“ patalpas, tačiau šią įrangą suprojektavo, taip pat montavo, komplektavo, programavo, derino bei testavo, be kita ko, ieškovės darbuotojai turėjo apmokyti atsakingus atsakovės darbuotojus dirbti su atsakovės patalpose sumontuotu įrenginiu.
9. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos šalis siejo sutartiniais santykiai. Gaisro kilimo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., ginčo šalis sieję pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, taip pat rangos teisiniai santykiai, kurie apėmė ieškovės sutartimi įsipareigotų darbų atlikimą, nebuvo pasibaigę. Nors ieškovė nurodo, kad sutarties objektas – įranga atsakovei buvo perduota, nes ji jau buvo sumontuota atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat neva buvo atlikti visi įrangos montavimo darbai ir likęs tik įrangos bandomasis paleidimas ir perdavimas, teismas tokiems ieškovės argumentams nepritaria. Byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų perdavusi, o atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ būtų priėmusi ginčo įrangą ir atliktų darbų atsakovės patalpose rezultatą, taip pat už tai atsiskaičiusi su ieškove. Byloje tai pat nėra duomenų, kad ginčo šalių sudaryta sutartis būtų buvusi nutraukta ar pasibaigusi kitais įstatyme nustatytais prievolių ar sutarčių pabaigos pagrindais. Pagal sutarties 11.1. punktą sutartimi sulygti darbai laikomi visiškai baigtais, kai rangovas pristato liniją užsakovui, pademonstruoja jos veikimą, atlieka kitus veiksmus, nurodytus sutarties priede Nr. 4, ir rangovas su užsakovu pasirašo galutinį priėmimo – perdavimo aktą. Bylos duomenys, pačių bylos šalių paaiškinimai bei liudytojo T. U. parodymai patvirtina, kad gaisro kilimo dienai atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ patalpose, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., ieškovė UAB „Serpantinas“ nebuvo perdavusi atsakovei sutartimi sulygtos įrangos, taip pat atliktų darbų pagal sudarytos sutarties 11.1. punkto nuostatas, t. y. bylos šalys nebuvo parengusios ir pasirašiusios galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, kurio pagrindu ginčo įranga būtų perėjusi atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ nuosavybėn.
10. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovės „Kreisel Vilnius“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastims nustatyti, Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-347-755/2020, kurios rašytiniai duomenys reikšmingi nagrinėjamai civilinei byla, buvo pateikta 2020 m. vasario 17 d. Gaisro tyrimo išvada Nr. NGT-2019(20)/12/06, kurios išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų. Iš Gaisro tyrimo išvados taip pat matyti, kad apžiūrint atsakovės statinį, kuriame įvyko gaisras nebuvo nustatyta, kad gaisro židinio zonoje buvo laikomos kokios nors cheminės medžiagos (chemikalai, lakai, dažai ir pan.) ar jų liekanos, dėl kurių galėjo įvykti savaiminis užsiliepsnojimas; taip pat nebuvo nustatytas elektros instaliacijos avarinis režimas, galėjęs būti gaisro priežastimi. Byloje pateikta 2020 m. sausio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl gaisro Nr. 9.4-5-91 taip pat patvirtinama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirino darbus, tyčinės veiklos požymių nenustatyta.
11. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ pateikti duomenys (Elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnalo įrašai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 18ĮP2-133044, 2019 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-07 UAB „Kreisel Vilnius“ dėl Bendrosios gaisrinės saugos instrukcija Nr. G-1 patvirtinimo, Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo bei gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo duomenys, 2019 m. gruodžio 17 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 19-47-SE, 2015 m. gaisrinės signalizacijos techninis projektas) patvirtina, jog atsakovės patalpose buvusi iki gaisro elektros instaliacija saugiam naudojimui buvo tinkama
12. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys nepagrindžia, jog atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ netinkamai vykdė sutarties 9.8. punkte numatytą pastarosios pareigą imtis visų reikalingų priemonių, kad ieškovės pateikta įranga būtų tinkamai saugoma: ieškovės įranga buvo uždaroje patalpoje, kuri buvo užrakinta; byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad patalpoje, kurioje ieškovė sumontavo ginčo įrangą, buvo pašalinių asmenų, galėjusių turėti įtakos gaisro kilimui; ieškovės įranga nukentėjo ne dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro, o dėl to, kad buvo sulieta vandeniu šalinant gaisro padarinius. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis ir dėl to atsakingi subjektai nebuvo nustatyti, todėl teismas sprendė, jog neturi pagrindo laikyti, kad būtent atsakovė nevykdė sutarties 9.8. punkto reikalavimų, t. y. sutartinių įsipareigojimų ar deliktinės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai.
13. Kita vertus, teismas sprendė, kad pačios ieškovės elgesys po gaisro galėjo turėti įtakos ginčo įrangos apgadinimų mastui. Teismas vertino, kad ieškovės atsakingi darbuotojai tuojau pat po gaisro nesiėmė jokių veiksmų ginčo įrangai apsaugoti, todėl nagrinėjamos bylos kontekste neliko galimybės vertinti, kuriuo metu atsirado esminiai sumontuotos įrangos apgadinimai – ar tuojau pat po gaisro įrangą suliejus vandeniu, ar tai buvo neuždengtos įrangos stovėjimo nešildomoje ir drėgnoje patalpoje, papildomai vykdant gaisro padarinių šalinimo darbus, pasekmė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės darbuotojai įrangos remonto darbus pradėjo tik 2020 m. vasario pradž., todėl teismas vertino, kad tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip nerūpestingi, neabejotinai galėję taip pat turėti įtakos patirtos žalos dydžiui. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad nors bylos šalys ir nekėlė klausimo dėl to, kad ieškovė akivaizdžiai vėlavo atlikti prisiimtus darbus pagal sutartį, tai galėjo turėti esminės įtakos dėl ginčo įrangos nuosavybės teisės perėjimo atsakovei, o taip pat ir ieškovės patirtos žalos fakto.
14. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovės bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais apie tai, kad būtent 2020 m. gegužės 29 d. pasirašytu Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktu šalys susitarė dėl tarp šalių sudarytos sutarties įvykdymo, t. y. ieškovė perdavė įrangą bei atliktus darbus, o atsakovė juos priėmė. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad 2020 m. gegužės 29 d. buvo pasirašytas galutinis priėmimo – perdavimo aktas, nes jis buvo pasirašytas be jokių išlygų ir pastabų. Teismas sutiko, kad tuojau po 2019 m. gruodžio 4 d. kilusio gaisro iki pat 2020 m. gegužės 29 d. galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo tarp bylos šalių vyko derybos dėl apmokėjimo už ieškovės atliktus darbus šalinant gaisro padarytus įrangos apgadinimus, tačiau teismas nesutiko su ieškovės dėstoma pozicija, kad atsakovė buvo sutikusi šias išlaidas apmokėti ir derinusi patirtų išlaidų sąmatą. 2020 m. gegužės 29 d. Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 05/29 abiejų bylos šalių pasirašytas be jokių išlygų, kas patvirtina, kad juose pateikta informacija atitinka tikrovę ir yra suderinta sutarties šalių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė esant labiau tikėtiniems atsakovės paaiškinimams, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ byloje patyrė 8 552,28 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios teismui sprendžiant ieškinio reikalavimą atmesti priteistinos iš ieškovės. Teismui sprendžiant civilinę bylą nutraukti dalyje dėl atsakovei UAB „P. G. firma“ pareikšto reikalavimo dėl šios atsakovės pabaigos, 1 808,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė atsakovės UAB „P. G. firma“ atstovas P. G., nepaskirstomos, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime teismas nepasisakė dėl ginčo esmės ir ieškovės reikalavimo pagrįstumo šios atsakovės atžvilgiu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovė UAB „Serpantinas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą toje apimtyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad teismas padarė esminius tiek materialiosios teisės, tiek procesinės teisės normų taikymo pažeidimus – nepagrįstai ieškovės reikalavimą aiškino per pirkimo – pardavimo teisės normas, ir nepagrįstai jas taikė ginčui spręsti.
18. Pabrėžia, kad sutarties 9.8. punkte buvo įtvirtinta aiški atsakovės pareiga imtis visų reikalingų priemonių, kad sutarties vykdymo metu rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma. Minėta sutartinė sąlyga nėra susijusi su nuosavybės teisės perleidimu. Taipogi, šiam atsakovės įsipareigojimui nėra aktualu, ar sutartis būtų kvalifikuota kaip rangos ar kaip pirkimo – pardavimo sutartis. Mano, kad teismas neskiria sutartinės ir deliktinės atsakomybės kvalifikavimo, nesivadovauja kasacinio teismo praktika. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog iš atsakovės yra reikalaujama sutartinės atsakomybės, kuri, be kita ko, kyla ir iš bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo.
19. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 176, 178, 185 straipsniuose, 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nesilaikė CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo sprendimui. Teismas neištyrė visų aktualių tinkamam bylos išsprendimui įrodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, išimtinai vadovaudamasis atsakovės teiktais įrodymai, nepateikdamas motyvų, kodėl yra nesivadovaujama ar atmetama ieškovės ir atsakovės UAB „P. G. įmonė“ pateikti įrodymai. Teismas visiškai nevertino ir neapsisakė dėl ieškovės išsakytų argumentų dėl konkrečių aplinkybių kylant gaisrui ir byloje esančių įrodymų, nevertino defektų akto turinio esančio byloje, nepasisakė dėl liudytojo teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, kad žala įrangai kilo gaisro gesinimo metu, kokios detalės nukentėjo. Vien tai, kad atsakovės draudikas nusprendė, jog gaisro gesinimo padarinių padarytą žalą jis laiko nedraudiminiu įvykiu, nepašalina atsakovės sutartinės atsakomybės prieš ieškovę, todėl šis aspektas teismo negalėjo būti vertinamas kaip papildomas argumentas atsakovės naudai. Juolab, kad atsakovės draudiko išvada rėmėsi pirminiais dokumentais, neva gaisras kilo dėl atsakovės UAB „P. G. įmonė“ kaltės. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir juos netinkamai teisiškai kvalifikavo. 2020 m. birželio 17 d. Darbų aktas nėra ir negali būti vertinamas kaip papildomų darbų aktas prie galutinės sumos rangos sutarties.
20. Akcentuoja ir tai, kad ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ sutartinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuota sutartis. Kita vertus, mano, kad teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos.
21. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Serpantinas“ apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
22. Atsakovės nuomone, ieškovės pareikšto apeliacinio skundo turinys neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų. Apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, kokie konkretūs teismo sprendimo motyvai ar išvados, ieškovės nuomone, lemia sprendimo neteisėtumą ir sudaro pagrindą jį naikinti. Dėl to toks apeliacinis skundas jau savaime turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, tinkamai nesuformulavus skundo dalyko.
23. Nurodo, kad tinkamai kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius yra teismo pareiga. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas įrangos perdavimo (nuosavybės teisės perėjimo) atsakovei momentas. Pareiga prisiimti riziką dėl daikto žuvimo (t. y. pareiga išsaugoti daiktą) ir pareiga tinkamai daiktą saugoti yra skirtingos ir atskirai teisės aktuose reglamentuojamos pareigos. Saugojimas pagal sutarties 9.8 punktą buvo suprantamas kaip užtikrinimas, kad dėl nuo atsakovės ar nuo jos darbuotojų priklausančių aplinkybių įranga nenukentėtų. Šią pareigą atsakovė vykdė tinkamai. Mano, kad teismas CK 6.320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą taikė tinkamai. Galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių buvo sudarytas 2020 m. gegužės 29 d. Būtent nuo šio akto sudarymo atsakovei ir perėjo atsitiktinio įrangos sugedimo rizika (t. y. jau gerokai po to, kai įranga sugedo dėl 2019 m. gruodžio 4 d. įvykusio gaisro). Todėl įrangos perdavimo momento vertinimas buvo itin reikšmingas, sprendžiant dėl galimos atsakovės atsakomybės už įrangos atsitiktinį sugedimą ir teismas jį nustatė pagrįstai ir tinkamai.
24. Nurodo ir tai, kad įrodymų vertinimo taisyklės sprendimu nebuvo pažeistos. Priimdamas sprendimą, teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, šalių išdėstytų argumentų ir byloje surinktų įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Serpantinas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Serpantinas“ ir atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė rašytinę sutartį Nr. 2018-11-26/1, kuria rangovas įsipareigojo pagal technines charakteristikas, komplektaciją ir terminus, nurodytus sutarties prieduose, suprojektuoti, pateikti sausų statybinių mišinių maišų paletavimo liniją ir atlikti montavimo, paleidimo – derinimo, testavimo darbus, apmokant atsakingus atsakovės darbuotojus, o atsakovė įsipareigojo priimti sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamai pagal jo paskirtį veikiantį darbų rezultatą bei sumokėti ieškovei numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 3.1. punktas). Bendra sutarties kaina (darbų ir įrangos) su PVM yra 166 762,20 Eur (sutarties 4.1. punktas). Šalys sutarė, kad nustatant sutarties kainą, buvo įvertinti visi galintys sutarties kainą įtakoti veiksniai, todėl sutarties kaina sutarties vykdymo metu negali būti keičiama vienašališkai (sutarties 4.3. punktas). Sutartimi taip pat buvo sulygta, kad joje numatytus atlikti darbus ir įrangos tiekimą rangovas pradeda vykdyti gavus avansinį apmokėjimą, t. y. 66 704,88 Eur (sutarties 5.1., 6.1. punktai). Sutartyje numatytus darbus rangovas turėjo įvykdyti per 24 darbo savaites, kurios pradedamos skaičiuoti nuo užsakovo avansinio mokėjimo atlikimo datos. Atsakovė avansinį mokėjimą pagal sutartį atliko 2018 m. gruodžio 19 d., po ko buvo pradėti vykdyti sutartimi sulygti darbai.
28. 2019 m. gruodžio 4 d. apie 22.30 val. atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ gamybiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras. 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ persiuntė pretenziją Nr. p2019-12-10/1, kuria nurodė, kad negali tęsti 2018 d. lapkričio 26 d. sutarties vykdymo, prašė atsakovės sumokėti likusią darbų atlikimo pagal sutartį sumą, t. y. 70 057,23 Eur. Kartu su pretenzija ieškovė pridėjo defektinį aktą, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. buvo apžiūrėta ieškovės sumontuota įranga, kurios atstatymas kainuos 71 784 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad preliminari atstatymo darbų trukmė 9-10 savaičių. 2020 m. gegužės 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 05/29, kurio turinys patvirtina, kad visos tiekiamos prekės, nurodytos tiekiamų prekių sąraše, buvo pristatytos adresu UAB „Kreisel Vilnius“, (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pristatytas prekes priėmė ir patvirtina, kad pristatytos prekės atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkamos naudoti. Tą pačią dieną atsakovei buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita – faktūra Nr. SER C013414 bendrai 166 762,20 Eur, o atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ 2020 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 145898 pervedė ieškovei galutinį 33 352,44 Eur atsiskaitymą. 2020 m. birželio 18 d. atsakovė elektroniniu paštu dėl papildomų darbų akto po gaisro nurodė ieškovei pateikti patikslintą pretenziją su atnaujintu atliktų darbų aktu, taip pat nurodė, kad šie dokumentai bus persiųsti draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo. 2020 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei patikslintą pretenziją Nr. p2020-06-23/1, kurioje nurodė, kad remiantis defektiniu aktu 2019 m. gruodžio 10 d. Nr. d2019-12-10/1 ir bendru sutarimu su atsakove buvo atstatytas įrangos veikimas po gaisro atsakovės patalpose ir apskaičiuoti įrangos atstatymo kaštai. Sutartyje (Nr. 2018-11-26/1) numatyti darbai tinkamai įvykdyti ir įranga tinkama eksploatacijai. Su šia pretenzija ieškovė persiuntė 2020 m. birželio 17 d. Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 06/17, kuriame nurodė, kad įrangos atstatymo bei atliktų darbų kaina be PVM yra 10 917,36 Eur. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SER C013755 bendrai 13 210,01 Eur sumai. 2020 m. birželio 23 d. atsakovė, elektroniniu paštu atsakydama į atsakovės pateiktą pretenziją, nurodė, kad pastabų neturi, pretenzijos patikslinimą persiųs draudimo bendrovei, iš kurios gavus atsakymą, informuos. 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. įvykusio gaisro metu UAB „Serpantinas“ vykdė rangos darbus pagal 2018 m. lapkričio 26 d. sutartį, kurie nebuvo baigti, montuojama įranga ir teisės į ją atsakovei nebuvo perduotos, t. y. rangovas darbus atliko savo rizika. Pagal sutartį darbai buvo baigti 2020 m. gegužės 29 d. Nurodytą dieną atsakovė priėmė sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamai pagal jos paskirtį veikiantį darbų rezultatą, taip pat už tai apmokėjo. Tokiu būdu, atsakovė laikė, kad atsakovės įsipareigojimai ieškovei pagal 2018 m. lapkričio 26 d. sutartį įvykdyti pilna apimtimi, tinkamai ir laiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ atsisakė pasirašyti ieškovės persiųstą 2020 m. birželio 17 d. atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktą ir apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą bendrai 13 210,01 Eur sumai, kuriuos grąžino ieškovei. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl 13 210,01 Eur žalos atlyginimo.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, ieškovės ieškinį atmetė, nenustatęs, kad atsakovė nevykdė sutarties 9.8. punkto reikalavimų, t. y. sutartinių įsipareigojimų ar deliktinės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai. Tokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad gaisro kilimo priežastis ir dėl to atsakingi subjektai nebuvo nustatyti, ieškovė nepateikė duomenų, kad patalpoje, kurioje ieškovė sumontavo ginčo įranga buvo pašalinių asmenų, galėjusių turėti įtakos gaisro kilimui, be to, ieškovės įranga nukentėjo ne dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro, o dėl to, kad buvo sulieta vandeniu šalinant gaisro padarinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad pačios ieškovės elgesys po gaisro galėjo turėti įtakos ginčo įrangos apgadinimų mastui. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja tiek materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę, tiek procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamu taikymu.
Dėl atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ sutartinės atsakomybės
30. Ieškovės UAB „Serpantinas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ netaikė sutartinės atsakomybės sutarties 9.8 punkto pagrindu, kuri, be kita ko, kyla ir iš bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo. Teisėjų kolegija pritaria tokiam apeliacinio skundo argumentui.
31. Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
32. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinės atsakomybės pagrindų, yra nurodęs, kad sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 ir kt.).
34. Vertinant šios civilinės bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-347-755/2020 duomenis, nustatytos ir atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ neginčijamos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. apžiūros akte ir 2020 m. sausio 29 d. rašte dėl gaisro nurodytos aplinkybės, kad gaisro židinio zona – metalinio apvalios formos gamybinės paskirties pastato, priklausančio atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“, šiaurinės sienos karkasinės ir mūrinės dalies sankirtoje (apie 3 – 3,5 m rytų kryptimi nuo pakeliamų vartų rytinės staktos krašto). UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, atlikusios gaisro tyrimą trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas užsakymu, surašytoje 2020 m. vasario 17 d. Gaisro tyrimo išvadoje Nr. NGT-2019(20)/12/06 taip pat nurodoma, kad gaisro židinys yra prie vartų dešinėje pusėje virš mūrinės dalies. Tai konstatavus, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ (asmeniui, kuriam priklausančiame pastate kilo gaisras) pagal kasacinio teismo suformuluotą pirmiau nurodytą praktiką atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.
35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad būtent atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ nevykdė sutarties 9.8. punkto reikalavimų imtis visų reikalingų priemonių, jog ieškovės pateikta įranga būtų tinkamai saugoma, t. y. sutartinių įsipareigojimų ar deliktinės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai. Tokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovės įranga buvo uždaroje patalpoje, kuri buvo užrakinta, ieškovės įranga nukentėjo ne dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro, o dėl to, kad buvo sulieta vandeniu šalinant gaisro padarinius, be to, gaisro kilimo priežastis ir dėl to atsakingi subjektai nebuvo nustatyti. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas tokią išvadą darė, remdamasis šioje civilinėje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-347-755/2020 pateiktais duomenimis: Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. sausio 29 d. raštu dėl gaisro, kuriame nurodoma, jog spėjama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirinimo darbus, tyčinės veiklos požymių nenustatyta, taip pat 2020 m. vasario 17 d. Gaisro tyrimo išvada Nr. NGT-2019(20)/12/06, iš kurios matyti, kad buvo keliamos ir nagrinėjamos keturios gaisro kilimo priežasties versijos: dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio, dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ir dėl atliekamų ugnies darbų; išvadoje nurodoma, kad apžiūros metu nenustatyta, kad gaisro židinio zonoje buvo laikomos kokios nors cheminės medžiagos (chemikalai, lakai, dažai ir pan.) ar jų liekanos, dėl kurių galėjo įvykti savaiminis užsiliepsnojimas; ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pašalinių asmenų viduje nebuvo, todėl atviros ugnies šaltinio įnešimas į nustatytą gaisro židinio zoną yra neįmanomas; ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laidų, esančių žemiau nustatytos gaisro židinio zonos, izoliacija nestipriai pažeista temperatūrinio poveikio, gyslų apsilydymui, būdingų trumpajam jungimui, nėra, laidų gyslų aplydymai aptinkami toliau nuo gaisro židinio zonos, todėl įvertinus gaisro židinio vietą, dinamiką teigiama, kad avarinio darbo režimo požymiai atsirado jau gaisro metu; ekspertinio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad gaisro židinio zona yra prie įėjimo vartų, virš kurių buvo vykdomi suvirinimo elektra darbai, laiko tarpas nuo suvirinimo darbų (buvo vykdomi iki 15.34 val.) iki atviros liepsnos atsiradimo (22.24 val. vaizdo įraše) yra apie 7 val., todėl teigiama, kad versija dėl atliekamų ugnies darbų turi realų pagrindą; apibendrinant visų iškeltų versijų tyrimą, daroma išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ kitus civilinėje byloje pateiktus duomenis: Elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnalo įrašus (iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB „Sabelija“ atsakovės patalpose atliko periodinę, profilaktinę veikiančios elektros skydinės, elektros įrenginių, kištukinių jungčių, jungiklių, apšvietimo apžiūrėjimą, atliko techninę profilaktiką; buvo pastebėti elektros šviestuvai be apsauginių gaubtų, elektros skydinėje rasti pašaliniai daiktai, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino, kaip smulkius pažeidimus, neturėjusius įtakos gaisro kilimui atsakovės patalpose); Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 18ĮP2-133044 (iš kurios matyti, kad elektros instaliacija, esanti atsakovės patalpose, atitinka projekto, norminius teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį); atsakovės vadovo 2019 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V-07 (kuriuo buvo patvirtinta Bendroji gaisrinės saugos instrukcija Nr. G-1); Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo bei gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo duomenis (iš kurių matyti, kad atsakovės darbuotojai buvo supažindinti su Bendrąja gaisrinės saugos instrukcija); 2019 m. gruodžio 17 d. Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 19-47-SE (kuriame patvirtinama, kad atsakovės gamybos paskirties pastato pagrindinių laikančiųjų plieninių arkų konstrukcijų būklė neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmajame priede „Statinio galimos avarinės būklės požymiai“ nurodytų avarinės būklės požymių ir nėra avarinė); 2015 m. gaisrinės signalizacijos techninį projektą (kuris patvirtina, kad atsakovės pastate buvo įrengta gaisrinė signalizacija).
37. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių aplinkybių konstatavimas, sprendžiant dėl atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ (patalpų savininkės) neteisėtų veiksmų dėl gaisro sukėlimo (ne)buvimo, neatitinka tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ neįrodė, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.) (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-359-464/2021 Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-347-755/2020 panaikino ir priėmė naują sprendimą – ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį UAB ,,P. G. firma“ (jos darbuotojai gaisro dieną atliko metalo pjovimo, virinimo darbus pastate) dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu atmetė, motyvuodamas tuo, kad UAB ,,P. G. firma“ neteisėti veiksmai dėl gaisro sukėlimo, kaip viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, byloje neįrodyti. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ neįrodinėjo, kad gaisras kilo dėl atsakovės UAB ,,P. G. firma“ ar kitų trečiųjų asmenų veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, aktualios ir tokios Lietuvos apeliacinio teismo iš byloje pateiktų kamerų vaizdo įrašų nustatytos bei 2021 m. gegužės 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-359-464/2021 vertintos aplinkybės, kad gaisro kilimo dieną tos pačios patalpos viduje gamybos proceso nebuvo nutraukusi ir pati atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“, kuri maždaug iki 16.00 – 16.30 val. (t. y. vėliau nei darbus 15.34 val. baigė UAB ,,P. G. firma“) produkcijos pakavimui (pakavimo plėvelės sulydymui) taip pat naudojo atvirą liepsną. Nurodytą aplinkybę patvirtinantis vaizdo įrašas yra pateiktas ir nagrinėjamoje byloje. Nors atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ atstovė, pasisakydama dėl šios aplinkybės teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad šie darbai buvo atlikti iki 13 val., tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad minėti atsakovės darbai buvo atliekami nemažu atstumu nuo gaisro židinio vietos, ant grindų, visgi, ir tokia galimybė negali būti visiškai eliminuota, įvertinant tiek buvusį metų laiką (žiema), tiek ir gamybos cecho konstrukcijos ypatumus (nesandarumą, tikėtinus skersvėjus), matomus iš civilinėse bylose pateiktų nuotraukų. Teigdama priešingai, atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ nepateikė pakankamai savo poziciją pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, jog pačios atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ vykdomos veiklos pobūdis (gamybos procese produkcijos pakavimui (plėvelės sulydymui) naudojama atvira liepsna), vertinant gaisro kilimo priežastis, liko neįvertintas tiek Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai surašant 2019 m. gruodžio 5 d. apžiūros aktą ir 2020 m. sausio 29 d. raštą dėl gaisro, tiek UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, atlikusiai gaisro tyrimą trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas užsakymu, surašant 2020 m. vasario 17 d. Gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2019(20)/12/06.
38. Šiame kontekste reikšmingi ir atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ darbuotojo V. S. (sargo), gaisro vakarą budėjusio įmonėje, parodymai, užfiksuoti Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. Apklausos protokole (pateiktas prijungtoje civilinėje byloje), anot kurių, 19.30 val. baigus darbus ir išvažiavus programuotojams (ieškovės darbuotojams), jis nuėjo į savo kambariuką ir žiūrėjo televizorių. Nurodomos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad tą vakarą faktiškai nebuvo vykdoma pastato patalpų, kuriose buvo sumontuota ieškovės įranga, stebėsena, nors atsakovės atstovas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir tvirtino, kad pastato patalpos buvo nuolat stebimos vaizdo kameromis. Jeigu atsakovė būtų užtikrinusi, kad pastato patalpų stebėjimas vaizdo kameromis būtų vykdomas tinkamai, tai būtų padėję išvengti galimo gaisro ar būtų pristabdytas jo plitimas, nespėjus sukelti tokių pasekmių.
39. Atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ atsakomybės dėl kilusio gaisro padarinių nešalina ir ta aplinkybė, kad didžiąja dalimi ieškovės montuojama įranga atsakovės patalpose nukentėjo ne nuo paties gaisro, o šalinant jo padarius (gesinant gaisrą buvo sulieta). Neabejotina, kad įrangos suliejimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su gaisro kilimu, kadangi jeigu nebūtų kilęs gaisras, įranga nebūtų buvusi sulieta.
40. Išdėstytų motyvų pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis vertino pažeisdamas kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog gaisras kilo atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ priklausančiose patalpose, todėl ši yra atsakinga už jo padarinius. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ pažeidė tiek sutarties 9.8 punkto reikalavimą imtis visų reikalingų priemonių, jog ieškovės pateikta įranga būtų tinkamai saugoma, tiek pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos patalpose, kuriose buvo sumontuota ieškovės įranga, nekiltų gaisras. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovę UAB „Kreisel Vilnius“ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neatsakinga už gaisro kilimą.
Dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio
41. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum (liet. atstatymas į seną padėtį, buvusių teisių grąžinimas) – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko, – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
42. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009)
43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo 2021 m. birželio 17 d. Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktu Nr. 06/17, kuriame ieškovės išvardinti papildomai atlikti darbai ir naujai pirkti įrangos elementai bendrai 10 917,36 Eur sumai be PVM, taip pat apmokėjimui pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. SER C013755 bendrai 13 210,01 Eur sumai su PVM. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ nurodyto priėmimo – perdavimo akto nepasirašė ir atsisakė apmokėti pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, motyvuojant tuo, kad 2020 m. gegužės 29 d. pasirašytu darbų priėmimo – perdavimo aktu ieškovė galutinai perdavė įrangą bei atliktus darbus, atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ juos priėmė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės pritarė tokiai atsakovės dėstomai pozicijai. Tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas yra galutinis rangos darbų aktas pagal sutartį. Šiuo aktu buvo patvirtinta, kad sutartyje nustatyta įranga bei darbai buvo atlikti ir perduoti. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo, kad ieškovės įranga iki gaisro kilimo atsakovės pastate buvo sumontuota ne pilnai. Tuo tarpu 2020 m. birželio 17 d. Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 06/17 negali būti vertinamas kaip papildomų darbų aktas prie galutinės sumos pagal sutartį. Tai yra atskiras aktas, įrodantis, kad buvo atlikti darbai, šalinantys padarinius, už kuriuos pagal sutartį yra atsakinga pati atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje esančio elektroninio susirašinėjimo, iš kurio matyti, jog 2020 m. birželio 17 d. Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 06/17 buvo derinamas su atsakove UAB „Kreisel Vilnius“, kuri prašė ieškovės pakoreguoti aktą, ieškovei šį aktą pakoregavus, atsakovė nurodė, kad pastabų neturi, ir persiuntė jį draudimo bendrovei. Atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutartimi sulygta rangos darbų kaina pasirašant 2020 m. gegužės 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą nesikeitė. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ nepateikė į bylą jokio susirašinėjimo su ieškove, iš kurio būtų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“, gavusi ieškovės pretenziją, prieštaravo dėl darbų, šalinančių gaisro padarinius, atlikimo, apskritai neigė tokių darbų atlikimo poreikį, prašė skirti ekspertizę įrangos sugadinimo dėl kilusio gaisro mastui nustatyti ir kt. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“, nesutikdama su jai pareikštais ieškinio reikalavimais, taip pat turėjo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus, būtent – nesutikimą su į bylą pateiktu žalos apskaičiavimu (CPK 178 straipsnis), tačiau neginčijo sumontuotos įrangos remonto po gaisro kilimo fakto, nepateikė ieškovės nurodomą išlaidų dydį paneigiančių įrodymų.
45. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pati ieškovė savo veiksmais (neveikimu) galėjo prisidėti prie žalos padidėjimo. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro remdamasi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, kad ieškovės darbuotojai sekančią dieną po gaisro, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. net nenuvyko įrangos apžiūrėti ir įvertinti jos būklės, o 2019 m. gruodžio 6 d. nuvykus į atsakovės patalpas, nesiėmė jokių veiksmų įrangai apsaugoti nuo galimai tolimesnio poveikio. Teismo posėdžio metu pakartotinai apklaustas liudytoju T. U. teismui patvirtino, kad tuojau po gaiso UAB „Serpantinas“ gavo rekomendaciją iš roboto gamintojų, kad įrangą būtina išmontuoti ir atsiųsti testavimui, apžiūrai, tačiau tokio reikalavimo nevykdė dėl per didelių finansinių sąnaudų ir didelės apimties darbų. Liudytojas pripažino, kad įrangai apsaugoti nebuvo imtasi jokių priemonių, nors papildoma žala galėjo būti padaryta, kadangi ji stovėjo nešildomoje, drėgnoje patalpoje. Pastarasis taip pat nurodė, kad įrangos remonto / valymo darbai buvo pradėti praėjus praktiškai dvejiems mėnesiams po gaisro kilimo, o roboto pultas iš gaisro vietos buvo paimtas po dvejų ar trejų savaičių, jis buvo išsiųstas gamintojui. Tuo tarpu, liudytojo parodymus apie tai, kad elektros energijos tiekimas atsakovės patalpose buvo atnaujintas maždaug po dviejų mėnesių po gaisro, vertintinas kaip prieštaraujantis kitiems byloje esantiems duomenims. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jau 2019 m. gruodžio 9 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB „Axioma Servise“ dėl gaisro padarinių šalinimo, 2019 m. gruodžio 16 d., gruodžio 23 d. buvo pasirašyti prekių – paslaugų pardavimo aktai. 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovė pasirašė remonto darbų rangos sutartį su UAB „P. G. firma“ dėl gamybinės paskirties pastato priekinio frontono bei dalies stogo remonto darbų (gaisro padarinių šalinimo). Atliktų darbų priėmimo aktai pagal šią sutartį buvo pasirašyti 2020 m. sausio 6 d. Remiantis nurodytais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visiškai tikėtina, jog jau 2019 m. gruodžio 16 d., kaip nurodo atsakovės atstovai, elektros tiekimas UAB „Kreisel Vilnius“ gamybinės paskirties pastate buvo atnaujintas, tuo tarpu ieškovės darbuotojai įrangos remonto darbus pradėjo tik 2020 m. vasario mėn. pradžioje.
46. Remdamasi faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovę UAB „Kreisel Vilnius“ iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Spręstina, kad atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ atleistina nuo 3 000 Eur žalos atlyginimo (šia suma mažintinas ieškovės nurodytas išlaidų dydis už remonto darbus), ieškovės naudai iš jos priteisiant 10 210 Eur žalos atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 1, 3 ir dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teik materialinės, tiek procesinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl civilinės atsakomybės už pastate kilusį gaisrą sąlygų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje nenustatytos atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ atmestas, taip pat panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą, ir priimti naują sprendimą toje dalyje – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ ieškovės naudai 10 210 Eur žalos atlyginimo. Iš dalies patenkinus ieškovės materialųjį reikalavimą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 10 210 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priėmus naują sprendimą toje dalyje, atitinkamai pakeistinas ieškovės ir atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo dalis, kuria išspręstas P. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nekeičiama.
48. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl ieškovės ir atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 3 328,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 031,05 Eur už advokato teisines paslaugas ir 297 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą). Byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 8 552,28 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies (77 proc.) iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ priteistina 2 562,60 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 328,05 Eur x 77 proc.), o atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ iš ieškovės priteistinas 1 967,02 Eur šių išlaidų atlyginimas (8 552,28 Eur x 23 proc.). Atlikus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ ieškovės naudai priteistinas 595,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 1 749 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 452 Eur už advokato teisines paslaugas ir 297 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą). Prie prašymo priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas pateikti ieškovės išlaidas patvirtinantys dokumentais. Atsakovė UAB „Kreisel Vilnius“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 1 306,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (77 proc.), iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ priteistina 1 346,73 ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 749 Eur x 77 proc.), o atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ iš ieškovės priteistinas 300,56 Eur šių išlaidų atlyginimas (1 306,80 Eur x 23 proc.). Atlikus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ ieškovės naudai priteistinas 1 046,17 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Kreisel Vilnius“ atmestas, taip pat panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą, ir priimti naują sprendimą toje dalyje – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“, juridinio asmens kodas 110679458, ieškovės UAB „Serpantinas“, juridinio asmens kodas 168541846, naudai 10 210 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus dešimt eurų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 210 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Perskirstyti ieškovės UAB „Serpantinas“ ir atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“, juridinio asmens kodas 110679458, ieškovės UAB „Serpantinas“, juridinio asmens kodas 168541846, naudai 595,58 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kreisel Vilnius“, juridinio asmens kodas 110679458, ieškovės UAB „Serpantinas“, juridinio asmens kodas 168541846, naudai 1 046,17 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt šešis eurus ir 17 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė
Birutė Valiulienė