Civilinė byla Nr.3K-3-160/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 84; 87 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų
grupė FORTAS“ bei atsakovo AB „Ragutis“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“
ieškinį atsakovui AB „Ragutis“ dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo, neturtinės
žalos atlyginimo, prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis;
trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1996 m. balandžio 4 d. ieškovai K. B. ir UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ (buvęs pavadinimas UAB „Dzeta“) sudarė autorinę
sutartį, pagal kurią K. B. įsipareigojo sukurti užsakovui UAB „Dzeta“ šio
atidaromam restoranui skirtą prekės (paslaugų) ženklą ir perleisti užsakovui
visas turtines autoriaus teises į šį kūrinį. Pagal šią sutartį ieškovas K. B.
sukūrė: specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS; logotipą, kurį sudaro
specialiu šriftu užrašytas žodinis elementas FORTAS, saulės elementas ir
stilizuotas lentos elementas; iškabą - herbą, kurį, be nurodyto žodinio
elemento, sudaro figūriniai elementai: stilizuotai išdėstytos vynuogių kekės,
taurės elementas, berniukų elementai, taip pat skaitmenys, reiškiantys kūrinio
sukūrimo ir pirmojo ieškovo restorano atidarymo datą. Ieškovų teigimu, nurodyti
objektai yra originalūs kūriniai, todėl laikytini autorių teisės objektais
(1964 m. CK 515 straipsnis, ATGTĮ 4 straipsnis). Ieškovas K. B. perleido visas
autoriaus turtines teises į nurodytus kūrinius ieškovui UAB „Restoranų grupė
FORTAS“, taigi šis yra visų autoriaus turtinių nurodytų kūrinių teisių turėtojas,
naudojantis šiuos kūrinius savo restoranų tinklui ir paslaugoms žymėti. Be to,
ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ yra prekių ženklų:
FORTAS (fig.),
reg. Nr. 36733 (paraiška registracijai paduota 1996 m. rugpjūčio 28
d., įregistruotas 2000 m. sausio 13 d. Tarptautinės prekių ir paslaugų
klasifikacijos (toliau – TPP klasifikacija) 42 klasės paslaugoms: restoranai,
kavinės, viešbučiai);
FORTAS (fig.),
reg. Nr. 46089 (paraiška registracijai paduota 2002 m. balandžio 12
d., įregistruotas 2002 m. spalio 16 d. TPP klasifikacijos 29, 30, 32, 33, 34,
35, 40, 41, 43 klasės prekėms ir paslaugoms);
FORTAS (fig.),
reg. Nr. 46561 (paraiška registracijai paduota 2002 m. balandžio 12
d., įregistruotas 2003 m. balandžio 18 d. TPP klasifikacijos 32, 33, 43 klasės
prekėms ir paslaugoms);
FORTO pica (fig.),
reg. Nr. 46562 (paraiška registracijai paduota 2002 m. balandžio 12
d., įregistruotas 2003 m. balandžio 18 d. TPP klasifikacijos 29, 30, 43 klasės
prekėms ir paslaugoms);
FORTO DVARAS (w.),
reg. Nr. 48995 (paraiška registracijai paduota 2003 m. liepos 11 d.,
įregistruotas 2005 m. vasario 15 d. TPP klasifikacijos 43 klasės paslaugoms);
FORTO DVARAS (fig.),
reg. Nr. 48996 (paraiška registracijai paduota 2003 m. liepos 11 d.,
įregistruotas 2005 m. vasario 15 d. TPP klasifikacijos 29, 30, 32, 33, 34, 41,
43 klasės prekėms ir paslaugoms);
FORTO PICA (w.) (paraiška
Nr. 2003 1857 registracijai paduota 2003 m. rugsėjo 12 d., ženklas
pareikštas registruoti TPP klasifikacijos 43 klasės paslaugoms);
FORTAS (w.) (paraiška Nr. 2003 1858
registracijai pateikta 2003 m. rugsėjo 12 d., ženklas pareikštas registruoti TPP
klasifikacijos 33, 43 klasės prekėms ir paslaugoms) savininkas.
Ieškovų teigimu, atsakovas AB
„Ragutis“, nenurodydamas autoriaus K. B. vardo ir neturėdamas jo sutikimo
tam, kad nebūtų nurodytas autoriaus vardas, ilgą laiką naudojo ir šiuo metu
naudoja komercinėje veikloje kūrinius, t. y. – specialiu šriftu užrašytą žodinį
elementą FORTAS ir herbą, žymėdamas jais gaminamo ir parduodamo alaus butelių etiketes.
Be to, atsakovas, neturėdamas ieškovų sutikimo, modifikavo kūrinius,
pakeisdamas naudojamo kūrinio – herbo – vaizdą, ir tai pažeidė autoriaus
(ieškovo K. B.) neturtines teises (autorystės teisę ir teisę į kūrinio
neliečiamybę), taip pat ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ perleistas
autoriaus turtines teises (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau
– ATGTĮ) 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalis (2003 m. kovo 21 d.
redakcija)).
Ieškovas K. B. nurodė, kad
atsakovas autoriaus neturtines teises pažeidė ilgą laiką besitęsiančiais
veiksmais, sąmoningai neteisėtai naudojo kūrinius tiesiogiai savo komercinėje
veikloje, autoriaus teises pažeidžiančios prekės buvo platinamos labai plačiai
ir dideliais kiekiais, todėl turėtų atlyginti jam 10 000 Lt neturtinės
žalos (ATGTĮ 77, 80 straipsniai).
Ieškovai taip pat nurodė, kad K. B.
sukurti kūriniai buvo registruoti kaip prekių ženklai, todėl jiems taikytina ir
prekių ženklams taikoma teisinė apsauga. Atsakovas AB „Ragutis“ savo vardu įregistravo,
komercinėje veikloje naudojo ir šiuo metu naudoja prekių ženklus:
FORTAS (w.),
reg. Nr. 41532 (paraiška registracijai paduota 1999 m. gruodžio 29
d., įregistruotas 2001 m. sausio 12 d.),
FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer
(fig.), reg. Nr. 46324 (paraiška registracijai paduota 2002 m. kovo
19 d., įregistruotas 2003 m. sausio 13 d.),
FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer
(fig.), reg. Nr. 46325 (paraiška registracijai paduota 2002 m. kovo
19 d., įregistruotas 2003 m. sausio 13 d.),
FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.),
reg. Nr. 46329 (paraiška registracijai paduota 2002 m. kovo 20 d.,
įregistruotas 2003 m. sausio 13 d.),
FORTAS LEDO alus (w.), reg.
Nr. 48109 (paraiška registracijai paduota 2002 m. birželio 27 d.,
įregistruotas 2004 m. liepos 2 d.), kuriuose be ieškovų sutikimo naudoja
kūrinius, būtent – specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą. Ieškovų
teigimu, tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovo UAB „Restoranų grupė
FORTAS“, kaip prekės ženklo savininko, išimtines teises, taip pat jo, kaip
autoriaus turtinių teisių į nurodytus kūrinius perėmėjo, teises. Be to, atsakovo
registruoti prekių ženklai klaidinamai panašūs į ieškovo UAB „Restoranų grupė
FORTAS“ registruotus pagal užsakymą sukurtus prekių ženklus, todėl jų teisinė
registracija turi būti pripažinta negaliojančia (Prekių ženklų įstatymo (toliau
– PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai) ir panaikinta, o neteisėtas žymenų
naudojimas – uždraustas. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai
žinojo, kad neteisėtai naudoja tapačius ar klaidinamai panašius į ieškovo
registruotuosius prekių ženklus, nes ilgą laiką vedė derybas su ieškovu UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ dėl žymens FORTAS ir kūrinių naudojimo, todėl atsakovo
prekių ženklų registracija pripažintina negaliojančia ir dėl nesąžiningos konkurencijos
(PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės
apsaugos 10bis straipsnis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis).
Ieškovai prašė teismo:
1. Pripažinti neteisėtais atsakovo AB
„Ragutis“ veiksmus, naudojant autoriaus kūrinį:
1.1 pripažinti, kad atsakovas, naudodamas
komercinėje veikloje specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą,
nenurodydamas autoriaus K. B. vardo, pažeidė autoriaus K. B. asmenines
neturtines teises;
1.2 pripažinti, kad atsakovas, modifikuodamas
herbą, pažeidė kūrinio autoriaus – ieškovo K. B. – ir jo turtinių teisių
perėmėjo – ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ – teises.
2. Pripažinti negaliojančiomis atsakovo AB
„Ragutis“ prekių ženklų registracijas:
2.1 FORTAS (w.) (paraiškos padavimo data 1999
m. gruodžio 29 d., registruotas 2001 m. sausio 12 d., registracijos Nr. 41532);
2.2 FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.)
(paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d., registruotas 2003 m. sausio 13 d.,
registracijos Nr. 46324);
2.3 FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.)
(paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d., registruotas 2003 m. sausio 13 d.,
registracijos Nr. 46325);
2.4 FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.)
(paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 20 d., registruotas 2003 m. sausio 13 d.,
registracijos Nr. 46329);
2.5 FORTAS LEDO alus (w.) (paraiškos padavimo
data 2002 m. birželio 27 d., registruotas 2004 m. liepos 2 d., registracijos
Nr. 48109).
3. Uždrausti atsakovui naudoti komercinėje
veikloje žymenis, kurių vaizdas pateiktas kaip prekių ženklai FORTAS ŠVIESUSIS
ALUS Light beer (fig.) (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer
(fig.) (reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.)
