Civilinė byla Nr. 2A-4-221/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06333-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3; 3.3.1.15; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei E. G.,

atsakovui K. E.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims A. E., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą K. E. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2012 m. vasario 28 d. reikalavimą Nr. REI-20-120228-00011, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti stoginę (kurios ilgis – apie 6,7 m, plotis – apie 5,35 m, aukštis – apie 2,4 m), pastatytą tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Inspekcijai nugriauti stoginę, pastatytą tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo K. E.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. sausio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje buvo gautas A. E. 2012 m. sausio 7 d. pranešimas, kuriame prašoma patikrinti tvoros, stoginės ir šuns voljero statybos teisėtumą žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Skyriaus pareigūnai 2012 m. vasario 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad sklypo pietinėje dalyje yra įrengta tvora, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Tarp šios tvoros ir namo įrengta stoginė. Vienas stoginės kraštas sumontuotas ant tvoros, o kitas – prie gyvenamojo namo sienos. Sklypo šiaurinėje dalyje stovi šuns voljeras. Ginčo atveju tvoros ir voljero savavališkos statybos faktas nenustatytas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos nuostatomis, statytojas K. E. privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, rašytinį sutikimą (susitarimą), kadangi stoginė pastatyta neišlaikant 3 m atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, tačiau K. E. stoginės statybai rašytinio sutikimo nepateikė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis sklypas ir namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. E. Remiantis minėto reglamento 33.3 punktu ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu statytojas K. E., įgyvendindamas statytojo teisę ne jam priklausančiame žemės sklype, privalėjo turėti žemės sklypo savininkės A. E. rašytinį sutikimą. Statytojas statybą leidžiančių dokumentų, t. y. žemės sklypo savininko ir valstybinės žemės patikėtinio rašytinių sutikimų stoginės statybai skyriui nepateikė, todėl tuo pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 23 straipsnių nuostatas. Statybos inspekcija statytojui K. E. 2012 m. vasario 28 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120228-00014 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120228-00011, kuriame pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę. 2013 m. vasario 19 d. inspekcijos pareigūnams atlikus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą, nustatyta, kad K. E. neįvykdė Inspekcijos reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad stoginė pastatyta be reikalingų tam leidimų, tačiau ji jam yra reikalinga, jis tvarkosi visus reikiamus dokumentus, tačiau sutikimo įteisinti statybas negali gauti, kadangi VĮ Registrų centras per klaidą, pažeisdamas CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatas, įregistravo sutuoktinių nuosavybę tik vienos sutuoktinės A. E. vardu, ir dėl to šiuo metu vyksta ginčai teisme. Nuo 2011 m. vasario mėnesio vyksta atsakovo ir A. E. ištuokos procesas. A. E., siekdama jam pakenkti, pateikė ieškovei pranešimą apie neteisėtą statybą. Prašė negriauti stoginės.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ieškinį su juo sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2012 m. vasario 10 d. atsakovas kreipėsi į tarnybą, prašydamas išduoti sutikimą statyti stoginę, tačiau atsakovas buvo informuotas, kad prašymas bus sprendžiamas pateikus nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, kadangi atsakovas su prašymu jų nepateikė. Atsakovas pakartotinai dėl sutikimo į tarnybą nesikreipė.

Trečiasis asmuo A. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: leido atsakovui K. E. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiančius dokumentus statiniui įteisinti. Atsakovui neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto įteisinimo, įpareigojo atsakovą K. E. per vieną mėnesį nuo šio termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2012 m. vasario 28 d. reikalavimą Nr. REI-20-120228-00011, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti stoginę (kurios ilgis – apie 6,7 m, plotis – apie 5,35 m aukštis – apie 2,4 m), pastatytą tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Inspekcijai nugriauti stoginę (kurios ilgis – apie 6,7 m, plotis – apie 5,35 m, aukštis – apie 2,4 m), pastatytą tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo K. E. Priteisė iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad pagal trečiojo asmens A. E. prašymą ieškovė atliko patikrinimą vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. vasario 7 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-353. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija K. E. 2012 m. vasario 28 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120228-00014 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120228-00011, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas iki Inspekcijos nurodyto termino ieškovo reikalavimų neįvykdė. Teismo vertinimu, pagal savavališkos statybos akto ir reikalavimo surašymo metu (2012 m. vasario 28 d.) galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 6 dalį, savavališkai pastatytas pastatas priskirtinas prie nesudėtingų statinių. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 priedo 2 lentelės 17.2.1. punktu, stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis statytojas K. E. privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą (susitarimą), kadangi stoginė pastatyta neišlaikant 3 m atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ribos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. E. Remiantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 33.3 punktu ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu statytojas K. E., įgyvendindamas statytojo teisę ne jam priklausančiame žemės sklype, privalėjo turėti žemės sklypo savininkės A. E. rašytinį sutikimą. Kadangi statytojas statybą leidžiančių dokumentų, t. y. žemės sklypo savininko ir valstybinės žemės patikėtinio rašytinių sutikimų stoginės statybai nepateikė, todėl pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 23 straipsnių nuostatas, o šių reikalavimų nesilaikymas lemia statybos neteisėtumą. Pagal ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgė į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo pastatytas statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų, mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos reikalavimų, aplinkos apsaugos, atsakovui tereikėjo gauti žemės savininko bei kaimyninio sklypo savininko sutikimus, todėl teismas taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto teisės normos, t. y. teismas atsakovui leido savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, t. y. baigti statinio įteisinimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 ir priimti naują sprendimą; bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta kasacine tvarka civilinė dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (teisminio proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2); priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas apeliantą nepagrįstai pripažino statytoju. Esant santuokoje su A. E., statytoju turėjo būti pripažinti abu sutuoktiniai, gyvenamojo namo bendrasavininkiai. A. E. šioje byloje turėjo būti viena iš atsakovų, o ne trečiuoju asmeniu. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad kažką statydamas savo gyvenamojoje vietoje, apeliantas turėjo gauti sutuoktinės sutikimą. Apelianto nuomone, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe disponuojama savitarpio susitarimu, todėl raštiško sutuoktinės leidimo statyti tvorą, stogelį savo sklype nebuvimas ieškovės interesų nepažeidžia. Dėl A. E. asmenine nuosavybe įregistruoto žemės sklypo nuosavybės šiuo metu vyksta ginčas teisme, apeliantas, kaip ir A. E., yra namo (duomenys neskelbtini) savininkas. Be to, byloje yra pateiktas A. E. raštiškas sutikimas apeliantui statyti jų šeimos gyvenamąjį namą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šio rašytinio įrodymo, o vadovavosi klaidinančiais trečiojo asmens A. E. paaiškinimais, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus. Ginčo stoginė buvo numatyta namo projekte (tik padaryta didesnė, nei numatyta) ir yra dalis šeimos namo, kurį pastatė apeliantas, tačiau namą priduodant raštiško sutikimo iš jo niekas nereikalavo, o statytoja buvo pripažinta A. E. Teismo sprendimas pripažinti apeliantą statytoju, kai jam yra atimta galimybė sutvarkyti statybą leidžiančią dokumentaciją, yra nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais.

Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nes atsiliepime nurodyta, kad jis su ieškiniu nesutinka. Atsakovas negali gauti leidimo statyboms, kadangi VĮ Registrų centre jis nebuvo įregistruotas kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. VĮ Registrų centras, įregistruodamas šeimos turtą tik vienos sutuoktinės vardu, pažeidė CK 3.88 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas, t. y. gyvenamąjį namą 2009 m. be apelianto sutikimo įregistravo tik A. E. vardu. Skundas dėl stoginės buvo A. E. turto dalybų plano dalis, siekiant pakenkti apeliantui. VĮ Registrų centras apelianto reikalavimų ištaisyti nuosavybės įregistravimo klaidą, netenkino. Dėl VĮ Registrų centro veiksmų apeliantas kreipėsi į teismą, civilinė byla pagal apelianto ieškinį prijungta prie apelianto skyrybų bylos. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių.

Neišsprendus ginčo dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės ir registracijos viešajame registre, šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo negalimas, kadangi tuo pažeidžiamos apelianto teisės pasinaudoti galimybe įteisinti statybą ir CPK nuostatos, reikalaujančios išnaudoti visas galimybes teisminį ginčą išspręsti taikiai. Ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki sprendimo skyrybų byloje įsiteisėjimo, t. y. kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Nuo skyrybų bylos išnagrinėjimo rezultato tiesiogiai priklauso galimybės įteisinti ginčo statinį, o skundžiamo sprendimo vykdymas (ir atgręžtinis vykdymas) sukeltų apeliantui neigiamas pasekmes.

Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Vadovaujantis CK 4.86 straipsnio nuostatomis, A. E. turi būti pripažinta statytoja, įtraukta į bylą atsakove ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytos solidariai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. E. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais. Stoginės statytojas yra tik vienas apeliantas, kadangi A. E. kreipėsi į ieškovę dėl savavališkos statybos jai priklausančio namo kieme. Namas, adresu: (duomenys neskelbtini), su visais kiemo statiniais ir žeme priklauso trečiajam asmeniui A. E. Šiuo metu minėto turto savininkas yra A. V. Naujas namo ir žemės savininkas parašė pareiškimą Kauno apylinkės teismui dėl K. E. iškeldinimo. Apeliantui sumokėta kompensacija už jo turto dalį. K. E. negalės pateikti dokumentų dėl stoginės statybos legalizavimo, nes trečiasis asmuo neduos tokio sutikimo. Naujasis namo savininkas taip pat neduos apeliantui sutikimo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka, 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodė, kad namas su visais statiniais ir žeme, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso A. E., K. E. išmokėta teismo nurodyta kompensacija už jam tenkančią turto dalį. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos teisingai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo ginčijamą sprendimą. Nurodo, kad, vadovaujantis savavališkos statybos darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos STR, stoginė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. Teisės aktai nenumato, kad tokiam statiniui būtų reikalingas supaprastintas statybos projektas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktą, tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus: besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose. Kadangi stoginė pastatyta neišlaikant 3 m atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, todėl statytojas privalėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. E. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3. punktą, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype reikia turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Vadinasi, statant stoginę buvo reikalingas žemės sklypo savininkės A. E. rašytinis sutikimas. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija 2012 m. vasario 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20- 120228-00014 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120228-00011 surašė statytojui K. E. bei į tai, kad K. E. teismine tvarka neginčijo nei savavališkos statybos akto, nei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadinasi jis pats pripažino, kad šiuose dokumentuose teisingai nurodyta, kad statytojas yra jis. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatą. Dėl apelianto prašymo sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta kasacine tvarka civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (teisminio proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2) paliko spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad inspekcijos pareigūnas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo) nevykdyti jokių statybos darbų, o taip pat pareikalauja iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija patikrinimą inicijavo gavusi A. E. 2012 m. sausio 7 d. pranešimą dėl jos sutuoktinio K. E. savavališkai, be jos sutikimo vykdomos tvoros, stoginės ir šuns voljero statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini). A. E. teigimu, ginčo statinio statytoju buvo tik K. E. Vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, Inspekcija statytojui K. E. 2012 m. vasario 28 d. surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šių administracinių aktų K. E. teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Nenuginčijus minėtų administracinių aktų, teismas pagrįstai laikė, kad ginčo statinio statytojas yra būtent K. E. Ieškovės nuomone, apelianto pozicija, kad statyboms įteisinti nereikalingas A. E. sutikimas, yra visiškai nepagrįsta, kadangi statytojo teisių įgyvendinimas tiek savavališkos statybos metu, tiek šiuo metu yra reglamentuojamas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi. Ginčo atveju stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos 33.3 punktu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui A. E. Apeliantas, įgyvendindamas statytojo teisę ne jam priklausančiame žemės sklype, privalėjo turėti žemės sklypo savininkės A. E. rašytinį sutikimą. Kauno apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-293-199/2014 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išnagrinėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d., teismo sprendimo paskelbimą atidedant 2014 m. rugsėjo 19 d. Teismo posėdžio metu apeliantas teismo neinformavo apie tai, kad jis yra kreipęsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, vertino, kad atsakovas siekia įteisinti ginčo stoginės savavališką statybą, todėl nustatė atsakovui trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą parengti projektinę dokumentaciją. Nepriklausomai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3P-21/2014 baigties, K. E. net ir tuo atveju, jei teismas nepripažintų jam nuosavybės teisės į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, turėtų teisę įsiteisinti ginčo statinį, tačiau privalėtų gauti NŽT ir A. E. sutikimus. Ieškovės nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės nėra procesinės teisės normos pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliaciniame skunde nurodytas ir apelianto paaiškintas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, atstovų paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl savavališkos statybos fakto ir pasirinkto savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo, pagrįstos, teismas tinkamai ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, bei tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamame sprendime, naujų įrodymų ar kitų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. vasario 7 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-353, nustatė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje yra įrengta tvora, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Tarp šios tvoros ir namo įrengta stoginė. Vienas stoginės kraštas sumontuotas ant tvoros, o kitas – prie gyvenamojo namo sienos, neturint Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, rašytinio sutikimo, kadangi stoginė pastatyta neišlaikant 3 m atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ribos 2012 m. vasario 28 d. K. E. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120228-00014 ir reikalavimą Nr. REI-20-120228-00011 ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodyto termino reikalavimų neįvykdė, todėl ji kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – leido atsakovui K. E. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus statiniui įteisinti. Atsakovui to nepadarius, įpareigojo jį per vieną mėnesį nuo šio termino pasibaigimo dienos vykdyti inspekcijos 2012 m. vasario 28 d. reikalavimą, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Inspekcijai nugriauti stoginę, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo K. E. Priteisė iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Su sprendimu nesutinka atsakovas. Jis teismo posėdžio metu palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teigdamas, kad sprendimas priimtas neįsigilinus į situaciją, juo neįvykdytas teisingumas, jis statytoju pripažintas nepagrįstai, nes statybos metu su A. E. buvo santuokoje, jie buvo gyvenamojo namo, kurio statytoja pripažinta A. E., bendraturčiai.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas (savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo) nevykdyti jokių statybos darbų, o taip pat pareikalauja iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kaip nustatyta byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi A. E. 2012 m. sausio 7 d. pranešimą dėl jos sutuoktinio K. E. savavališkai, be jos sutikimo vykdomos tvoros, stoginės ir šuns voljero statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), inicijavo patikrinimą. A. E. tvirtinimu, ginčo statinio statytoju buvo tik K. E. Inspekcija, nustačiusi, kad stoginė pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu nuo besiribojančio sklypo ribos neturint šio sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo, K. E., kaip statytojui, 2012 m. vasario 28 d. surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad šių administracinių aktų K. E. neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Esant nenuginčytiems minėtiems administraciniams aktams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ginčo statinio statytojas yra būtent K. E.

Apelianto teigimu, neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad „namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. E.“. Nurodo, kad jis toks pats savininkas, kaip ir A. E., nes namas pastatytas santuokos metu, nors buvo registruotas tik sutuoktinės vardu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad santuokoje įgytas turtas, nors jis ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl K. E. ir A. E. santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo. Sprendimas įsiteisėjo, Kauno apygardos teismui išnagrinėjus K. E. ir A. E. apeliacinius skundus. 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto – gyvenamąjį namą priteisė A. E., paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas K. E. reikalavimas dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, 2014 m. rugsėjo 19 d. priimdamas apelianto ginčijamą sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad tiek gyvenamasis namas, tiek žemės sklypas priklauso A. E., todėl savavališkos statybos padariniams šalinti reikalingas ne tik gretimo sklypo savininko ar valdytojo, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bet ir A. E., kaip sklypo, kuriame yra savavališkai pastatyta stoginė, rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis; STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktas). Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjama byla pagal K. E. apeliacinį skundą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo sustabdyta K. E. apskundus Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį. Galutine kasacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis dėl gyvenamojo namo priteisimo A. E. pakeista – gyvenamasis namas su statiniai priteistas po 1/2 dalį abiem buvusiems sutuoktiniams. Galutinai išspręstas ir ginčas dėl žemės sklypo, t. y. pripažinta, kad žemės sklypas yra asmeninė A. E. nuosavybė.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jis su ieškiniu iš dalies sutiko, nes, pasak apelianto, atsiliepime jis nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Iš tikrųjų atsiliepime jis nurodė su ieškiniu nesutinkąs, tačiau teismo posėdžio metu prašė negriauti stoginės, leisti ją įteisinti.Nustačius, kad K. E. pagrįstai pripažintas statytoju, atmestinas jo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos solidariai su trečiuoju asmeniu A. E.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nemato pagrindo – apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant apeliacinį skundą, apeliantas pripažino, kad reikalinga stoginę įteisinti. Tai patvirtina ir apelianto veiksmai civilinėje byloje nagrinėjant jo apeliacinį skundą (prašymai stabdyti bylą, nurodant, kad apelianto teisė pasinaudoti galimybe įteisinti savavališkus nesudėtingus statinius yra nerealizuota, jis to siekia). Tokia išvada darytina ir iš jo paaiškinimo teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto siekį ir galimybes įteisinti savavališkos statybos padarinius, teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnis) atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams (CPK 284 straipsnis).

Apeliacinį skundą atmetus, valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (4,28 Eur) (CPK 96 straipsnis).

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

      n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Priteisti iš apelianto K. E., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Nijolia Indreikienė

                            Virginija Lozoraitytė

                            Arūnas Rudzinskas