Civilinė byla Nr. e2S-395-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17969-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.20.1; 3.5.20.7
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1685-559/2022 pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į antstolį su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti antstolio S. U. 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-21-34-31573 ir išieškotojui įkeistą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir 416/2158 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įvertinti 238 610,00 Eur.
2. Pareiškėjas nurodo, kad teismo ekspertas M. K. rinkos vertės ekspertizės pagal antstolio patvarkymą aktu minėtą skolininkams priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją patalpą ir 416/2158 dalį žemės sklypo, nepagrįstai įvertino tik 167 000,00 Eur suma, nes 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu antstolis šį skolininkų įkeistą turtą pardavinėjo už 238 610,00 Eur. UAB „OBER-Haus“ iki 2021 m. sausio 8 d. antstolio patvarkymo šį įkeistą turtą įvertino 177 810,00 Eur. Skolininkai iki 2021 m. sausio 8 d. antstolio patvarkymo šį įkeistą turtą įvertino 238 610,00 Eur, reiškė prieštaravimus dėl įkeisto turto įvertinimo 177 810,00 Eur, reikalavo šio turto vertę padidinti 30 nuošimčių, o antstolis sutiko. Nekilnojamojo turto kainos po 2021 m. sausio 8 d. antstolio patvarkymo dėl 8 nuošimčių metinės infliacijos, kartais padidėjusių statybinių medžiagų kainų, padidėjusios paklausos, todėl šio įkeisto turto vertė jau gali žymiai viršyti 238 610,00 Eur. Antstolis neatsižvelgė į ankstesnius skolininkų prieštaravimus. Per žema kaina realizavus šį turtą liktų neišieškoti delspinigiai ir nebūtų iš ko juos išieškoti, o skolininkai pranešė apie ketinimą bankrutuoti, skolininkai savo gausų nekilnojamąjį turtą yra atidavę naudotis tretiesiems asmenims pagal panaudos sutartis, dėl ko jis gali būti niokojamas bei pabloginta jo būklė. Pakartotinės ekspertizės skyrimas gali užvilkinti išieškojimą. Pakartotinė ekspertizė po 2021 m. sausio 8 d. antstolio patvarkymo nebuvo paskirta, su 238 610,00 Eur verte skolininkai sutiko, tačiau atvykusiems apžiūrėti šį turtą galimiems pirkėjams trukdė apžiūrėti kotedžą iš vidaus – į jį neįleido. Antstolis ir teismo ekspertas M. K. išieškotojui nepateikė teismo eksperto rinkos vertės ekspertizės pagal antstolio patvarkymą akto, jo medžiagos, neleido su jais susipažinti.
3. Antstolis S. U. 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-210001075 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini)persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. turto arešto aktu Nr. S-18004235 areštuotas skolininkams G. G. ir I. G. priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas – gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir 416/2158 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 11 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainavimo ir ekspertizės atlikimo Nr. S-21-34-28149, kuriuo paskirta įkeisto ginčo turto ekspertizė. 2021 m. spalio 27 d. turto vertintojas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų atlikti minėto turto ekspertizę ir nustatyti turto vertę ir skolininkas G. G. be jokių ginčų ir trukdymų jį įsileido, aprodė visą areštuotą turtą. Teismo ekspertas M. K. rinkos vertės ekspertizės pagal antstolio patvarkymą aktu skolininkams priklausantį nekilnojamąjį ginčo turtą įvertino 167 000,00 Eur suma. 2021 m. lapkričio 11 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainavimo ir pardavimo, kuriame nurodoma, kad po ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo šio patvarkymo įteikimo skolininkams ar jų įgaliotam asmeniui dienos bus skelbiamos areštuoto turto varžytynės. Antstolis pagrįstai nustatė skolininkams priklausančio turto vertę 167 000,00 Eur sumai, nes tokia suma yra nurodyta teismo eksperto parengtame turto vertinime. Kadangi turto vertinimą atliko kvalifikuotas ekspertas, tai antstoliui nekilo abejonių nei dėl turto vertintojo, nei dėl turto vertinimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau išieškotojas jokių prieštaravimų dėl ginčo turto įvertinimo antstoliui nepateikė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie antstolio atsisakymą pervertinti areštuotą turtą ar paskirti pakartotinę ekspertizė, nes nei skolininkai, nei išieškotojas nepateikė jokių prieštaravimų, skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą įvertinti 238 610,00 Eur. Vadovaujantis CPK nuostatomis, išieškotojas turėjo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl įvertinimo, o ne iš karto skųsti antstolio patvarkymą. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodė, kad jam nebuvo leista susipažinti su teismo eksperto parengtu rinkos vertės ekspertizės aktu, kuris jam PDF formatu buvo persiųstas 2021 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu.
4. Suinteresuoti asmenys G. G. ir I. G. per teismo nustatytą terminą nuo skundo įteikimo dienos atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas M. K.. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nušalinimo paskirtam ekspertui nepareiškė, taip pat nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, tačiau skundžia 2021 m. lapkričio 11 d. antstolio S. U. patvarkymą, kuriame antstolis ne savo iniciatyva, o vadovaudamasis ekspertizės akto duomenimis nustatė areštuoto turto vertę. Be to, įstatymas numato, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis) ir antstolis šioje stadijoje negali pasirinkti kito turto vertės nustatymo būdo, t. y. po turto vertinimo ekspertizės antstolis privalo vadovautis ekspertizės akto išvadomis.
7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir (ar) nušalinimo ekspertui taip pat nereiškė, o antstoliui taip pat nekilo abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo ekspertizės akte, todėl, nesant tam objektyvių duomenų, nėra jokio pagrindo abejoti ekspertizės akto duomenų teisingumu bei tikslumu ir atitinkamai antstolis neturėjo jokio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nagrinėjama turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte. Be to, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau, kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui ir teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu.
8. Teismas laikėsi pozicijos, kad turto pakartotinis vertinimas periodiškai praėjus santykinai neilgam laiko tarpui nuo atlikto vertinimo, nesant objektyvių įrodymų apie esminį parduodamo turto vertės pokytį ir pagrįstų abejonių anksčiau nustatyta turto verte, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų, nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą, didintų vykdymo išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad paskyrus ir atlikus ekspertizę nustatyta areštuoto ginčo turto rinkos vertė yra 167 000,00 Eur (CPK 681 straipsnio 4 dalis) atitinka galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, o pareiškėjo prašymas nustatyti ginčo turto 238 610,00 Eur vertę yra nepagrįstas.
9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis pageidavo susipažinti su teismo eksperto rinkos vertės ekspertizės aktu, nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis antstolis jam neleido susipažinti su šios ekspertizės aktu ir jos medžiaga. Vykdomojoje byloje yra pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. elektroninis laiškas, kuriuo jis prašo antstolio pateikti jam ekspertizės aktą ir tą pačią dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d. antstolio kontoroje užregistruojamas pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas dėl antstolio veiksmų, teigiant, jog nebuvo pateiktas ekspertizės aktas susipažinimui. Vykdomoje byloje ant pateikto pareiškėjo elektroninio laiško, kuris yra atspausdintas, padaryti įrašai, kad ekspertizės aktas pareiškėjui pateiktas elektroniniu laišku 2021 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjui ekspertizės aktas susipažinimui buvo pateiktas kitą dieną po prašymo pateikimo, todėl teismas laikė, kad ekspertizės aktas buvo pateiktas susipažinimui per trumpą ir protingą laiką, todėl nebuvo pažeisti pareiškėjo interesai ir jo teisės.