(reg. Nr. 46329) ir ALUS FORTAS LEDO (fig.)
(reg. Nr. 47947).
4. Uždrausti atsakovui naudoti specialiu
šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą, aiškiai nenurodant autoriaus K. B.
vardo, be ieškovo K. B. raštiško sutikimo.
5. Uždrausti atsakovui naudoti specialiu
šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą be ieškovo UAB „Restoranų grupė
FORTAS“ raštiško sutikimo.
6. Uždrausti atsakovui naudoti modifikuotą
specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą, nurodytus 2005 m.
spalio 28 d. ieškinio prieduose Nr. 8 ir Nr. 9.
7. Uždrausti atsakovui bet kokiu būdu
modifikuoti specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą be
ieškovų raštiško sutikimo.
8. Priteisti ieškovui K. B. iš atsakovo
10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 21 d.
sprendimu ieškinio reikalavimus dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo ir
neturtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkino:
pripažino, kad atsakovas AB
„Ragutis“, naudodamas komercinėje veikloje autoriaus K. B. kūrinį – herbą
(grafinį elementą, susidedantį iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės
elemento, berniukų elementų, skaitmenų užrašo bei žodinio elemento FORTAS), nenurodydamas
autoriaus K. B. vardo, pažeidė ieškovo K. B. teises;
pripažino, kad atsakovas,
pakeitęs autoriaus K. B. kūrinio – herbo – fragmentus ir perdirbtą kūrinį
naudojęs komercinėje veikloje, pažeidė ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė
FORTAS“ teises;
pripažino negaliojančiomis
atsakovo prekių ženklų FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) registraciją
Nr. 46324, FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.)
registraciją Nr. 46325, FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.)
registraciją Nr. 46329;
uždraudė atsakovui komercinėje
veikloje naudoti žymenis, tapačius autoriaus K. B. kūriniui – herbui, taip
pat žymenis, atitinkančius bet kokiu būdu perdirbtą autoriaus K. B. kūrinį –
herbą, be autoriaus teisių į nurodytą kūrinį turėtojo sutikimo;
priteisė ieškovui K. B. iš
atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
kitą ieškinio dalį – ieškovo UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ reikalavimus dėl prekių ženklų savininko teisių
pažeidimo ir prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis – atmetė.
Teismas nurodė, kad, nepaisant
ieškovų pirminiame ir patikslintame ieškiniuose esančių K. B. pagal
autorinę sutartį sukurtų kūrinių įvardijimo ir jų apibūdinimo neatitikčių,
kurias savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, nėra pagrindo
autorystei nuginčyti. Pagal įstatymą autorystė preziumuojama kūrinį sukūrusiam
autoriui ir ji šioje byloje yra grindžiama 1996 m. balandžio 4 d. autorine
sutartimi, kuri nebuvo ginčijama, pateiktais kūrinių grafiniais pavyzdžiais,
taip pat įrodymais apie kūrinių platų naudojimą ieškovo komercinėje veikloje
visą ginčijamą laikotarpį. Abejonės dėl autorinės sutarties pasirašymo laiko ir
aplinkybių, kūrinių autoriaus įvardijimas tik šioje byloje pareiškus ieškinį bei
ekspertizės išvados nelaikytini pakankamais įrodymais autorystei nuginčyti. Be
to, autoriaus teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams,
pavaizduotiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo to, nurodytas
autoriaus vardas ar ne. Akivaizdu, kad atsakovo gaminamo ir parduodamo alaus butelių
etiketėse virš alaus pavadinimo esantis grafinis elementas, susidedantis iš
stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų,
skaitmenų užrašo ir žodinio elemento FORTAS, yra tapatus ieškovo K. B. sukurtam
kūriniui – herbui. Nors atsakovas naudojo ne visiškai tikslią autoriaus kūrinio
kopiją, nes ieškovo kaip kūrinys įvardijamas herbas yra sudėtinė autoriaus
pagal autorinę sutartį sukurtos iškabos dalis, tačiau atsakovo naudojamos
kopijos esminis elementas yra iškaboje esantis grafinis elementas, susidedantis
iš atskirų elementų (stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės, berniukų
elementų, skaitmenų užrašo ir žodinio elemento FORTAS), atitinkančių autoriaus
teisių objektams keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad autoriaus K. B.
vardo alaus butelių etiketėse nenurodyta, įrodymų, kad buvo gautas autoriaus
sutikimas dėl tokio kūrinio naudojimo, nepateikta, be to, autorinis kūrinys buvo
pakeistas be autoriaus sutikimo (alaus butelių etiketėse virš alaus pavadinimo
esančiame grafiniame elemente, susidedančiame iš stilizuotai išdėstytų vynuogių
kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų, nenurodant užrašo su
žodiniu elementu FORTAS, o alaus butelių etiketėse virš alaus pavadinimo
esančiame grafiniame elemente palikus tik stilizuotai išdėstytas vynuogių kekes
ir skaitmenis, o vietoje kitų elementų rėmelyje įrašius raidę F), taigi atsakovas
pažeidė ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintas autoriaus
neturtines teises. Dėl to teismas patenkino ieškinio reikalavimus dėl atsakovo
veiksmų, naudojant K. B. sukurtą herbą, nenurodant autoriaus vardo ir
neturint tam sutikimo, pripažinimo pažeidžiančiais autoriaus K. B. neturtines teises,
ir, remdamasis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 84 straipsniu, įvertinęs
tai, kad ieškovo neturtinės teisės buvo pažeidinėjamos ilgą laiką (nuo 2000 m.
iki 2005 m. pavasario), kūrinys (herbas) buvo neteisėtai naudojamas dideliam
kiekiui atsakovo gaminamo alaus butelių etikečių žymėti, alumi prekiaujama
visoje Lietuvoje, atsižvelgęs į ieškovo prašomą priteisti sumą ir į tai, kad
tenkinama dalis jo reikalavimų, priteisė ieškovui iš atsakovo 5000 Lt neturtinei
žalai atlyginti. Kartu teismas, remdamasis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6
punktu, pripažino negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas dėl jų
dalies tapatumo autorių teisių saugomam kūriniui – herbui, neturint tam
autoriaus sutikimo, ir uždraudė atsakovui naudoti komercinėje veikloje žymenis,
atitinkančius kūrinį, ieškinyje vadinamą herbu, be ieškovų sutikimo.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti,
kad atsakovas, naudodamas komercinėje veikloje specialiu šriftu užrašytą žodinį
elementą FORTAS be autoriaus vardo nuorodos, pažeidė ieškovo K. B. teises,
teismas nurodė, jog pateiktuose kūrinio įrodymuose žodis FORTAS yra tik viena
iš kūrinio sudedamųjų detalių, todėl svarbu nustatyti, ar atskira autoriaus
kūrinio detalė gali būti laikoma kūriniu ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalies prasme. Žodis
„fortas“ yra bendrinės lietuvių kalbos žodis, todėl negali būti laikomas kūrybinės
veiklos rezultatu, o šrifto originalumą paneigia galimybė naudotis šiuo pasirenkant
kompiuterinę programą, kurioje nenurodytas šio šrifto (Thunderbay) autorius, šriftas
viešai prieinamas. Teismas konstatavo, kad ieškovų nurodomas specialiu šriftu
užrašytas žodis FORTAS, vertinant jo, kaip atskiros kūrinio detalės, sukūrimą,
nėra originalus, todėl negali būti laikomas autoriaus teisių apsaugos objektu.
Teismas taip pat sprendė, kad ieškovų nurodytose atsakovo gaminamo alaus butelių
etiketėse ir ginčijamuose prekių ženkluose specialiu šriftu užrašytas žodis
FORTAS nėra tapatus autoriaus K. B. sukurtiems kūriniams, todėl atsakovo
naudojamas žodinis elementas FORTAS nepažeidžia ieškovo K. B. autoriaus
teisių.
Dėl ieškovų reikalavimo
pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas PŽĮ
7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pagrindais teismas nustatė, kad
visi atsakovo prekių ženklai registruoti TPP klasifikacijos 32 klasės prekei –
alui – žymėti. 1999 m. pabaigoje buvo sudaryta ieškovo UAB „Restoranų
grupė FORTAS“ ir atsakovo AB „Ragutis“ ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, kurioje
šalys susitarė kartu rūpintis vardo FORTAS garbe. Ši sutartis neabejotinai patvirtina
aplinkybę, kad žymenį FORTAS atsakovas pradėjo naudoti ne prieš ieškovo UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ valią ar jam nežinant, bet pagal susitarimą. Teismas,
nustatęs, kad ieškovo prekių ženklas FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733,
buvo pareikštas registruoti tik daliai TPP klasifikacijos tuometės 42 klasės
paslaugų (restoranai, kavinės, viešbučiai), sprendė, jog 1999 m. pabaigoje
atsakovui nereikėjo gauti leidimo naudoti žymenį FORTAS nurodytos
klasifikacijos 32 klasės prekei – alui, nes toks žymuo šiai prekei žymėti
ne tik nebuvo registruotas ar pareikštas registruoti, bet ir nebuvo naudojamas.
Tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo nepriklausomai vienas nuo kito naudoti
žymenį FORTAS skirtingoms TPP klasifikacijos prekėms ir paslaugoms žymėti.
Nurodyta bendradarbiavimo sutartis patvirtina, kad šalys susitarė rūpintis
vardo FORTAS garbe, kiekviena iš jų naudodama šį vardą savo gaminamoms prekėms ir
(ar) teikiamoms paslaugoms žymėti. Dėl ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ argumentų
dėl atsakovo nesąžiningumo, naudojant ieškovo pastangomis sukurtą ir
komercinėje veikloje naudojamą žymenį bei prekių ženklą su žymeniu FORTAS atsakovo
prekės ženklams su žymeniu FORTAS įregistruoti ir šalių bendrai sukurtam
produktui – alui – žymėti, teismas nurodė, kad šie ieškovo argumentai
nepagrįsti ne tik dėl aptarto šalių susitarimo, bet ir dėl to, kad šalys,
vykdydamos savo veiklą, nėra konkurentės. Be to, atsakovas AB „Ragutis“,
būdamas vienas seniausių (nuo 1853 m.) ir didžiausių alaus gamintojų Lietuvoje,
kurio produkcija žinoma tiek didžiuosiuose, tiek kituose šalies miestuose bei
miesteliuose, neturėjo ir negalėjo turėti poreikio pasinaudoti ieškovo
reputacija, nes daugeliui alaus vartotojų ieškovo, restoranų verslą pradėjusio
tik 1996 m., prekių ženklai ir restoranų tinklo pavadinimas FORTAS nebuvo žinomas
tiek, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai pasinaudoti ieškovo prekių ženklu
FORTAS kaip žymeniu alui žymėti. Nei sutartyje dėl bendradarbiavimo, nei kituose
susitarimuose nebuvo nustatyta kokių nors apribojimų atsakovui (nebuvo
susitarta, kad atsakovas alų FORTAS tieks tik ieškovui ar kad naujas alaus
rūšis atsakovas turės derinti su ieškovu ir pan.), todėl nėra pagrindo sutikti
su ieškovo argumentu, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai, registruodamas tiek
prekių ženklą FORTAS (reg. Nr. 41532), tiek prekių ženklus FORTAS ŠVIESUSIS
ALUS Light beer (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer
(reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER
(reg. Nr. 46329) ir FORTAS LEDO alus (reg. Nr. 48019),
skirtus vadinamosios alaus „šeimos“ alaus rūšims žymėti. Būtent atsakovas yra
alaus darykla, turinti pakankamai specialistų alui sukurti ir išvirti, tuo tarpu
ieškovo veikla neturi nieko bendra su aludaryste ir jis naudoja kitų subjektų
jau sukurtą bei pagamintą alų, todėl ieškovo argumentas, kad alaus rūšis FORTAS
buvo sukurta abiejų šalių pastangomis, nepagrįstas. Dėl ieškovo reikalavimo
pripažinti negaliojančiomis atsakovo vardu atliktų prekių ženklų su žymeniu
FORTAS registracijas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismas
nurodė, kad ieškovo prekių ženklas FORTAS (reg. Nr. 36733), kurio
prioriteto data yra 1996 m. rugpjūčio 28 d., turi prioritetą prieš
atsakovo prekių ženklus FORTAS (reg. Nr. 41532), FORTAS ŠVIESUSIS
ALUS Light beer (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer
(reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER
(reg. Nr. 46329) ir FORTAS LEDO
alus (reg. Nr. 48019), todėl svarbu išsiaiškinti, ar prekės ir
paslaugos, kurioms ženklinti įregistruoti nurodyti prekių ženklai, yra tapačios
ar panašios. Atsakovo prekių ženklai (reg. Nr. 41532, 46324, 46325,
46329, 48109) yra registruoti TPP klasifikacijos 32 klasės prekei – alui, o
ieškovo prekių ženklas FORTAS (reg. Nr. 36733), turintis prioritetą prieš
nurodytus atsakovo prekių ženklus, – tik daliai TPP klasifikacijos 42 (šiuo
metu – 43) klasės paslaugų (restoranai, kavinės, viešbučiai), t. y. akivaizdžiai
skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti, taigi ieškovas turi prioritetą tik
toms paslaugoms, kurioms šis ženklas buvo registruotas,
t. y. kavinėms, restoranams, bet ne kitų klasių paslaugoms ar prekėms
žymėti. Ta aplinkybė, kad restoranuose ir kavinėse yra prekiaujama ir alumi, nereiškia,
jog dėl to maisto produktai ar gėrimai, tarp jų ir alus, tampa kuo nors panašūs
į viešojo maitinimo paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prekių
ženklams, registruotiems skirtingoms prekėms negu ieškovo prekių ženklai, nereikšmingas
prekių ženklų tapatumas ar panašumas. Nustatęs, kad atsakovo prekių ženklai,
kurių reg. Nr. 41532, 46324, 46325, 46329, turi prioritetą prieš
ieškovo prekių ženklus FORTAS (reg. Nr. 46089), FORTAS (reg.
Nr. 46561), FORTO pica (reg. Nr. 46562), FORTO DVARAS
(reg. Nr. 48995), FORTO DVARAS (reg. Nr. 48996, FORTO PICA
(paraiškos. Nr. 2003 1857) ir FORTAS (paraiškos Nr. 2003 1858),
o atsakovo prekių ženklas, kurio reg. Nr. 48109, turi prioritetą prieš
ieškovo prekių ženklus FORTO DVARAS (reg. Nr. 48995), FORTO DVARAS
(reg. Nr. 48996), FORTO PICA (paraiškos Nr. 2003 1857), FORTAS
(paraiškos Nr. 2003 1858), todėl prekių ir paslaugų, kuriems
ženklinti įregistruoti šie ženklai, panašumas bei tapatumas taip pat nereikšmingi,
teismas sprendė, jog nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos
ginčijamiems atsakovo vardu registruotiems prekių ženklams pripažinti
negaliojančiais PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas
atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų
registracijas 1993 m. birželio 3 d. Prekių ir paslaugų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto
bei PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais dėl tų pačių motyvų, kurie
išdėstyti sprendžiant dėl ieškovo K. Būtos reikalavimo apginti autoriaus
teises, pažeistas be autoriaus sutikimo naudojant kūrinį FORTAS, t. y. dėl to,
kad atskiras kūrinio elementas – žodis FORTAS – nėra originalus kūrybinės
veiklos rezultatas.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi
atmetė ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos teismo
2007 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Dėl K. B. autoriaus neturtinių
teisių gynimo teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo kūrinių autoriaus reikalavimus
apginti pažeistas jo neturtines teises patvirtina 1996 m. balandžio 4 d.
ieškovų sudaryta autorinė sutartis, kuri nenuginčyta ir galioja, atsakovas
neįrodė argumentų dėl autorystės paneigimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai pripažino K. B. kūrinio – herbo
(grafinio elemento, susidedančio iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių,
taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų užrašo ir žodinio elemento
FORTAS) autoriumi ir, nustatęs, kad atsakovas naudojo kūrinį – herbą –
komercinėje veikloje, nenurodydamas šio autoriaus vardo bei pakeitęs šio kūrinio
fragmentus, pagrįstai konstatavo K. B. teisės į autoriaus vardą bei teisės
į kūrinio neliečiamybę pažeidimus (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2,
3 punktai), taip pat pagrįstai priteisė autoriui iš atsakovo neturtinės
žalos atlyginimą, kurio dydžio atsakovas neginčija. Be to, teismas, nustatęs,
kad herbas yra autoriaus kūrinys ir jis tapatus atsakovo registruotiems prekių
ženklams FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) (reg. Nr. 46324), FORTAS
STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) (reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS
ALUS DARK BEER (fig.) (reg. Nr. 46329), turėjo pagrindą pripažinti
negaliojančiomis nurodytas atsakovo prekių ženklų registracijas pagal PŽĮ 7
straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl jų tapatumo autoriaus kūriniui ir
uždrausti atsakovui komercinėje veikloje naudoti K. B. sukurtą herbą. Be
to, teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl prekių ženklų registracijų
pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo atsakovui savo veikloje naudoti
žymenis, klaidinamai panašius į K. B. sukurtą kūrinį, gynė ir autoriaus
teisių perėmėjo – ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ – turtines teises. Teismas
pakankamai išsamiai motyvavo išvadą dėl virš alaus pavadinimo esančio esminio –
grafinio – elemento tapatumo herbui - ieškovo K. B. sukurtam
kūriniui, ir, vertindamas autoriaus teisių objekto (herbo) panašumą į atsakovo
registruotus prekių ženklus, pagrįstai rėmėsi „bendrojo įspūdžio“ taisykle. Teisėjų
kolegija, nesutikdama su atsakovo argumentu, kad UAB „Restoranų grupė FORTAS“
ir AB „Ragutis“ pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis suteikė
atsakovui teisę naudoti kūrinį (herbą) ir jį modifikuoti, sprendė, kad iš
nurodytos sutarties turinio matyti, jog tai tik deklaratyvaus pobūdžio bendras
dviejų įmonių pareiškimas veikti kartu platinant vardą FORTAS, sutartyje nenurodyta
apie šį kūrinį – herbą. Atsakovas, tvirtindamas, kad ieškovui UAB „Restoranų
grupė FORTAS“ davus sutikimą dėl naudojimosi žymeniu FORTAS, ieškovo
K. Būtos sutikimas nebuvo būtinas, nepagrįstai sutapatina ieškovą K. B. kūrinio autorių, perleidusį kūrinį, tačiau
išlaikiusį neturtines autoriaus teises į jį, ir ieškovą UAB „Restoranų grupė
FORTAS“, perėmusį tik autoriaus turtines teises į kūrinį (herbą). Autorystės
teisė ir teisė į kūrinio neliečiamybę, kurias atsakovas pažeidė aptartais
būdais, išlieka autoriui, todėl ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“,
perimdamas tik turtines autoriaus teises ir kartu įgydamas tik teisę plačiau
pasinaudoti įsigytu kūriniu (panaudoti jį kaip prekių ženklą arba pramoniniam
dizainui įregistruoti, kt.), negalėjo duoti atsakovui sutikimo jį modifikuoti
ar naudoti, nenurodant autoriaus. Teismas, nustatęs, kad vieno iš ginčo prekių
ženklų elementų naudojimas pažeidžia ieškovų teises, ir uždraudęs atsakovui naudoti
šį žymenį, turėjo teisinį pagrindą pripažinti negaliojančia visą prekių ženklų
registraciją, nes prekių ženklą sudaro elementų visuma, ir neteisėtas,
pažeidžiantis kito asmens teises, vieno iš elementų (ženklo sudėtinės dalies)
panaudojimas ženkle daro neteisėtą viso prekių ženklo registraciją; nagrinėjamu
atveju dalies prekių ženklo registracijos negaliojimas teisiškai negalimas. Dėl
atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė
dalis nekonkreti ir neaiški, teisėjų kolegija nurodė, kad iš sprendimo motyvų
pakankamai aišku, kokiam K. B. autoriniam kūriniui tapačius žymenis
uždrausta naudoti atsakovui sprendimo rezoliucinėje dalyje; draudimas naudoti
,,bet kokiu būdu perdirbtą“ K. B. kūrinį – herbą – aiškiai nurodo, kad
atsakovui draudžiama naudoti šį kūrinį tiek tapatų, tiek perdirbtą, nes tai
pažeidžia autoriaus teises.
Teisėjų kolegija
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio
reikalavimą dėl žodinio žymens FORTAS pripažinimo kūriniu ir teisių į jį gynimo.
Kūrinį nuo kitų realaus pasaulio objektų skiria tai, kad jis yra originalus
kūrybinės veiklos rezultatas, kurio sukūrimas pareikalavo tam tikrų protinės
(intelektinės) veiklos pastangų ar materialinių išlaidų (medžiagoms, priemonėms
ir t. t.). Kūriniai gali būti sukuriami net tik kaip nauji originalūs kūrybinės
veiklos produktai, bet ir panaudojant bendrinės kalbos žodžius, esamus kūrinius
(jų autorių sutikimu), išdėstant juos tam tikrame fone ir kitais būdais, tačiau
tai nereiškia, kad naujo kūrinio autorius įgyja teises į panaudotas
sudedamąsias kūrinio dalis. Autorius įgyja teises tik į kūrinį, kaip visumą.
Žodinis žymuo FORTAS, užrašytas specialiu visiems prieinamu kompiuterinės programos
šriftu, negali būti laikomas originaliu ir vienetiniu. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai atmetė ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ reikalavimą dėl
atsakovo prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis PŽĮ 7
straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes skirtingų klasių prekės (paslaugos)
nelaikytinos tapačiomis ar panašiomis. Netgi panašūs prekių ženklai,
registruoti skirtingos klasės prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti, gali
koegzistuoti kartu skirtingose ūkinės veiklos srityse (pavyzdžiui, alaus
gamyboje ir kavinių, restoranų veikloje) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000,
kt.). Be to, atsakovo prekių ženklai, kurie registruoti nepažeidžiant autorinių
teisių, turi prioritetą prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ registruotus
prekių ženklus, todėl šiuo atveju nesvarbus prekių ar paslaugų ženklų tapatumas
ar panašumas. Dėl ieškovų argumentų, kad nepagrįstai atsisakyta pripažinti
negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies
ir Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės
nuosavybės saugojimo 10bis straipsnio pagrindais, teisėjų
kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, pateikdamas paraiškas
registruoti prekių ženklus ar juos registruodamas, būtų elgęsis nesąžiningai dėl
ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.
kovo 26 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-374/2003, 2003 m. balandžio
23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003; 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-781/2003,
kt.). Šalių pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis patvirtina
priešingą aplinkybę, t. y. kad atsakovas sąžiningai, sutaręs su ieškovu,
naudojo pavadinimą FORTAS savo naujai gaminamai alaus rūšiai (linijai) žymėti.
Byloje neįrodyta, kad ieškovas prisidėjo prie atsakovo alaus rūšių gamybos,
padėjo sukurti jo prekių ženklus, alaus etiketes; atsakovas turi ilgametes
alaus darymo tradicijas, alaus gamyba yra pagrindinė jo veikla ir veikla,
konkuruojančia su ieškovo vykdoma ūkine veikla, atsakovas neužsiima, t. y. jie
nėra konkurentai; aplinkybė, kad ieškovas pardavinėja atsakovo gaminamą alų,
nereiškia, jog jis tapo jo gamintojas.
III. Teisiniai
kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai
K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuriomis
atmesti ieškovų reikalavimai, ir dėl jų priimti naują sprendimą – šiuos
reikalavimus patenkinti. Ieškovų kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Teismai,
konstatuodami, kad specialiu šriftu užrašytas žodinis elementas FORTAS
nelaikytinas autorių teisės objektu – kūriniu, netinkamai aiškino ir taikė
kūrinio, kaip autorių teisės objekto, požymius reglamentuojančias teisės normas
ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės
aiškinimo ir taikymo praktikos. Žodžio FORTAS ir specialaus Thunderbay šrifto
derinys yra originalus autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas, atspindintis
kūrinio autoriaus K. B. požiūrį į kūrinį ir mintis, kurias jis norėjo
išreikšti šiuo kūriniu. Atsakovas, tvirtindamas, kad ginčo kūrinys neoriginalus,
turėjo pateikti šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Įrodymų,
kad kartu su K. B. kūriniu – specialiu šriftu užrašytu žodžiu FORTAS – egzistuoja
toks pats kūrinys, nepateikta, todėl darytina išvada, kad nurodytas ginčo
kūrinys yra originalus ir vienetinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006). Kasacinis
teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė apsauga kūriniui suteikiama ne tik
dėl turinio naujumo, bet ir dėl kūrinio formos originalumo. Sukurto derinio
(specialiu šriftu užrašyto žodinio elemento FORTAS) savitumas ir originalumas atsiskleidė
bendrinės kalbos žodžio pritaikymu konkrečiai veiklos sričiai, ir tai padarė jį
simboliniu pavadinimu restoranų, kavinių paslaugoms ir su jomis susijusioms
prekėms žymėti. Teismai nepagrįstai nurodė, kad vien tik specialaus
kompiuterinio šrifto pritaikymas bendrinės kalbos žodžiui nelemia, jog K. B. sujungdamas
du skirtingus objektus, sukūrė kūrinį. Ieškovas K. B., įsivaizduodamas
žodžio FORTAS užrašymą, rado ir pritaikė kompiuterinę programą, ir tai tik palengvino
atliktą darbą technine prasme, tačiau jokiu būdu nepašalino sukurto derinio
originalumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-48/2007). Teismų išvada, kad žodinis žymuo FORTAS
yra užrašytas specialiu visiems prieinamu kompiuterinės programos šriftu, todėl
negali būti laikomas originaliu ir vienetiniu, nepagrįsta įrodymais, be to,
prieštarauja išvestinių kūrinių teisinę apsaugą reglamentuojančioms teisės
normoms. Šriftas Thunderbay yra autorinis kūrinys, į kurį teisės priklauso
bendrovei Linotype GmbH, kurio naudojimas apribotas ir reglamentuojamas
licencinėje sutartyje. Žodinis žymuo FORTAS, užrašytas specialu autorių teisės
normomis saugomu kompiuterinės programos šriftu, laikytinas išvestiniu kūriniu,
kuris, apibrėžiamas kaip sukurtas pasinaudojus kitais literatūros, mokslo, meno
kūriniais, taip pat yra autorių teisės objektas (1964 m. CK 515 straipsnis,
ATGTĮ 4 straipsnis, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių
apsaugos 2 straipsnis), taigi jam turi būti taikoma teisinė apsauga.
2. Teismai,
konstatuodami, kad byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos,
kuriai esant ginčijami atsakovo vardu registruoti prekių ženklai galėtų būti
pripažinti negaliojančiais PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu,
netinkamai taikė nurodytą, taip pat santykinius reikalavimus, keliamus prekių
ženklams ir jų registracijai, reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo
Lietuvos teismų bei Europos Teisingumo Teismo šiuo klausimu suformuotos
praktikos. Tik formalus prekių ir (ar) paslaugų klasių nesutapimas, kurį nurodė
teismai, nesuteikia pagrindo daryti kategoriškos išvados dėl prekių ir paslaugų
nepanašumo, nes kiekvienu konkrečiu atveju prekių ir paslaugų panašumas turi
būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas esamas aplinkybes (Europos
Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, priimtas byloje Canon
Kabuchiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97).
Pagal Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo
nustatymo, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu
Nr. 28, 4.1, 4.5 punktus vienas iš svarbiausių kriterijų, nustatant
prekių ir (ar) paslaugų panašumą, yra prekių ir (ar) paslaugų realizavimo
sąlygos. Akivaizdu, kad viena pagrindinių alaus realizavimo vartotojo prasme
vietų yra kavinės ir restoranai. Dėl to teismai turėjo pagrindą pripažinti 32 klasės
prekę – alų – panašia į kavinių ir restoranų paslaugas. Lyginamieji prekių
ženklai šiuo atveju yra labai panašūs, todėl rizika, kad vartotojai juos
supainios, didelė. Dėl to prekių ir paslaugų panašumui nustatyti turėjo būti
taikomi aukštesni nei įprasti reikalavimai. Tam tikri ieškovo UAB „Restoranų
grupė FORTAS“ ir atsakovo AB „Ragutis“ veiklos panašumai (atsakovas gamina alų
ir jį parduoda, o ieškovas – parduoda alų) taip pat lemia vartotojų
suklaidinimo galimybę. Teismai, nagrinėdami ieškovų reikalavimus, privalėjo į
tai atsižvelgti, tačiau to nepadarė ir taip nukrypo nuo Europos Teisingumo
Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame byloje Canon
Kabuchiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97,
suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo
prekių ženklai turi prioritetą prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“
registruotus prekių ženklus ir šiuo atveju nesvarbus prekių ar paslaugų ženklų
tapatumas ar panašumas, todėl nėra pagrindo taikyti PŽĮ 7 straipsnio
2 dalies 1 punkto nuostatų, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be
to, taip nuspręsdamas, teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese
taisykles. Ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo prekių ženklų
registracijas negaliojančiomis buvo grindžiamas paslaugų ženklu FORTAS (reg.
Nr. 36733), kurio prioriteto data – 1996 m. rugpjūčio 28 d. Taigi pirmasis
ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ priklausantis prekių ir paslaugų ženklas
su žymeniu FORTAS yra saugomas dar nuo 1996 m. rugpjūčio 28 d., todėl jis turi
prioritetą prieš visas atsakovo paraiškas registruoti prekių ženklus su
nurodytu žymeniu.
3. Teismų išvada, kad
byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, pateikdamas paraiškas registruoti prekių
ženklus ar juos registruodamas, būtų elgęsis nesąžiningai ieškovo UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ atžvilgiu, prieštarauja ginčo faktinėms aplinkybėms ir
bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Be to, teismai, spręsdami dėl
ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis ginčijamas atsakovo prekių ženklų
registracijas PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies ir Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės
nuosavybės apsaugos 10bis straipsnio pagrindu, netinkamai taikė
nurodytas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
šiuo klausimu teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nagrinėjamoje byloje
atsakovas buvo nesąžiningas ne tik dėl to, kad privalėjo žinoti, jog teisės į
prekės ženklą FORTAS pareikštos registruoti kito asmens vardu, bet ir dėl to,
kad gavo prekės ženklą tiesiogiai iš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, o
vėliau įregistravo jį savo vardu be ieškovo sutikimo. Teismai nepagrįstai PŽĮ 7
straipsnio 3 dalies nuostatas aiškino, susiedami jų taikymą su ginčo šalių
buvimu konkurentėmis. Sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo
negaliojančia, nurodyta teisės norma taikytina nepriklausomai nuo to, yra ginčo
šalys konkurentės ar ne, nes geros verslo praktikos principų pažeidimas ir
nesąžiningumas galimi ir tada, kai šalys nėra konkurentės.
Atsiliepimu į
ieškovų kasacinį skundą atsakovas AB „Ragutis“ prašo ieškovų kasacinį skundą
atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškiniuose
nepareikšta reikalavimo pripažinti specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą
FORTAS autoriniu kūriniu. Toks reikalavimas suformuluotas tik kasaciniame
skunde, tačiau tai prieštarauja CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. 1964 m. CK
515 straipsnyje nebuvo žodžio „originalus“, tačiau tai nereiškė, kad autorinis
kūrinys neturėjo būti originalus. Tokią išvadą patvirtina Berno konvencijos dėl
literatūros ir meno kūrinių apsaugos nuostatos. Kasatorių nurodomas žodinis
elementas FORTAS nelaikytinas originaliu kūriniu, nes žodis „fortas“ yra
bendrinės lietuvių kalbos žodis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), o šriftas
Thunderbay, kuriuo šis žodis užrašytas, nėra K. B. kūrybinės veiklos
rezultatas. Civilinės bylos Nr. 3K-3-311/2006, kurioje buvo priimta
ieškovų kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės
3 d. nutartis, ir šios bylos ratio decidendi skiriasi. Be to,
kasatoriai klaidingai cituoja nurodytos kasacinio teismo nutarties motyvus.
Mintis užrašyti bendrinį žodį žinomu šriftu nėra autorių teisės objektas, nes
autorių teisė saugo ne autoriaus apmąstymus ar idėjas, bet tų minčių ar idėjų
išraiškos objektyvią formą (materialią išraišką, pavidalą), todėl nepagrįsti
kasatorių argumentai, kuriais autoriaus K. B. kūriniu nurodomas jo
„požiūris į kūrinį“. Ieškovų kasaciniame skunde nurodytos 1964 m. CK 515
straipsnio 2 dalies, ATGTĮ 4 straipsnio ir Berno konvencijos 2 straipsnio
nuostatos aktualios tik tuo atveju, kai išvestinis kūrinys sukuriamas
pasinaudojus kitais kūriniais, kurie yra autorių teisės objektai, todėl
kasatorių teiginiai dėl ginčo objekto, kaip išvestinio kūrinio, kai žodis „fortas“
yra bendrinis lietuvių kalbos žodis, užrašytas neapibrėžtiems subjektams viešai
prieinamu šriftu, taip pat nepagrįsti.
3. Vienintelis UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ prekių ženklas FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733,
kurio prioriteto data yra 1996 m. rugpjūčio 28 d., turi prioritetą prieš
ginčijamus atsakovo prekių ženklus (reg. Nr. 41532, 46324, 46325, 46329,
48109). Teismai pagrįstai pripažino, kad nurodyti šalių prekių ženklai
registruoti skirtingoms prekėms ir (ar) paslaugoms. Kasatorių argumentai, kad esą
atsakovo prekių ženklai naudojami tapačioje ar panašioje veiklos srityje, kaip
ir prioritetą turintis kasatoriaus prekių ženklas FORTAS, reg. Nr. 36733,
nepagrįsti, nes net ir pagal kasatoriaus nurodytų Metodinių nurodymų dėl prekių
ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 4.1, 4.5 punktus negalima
tiesiogiai lyginti prekės (materialaus daikto, daiktinės teisės objekto) su
paslauga (tam tikro iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių kylančio
veiksmo). 1999 m. pabaigoje šalių sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis
buvo abiem šalims naudinga rinkodaros priemonė, o ne sutartis dėl prekių ženklo
panaudojimo; 1999 m. pabaigoje atsakovui nereikėjo iš ko nors gauti leidimo
naudoti žymenį FORTAS TPP klasifikacijos 32 klasės prekei – alui, nes toks
žymuo šiai prekei žymėti ne tik nebuvo registruotas ar pareikštas registruoti,
bet ir nebuvo naudojamas. Taigi atsakovas galėjo savo nuožiūra naudoti žymenį
FORTAS gaminamam alui žymėti. Kasatorių argumentus, kad vartotojai bus
suklaidinti dėl prekių ir paslaugų, pažymėtų prekių ženklu FORTAS, kilmės, o
prekių ženklas neatliks savo pagrindinės funkcijos, taip pat tvirtinimą, kad
atsakovas siekė nesąžiningai pasinaudoti UAB „Restoranų grupė FORTAS“ vardu ir
reputacija, paneigia į bylą pateiktos UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų
apklausų ataskaitos, iš kurių matyti, kad būtent alus FORTAS yra kelis kartus daugiau
žinomas už restoranus FORTAS. Išvadą, kad atsakovas nepažeidė PŽĮ 7 straipsnio
3 dalies nuostatų, teismai darė ne tik dėl to, jog pripažino, kad šalys nėra
konkurentės konkurencijos teisės prasme, bet ir įvertinęs kitas bylos
aplinkybes – 1999 m. sutartį, kasatorių konkliudentinius veiksmus ir kt., todėl
kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir
taikė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, nepagrįsti.
Kasaciniu skundu
atsakovas AB „Ragutis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuriomis buvo patenkinta dalis
ieškovų reikalavimų dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo ir neturtinės žalos
atlyginimo, bei priimti dėl jų naują sprendimą – šiuos reikalavimus atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai, spręsdami
dėl ieškovo K. B. autoriaus teisių gynimo, pernelyg plačiai interpretavo
autorystės prezumpciją. Atsakovas, ginčydamas autorystę, turi įrodyti, kad ne
ieškovas, o kitas asmuo yra kūrinio autorius, tačiau tam, kad atsakovas galėtų
tai įrodinėti, turi būti aišku, kas yra autorius ir kas yra autorinis kūrinys. Pirmosios
instancijos teismo išvada, kad autoriaus teisės taikomos ir tokiam fiziniam
asmeniui, kurio vardas įprastu būdu nenurodytas kūrinyje, prieštarauja ATGTĮ 6
straipsnio 2 dalies ir Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių
apsaugos 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms. K. B. vardas (pavardė,
pseudonimas) nebuvo įprastu būdu nurodytas jokiame kūrinyje. Pirmosios
instancijos teismo išvada, kad ieškovo K. B. autorystę patvirtina autorinė
sutartis, kūrinio grafiniai pavyzdžiai ir kt., nepagrįsta, neatitinka paties
ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, 2006 m. liepos 14 d. dokumentų
ekspertizės akto Nr. 11-1599 (06) ir 2006 m. gruodžio 8 d. dokumentų
medžiagų ekspertizės akto Nr. 11-2131 (06), taip pat kitos bylos
medžiagos. Iš 1996 m. balandžio 4 d. autorinės sutarties neaišku, kas buvo
šios sutarties dalykas. Ieškovų pateikta autorinė sutartis neatitinka jos
sudarymo laikotarpiu galiojusių teisės normų reikalavimų, ir tai patvirtina,
kad sutartis buvo rengiama paskubomis, neaptariant esminių jos sąlygų, o tik
perrašant galiojusio 1964 m. CK straipsnius. Abejones dėl sutarties realumo
taip pat sustiprina ekspertizės aktai, kurių išvados, vertinant jas kartu su
kita bylos medžiaga ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, duoda
pagrindą manyti, kad 1996 m. balandžio 4 d. autorinė sutartis buvo sudaryta
ne joje nurodytu laiku, o vėliau.
