Civilinė byla Nr. e2-71-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00073-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „POKŠTAS“ ir G. D. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei UAB „POKŠTAS“ ir G. D. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo UAB „Ioco“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atlikti atsakovės UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovo G. D., veiklos (nuo 2013 m. sausio mėnesio) tyrimą.
2. Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas R. J. prašė: 1) pradėti UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovo G. D. veiklos nuo 2013 m. sausio mėnesio tyrimą (paskiriant nepriklausomą ekspertą) ir nustačius, kad UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovo G. D. veikla yra netinkama, taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones: pašalinti G. D. iš UAB „POKŠTAS“ vadovo pareigų, paskirti ieškovą R. J. UAB „POKŠTAS“ vadovu; 2) panaikinti 2014 m. gegužės 20 d. UAB „POKŠTAS“ direktoriaus G. D. sprendimą, parduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu J. Biliūno g. 12, Panevėžyje; 3) panaikinti UAB „POKŠTAS“ direktoriaus G. G. sprendimą, užfiksuotą 2014 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, atsisakyti pirmumo teisės įsigyti 50 procentų UAB „IOCO Packaging“ (buvęs pavadinimas - UAB „Panoden“) akcijų.
3. Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovus prieš priimant sprendimus ir (ar) sudarant sandorius, susijusius su įmonės finansiniais įsipareigojimais, turtu, piniginėmis lėšomis, disponuojant vertybinių popierių sąskaitomis, bendrovės akcijų apskaitos duomenimis, taip pat su kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimu ar garantavimu, ilgalaikio turto įsigijimu, gauti teismo leidimą.
4. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas G. D. po bylos teisme iškėlimo, 2016 m. balandžio 29 d., sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą ir neteisėtai patvirtino 2014 ir 2015 metų finansines ataskaitas bei vienasmeniškai priėmė nutarimus, kuriuos priimti galėjo tik akcininkai. Taip pat ieškovas, atliko įmonės auditą ir jo pagrindu perskirstė akcijų kiekius tarp akcininkų, grubiai pažeisdamas ieškovo teises bei pakeitė įrašus akcininkų registracijos lape. Minėto susirinkimo nutarimai yra ginčijami ir teisme, tačiau laikinosios turėtų būti taikomos ir šioje byloje, nes atsakovės UAB „POKŠTAS“ vadovas veikia priešingai įmonės interesams, esant šalių ginčui teisme priiminėja sprendimus, kurie pažeidžia ieškovo, kaip akcininko, teises.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždraudė UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovui G. D. atlikti veiksmus - įmonės vardu sudaryti naujus sandorius tiek turto įsigijimo, pardavimo ar finansinių įsipareigojimų prisiėmimo, atlikti bet kokius įmonės tikrinimus inicijuotus įmonės vadovo; 2) uždraudė daryti pakeitimus įmonės akcininkų sąrašuose; 3) uždraudė perleisti turimas įmonės akcijas.
6. Teismas iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatė, kad atsakovas, žinodamas jog yra sprendžiamas ginčas teisme dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir ieškovui ginčijant atsakovo G. D., kaip UAB „POKŠTAS“ vadovo veiksmus valdant įmonę, ginčijant įmonės sudarytų sandorių pagrįstumą, atlieka veiksmus, kurie preliminariai duoda pagrindą išvadai, jog paskyrus ekspertizę, juridinio asmens veiklos tyrimas ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Todėl teismas sprendė, kad siekiant išvengti apsunkinto bylos nagrinėjimo ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tikslinga apriboti UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovo G. D. veiksmus, įmonės vardu sudarant naujus sandorius tiek turto įsigijimo, pardavimo ar finansinių įsipareigojimų prisiėmimo, atlikti bet kokius įmonės tikrinimus inicijuotus įmonės vadovo, uždrausti daryti pakeitimus įmonės akcininkų sąrašuose ir akcijų perleidimo sandorių sudaryme (CPK 145 straipsnio 6 dalis).

