Civilinė byla Nr. e2-1629-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.                                                

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4045-562/2017, kuria atsakovei IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM)  pareiškimą dėl bankroto bylos IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja VMI prie FM prašė atsakovei IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelti bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017-04-10 įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 4 086,98 Eur, o 2014-06-16, 2016-01-05, 2016-12-15 priimti sprendimai Nr. (23.31-08)-320A-62769, 923.31-08) 467-1003, (23.31-08) 467-268372 išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto neįvykdyti. 2014-06-16 sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-62769, perduotas vykdyti antstolei A. P., 2017-03-29 patvarkymu grąžintas su išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodyta, kad įmonės turto ir lėšų nerasta. Aplinkybės, kad pareiškėja iš atsakovės negali išsiieškoti skolos nuo 2014 metų, taip pat duomenys VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“, pagal kuriuos įmonė neturi jokio turto, skola VSDFV biudžetui, patvirtina atsakovę esant nemokią.
3. Atsiliepimas į pareiškimą negautas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Renema“.
5. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau –ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai nebuvo pateikti, teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, rėmėsi pareiškėjos pateiktais dokumentais bei duomenimis iš viešųjų registrų, kurių pagrindu nustatė, kad įmonė Juridinių asmenų registre registruota 2011-07-13, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialųjį turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, teismas pagal bylos medžiagą nenustatė. Aplinkybes apie piniginių lėšų banko sąskaitose nebuvimą, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjimą, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjos į bylą pateiktas antstolės 2017-03-29 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo su 2017-03-29 išieškojimo negalimumo aktu.
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės turima mokestinė nepriemoka VMI prie FM sudaro 4 086,98 Eur, o pagal viešai prieinamus VSDFV duomenis, įmonė neturi apdraustųjų asmenų, skola VSDFV biudžetui sudaro 3 068,52 Eur.
7. Nustačius aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nesant kitokių duomenų, patvirtinančių gerą įmonės turtinę padėtį, teismas sprendė IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ esant nemokią.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atsakovė IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkė I. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį.
9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo taisykles, netinkamai nustatė jos deklaruotos gyvenamosios vietos (dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) bei įmonės registruotos buveinės adresus (Vilniaus g. 31, Vilnius, buveinės adresas išregistruotas nuo 2013-05-31), todėl procesiniai dokumentai – ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo (vėliau – ir nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla), jai, kaip savarankiškai atsakovei, nebuvo tinkamai įteikti nei asmeniškai, nei viešo paskelbimo būdu. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą, atsakovei nežinant apie pradėtą teismo procesą, nesuteikiant galimybės pateikti atsiliepimą ir visus teismo reikalautus dokumentus, taip pat iki nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, atsiskaityti su kreditore. Minėti proceso teisės normų pažeidimai, apeliantės teigimu, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
10. VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Priverstinio išieškojimo veiksmai atsakovei taikyti nuo 2012 metų, todėl nesutiktina su skundo argumentais, kad apeliantė iki teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, būtų atsiskaičiusi su pareiškėja.
2. Nesutiktina su skundo argumentu dėl apeliantės teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Nors vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalimi VMI prie FM neturėjo pareigos įspėti atsakovę apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantė buvo du kartus            (2016-12-15, 2017-03-22 registruotais laiškais) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) informuota apie ketinimą kreiptis į teismą bei informuota apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (2017-04-10 registruota pašto siunta).
3. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centre įmonės adresas nurodytas tik Vilniaus m. sav., nesant jokio kito adreso korespondencijai pateikti ir gauti, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylos medžiagą išsiuntė vieninteliu žinomu įmonės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas ir VMI prie FM mokesčių apskaitos sistemoje.
4. VMI prie FM ir teismui bankroto bylos medžiagą išsiuntus visais žinomais adresais, laikytina, kad IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ buvo tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą.
5. Apeliantė nepaneigė pagrįstos teismo išvados dėl įmonės nemokumo.
11. Atsakovė IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašo I. M. skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nors apeliantė teigia, kad teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu apeliantei korespondencijos įteikti neįmanoma, nes faktinis apeliantės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Be to, pagal turimus duomenis, apeliantė dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo tinkamai informuota, todėl turėjo žinoti apie bankroto proceso įmonei inicijavimą.
2. Apeliantė faktiškai pripažino teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, t. y. pradėjo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bankroto administratorei perduoti turtą.
3. Teismas, procesinius dokumentus siųsdamas įmonės adresu (Vilniaus g. 31, Vilnius), o nepavykus įteikti šiuo būdu – paskelbdamas viešai, išnaudojo visas galimybes procesinius dokumentus įteikti įmonei. Įmonės savininkė yra atsakinga už įmonės veiklos vykdymą, todėl turėjo imtis veiksmų tam, kad įmonė būtų įregistruota jos vykdomos veiklos adresu.
4. Nesutiktina, kad iš apeliantės buvo atimta galimybė atsiskaityti su VMI prie FM. Turimi duomenys patvirtina, kad VMI prie FM raginimus sumokėti skolą ir įspėjimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Be to, bankroto administratorė apeliantei siuntė pranešimą apie įmonei iškeltą bankroto bylą, nurodydama, kad pareiškėja turi teisę iki 2017-08-01 pateikti siūlymą sudaryti taikos sutartį su kreditoriais ir taip įvykdyti kreditorių reikalavimus, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
5. Įmonė yra nemoki, todėl jai pagrįstai iškelta bankroto byla. Atsiliepimo į skundą pateikimo dienos duomenimis įmonė neturi jokio jai nuosavybės teise priklausančio turto (jo neturėjo jau nuo 2013 metų, kuomet faktiškai nustojo vykdyti veiklą), o  pagal į bylą gautus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės ir jos savininkės bei kreditorių pateiktus reikalavimus, įmonė turi įsipareigojimų už 16 167,08 Eur. Be to, byloje nėra perduota dalis vykdomųjų dokumentų, pagal kuriuos preliminari papildoma reikalavimų suma sudaro 4 648,25 Eur, o bendra kreditorių reikalavimų suma – 20 815,33 Eur.
6. Apeliantė skunde neginčija įmonės nemokumo, o ji pati daugiau kaip 4 metus nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais.
7. Pareiškėjos skundas, pateiktas po susitikimo su bankroto administratore, pažeidžia visų kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesus, patvirtina apeliantę esant nesąžininga. Administratorė nurodo, kad ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, o tik siekia, kad patirtos administravimo išlaidos, kurios atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo teismui dieną sudaro 535,07 Eur, būtų padengtos. Kitu atveju ji patirtų žalą.
12. Rašytiniuose paaiškinimuose, priimtuose Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2017-08-17 rezoliucija, apeliantė papildomai nurodo, kad VMI prie FM atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su įmonės mokumo įvertinimu, nėra susijusios su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kurių pagrindu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliantė taip pat nurodo, kad nors sutinka su tuo, kad VMI prie FM informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat 2017-04-10 persiuntė pareiškimo teismo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kopiją su priedais, tačiau nesutinka, kad toks informavimas yra tinkamas. Apeliantės teigimu, vien ketinimas kreiptis į teismą nesukelia jokių pasekmių ar pareigų, o kreipimasis į teismą nereiškia, kad pareiškimas bus priimtas, todėl apeliantė pagrįstai laukė teismo pranešimo apie pareiškimo priėmimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų pridėjimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – išrašą iš Gyventojų registro, kuriuo įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė netinkamu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl ji nebuvo tinkamai informuota nei apie iškeltą civilinę bylą dėl bankroto bylos IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlimo, nei apie nutartį, kuria minėtai įmonei iškelta bankroto byla.
15. VMI prie FM kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė įrodymus, kuriais siekia paneigti apeliantės argumentus dėl netinkamo informavimo apie bankroto procesą (2016-12-15 pranešimo Nr. (23.31-08) RNA-38600 kopija, 2017-03-22 pranešimo Nr. (23.28-08-1) RNA-9384 kopija, 2017-04-10 pranešimas dėl pareiškimo kopijos pateikimo Nr. (23.28-08-10) RNA-11766 kopija), taip pat VMI turimus duomenis apie įmonės buveinės adresą.
16. Bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į skundą pateikė duomenis – I. M. bankroto administratorei siųstą elektroninio laiško pranešimo dėl teismo nutarties vykdymo kopiją,        2017-07-05 priėmimo-perdavimo akto kopiją, MB „Renema“ siunčiamos korespondencijos sąrašo kopiją, bankroto administratorės I. M. siųsto 2017-06-13 pranešimo ir voko kopiją, Lietuvos antstolių rūmų pažymos kopiją, finansinių reikalavimų kopijas. Šiais įrodymais grindžiamas atsiliepimas, kuriame nesutinkama su apeliantės pozicija bei nurodoma, kad įmonė nemoki.
17. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, o teismo pareiga – teisingumo vykdymas, taip pat įvertinus tai, kad naujai pridedamais įrodymais grindžiami šalių procesiniai dokumentai ir juose dėstomi argumentai, o šalys turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, minėti apeliantės, VMI prie FM ir bankroto administratorės pateikti įrodymai pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kita medžiaga (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl atskirojo skundo (ne)nepagrįstumo

18. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
19. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. 
20. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2)  įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
21. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų net jeigu jie ir nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-841-381/2015).
23. Pirmosios instancijos teismas IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą iškėlė pagal pareiškėjos pateiktus ir savo iniciatyva iš viešųjų registrų surinktus duomenis nustatęs, kad įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitokio turto (jo nepavyko rasti ir antstolei A. P.), realiai veiklos nevykdo, ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu (skola VMI prie FM sudaro 4 086,98 Eur, o VSDFV biudžetui – 3 068,52 Eur) ir neturint priešingų duomenų, patvirtinančių gerą įmonės finansinę padėtį (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1, 2 p.).
24. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo atlikto įmonės (ne)mokumo įvertinimo, pagal surinktus ir byloje esančius duomenis padarytų teisinių išvadų, kurių pagrindu įmonei iškelta bankroto byla, o skundžiamą nutartį prašo panaikinti dėl procesinio pobūdžio pažeidimų – netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, pažeidusio jos teisę į teisminę gynybą, teisingą teismą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
25. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali trumpesnis nei 30 d., bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, išimtis, t. y. jei kreditoriaus pareiškimas grindžiamas tuo, kad priverstinio vykdymo procesas buvo nesėkmingas, skolininkui nebereikia priminti apie jo neįvykdytus įsipareigojimus, nes vykdymo procese jam raginimą įvykdyti prievolę siuntė antstolis. Taigi, kreditoriui, norinčiam pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi, reikalinga atitikti (įgyvendinti) dvi sąlygas: pirma, skolininkas turi neturėti turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; antra, kreditorius (kreditoriai) turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 3 d.).
26. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2017-04-19, o kartu su juo pridėti VMI prie FM 2017-04-04 gauti įrodymai: antstolės A. P. 2017-03-29 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-173-2037 bei tos pačios dienos išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-17-173-2036, kuriame nurodyta, kad skolininkė pati skolų nemoka, Lietuvos bankuose esančiose areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nėra, judėjimai nevyksta, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, darbuotojų taip pat. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neprivalėjo laikytis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą tvarkos. Kita vertus,  pareiškėja atsiliepime į apeliantės skundą nurodo, kad nepaisant pareigos informuoti skolininką nebuvimo, tiek pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.), tiek pareiškimo teismui ir prie jo pateikiamų priedų nuorašų pateikimu (ĮBĮ 6 str. 4 d.) registruotąja pašto siunta, apeliantė buvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose, pripažino faktą, kad atsakovė buvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat, kad VMI prie FM 2017-04-10 persiuntė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kopiją su priedais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad toks informavimas laikytinas tinkamu, nes vien tik pareiškimo pateikimas teismui, negavus jokių procesinių dokumentų iš teismo, apeliantės teigimu, jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o bankroto bylos įmonei iškėlimas, nesant tinkamai atliktos informavimo pareigos, – pažeidžia jos teisę į teisminę gynybą, galimybes iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaityti su kreditore. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
27. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybės pozityviosios pareigos užtikrinant šią teisę nėra absoliučios ir asmens teisė dalyvauti procese nereiškia valdžios institucijų pareigos „pristatyti“ jį į teismą, jei jis pats nerodo pakankamai pastangų dalyvauti procese. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
28. Apeliantė, įrodinėdama jos teisės į teisminę gynybą ir teisingą teismą pažeidimą, tinkamą neinformavimą apie pradėtą procesą, kaip pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį, teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 122, 123 straipsnių normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą įmonei, kaip juridiniam asmeniui, ir jai, kaip fiziniam asmeniui, tinkamai nenustatė jos gyvenamosios vietos ir įmonės deklaruotos buveinės adresų.
29. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 str. 3 d.). CPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 str. 2-3 d., 2.62, 2.66 str., CPK 122 str. 2 d.).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi priėmęs VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlimo, įmonės savininkę I. M., kuri pagal Juridinių asmenų registro duomenis kartu yra ir įmonės direktorė, įtraukė į bylą atsakove, nustatė terminą atsiliepimui pateikti, įmonės vadovę įpareigojo pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Minėta nutartis išsiųsta IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ ir jos direktorei, kuri kartu yra ir įmonės savininkė, I. M. Juridinių asmenų registre nurodytais adresais, atitinkamai Vilniaus m. sav. Vilniaus m. sav. teritorija, Vilniaus g. 31, ir (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teisme grįžo neįteikti tiek įmonei, tiek jos direktorei teismo siųsti procesiniai dokumentai). Be to, pranešimas apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2017-05-29 rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas pagal VMI prie FM pareiškimą IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017-04-27 buvo paskelbtas specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 str. 3 d.).
31. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantis išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad teismas tikrino įmonės buveinės adresą, o, tikėtina, procesiniai dokumentai siųsti adresu, galiojusiu nuo 2011-07-13 iki 2013-12-02, dėl to, kad naujai nurodytas adresas Juridinių asmenų registre nėra tikslus (nurodyta tik Vilniaus miesto savivaldybė). Taigi, nustačius, kad teismas procesinius dokumentus įmonei ir jos direktorei (savininkei) siuntė vadovaudamasis Juridinių asmenų registre nurodytais įmonės ir jos direktorės paskutiniais žinomais adresais, nesutiktina su skundo argumentais dėl normų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą, pažeidimo, juolab, kad būtent įmonės vadovei kyla pareiga tikslinti bei pateikti tikslius duomenis tiek apie įmonės buveinės vietos pasikeitimą, tiek apie jos, kaip direktorės, adreso pasikeitimą. Be to, pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 str.), todėl apeliantei rašytiniuose paaiškinimuose pripažinus, kad ji buvo informuota tiek apie ketinimą kreiptis į teismą, tiek apie teikiamą teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad iš jos buvo atimta galimybė atsiskaityti su kreditore iki bankroto bylos iškėlimo, pažeista teisė į teisminę gynybą (teisė teikti atsiliepimą, atskirąjį skundą, vykdyti kitus teismo įpareigojimus). Teismo vertinimu, apeliantė, būdama rūpestinga ir apdairi, turėjo visas galimybes žinoti apie įmonei inicijuotiną bankroto bylą, todėl privalėjo pasidomėti tokios bylos eiga, juolab, kad pranešimas apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ priėmimą buvo paskelbtas 2017-04-26 specialiame interneto tinklapyje (CPK 179 str. 3 d.).
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad tol, kol nėra (nebuvo) gauti (tinkamai įteikti) teismo siųsti procesiniai dokumentai, jai nekilo jokios pareigos ar teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų (pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašų) gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškomus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai ir apeliantei pripažįstant faktą, kad ji gavo VMI prie FM pareiškimo su priedais nuorašą, konstatuotina, kad pareiga, susijusi su bankroto bylai reikšmingų duomenų teismui pateikimu, jai kilo įstatymo pagrindu, dar iki teismui atsiunčiant procesinius dokumentus.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai nepagrįstu taip pat laikytinas apeliantės argumentas, kad teismo siųstų procesinių dokumentų neįteikimas atėmė teisę iki nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, atsiskaityti su kreditore. Iš VMI prie FM pridėtų duomenų matyti, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ priimtas dar 2014-06-16, tačiau iki dabar nėra įvykdytas, nepaisant nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą siuntė įspėjimą, atitinkantį ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Be to, bankroto administratorė atsiliepime teigia apeliantei nurodžiusi, kad ji turi teisę teikti siūlymą sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, tačiau tokių veiksmų imtasi nebuvo. Šios nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ne apeliantės įrodinėtinas neva netinkamas informavimas apie pradėtą civilinę bylą dėl bankroto bylos IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlimo sutrukdė atsiskaityti su VMI prie FM, o kitos priežastys, pvz., lėšų trūkumas ar pan. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015), t. y. galimybė atsiskaityti su kreditoriais, net ir įmonei iškėlus bankroto bylą, nėra atimama ar paneigiama.
34. Sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo svarbu tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą. Šiuo atveju apeliantė buvo informuota apie teismo priimtą procesinį sprendimą, jį skundė apeliacine tvarka (pirmosios instancijos teismo teisėjos 2017-07-28 rezoliucija atskirasis skundas, pateiktas praleidus skundo pateikimo terminą, priimtas). Taigi, laikytina, kad apeliantei buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo nuomonę byloje sprendžiamais klausimais, pateikti visus įrodymus (CPK 314 str.), todėl šiuo aspektu nelaikytina, kad apeliantės teisė į teisminę gynybą buvo apribota.
35. Kita vertus, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą ir priėmė apeliantės atskirąjį skundą, nereiškia, kad jame nurodyti argumentai pagrįsti ir sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Kaip jau minėta, apeliantė atskirajame skunde visiškai nekvestionuoja teismo padarytų išvadų dėl įmonės nemokumo, kartu su juo neteikia įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, ir (ar) duomenų patvirtinančių gerą įmonės finansinę padėtį, galimybę atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.), o bankroto administratorės atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su įmonės finansine padėtimi, patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartį esant teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismui kitaip vertinti byloje esančius duomenis dėl įmonės (ne)mokumo, apeliantei neteikiant jokių priešingų duomenų ir (ar) argumentų, nėra jokio pagrindo (CPK 185 str.).
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas bei vertino turimus bei savo iniciatyva surinktus duomenis, spręsdamas IĮ „Viešųjų pirkimu sprendimai“ esant nemokia, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danguolė Martinavičienė