10. Pareiškėjas, 2021 m. lapkričio 12 d. gavęs rinkos vertės ekspertizės pagal antstolio patvarkymą aktą, taip pat gavęs 2021 m. lapkričio 11 d. antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto įkainavimo ir pardavimo, turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą terminą (nuo 2021 m. lapkričio 12 d.) pareikšti antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau tokia suteikta teise jis nepasinaudojo, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo interesai bei teisės nebuvo pažeisti. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti motyvai yra visiškai nesusiję su skundžiamais antstolio veiksmais, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog antstolis, remiantis ekspertizės išvadomis, nustatydamas areštuoto turto vertę ir pateikdamas pareiškėjui 2021 m. lapkričio 12 d. susipažinimui ekspertizės aktą, vykdymo procese neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, ar kitų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios su antstolio 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, todėl pažeidė CPK 270 straipsnį, CPK 263 straipsnį.
12.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas antstoliui pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. prieštaravimus dėl turto įvertinimo – prieštaravimai išsamiai motyvuoti. Pareiškėjo prieštaravimai dėl turto vertės tolygūs teismo eksperto nušalinimui. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Antstolis nepagrįstai nepaskyrė papildomos ekspertizės.
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl įrodymų prijungimo
15. Pareiškėjas (apeliantas) V. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. procesinį dokumentą pavadinimu „Skundas. Prieštaravimai“, adresuotą antstoliui ir kitiems teismams bei iš internetinio portalo pateiktus skelbimus, kuriuose matyti tam tikra nekilnojamąjį turtą apibūdinanti informacija (adresas, plotas, sklypo plotas, kaina, atstumas ir kt.).
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
17. Apeliantas, kartu su atskiruoju skundu pateikdamas naujus įrodymus, nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jais jis siekia įrodyti apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas procesinis dokumentas pavadinimu „Skundas. Prieštaravimai“, adresuotas tiek antstoliui, tiek kitiems teismams, tačiau ant jo nėra jokių tokio procesinio dokumento gavimą patvirtinančių žymų, be to, nors pats procesinis dokumentas, kaip matyti, ir yra parengtas paties apelianto, tačiau nėra jo pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nėra nauji, galimai sukurti paties apelianto ir galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų atsisakęs juos priimti nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (išieškotojo) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2019 m. sausio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 110 268,78 Eur skolos, 0,5 procentų delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžio (iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo) išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. išieškotojo (apelianto) V. J. naudai. 2019 m. sausio 10 d. Turto arešto aktu Nr. S-18004235 areštuotas skolininkams G. G. ir I. G. priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas – gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir 416/2158 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Antstolis 2021 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-34-28152 perkainuoti skolininkams G. G. ir I. G. priklausantį ginčo turtą ir pavesti teismo ekspertui M. K. atlikti ekspertizę surašant ekspertizės aktą. Teismo ekspertas M. K. atliko ekspertizę ir surašė rinkos vertės ekspertizės aktą pagal antstolio patvarkymą Nr. RE21‑023 ir 2021 m. lapkričio 8 d. išvadoje nurodė, kad skolininkams priklausančio ginčo turto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną 2021 m. spalio 27 d., yra 167 000,00 Eur.
20. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 11 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl areštuoto turto įkainavimo ir pardavimo Nr. S-21-34-31573, kuriame nurodoma, kad visas areštuotas turtas įvertintas 167 000,00 Eur, pirmosios varžytinės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo šio patvarkymo įteikimo skolininkams ar jų įgaliotam asmeniui dienos. Pareiškėjas (išieškotojas) V. J. dėl šio patvarkymo pateikė skundą, kuriuo prašė jį panaikinti ir skolininkams priklausantį ginčo turtą įvertinti 238 610,00 Eur. Antstolis pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu ir vykdomąją bylą kartu su skundu perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas nušalinimo paskirtam ekspertui nereiškė, taip pat neteikė antstoliui motyvuotų prieštaravimų dėl parengtos ekspertizės išvados, sprendė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, ar kitų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumento. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo pateikęs antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, ginčo turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai, o antstolis nepagrįstai neskyrė papildomos ekspertizės.
21. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
30. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų proceso šalių bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas