Baudžiamoji byla Nr. 1-1187-1072/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20461-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.2.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant L. D.,

dalyvaujant prokurorui L. Ž.,

kaltinamajam G. M., jo gynėjai advokatei V. B.,

nukentėjusiajam R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą , gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. gruodžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2017 m. sausio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2017 m. rugsėjo 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti/registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, turintis neatliktą bausmę, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

G. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje, iš ant spintos buvusios rankinės pagrobė R. S. priklausančią piniginę, 40 eurų vertės, joje buvusius pinigus – 1 660 eurų sumoje, R. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę, priešgaisrinės saugos ir darbo pažymėjimus, t. y. tokiu būdu nukentėjusiajam R. S. padarė 1 700 eurų turtinę žalą.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi dėl savo veiksmų ir parodė, jog 2019 m. gegužės 11 d. svečiuodamasis pas savo draugę G. S. pavogė iš jos brolio R. S. piniginę, nes matė, kad joje yra nemaža suma pinigų.

Piniginėje esančios kortelės jo nedomino, todėl Kaune išmetė ją gatvėje, o rastus piniginėje 1660 eurų išleido. Su R. S. susitaikė, žalą jam atlygino. Su drauge G. S. laukia kūdikio, ketina išsinuomoti kartu būstą, kurti šeimą, savo veiką vertina blogai, ateity ketina nebenusikalsti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., dienos metu nuvažiavo pas savo panelę G. S. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten nakvojo. Namuose buvo G. S. brolis R. S. su savo šeima, t. y. žmona V. ir vaikais. Sekmadienį visi leido šiuose namuose. Ryte, laikotarpyje iki 12 val. 00 min., R. S. rodė turintis pinigų. Jis pasiėmė iš savo piniginės krūvą pinigų, kurie buvo kupiūromis po 50 eurų. R. S. demonstratyviai pinigus skaičiavo, norėjo pasirodyti. Jis (G. M.) tuo metu sėdėjo svetainėje, po to išėjo į lauką parūkyti. Matė, kad R. S. suskaičiavo pinigus – 1 660 eurų, juos įsidėjo į juodą piniginę, kurią padėjo žmonos rankinėje svetainėje ant lovos ar tai ant sekcijos šalia lovos. Apie 17 val. 00 min. – 18 val. 00 min., kada R. S. su žmona ir vaikais bei G. S. buvo lauke, vienas nuėjo į namus atsigerti. Tada kilo mintis pasiimti R. S. pinigus. Jam nereikėjo R. S. dokumentų, reikėjo tik pinigų. Svetainėje ant grindų buvo sudėtos rankinės, nes šie jau ruošėsi namo. Šalia šių rankinių buvo padėta juodos ar tai rudos spalvos V. S. rankinė, ji buvo atsegta. Pravėrė ją ir iš jos paėmė juodos spalvos, atverčiamą, segtuku užsegamą R. S. piniginę su joje buvusiais pinigais. Piniginę įsidėjo į savo vilkėto džemperio kišenę. Šioje kišenėje piniginę laikė, kol iš draugės G. S. namų išvyko namo į (duomenys neskelbtini). R. S. piniginę su joje buvusiais 1 660 eurų kupiūromis po 50 eurų parsivežė į namus. Matė, kad piniginėje buvo kažkokių kortelių. Po trijų ar keturių dienų R. S. piniginę su jos turiniu, išskyrus pinigais, išmetė Kaune netoli Savanorių prospekto, tiksliai gatvės pavadinimo nežino. Gailisi nusikaltęs (b. l. 79 - 80).

Kaltinamojo G. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 79 - 80).

Kadangi kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., močiutės namuose, (duomenys neskelbtini), svetainėje, sekcijoje iš žmonos V. S. rankinuko dingo jo piniginė su joje buvusiais pinigais, bendroje 1 660 eurų sumoje. Piniginėje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei banko AB SEB bankas išduota elektroninė mokėjimo kortelė, norvegiški priešgaisrinės saugos ir darbo pažymėjimai. Piniginė juodos spalvos, odinė, užsegama segtuku. Vagyste įtaria G. M., kuris yra sesės draugas ir lankėsi įvykio dieną močiutės namuose. G. M. buvo šalia jo, svetainėje, kada jis pats dar iš savo piniginės išsiėmęs perskaičiavo pinigus, juos įdėjo į piniginę, kurią paliko žmonos rankinėje. Po įvykio jis su G. M. ne kartą bendravo telefonu, jis prisipažino pavogęs piniginę ir pinigus, prisipažino, kad tą piniginę išmetė kažkur (duomenys neskelbtini), o pinigus investavo pasiimdamas didesnę paskolą. Jo vardu išduota banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortele, buvusia piniginėje, nebuvo bandyta pasinaudoti (b. l. 27-28, 29-30). Apklausos, vykusios 2019 m. liepos 8 d., metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad jam policijos pareigūnas grąžino piniginę ir joje buvusius dokumentus. Piniginė yra sudėvėta, t. y. apsitrynusi, purvina, išsiklaipiusi, dėl ko jam teks pirkti naują piniginę. G. M. jam atlygino 1 700 eurų turtinę žalą, jis civilinio ieškinio byloje nebereiškia, G. M. dėl vagystės atleidžia (b. l. 27-28, 29-30, 31-32).

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, su vyru R. S. svečiavosi pas vyro močiutę, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyro sesuo G. S., šios draugas G. M., du nepilnamečiai vaikai. Gal apie kokią 15 val. 00 min. į svečius atėjo pažįstamas nepilnametis vaikinas, vardu H., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare apie 18 val. 00 min. – 19 val. 00 min. kieme visi žaidė krepšinį. Tuo metu močiutė buvo namuose, užsidariusi savo kambaryje. Gali būti, kad apie 16 val. 00 min. – 17 val. 00 min. namuose, svetainėje, kada joje buvo ji, jos vyras R. S. ir G. M., R. S. perskaičiavo piniginėje turimus pinigus. Ji pastebėjusi, kad vyras paišlaidavo, paprašė jo paskaičiuoti, kiek liko pinigų, bardama, kad jis jų neleistų. Dėl šios priežasties R. S. iš jos rankinės, padėtos ant sekcijos, pasiėmė savo piniginę, juodos spalvos, ir perskaičiavo joje buvusius pinigus. Pinigų iš viso buvo 1 660 eurų. Kad jų buvo tokia didelė suma tikrai matė G. M., nes jis buvo tame pačiame kambaryje. Kada vėliau visi kieme žaidė krepšinį, G. M. su R. S. sese G. S. vis užeidavo į kambarį atsigerti ar ko kito. Apie 19 val. 30 min. ji su vyru ir vaikais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), namo. (duomenys neskelbtini) sustojus prie parduotuvės rankinėje neberado vyro piniginės. R. S. iš karto vagyste įtarė G. M.. R. S. skambino G. M., su šiuo bendravo ir dieną po to ir dar vėliau, norėdamas, kad G. M. gražiuoju atiduotų pavogtus pinigus (b. l. 51-52).

Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pas močiutę, (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, pas močiutę buvo jos draugas G. M., brolis R. S. su žmona V. S. bei jų vaikais. Ji ir G. M. alkoholio nevartojo. Kažkuriuo metu, gal popietę, pas juos atėjo nepilnametis H. Vakarop, apie 16 val. 00 min. – 17 val. 00 min., kieme, R. S. su H. ir vaikais žaidė krepšinį. V. S. buvo kieme. Ji su G. M. buvo kambaryje, bet kartas nuo karto išeidavo su G. M. į lauką parūkyti. Senyvo amžiaus močiutė kažką veikė namuose, buvo savo kambaryje. G. M. įkrovinėjo savo mobiliojo ryšio telefoną močiutės kambaryje. Sekantis kambarys yra svetainė, kurioje buvo sukrauti brolio šeimos daiktai. Brolis, R. S., tą dieną demonstravo turintis pinigų. Išsitraukęs piniginę iš rankinės, kuri buvo ant spintos svetainėje, skaičiavo savo turimus pinigus. Kur jis po to pasidėjo savo piniginę su pinigais, ji nematė. G. M. galėjo pamatyti, kad brolis turi pinigų, virš 1 000 eurų, bet kiek tiksliai, nežino. Ji matė kupiūras, kurios buvo po 50 eurų. Ji nežino, kada G. M. šiuos brolio pinigus pavogė. Kada su V. S. buvo lauke, G. M. buvo užėjęs į namus, manė, kad jis eina pasiimti savo telefono. Apie 18 val. 00 min. – 19 val. 00 min., brolio su šeima atvažiavo paimti draugas, o jiems išvažiavus po kelių minučių, į (duomenys neskelbtini), automobiliu, namo išvažiavo ir G. M.. Gal po pusvalandžio ar valandos jai skambino V. S., kuri prašė namuose paieškoti brolio piniginės. Ji jos kambariuose ieškojo, nerado. Dar po kiek laiko sulaukė skambučio iš brolio, jis savo piniginės ir joje buvusių pinigų vagyste įtarinėjo G. M.. Tik po kelių dienų G. M. prisipažino pavogęs jos brolio piniginę ir pinigus (b. l. 55-56).

Iš Protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą kreipėsi R. S., parodydamas, kad 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), iš jo žmonos V. S. rankinuko buvo pavogta pareiškėjui R. S. priklausanti piniginė, kurioje buvo 1 660 eurų, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, norvegiški dokumentai, t. y. priešgaisrinės saugos ir darbo pažymėjimai, išduoti R. S. vardu. Iš viso R. S. padaryta 1 700 eurų žala (b. l. 1-2).

Iš Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20461-19 pagal 2019 m. gegužės 17 d. R. S. pateiktą pareiškimą-protokolą (b. l. 4-6).

Iš Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 11-13, 14-20).

Iš banko AB „SEB bankas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. R. S. sąskaitoje finansinių operacijų atliekama nebuvo, bandymų pasinaudoti sąskaita banke nebuvo (b. l. 45-48).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ir konteinerių žmonės rado ir į maisto prekių parduotuvę pristatė piniginę su joje buvusiomis įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis, R. S. vadu išduota asmens tapatybės kortele, banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortele, užsienio dokumentais. Susisiekus su V. S. ir R. S., paaiškėjo galimai šios piniginės ir joje buvusių kortelių vagystė Ukmergėje, dėl ko šie daiktai buvo persiųsti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (b. l. 65).

Iš Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose apžiūrėta vyriška, juodos spalvos, galimai odinė, piniginė. Piniginė apsitrynusi, purvina, išsiklaipiusi. Piniginė atsegama segtuku. Piniginės viduje rastos įvairios kortelės: prekybos centrų nuolaidų kortelės („Norfa“, „Eurokos“, „Depo“, „Noriu“, „Kubas“, „Maxima“, „Bičiulis“), R. S. varu išduota asmens tapatybės kortelė, priešgaisrinės darbo saugos pažymėjimas, kortelė su joje ranka užrašyta banko sąskaita, R. S. vardu išduotas norvegiškas darbo pažymėjimas bei lietuviškas darbo pažymėjimas, R. S. vardu išduota banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė, banko kodų kortelės (b. l. 66-68, 69-71), kurie pagal pakvitavimą grąžinti R. S. (b. l. 72).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis G. M. apklausiamas teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), paėmė R. S. priklausančią piniginę, su joje buvusiais 1 660 eurų, prekybos centrų nuolaidų kortelėmis, R. S. vardu išduotais dokumentais bei banko mokėjimo ir kodų kortelėmis, tuo R. S. padarydamas 1 700 eurų turtinės žalos. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: liudytojų V. S. ir G. S. parodymai, R. S. pareiškimas-protokolas, 2019 m. gegužės 17 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20461-19 ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. M. pagrobė svetimą turtą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalimi, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Parinkdamas bausmės rūšį G. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei bei turtinėms teisėms (b. l. 83-87), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 98-101), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, vykdo individualią veiklą (b. l. 97). Anksčiau yra baustas viešųju darbų bausme, tačiau švelnus baudžiamumas kaltinamajam nebuvo efektyvus. Būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant, kaltinamasis vėl padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą, todėl teismas vertina, kad G. M. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi bei atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, ką teismas laiko jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra itin ženkli, bausmės dydis nustatytinas žemesnis, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Šiuo konkrečiu atveju asmuo yra teisiamas ketvirtą kartą, todėl ir visuomenės saugumo interesas bei protingumo ir sąžiningumo principai gali būti užtikrinti tik paskiriant jam tokio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam G. M. paskirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. rugsėjo 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, skiriant G. M. galutinę subendrintą 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visgi pažymėtina, kad jo pabaigoje, tai yra, likus šeštadaliui jo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. M. nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, siekia keisti gyvenimo būdą, kritiškai vertina savo elgesį, dirba – užsiima individualia veikla, planuoja kurti šeimą, jo draugė G. S. laukiasi jo vaiko (b. l. 125), neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas  atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose.

Tikėtina, jog kaltinamojo G. M. elgesiui teigiamą įtaką darytų kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl BK 75 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 71 straipsnio pagrindu, šiuo nuosprendžiu ji kaltinamajam skirtina, nustatant nežymiai didesnį, nei minimalus jos dydis – 10 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. M. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2017 m. rugsėjo 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti G. M. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. M. paskirtos 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. M. skirti įpareigojimus:

-       tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

-       neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar liga;

-       neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y., 500,00 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Bausmės vykdymo atidėjimo laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                Eglė Venckienė