Civilinė byla Nr. e2-1125-516/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:
3.3.2.4; 3.3.4.1; 3.3.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ vadovo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankas Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei DK PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G., Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. J.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės.
2. Paaiškino, kad teikia nenuneigiamus įrodymus, kurie patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 (2A-657-798/2016) nebuvo nustatyta, kad 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. N-08-058 teisinga, sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindu? įstatymą. Konstatavus, kad minėta Turto vertinimo ataskaita neteisinga, būtų? pagrindas pripažinti kredito sutarti? negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu, kaip neteisingai suvokus sandori?, jo esmine? sąlygą?.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2799-852/2021 atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir skyrė UAB „Čelta“ direktoriui K. A. Č. 2 000 Eur baudą.
4. Nors pareiškėja nurodė, kad iš Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. e2-656-1120/2021, Nr. e2-679-781/2021, Nr. e2-685-790/2021, Nr. e2-613-516/2021 ir kt., jai paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, tačiau teismas sprendė, kad prašyme ji nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodžiusi ankstesniuose teismams teikiamuose prašymuose dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2634614/2015. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, siekiamas tikslas yra iš esmės tapatūs prašymams, kuriuos jau buvo atsisakyta priimti aukščiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais kitose bylose dėl proceso atnaujinimo, kurių didžioji dalis yra įsiteisėję. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teiktas remiantis tuo, kad teismo nustatytas 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitos teisingumas nepatvirtina, jog ataskaita buvo teisinga. Teismas pateikto prašymo net nenagrinėjo, nesuprato naujos esminės aplinkybės esmės – turto vertinimo ataskaita negalinti būti negaliojanti ir nepatvirtina, kad turto vertinimo ataskaita būtų teisinga.
5.2. Joks teismas nėra pasisakęs dėl 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 teisingumo, jos sudarymo atitikimo Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, todėl prašymas negali būti laikomas pakartotiniu.
5.3. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu, nes šios normos taikomos sprendžiant ieškinio, o ne prašymo atnaujinti procesą, priėmimo klausimą.
5.4. Teismo buvo prašyta prašymo priėmimą nagrinėti žodžiu, bet teismas dėl šio prašymo išvis nepasisakė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį būtų nepagrįsta, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
9. UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą grindžia, tuo, kad, jos nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 teismai nėra pasisakę dėl 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 teisingumo, jos sudarymo atitikimo Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui. Įvertinus pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, atskirojo skundo turinį, matyti, kad įrodinėdama šį savo teiginį pareiškėja kelia iš esmės tuos pačius klausimus dėl turto vertinimo ataskaitos galiojimo, (kaip pati įvardina – teisingumo), atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pateiktas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti laikomas pakartotiniu. Pati apeliantė iš esmės neneigia, kad ankstesniuose prašymuose atnaujinti procesą kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę buvo nurodžiusi tai, kad 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita sudaryta ne pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Tačiau, apeliantės teigimu, jos prašyme pateikti argumentai teismų buvo vertinami ataskaitos pripažinimo negaliojančia aspektu, bet ne ataskaitos teisingumo aspektu, t. y. kad sudarant turto vertinimo ataskaitą buvo parinkti neteisingi lyginamieji objektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ankstesniuose prašymuose UAB „Čelta“ buvo nurodžiusi, jog turto vertinimo ataskaita yra negaliojanti, o šiame prašyme – kad ataskaita neteisinga, nereiškia, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis ir kad toks prašymas nėra tapatus anksčiau teiktiems prašymams CPK 374 straipsnio prasme.
10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantė ne kartą buvo pateikusi teismui prašymus atnaujinti procesą, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodydama tai, kad 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita nėra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir teisėtai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.
11. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, todėl turėjo tik patikrinti, ar UAB „Čelta“ pateiktas prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis) bei ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas tik tuo atveju, jei teismas tokį prašymą priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsisakęs priimti apeliantės prašymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl ginčo esmės – nepateikė paaiškinimų, kodėl atsisakoma atnaujinti procesą, nepasisakė dėl kredito sutarties (ne) pripažinimo negaliojančia ir kitų prašyme nurodytų argumentų susijusių su turto vertinimu.
13. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu, nes šios normos taikomos sprendžiant ieškinio, o ne prašymo atnaujinti procesą, priėmimo klausimą.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos pareiškėjos prašymą atsisakė priimti pagal CPK 374 straipsnį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju toks prašymo atnaujinti procesą atsisakymas priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus yra netinkamas, nes jis taikytinas sprendžiant ieškinio, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. CPK 370 straipsnyje nustatyta galimybė sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytus pagrindus. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai nėra nurodyti. Visgi, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą iš esmės atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 374 straipsniu, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
15. Apeliantė teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl klausimo dėl prašymo priėmimo nesprendė žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymo priėmimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia būtinumu teismo posėdyje apklausti kredito ekspertę, darytina išvada, jog ieškovė siekia patį prašymą atnaujinti procesą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet neprašo šio prašymo priėmimo klausimo spręsti žodine tvarka. Šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas (o ne paties prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimas), todėl, kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti, ar paduotas prašymas neturi trūkumų ir ar nėra pakartotinis (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 374 straipsnis). Dėl prašyme nurodytų argumentų pagrįstumo ir jo esmės, dėl poreikio atnaujinti procesą buvimo pasisakoma tik kitame proceso etape, t. y. jeigu teismas tokį prašymą priima (CPK 374 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantės prašymo priėmimo klausimas pagrįstai buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, taip pat pagrįstai jį atisakyta priimti, nustačius jo pakartotinumą.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, o pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė