Administracinė byla Nr. I-2180-121/2012

Bylos proceso Nr. 3-61-3-00368-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 64, 73

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                                      N U T A R T I S

Vilnius                                                                                                            2012 m. balandžio 10 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Tomui Uldukiui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškina, kad žala jam padaryta atsakovui sąmoningai vilkinus baudžiamosios bylos procesą, dėl ko jam teko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - LTI-K) praleisti žymiai daugiau laiko. Atsakovas R. K. atžvilgiu 2010-06-09 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00863-10. Vilkinimas pasireiškė atsakovo delsimu teismui ir pareiškėjui pateikti įrodymus, kad pareiškėją kuo ilgiau laikyti LTI-K, kur iš visų laisvės atėmimo vietų sąlygos yra blogiausios. LTI-K direktoriaus 2010-08-16 raštas Nr. 22-947, 2010-09-27 raštas Nr. 22-1089 patvirtina, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su pareiškėju nevyko net 3 mėnesius. Pareiškėjas remiasi BPK 44 str. 5 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, Civilinio kodekso (CK) 6.271 str. 4 dalimi ir nurodo, kad priežastinis ryšys šiuo atveju yra akivaizdus, kadangi dėl atsakovo kaltės pareiškėjas LTI-K buvo žymiai ilgiau, negu būtų buvęs, jei atsakovas būtų tinkami ir laiku atlikęs savo pareigas. Pagal CK 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala pareiškėjui pasireiškė negalėjimu būti gryname ore daugiau, nei 1 valandą per parą, judėjimo apribojimu, negalėjimu sportuoti, bendrauti su kitais nuteistaisiais, skambinti, pasimatyti su artimaisiais. LTI-K režimas yra žymiai griežtesnis, nei nuteistajam esant pataisos namuose: 23 valandas per parą būti 8 kv.m. ploto kameroje, tik 1 valandą leidžiama pasivaikščioti lauke, suimtajam draudžiama bendrauti su kitais ne kameroje esančiais suimtaisiais, be leidimo draudžiama skambinti ir pasimatyti su artimaisiais, į sporto salę galima nueiti tik kartą per 1,5 mėnesio. Taigi, 3000 Lt neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į trumpiausią bylos nagrinėjimą (b.l. 21-22).

Atsakovės atstovė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra (toliau - Prokuratūra) atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Vilniaus AVPK NTV Narkotikų kontrolės skyriuje (toliau - NKS) 2010-06-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00863-10 pagal BK 260 str. l dalį dėl narkotinių medžiagų platinimo. Minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje įtarimai 2010-06-09 pareikšti R. Š., A. B., 2010-06-10 - R. K.. Pastarajam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Suėmimo pagrįstumas pareiškėjo buvo skųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris nutarė tuo metu įtariamojo R. K. skundą dėl suėmimo paskyrimo bei pratęsimo atmesti. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui, pastarasis taip pat nusprendė tęsti kaltinamajam R. K. suėmimą ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. buvo laikomas LTI-K. Atsižvelgus į tai, kad įtariamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius parodymus, tai pastarojo pareiškimai, jog jis tris mėnesius praleido LTI-K, su juo neatlikus jokių tyrimo veiksmų, yra nepagrįsti, nes, pirma, su pačiu įtariamuoju R. K. nebuvo būtinybės atlikti tyrimo veiksmų, jam atsisakius duoti parodymus, antra, tyrimo veiksmai buvo atliekami su kitais įtariamaisiais, trečia, buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo ir kiti veiksmai. R. K. LTI-K buvo dėl to, kad jam buvo paskirta griežčiausioji kardomoji priemonė - suėmimas esant tam įstatymo numatytam pagrindui, kurios pagrįstumas, teisėtumas buvo patvirtintas aukštesniojo teismo.

Nepagrįsti R. K. teiginiai, jog prokuratūra, palaikydama kaltinimą teisme, specialiai vilkino pateikti teismui ir proceso dalyviams išslaptintą informaciją, kadangi, norint prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti papildomus įrodymus, juos reikėjo išslaptinti, ši procedūra užtrunka, antra, patys proceso dalyviai išreiškė norą su jais susipažinti, ką teismas ir leido padaryti. Be to, prokuratūra nėra operatyvinės veiklos subjektas, todėl negalėjo žinoti, ar R. K. atžvilgiu buvo atliekami operatyviniai veiksmai. Tik prokurorui gavus šią informaciją tyrimo metu, buvo nuspręsta ją išslaptintą pateikti teisme nelaukiant, kol šie duomenys bus pateikti tyrimo eigoje. Nors R. K. teigia, jog buvo pažeistos jo teisės į trumpiausią bylos nagrinėjimą, pastarasis, pasinaudodamas jam BPK numatytomis įtariamojo teisėmis, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs daugiau nei 30 skundų, prašymų, pareiškimų, kurie buvo nagrinėti Prokuratūroje, Vilniaus apygardos ir Generalinėje prokuratūrose, bei Vilniaus miesto 3-jame apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme. Be to, pats kaltinamasis R. K., bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, ne vieną kartą keitė gynėją, todėl dėl šių objektyvių priežasčių teisminis nagrinėjimas byloje užtruko. Tad R. K. skundas dėl pažeistos jo teisės į trumpiausią bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas (b.l.26-27).

Prokuratūra 2012-03-27 raštu Nr. 1.2-4406 papildomai paaiškino, kad, remiantis CK  6.272 str. 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 dalimi, PĮ 2 str. 2 d. 3 punktu, 9 str. 4 d. 3 punktu, 16 str. 1 dalimi, R. K. keliamas ginčas nepriskirtinas ginčų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja administraciniai teismai. Be to, Prokuratūra nėra juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma valstybei atstovauti įgaliota institucija ir turėtų būti pakeista tinkamu atsakovu – Generaline prokuratūra (b.l. 35-36).

Byla perduotina bendrosios kompetencijos teismui.

2000 m. rugsėjo 19 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1927 (toliau - ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punktu (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1174 redakcija) nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš Prokuratūros veiksmų, kuriais, anot pareiškėjo, buvo sąmoningai vilkinamas jo baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas, Prokuratūra tyčia vilkino teismui ir kitiems proceso dalyviams pateikti išslaptintus garso įrašus ir SMS žinutes, kad R. K. kuo daugiau laiko praleistų LTI-K. Tad pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš prokurorų atliekamų (vilkinamų atlikti) procesinių veiksmų, reglamentuojamų BPK, bet ne iš viešojo administravimo veiklos ABTĮ 2 str. 1 dalies prasme. Todėl R. K. keliamas ginčas nepriskirtinas prie administraciniuose teismuose nagrinėtinų ginčų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo kategorijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktas, 16 str. 2 dalis). Tai patvirtina ir teisminė praktika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. ST-7; Teismų praktika Nr. 27).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str.1 dalies 2 punktu, 3 dalimi,

nutarė :

administracinę bylą  Nr. I-2180-121/2012 perduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

         Teisėja                            Nijolė Žalnieriūnienė