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „POKŠTAS“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas proporcingumo principas bei nepagrįstai suvaržyta UAB „POKŠTAS“ veikla. UAB „POKŠTAS“ ir G. D. atžvilgiu pritaikyti itin plačios apimties draudimai, kurie iš esmės paralyžiuoja įmonės veiklą. Taikant UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovui draudimą sudaryti sandorius bei atlikti veiksmus, susijusius su finansinių įsipareigojimų prisiėmimu, UAB „POKŠTAS“ negali įgyvendinti DnB banko 2016 m. rugsėjo 1 d. iškeltų sąlygų ir įsipareigoti, kad paskolins UAB „IOCO Packaging“ dalį prašomos sumos. Tokiu atveju UAB „IOCO Packaging“, o taip pat ir jos akcininkė UAB „POKŠTAS“ negalės įgyvendinti projekto „Technologinių eko-inovacijų diegimas“ ir patirs žalą.
2. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva parinko laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės reiškė tik ribojimą, kad G. D., norėdamas atlikti su UAB „POKŠTAS“ susijusius veiksmus dėl sandorių sudarymo, finansinių įsipareigojimų, turto ar piniginių lėšų, turėtų gauti teismo leidimą. Tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra siejamos su teismo leidimo gavimu, o nustatytas absoliutus ribojimas UAB „POKŠTAS“ atlikti veiksmus itin plačioje apimtyje. Be to, buvo pritaikytos ir tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurių ieškovas net neprašė (atlikti įmonės vadovo inicijuotus įmonės tikrinimus, uždrausti perleisti turimas įmonės akcijas). Neegzistavo priežastys dėl kurių būtų galima peržengti ieškovo prašymo ribas.
3. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra preliminariai nepagrįstas. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, visi ieškovo kvestionuojami sprendimai buvo priimti pagrįstai. Be to, ieškinio reikalavimai ir juos grindžiantys epizodai yra nesusiję su aplinkybėmis, kurias ieškovas nurodo kaip pagrindžiančias prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl negali užtikrinti jų įvykdymo. Tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys ir būtų pradėtas UAB „POKŠTAS“ veiklos tyrimas, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas.
8. Atskirajame skunde atsakovas G. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės reiškė ribojimą atlikti atitinkamus veiksmus be teismo leidimo. Tačiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra siejamos su teismo leidimo gavimu, o yra nustatytas absoliutus draudimas atlikti itin plačios diskrecijos veiksmus, kurie iš esmės paralyžiuoja UAB „POKŠTAS“ veiklą. Be to, buvo pritaikytos ir tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurių ieškovas neprašė.
2. Laikinosios apsaugos priemones pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Taikant draudimą atlikti veiksmus: įmonės vardu sudaryti naujus sandorius tiek turto įsigijimo, pardavimo ar finansinių įsipareigojimų prisiėmimo UAB „POKŠTAS“ negali įgyvendinti DnB banko iškeltų sąlygų ir įsipareigoti, kad paskolins UAB „IOCO Packaging“ prašomos sumą. Negalint suteikti paskolos UAB „IOCO Packaging“ ir jos akcininkė UAB „POKŠTAS“ negalės įgyvendinti projekto „Technologinių eko-inovacijų diegimas “ ir patirs 892 500Eur žalą.
3. Ieškinio reikalavimai yra nesusiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nėra tiesioginio ryšio tarp pareikšto reikalavimo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą ir draudimą UAB „POKŠTAS“ ir jo vadovui atlikti veiksmus UAB „POKŠTAS“ vardu.
4. Ieškovas pateikė įrodymus apie G. D. priimtus sprendimus ir sudarytus sandorius, kurie jo manymu galimai nebuvo sudaryti UAB „POKŠTAS“ naudai ir interesams. Tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su ieškiniu, kurį nagrinėjamoje byloje pateikė ieškovas. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos preliminariai pagrindžiančiomis ieškinio reikalavimus ir nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nekonkrečios, neapibrėžtos, todėl nepagrįstai varžo UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovo G. D. veiksmus. G. D. yra verslininkas, kuriam priklauso ne vienos įmonės akcijų, taip pat jis yra ne vienos įmonės vadovas. Todėl draudimas G. D. atlikti bet kokius įmonės tikrinimus, uždrausti daryti pakeitimus įmonės akcininkų sąrašuose, uždrausti perleisti turimas įmonės akcijas, uždrausti įmonės vardu sudaryti sandorius nenurodant, kokios įmonės atžvilgiu taikomas toks draudimas, yra nekonkretus.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tai, kad teismas iš dalies tenkino prašymą ir taikė ne visiškai tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokių ieškovas prašė, negali būti laikoma, jog teismas peržengė prašymo ribas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir buvo susijusios su draudimu be teismo leidimo atsakovui ir jo vadovui atliktu tam tikrus veiksmus. Taigi ieškovas prašė ir teismas taikė prevencinio pobūdžio priemones, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra griežtesnės nei prašytos ieškovo.
2. Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir sąlyga - pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas. Tokių pagrindų egzistavimo įrodymus ieškovas teismui pateikė kartu su prašymu taikyti atitinkamus draudimus. Atsakovo atlikti veiksmai, ypač dėl akcijų skaičiaus sumažinimo, pasitelkiant atlikto audito išvadomis, sudarė pagrindą konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo (nutarties) vykdymui.
3. Teismo pritaikytos priemonės nedaro žalos įmonei, kadangi įmonė šiuo metu jokios ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdo (tą patvirtina 2015 m. finansinė ataskaita). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „POKŠTAS“ dalyvauja ar yra įsipareigojusi dalyvauti projekto „Technologinių eko-inovacijų diegimas UAB „IOCO Packaging“ įgyvendinime. Atsakovų pateikti įrodymai pagrindžia kitos įmonės – UAB „IOCO Packaging“ dalyvavimą projekte ir siekį gauti atitinkamą finansavimą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Ioco“ prašo atskiruosius skundus patenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio dalyku. Pagrindinis reikalavimas byloje yra dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. UAB „POKŠTAS“ vadovo veiksmai, uždrausti 2016 m. rugsėjo 02 d. nutartimi, negali turėti įtakos nei teismo sprendimui inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, nei sprendimui nušalinti juridinio asmens vadovą nuo pareigų, nei sprendimui dėl vadovo sandorių, kuriuos ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais. Laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir paskirties.
2. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos neproporcingos, kadangi nepagrįstai paralyžiuoja UAB „POKŠTAS“ veiklą. Nuo UAB „IOCO Packaging“ dalyvių, kurių vienas yra UAB „POKŠTAS“, veiksmų priklauso projekto, dalinai finansuojamo iš Europos Sąjungos lėšų, įgyvendinimas, tačiau tokie veiksmai yra uždrausti, todėl kyla rizika, kad UAB „IOCO Packaging“ neįgyvendins planuojamo projekto. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patirs neproporcingų nuostolių.
11. Atsiliepime į atsakovės UAB „POKŠTAS“ atskirąjį skundą atsakovas G. D. prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Nurodė, kad sutinka su atsakovės UAB „POKŠTAS“ atskirojo skundo argumentais.
12. Atsiliepime į atsakovo G. D. į atskirąjį skundą atsakovė UAB „POKŠTAS“ prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Nurodė, kad sutinka su atsakovo G. D. atskirojo skundo argumentais.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

14. Atsakovai su atskiruoju skundu ir 2017 m. sausio 11 d. pateikė rašytinius įrodymus, susijusios su projekto „Technologijų ir eko-inovacijų diegimas UAB „IOCO Packaging“ įgyvendinimu.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai šių įrodymų apie įmonės UAB „IOCO Packaging“ įgyvendinamą projektą pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas atsakovams nepranešus. Be to, siekiant įvertinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą bei proporcingumo kriterijus būtina vadovauti visapusiška informacija apie įmonės UAB „IOCO Packaging“, kurios akcininkė yra ir atsakovė, siekiamą įgyvendinti projektą. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus atsakovų duomenis, jie, teismo vertinimu, gali būti reikšmingi tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

Dėl būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui: pirma, ieškinio preliminarus pagrįstumas, antra, grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovės (juridinio asmens) dalyvis (akcininkas) padavė ieškinį dėl atsakovės ir jos vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimo (CK 2.124 straipsnio 1 dalis). Tokio ieškinio dalykas – reikalavimas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o pagrindas – juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių netinkama veikla. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą. Teismas, nustatęs, kad veikla vykdoma netinkamai ir išsiaiškinęs tokios veiklos vykdymo priežastis, gali taikyti CK 2.131 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas priemones.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Šių priemonių taikymo pagrindas ir sąlyga – pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-302/2016). Tokiu atveju esant prima facie (liet. „preliminariems“ ) duomenims dėl atsakovės, kurio veiklos tyrimą siekiama atlikti, vadovo veiksmų neteisėtumo, egzistuoja pagrindas pagal pareikštą reikalavimą uždrausti atsakovės vadovui vienasmeniškai sudaryti sandorius, kurie galėtų nulemti įmonės tolesnį likimą ir apsunkinti atitinkamų veiklos rezultatų priežasčių nustatymą.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalinga uždrausti atsakovei UAB „POKŠTAS“ ir jos vadovui G. D. atlikti veiksmus: įmonės vardu sudaryti naujus sandorius (tiek turto įsigijimo, pardavimo ar finansinių įsipareigojimų prisiėmimo), atlikti bet kokius įmonės tikrinimus, inicijuotus įmonės vadovo; uždrausti daryti pakeitimus įmonės akcininkų sąrašuose bei uždrausti perleisti turimas įmonės akcijas. Atskirųjų skundų argumentai, dėl ieškinio reikalavimų prima facie (liet. „preliminaraus“) nepagrįstumo ir tai, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymu, šiuo atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl poreikio taikyti laikinas prevencinio pobūdžio priemones.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (liet. „preliminarų“) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
21. Bylos svarstymui pateiktas ieškovo ieškinys grindžiamas atsakovės UAB „POKŠTAS“ vadovo neteisėtais veiksmais: netinkamu bendrovės valdymu, ekonomiškai nenaudingais sprendimais, susijusiais su piniginių lėšų investavimu, nekilnojamojo turto pardavimu, nepagrįstu pirmumo teisės įgyti bedrovės UAB „IOCO Packaging“ akcijas atsisakymu, piktnaudžiavimo asmeniniais interesais, interesų konflikto nepaisymo, sprendimų, kuriems reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, vienasmenišku priėmimu (sandorių, viršijančių vadovo kompetenciją sudarymu) ir kt., o taip pat pateikti įrodymai, kurie ieškovo nuomone, pagrindžia ieškinio faktinį pagrindą.
22. Aptartos ir ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą preliminariai išvadai dėl UAB „POKŠTAS“ vadovo galimai netinkamos veiklos ir turto naudojimo. Tiesa, tokia išvada neturi jokios prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi teisės pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ir (ar) jo reikalavimams patenkinti.
23. Taigi pripažinus, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turėjo pagrįsti ir riziką teismo sprendimo įvykdymui, galinčią atsirasti dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (antroji sąlyga pagal įstatymą) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymui kelia grėsmę atsakovo G. D. (bendrovės vadovo ir akcininko) nesąžiningas elgesys po šios bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo iškėlimo teisme, o būtent atsakovo ketinimai neteisėtai sumažinti ieškovo valdomų akcijų skaičių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia rizika, atsižvelgiant į teisme vykstančios bylos specifiką ir susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota pagrįstai.
25. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad po bylos iškėlimo atsakovas G. D. 2016 m. balandžio 29 d. sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtino 2014 ir 2015 metų finansines ataskaitas, vienasmeniškai priėmė nutarimus, kuriuos priimti galėjo tik akcininkai, atliko įmonės auditą ir jo pagrindu perskirstė akcijų kiekius, nepagrįstai pakeitė įrašus akcininkų registracijos lape ir kt. Įsitikinimą, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje tikslingos, sustiprina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, patvirtinantys apie teisme nagrinėjamą ginčą dėl 2016 m. balandžio 29 d. UAB „POKŠTAS“ valdymo organų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Dėl to nepritartina atskirųjų skundų argumentams, jog ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalykas šiuo atveju suponuoja tai, kad būtina nustatyti tam tikrus ribojimus ir draudimus, kurie užtikrintų įmonėje status quo (liet. „esamą padėtį“) situaciją bei sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią bendrovės ūkinę būklę.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (parinkimo) principai ir kriterijai

27. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
28. Kai reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, jo įvykdymas gali būti užtikrintas taikant tiek turtinio pobūdžio, tiek ir asmeninio neturtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Konkrečių priemonių taikymo tikslingumą ir galimumą lemia bylos priskyrimas tam tikrai kategorijai.
29. Nagrinėjamo klausimo kontekste negalima nesutikti su atskirųjų skundų argumentais, jog teismo pritaikyti draudimai pernelyg varžo atsakovės UAB „POKŠTAS“ veiklą ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą. Tokie argumentai iš esmės grindžiami vienintele aplinkybe, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus sudaryti sandorius UAB „POKŠTAS“, kaip įmonės UAB „IOCO Packaging“ akcininkė, negalės suteikti pastarajai paskolos, reikalingos projekto, finansuojamo Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinimui.
30. Apeliacinės instancijos teismas negali nepritarti ieškovo pozicijai, išdėstytai atsiliepime į skundus, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių pačios atsakovės UAB „POKŠTAS“ dalyvavimą projekte „Technologijų ir eko-inovacijų diegimas“ ir (ar) jos turimą finansinį interesą, susijusį su šiuo projekto įgyvendinimu (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos svarstymui pateikti dokumentai nepatvirtina atsakovų argumentų, kad dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė projekto įgyvendinimui, nes Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė parama skiriama ne atsakovei UAB „POKŠTAS“, bet įmonei UAB „IOCO Packaging“ (tai patvirtina 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „IOCO Packaging“ valdybos posėdžio protokolas, 2016 m. liepos 1 d. DnB banko raštas, 2016 m. rugpjūčio 18 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra raštas, įmonės UAB „IOCO Packaging“ elektroninio susirašinėjimo medžiaga).
31. Kita vertus, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – tai ne absoliutus draudimas atsakovams dalyvauti verslo santykiuose, o tik tam tikri ribojimai įmonės vadovui, kurio veiksmai ar (ir) neveikimas yra tyrimo byloje objektas, sudaryti tam tikrus sandorius vienasmeniškai. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovų prašymas leisti atsakovei UAB „POKŠTAS“ įmonei UAB „IOCO Packaging“ suteikti paskolą jau buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmestas, o atsakovams pateikus atskirąjį skundą bus įvertintas ir instancine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Vadinasi, tvarka, kuomet atsakovės vadovas gali sudaryti esminę reikšmę įmonės likimui turinčius sandorius tik turėdamas teismo leidimą šiuo atveju užtikrina tinkamą atsakovų veiklos tyrimo atlikimą pagal pareikštą reikalavimą ir atitinka kito bendrovės akcininko (ieškovo) interesus bei nevaržo atsakovės UAB „POKŠTAS“ teisių labiau negu šiuo atveju yra būtina. Įmonei svarbūs veiklos klausimai (taip pat susiję ir su sandorių sudarymu, paskolų suteikimu) gali būti išspręsti gavus teismo leidimą, kas šioje situacijoje, kai tarp įmonės ir jos dalyvių kilo ginčas, atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus.
33. Šiuo konkrečiu atveju siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir galimai palankaus teismo sprendimo tinkamą vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar nėra pagrindo ir galimybės reikalavimo įvykdymų užtikrinimui taikyti ir kitą nei apeliantės įvardintą priemonę, susijusią ir su draudimu daryti pakeitimus įmonės akcininkų sąrašuose bei perleisti turimas įmonės akcijas. Tokios laikinosios apsaugos priemonės parinkimas ginčo situacijoje yra pagrįstas ne tik šalių interesų pusiausvyros derinimo taisykle, bet ir poreikiu išsaugoti situaciją dėl ginčo objekto - UAB „POKŠTAS“ ir šios įmonės savininkų (akcininkų) nepakitusią (status quo).
34. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisiškai tiksliai įvardijo, kad įmonei svarbūs veiklos klausimai, susiję ir su sandorių sudarymu galėtų būti sprendžiami gavus teismo leidimą ir neindividualizavo draudimo, susijusio su pakeitimų įmonės akcininkų sąrašuose darymu bei akcijų perleidimu, nutartis keistina patikslinat jos rezoliucinę dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį iš dalies pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „POKŠTAS“ (juridinio asmens kodas 168424572) ir jos vadovui G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo įmonės vardu sudaryti sandorius dėl turto įsigijimo, pardavimo ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimo; 2) uždrausti atlikti uždarosios akcinės bendrovės „POKŠTAS“ tikrinimo veiksmus, inicijuotus vadovo G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) uždrausti daryti pakeitimus uždarosios akcinės bendrovės „POKŠTAS“ (juridinio asmens kodas 168424572) akcininkų sąrašuose.

Nutarties nuorašą išsiųsti šalims ir Juridinių asmenų registrui.

Teisėjas                                                                                                                Egidijus Žironas