VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „G. B.“ veikiančio per Lietuvos filialą AAS „G. B.“ ieškinį atsakovui J. K. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1983,26 Lt draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-04-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu, J. K. vairuodamas automobilį VW A4 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio kaltas atsakovas. Kadangi transporto priemonės VW A4 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ieškovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, AAS „G. B.“ Lietuvos filialas atlygino su trečiojo asmens turto apgadinimu susijusias išlaidas – 1983,26 Lt. Šią sumą ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Todėl atsakovui esant kaltam dėl 2012-04-02 įvykusio eismo įvykio, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Taip pat yra nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti.
Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalimi draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas tesėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Pagal Vyriausybės patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punktą, atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsakoneturėjo teisės vairuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kadangi žala padaryta dėl atsakovo kaltės, o ieškovas dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1983,26 Lt draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 59 punktu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1983,26 Lt suma.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1983,26 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-12 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 3).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AAS „G. B.“ veikiančio per Lietuvos filialą AAS „G. B.“ naudai, juridinio asmens kodas 300633222, 1983,26 Lt sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1983,26 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-12 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Regina Eltermanienė