2. Net ir
konstatavus, kad ieškovas K. B. yra vieno ar kelių kūrinių autorius, teismai nepagrįstai
tenkino ieškinio dalį dėl autoriaus turtinių ir neturtinių teisių gynimo, nes,
konstatuodami atsakovo gaminamo ir parduodamo alaus butelių etiketėse virš
alaus pavadinimo esančio grafinio elemento tapatumą ieškovo K. B. sukurtam
kūriniui – herbui, neįvertino tos aplinkybės, kad alaus butelių etiketės yra ne
vaizduojamojo meno kūriniai, bet pramoninio dizaino objektai, kuriuose jų
autorių vardai nenurodomi. Ieškovas K. B. nebuvo atsakovo naudotų alaus butelių
etikečių autorius. Teismai buvo nenuoseklūs, vertindami aplinkybę, kad
atsakovas naudojo žymenį FORTAS (arba vadinamąjį herbą) gaminamam alui žymėti
teisėtai, t. y. 1999 m. ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties, kurioje, be kita
ko, nebuvo minimas ieškovas K. B. kaip prekių ženklų autorius, pagrindu. Dėl
to, kad vadinamasis autorinis kūrinys – herbas – ir 1999 m. bendradarbiavimo
sutarties dalykas yra tas pats, teismai visiškai pagrįstai pripažino, kad 1999
m. sutartis neabejotinai patvirtina, jog žymenį FORTAS atsakovas naudojo prekių
ženklo savininko ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ sutikimu, t. y.
nepažeisdamas prekių ženklo savininko teisių, tačiau kartu šią faktinę
aplinkybę nepagrįstai įvertino kaip ieškovo K. B. autoriaus teisių pažeidimą ir
taip be pagrindo atskyrė ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ autoriaus
turtines teises nuo jo, kaip prekių ženklo savininko, teisių, kurios, nors
netapačios, tačiau turi daug panašumų, nes priklauso tam pačiam intelektinės
nuosavybės institutui. Ieškovas K. B. perleido pagal 1996 m. balandžio 4 d.
autorinę sutartį visas autoriaus teises, tarp jų ir teisę atgaminti bei
platinti kūrinio egzempliorius, ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“, o šis leido
atsakovui naudoti žymenį FORTAS pagal 1999 m. bendradarbiavimo sutartį, taigi atsakovas,
net ir nevertinant pirmiau nurodytų aplinkybių dėl K. B., kaip autoriaus,
neatskleidimo, neturėjo gauti ieškovo K. B. sutikimo, nes tokį sutikimą
davė autoriaus turtinių teisių perėmėjas – UAB „Restoranų grupė FORTAS“.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad autorinis kūrinys – herbas, naudojant
jį atsakovo gaminamo alaus butelių etiketėse, buvo pakeistas be autoriaus
sutikimo, pažeidžiant ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat nepagrįsta.
Pagal autorinės sutarties 3 punktą ieškovas K. B. kartu su kūriniu
perdavė ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ teisę perdirbti ir leisti
perdirbti kūrinį, taip pat teisę į kūrinio neliečiamybę. Pirmosios instancijos
teismas pripažino, kad 1999 m. bendradarbiavimo sutartis patvirtina, jog žymenį
FORTAS atsakovas pradėjo naudoti ne prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“
valią ar jam nežinant, bet pagal susitarimą. Taigi, nesant šioje sutartyje
jokių apribojimų atsakovui dėl žymens FORTAS naudojimo apimties ir jo modifikavimo,
atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra naudoti žymenį FORTAS savo alaus
etiketėse.
3. Teismai, pripažinę
atsakovo prekių ženklų FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) registraciją
Nr. 46324, FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.)
registraciją Nr. 46325 ir FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.)
registraciją Nr. 46329 negaliojančiomis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6
punkto pagrindu, pažeidė šią materialinės teisės normą bei nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo
praktikos. Tam, kad galima būtų taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą,
būtina nustatyti, kad ginčo prekių ženklas ir autorinis kūrinys yra tapatūs,
tačiau šiuo atveju tokio tapatumo nebuvo. Be to, teismai, pripažinę negaliojančia
kiekvieno nurodyto prekių ženklo registraciją visa apimtimi, o ne tik ta, kur
prekių ženkluose panaudotas vadinamasis K. B. kūrinys – herbas, sutapatino
nelygiaverčius dalykus. Ieškovo K. B. autoriniu kūriniu teismai pripažino
herbą, tuo tarpu nurodyti atsakovo prekių ženklai yra kombinuoti
žodiniai-vaizdiniai prekių ženklai – alaus butelių etiketės, kurias sudaro
dominuojantis žodinis elementas FORTAS, taip pat kiti žodiniai ir vaizdiniai
žymenys (pvz., grafinis elementas – atsakovo alaus daryklos Kauno mieste
pastatų kontūrai), kurie niekaip nesusiję su ieškinio dalyku. Byloje
nenustatyta, kad atsakovas, naudodamas žodį FORTAS, užrašytą specialiu
Thunderbay šriftu, pažeidė ieškovų turtines ir (ar) neturtines teises, o tai
reiškia, kad šį elementą ginčijamuose prekių ženkluose atsakovas naudojo
teisėtai. Ginčijamuose prekių ženkluose esantis grafinis elementas – herbas –
nėra dominuojantis ir užima palyginti nedidelę prekių ženklų dalį. Dėl to, remdamasis
kasacinio teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-465/2003, suformuota praktika dėl kombinuoto prekių ženklo
registracijos pripažinimo negaliojančia, apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai konstatavo, kad negalimas dalies prekių ženklo registracijos
pripažinimas negaliojančia.
4. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl uždraudimo atsakovui
komercinėje veikloje naudoti žymenis, tapačius autoriaus K. B. kūriniui –
herbui, taip pat žymenis, atitinkančius bet kokiu būdu perdirbtą autoriaus K. B.
kūrinį – herbą, be autoriaus teisių į nurodytą kūrinį turėtojo sutikimo yra
nepakankamai konkreti, todėl jos vykdymas būtų problemiškas. Iš skundžiamo
teismo sprendimo neaišku, kokius autorinio kūrinio (herbo) fragmentus pakeitė
atsakovas, taip pat kokį perdirbtą kūrinį naudojo komercinėje veikloje. Neaišku,
net ką teismas laiko ieškovo K. B. autoriniu kūriniu. Teismo formuluotė „bet
kokiu būdu perdirbtas“ yra daug platesnė nei „tapatus“ ar „klaidinamai
panašus“, todėl teismas nepagrįstai išplėtė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nustatyto draudimo taikymo ribas. Be to, draudimas naudoti „bet kokiu būdu
perdirbtą“ ieškovo K. B. kūrinį yra pernelyg abstraktus, todėl šios sprendimo
dalies vykdymas būtų labai sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kad raidės F vietoje
kitų elementų (stilizuotų berniuko ir taurių figūrų) įrašymą teismas pripažino
šių elementų perdirbiniu, teismo leidžiamos galimo pažeidimo („bet kokiu būdu
perdirbto“) interpretacijos ribos yra nepagrįstai plačios ar netgi neribotos.
Atsiliepimu į atsakovo
kasacinį skundą ieškovai K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo atsakovo
kasacinį skundą atmesti. Ieškovų atsiliepime nurodoma, kad:
1. Argumentai dėl
K. B. autorystės iš esmės grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant iš
naujo žemesniųjų instancijų teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų analizę ir
kartu savo poziciją dėl šių įrodymų, tačiau kasacinis teismas sprendžia tik
teisės, o ne fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
2. Priešingai nei
teigia kasatorius, kūrinys (herbas) yra išreikštas objektyvia forma, jo vaizdas
pateiktas į bylą, todėl nėra pagrindo teigti, kad neaišku, kas yra autorinis
kūrinys, į kurį teises siekia apsaugoti ieškovai.
3. Vadovaujantis Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000,
ir 2003 m. lapkričio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-938/2003,
suformuota ATGTĮ 6 straipsnio, taip pat Berno konvencijos dėl literatūros ir
meno kūrinių apsaugos 15 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo
praktika, kad autorystė yra preziumuojama ir saugoma nepriklausomai nuo to, yra
aiškiai nurodytas autoriaus vardas ant kūrinio ar ne, atsakovas, teigiantis
priešingai, privalėjo paneigti ieškovų nurodytą autorystę, tačiau to nepadarė.
Ta aplinkybė, kad 1996 m. balandžio 4 d. autorinės sutarties turinyje yra tam
tikrų kasatoriaus nurodomų teisinių trūkumų, nepaneigia, jog ši sutartis buvo
sudaryta, yra galiojanti ir kad K. B. yra kūrinio (herbo) autorius.
Abejonių dėl sutarties realumo nepatvirtino ir byloje atlikta ekspertizė.
Kasatorius ekspertizės aktuose nurodytus teiginius aiškina ir vertina savaip,
taip klaidindamas teismą, nes nė viename iš jų nepateikta jokios aiškios
išvados dėl dokumento sukūrimo aplinkybių, kurios patvirtintų kasatoriaus prielaidas.
4. Aplinkybė, kad
autoriaus K. B. sukurtas herbas yra naudojamas kitame kūrinyje (etiketėje)
ar pramoninio dizaino objekte, nepaneigia fakto, kad šiame kūrinyje privalo
būti nurodomas jame naudojamų kūrinių autoriaus vardas (ATGTĮ 4 straipsnis,
Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorius nenurodė
jokios teisės normos, kurios pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad dizaine
neprivalo būti nurodytas kūrinio autorius. Autoriaus neturtinės teisės turtinių
teisių perėmėjui neperduodamos, todėl atsakovas privalėjo žinoti, kad yra fizinis
asmuo, sukūręs kūrinį, kurio neturtinės teisės negali būti pažeidžiamos. Be to,
autoriaus teisės turi būti gerbiamos nepriklausomai nuo to, žinomas kūrinio
naudotojui jo autorius ar ne.
5. Teismai, konstatavę,
kad atsakovas, naudodamas ginčo kūrinius gaminamo alaus butelių etiketėse,
nenurodydamas autoriaus vardo ir neturėdamas tam sutikimo, pažeidė ieškovo K. B.
autoriaus teises, spręsdami dėl ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, kaip
prekių ženklo savininko teisių, pažeidimo, nurodę, kad žymenį FORTAS atsakovas
naudojo pagal 1999 m. susitarimą su ieškovu, aiškiai atskyrė dvi teises –
neperduodamą autoriaus neturtinę teisę į vardą ir perduodamą autoriaus turtinę
teisę suteikti teisę kitam asmeniui naudoti kūrinį, bet užtikrinant neturtinių
teisių apsaugą. Dėl to kasatoriaus argumentai dėl teismų nenuoseklumo vertinant
vieną ir tą pačią aplinkybę, sprendžiant dėl skirtingų teisių pažeidimo, yra
nepagrįsti.
6. Remiantis ATGTĮ 14
straipsniu, akivaizdu, kad teisė keisti kūrinį (teisė į kūrinio neliečiamybę)
negalėjo būti perduota kasatoriui. Be to, kasatorius, teigdamas, kad K. B. ieškovui
UAB „Restoranų grupė FORTAS“ pagal 1996 m. balandžio 4 d. autorinę sutartį
perleido teisę keisti kūrinį, nepateikė jokių įrodymų, kad šią teisę ieškovas
UAB „Restoranų grupė FORTAS“ būtų perleidęs kasatoriui ir kad šis šia teise
naudojosi teisėtai. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad
atsakovas, modifikuodamas kūrinį, pažeidė ieškovų teises.
7. Kasatorius,
teigdamas, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu galima pripažinti
prekių ženklo registraciją negaliojančia tik tada, kai prekių ženklas yra
tapatus autorių teisės saugomam kūriniui, netinkamai aiškina šią teisės normą.
Teismai, nustatę visas nurodytos teisės normos taikymo sąlygas, be kita ko,
klaidinantį panašumą, pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl prekių ženklų registracijų
pripažinimo negaliojančiomis. Dalies prekių ženklo registracijos pripažinimas
negaliojančia negalimas (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punktas, Paryžiaus
konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6quinquies
straipsnis). Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003:
byloje, kurioje priimta nurodyta nutartis, buvo sprendžiamas klausimas dėl
absoliučių reikalavimų, keliamų prekės ženklui, tuo atveju, kai nėra
pažeidžiamos konkretaus subjekto teisės, tačiau žymuo negali būti
registruojamas kaip prekių ženklas; nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas
dėl santykinių reikalavimų, keliamų prekių ženklui, kurių paskirtis – konkrečių
trečiųjų asmenų teisių užtikrinimas.
8. Kasatoriaus
argumentai dėl neaiškios ieškovų reikalavimų apimties, taip pat pirmosios
instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies tam tikrų punktų nepakankamo
konkretumo nepagrįsti. Kasatorius, manydamas, kad pirmosios instancijos teismo
sprendimo rezoliucinė dalis nepakankamai konkreti, turėjo galimybę kreiptis į
jį priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis). Kasacija
šiuo klausimu negalima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovų K.
B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ kasacinio skundo argumentų
Dėl specialiu šriftu užrašyto
žodinio elemento FORTAS pripažinimo autorių teisių objektu – kūriniu
Teisėjų kolegija
atmeta ieškovų kasacinio skundo argumentus, kad teismai, nepripažinę specialiu
šriftu užrašyto žodžio FORTAS autoriaus kūriniu, netinkamai aiškino ir taikė
teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos šio pobūdžio bylose.
Pagal ATGTĮ 4
straipsnio 1 dalį autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir
meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos
rezultatas. Taigi įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti bet
kuris autorių teisių objektas. Tokiu objektu galima pripažinti tik originalų
kūrybinės veiklos rezultatą.
Ieškovai
neneigia, kad bendrinės kalbos žodis FORTAS nėra autorių teisių objektas.
Ieškovai pripažįsta, kad nurodytas bendrinės kalbos žodis FORTAS užrašytas
panaudojant specialų kompiuterinės programos, sukurtos trečiųjų asmenų, šriftą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis,
taip pat atsiliepimo į ieškovų kasacinį skundą argumentais, kad bendrinės kalbos
žodžio užrašymas kompiuterinės programos šriftu neatitinka autorių teisių
objektui keliamų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad ieškovai klaidingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias
išvestinius kūrinius. Tiek pagal 1964 m. CK 515 straipsnio 5 dalį, tiek ATGTĮ 4
straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatyta apsauga išvestiniams kūriniams, t. y. tokiems
kūriniams, kurie sukuriami pasinaudojus kitais kūriniais. Sąvoka „pasinaudojus“
šių teisės normų prasme reiškia, kad anksčiau sukurtas kūrinys yra kūrybiškai
perkuriamas ar pakeičiamas ir dėl to atsiranda sąlygiškai naujas kūrybinės
veiklos rezultatas. Būtent tokį aptariamų teisės normų aiškinimą patvirtina
nurodomi išvestinių kūrinių pavyzdžiai (inscenizacijos,
muzikinės aranžuotės, vertimai ir pan.), taip pat ATGTĮ 4
straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias autorių teisės išvestiniams
kūriniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių
pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys.
Nagrinėjamu
atveju ieškovas kūrybiškai neperkūrė autorinio kūrinio - kompiuterinės
programos Thunderbay, o tiesiog pasinaudojo ja. Vien ta aplinkybė, kad
bendrinės kalbos žodis buvo išreikštas autorių teisės objektu, savaime
nepakeičia bendrinės kalbos žodžio prigimties.
Dėl prekių ženklų
registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies
2 punktą
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo prekių ženklų
registracijų pripažinimu negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2
punktą, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Kasaciniame
skunde ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ teisingai nurodo, kad prekių
ženklas FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733 (paraiškos padavimo data 1996 m.
rugpjūčio 28 d.) turi prioritetą prieš atsakovo prekių ženklus FORTAS (w.),
reg. Nr. 41532 (paraiškos padavimo data 1999 m. gruodžio 29 d.), FORTAS
ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.), reg. Nr. 46324 (paraiškos padavimo data 2002
m. kovo 19 d.), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.), reg. Nr. 46325
(paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d.), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER
(fig.), reg. Nr. 46329 (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 20 d.), FORTAS
LEDO alus (w.), reg. Nr. 48109 (paraiškos padavimo data 2002 m. birželio 27 d.).
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui
juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ir paslaugų
ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra
savitiksliai - jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos.
Taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama
per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų
ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui
priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas - nuo kito asmens
teikiamų paslaugų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17
d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated
v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m.
lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Saulės spektras” v.
UAB “Telemedia”, bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį,
priimą civilinėje byloje ZAO “TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO
IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH
AMERICA, Inc. (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra GUINESS UDV NORTH AMERICA,
Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos), Lietuvos Respublikos valstybinis patentų
biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003, kt.).
Teisėjų kolegija
nurodo, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai taikyti
būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti
pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2)
lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir
(ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios
arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir
klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Minėta, kad, sprendžiant dėl prekių
ženklo registracijos negaliojimo pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, toks
vertinimas turi būti atliekamas per ženklo funkcijos prizmę. Ši teisės norma
reiškia, kad asmuo, įregistravęs atitinkamą prekių ženklą tam tikroms prekėms
ar paslaugoms, savaime neįgyja apsaugos netgi tapatiems prekių ženklams, jeigu
kiti ženklai yra skirti nepanašioms (negu ankstesnysis ženklas) prekėms ar
paslaugoms žymėti. Ženklo apsaugai gali būti taikomas tam tikra prasme
aukštesnis standartas, atsižvelgiant į prekių ženklo skiriamąjį požymį,
konkrečiai - į jo reputaciją. Ankstesnio ženklo skiriamasis požymis, jo
reputacija, yra aplinkybė, reikšminga lyginant prekių ar paslaugų panašumą ir
sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (žr., pvz., Europos
Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Canon
Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97). Tačiau ši
taisyklė, kaip pažymėta ir nurodytame Europos Teisingumo Teismo prejudiciniame
sprendime, yra susijusi ir išplaukianti iš prekių ženklo funkcijos.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, lyginamieji ieškovui UAB „Restoranų
grupė FORTAS“ ir atsakovui AB „Ragutis“ priklausantys prekių ženklai yra skirti
skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti. Skiriamojo požymio požiūriu (t. y. kaip
ženklus suvokia ir įsimena vidutinis vartotojas) lyginamieji ženklai yra
lygiaverčiai vieni dėl kitų. Ieškovui priklausantis prekių ženklas (tiek
ženklas, turintis pirmenybės (prioriteto) teisę prieš atsakovui priklausančius
prekių ženklus, tiek ir kiti ieškovo ženklai), nepasižymi aukštesne ar
išskirtine reputacija, palyginti su atsakovo prekių ženklais. Ieškovui UAB
„Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovui AB „Ragutis“ priklausantys prekių
ženklai, skirti skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti, vertinant PŽĮ 7
straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos normos požiūriu, atlieka skiriamąją
funkciją ir gali koegzistuoti (jeigu nėra kitų įstatyme įtvirtintų ženklo
registracijos negaliojimo pagrindų).
Dėl prekių ženklų
registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis nesąžiningais ketinimais
Teisėjų kolegija
atmeta kasacinio skundo argumentus dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų, pareiškiant
registruoti prekių ženklus.
Teisėjų kolegija
pabrėžia, kad prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, remiantis
nesąžiningų ketinimų, paduodant paraišką registruoti prekių ženklą, pagrindu
(PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės
apsaugos 10bis straipsnis), yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio)
priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar
naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į
prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams
tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamo prekių
ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti
ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai,
kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų
sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami
prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu
pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama
kitų asmenų. Kartu pažymėtina ir tai, kad, vertinant nesąžiningų ketinimų
faktą, pareiškiant registruoti prekių ženklą, yra svarbios tos aplinkybės,
kurios buvo paraiškos padavimo dieną, bet ne tos, kurios susiklostė vėliau
(nebent vėliau susiklosčiusios aplinkybės patvirtina ar padeda identifikuoti
aplinkybes, buvusias ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo dieną). Tai
visų pirma susiję su tuo, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reiškia
registracijos negaliojimą ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2001 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Alec M.
Gallup (Jungtinės Amerikos Valstijos) v. Suomen Gallup OY (Suomija), bylos Nr.
3K-3-1340/2001, kt.).
Kasaciniame skunde
teisingai nurodoma, kad ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia dėl
nesąžiningų ketinimų motyvo pagrindas (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis) gali būti
taikomas ir tais atvejais, kai ginčo šalys nėra konkurentės. Kartu pažymėtina,
kad bylą nagrinėję teismai ieškinį dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo
negaliojančiomis nesąžiningų ketinimų motyvo pagrindu atmetė ne tik dėl to, kad
ginčo šalys UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir AB „Ragutis“ nėra konkurentės konkurencijos
teisės prasme, bet, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į ieškovų kasacinį
skundą, taip pat įvertinę ir kitas faktines bylos aplinkybes (kurios buvo
susiklosčiusios paraiškų ginčijamiems prekių ženklams registruoti padavimo
metu). Šalys 1999 m. pabaigoje sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią,
kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, susitarė rūpintis vardo FORTAS garbe,
t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo nepriklausomai vienas nuo kito
naudoti žymenį FORTAS skirtingoms Tarptautinės prekių ir paslaugų
klasifikacijos prekėms ir paslaugoms žymėti. Atsakant į kasacinio skundo
argumentą, kad atsakovas privalėjo žinoti, jog teisės į prekių ženklą FORTAS
buvo pareikštos registruoti kito asmens vardu, svarbu pažymėti, kad, kaip konstatuota
pirmiau, ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovo AB „Ragutis“ prekių
ženklai atlieka savarankišką skiriamąją ženklo funkciją. Bylos aplinkybių
kontekste, vertinant atsakovo nesąžiningus ketinimus pareiškiant registruoti
ginčijamus prekių ženklus (skirtus būtent alui žymėti), svarbu ir tai, kad,
kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, atsakovas AB „Ragutis“, būdamas vienas
seniausių ir didžiausių alaus gamintojų Lietuvoje, neturėjo poreikio kaip nors
pasinaudoti ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, pradėjusio restoranų verslą
tik 1996 m., prekių ženklu FORTAS nesąžiningų ketinimų prasme.
Dėl atsakovo AB
„Ragutis“ kasacinio skundo argumentų
Dėl ieškovo K. B. autorystės
Teisėjų kolegija
atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįstai nustatytos K. B.
autorystės atmeta kaip nepagrįstus.
Tiek pirmosios,
tiek apeliacinės instancijos teismai, pripažindami K. B. ginčo kūrinio – herbo
– autoriumi, rėmėsi ne tik autorystės prezumpcija, bet ir 1996 m. balandžio 4
d. autorine sutartimi. Nurodyta sutartis nenuginčyta. Atsakovo kasaciniame
skunde išdėstyti argumentai dėl šios autorinės sutarties vertinimo yra faktinio
pobūdžio, todėl negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas ir kasacinis teismas
dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovų neturtinių
ir turtinių teisių į ginčo kūrinį – herbą – gynimo
Teisėjų kolegija
pripažįsta dalį atsakovo kasacinio skundo argumentų dėl ieškovo K. B. teisės į
autoriaus vardą pažeidimo pagrįstais.
Autorinės
sutarties sudarymo ir kūrinio (herbo) sukūrimo metu galiojusio 1964 m. CK 519 straipsnio
1 dalyje buvo nurodyta, kad kūrinio
autoriui priklauso, be kita ko, teisė į autoriaus vardą. Galiojančio
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte
įtvirtinta analogiška autoriaus asmeninė neturtinė teisė. Žemesniųjų instancijų
teismai nusprendė, kad atsakovas, naudodamas kūrinį (herbą), nenurodydamas
autoriaus vardo, pažeidė ieškovo K. B. teisę į autoriaus vardą. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nurodyta teismų išvada padaryta nenustačius ir
neįvertinus visų šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl negali
būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti suabsoliutinamos.
Autoriaus asmeninių neturtinių teisių, kaip ir visų kitų civilinių subjektinių
teisių, įgyvendinimas ribojamas imperatyvo nepažeisti kitų asmenų teisių ir
teisėtų interesų (Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
Negalima įgyvendinti asmeninių neturtinių teisių taip, kad toks įgyvendinimas
pažeistų trečiųjų sąžiningų asmenų teisėtus interesus. Ypač svarbu suderinti autoriaus
asmenines neturtines teises ir kitų asmenų teisėtus interesus tada, kai
autorius savo valia perleidžia ar suteikia turtines teises į kūrinį kitiems
asmenims. Akivaizdu, kad tokiu atveju autorius negali naudoti savo asmeninių
neturtinių teisių taip, kad asmuo, kuris teisėtai naudoja kūrinį, negalėtų jo
naudoti tam tikslui, dėl kurio įsigijo teises ar gavo autoriaus sutikimą
naudotis kūriniu.
Šios bylos kontekste
svarbu tai, kad autorius K. B. ginčo kūrinį sukūrė pagal ieškovo UAB „Restoranų
grupė FORTAS” užsakymą (1964 m. CK 544 straipsnio 4 punktas) ir sutartimi perleido
šiam visas turtines autoriaus teises į ginčo kūrinį. Sukurtą kūrinį šalys
apibrėžė kaip prekių (paslaugų) ženklą, skirtą restoranui pristatyti ir
apipavidalinti (T. 1, b. l. 198). Autorius, kurdamas tokio pobūdžio kūrinį,
turėjo žinoti, kokia jo paskirtis, ir kad jo sukurtas kūrinys – toks, koks
sukurtas, t. y. be nurodyto autoriaus vardo – bus naudojamas ieškovo
komercinėje veikloje. Byloje nėra duomenų, kad autorius kada nors būtų siekęs,
jog UAB „Restoranų grupė FORTAS“ nurodytų jo vardą. Kita vertus, atsakovas UAB
„Ragutis“ pradėjo naudoti ginčo kūrinį bendradarbiavimo sutarties su ieškovu
UAB „Restoranų grupė FORTAS” pagrindu (šią aplinkybę nurodė ieškovas), taigi šiuos
subjektus siejo sutartiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad
ieškovas penkerius metus (UAB „Ragutis“ teigimu, kūrinį alaus etiketėse naudojo
nuo 2000 m.) nesiėmė jokių veiksmų ir nereiškė pretenzijų UAB „Ragutis“ dėl jo
vardo nenurodymo alaus etiketėse. Teismai nenustatinėjo ir nevertino, ar toks ieškovo
elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens, besirūpinančio savo teisėmis,
elgesiui keliamus reikalavimus, taip pat asmens teisėms įgyvendinti keliamą
protingumo reikalavimą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Nors negalima
sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad jam nereikėjo gauti ieškovo
K. B. sutikimo nenurodyti jo vardo naudojant kūrinį, nes tokį sutikimą davė
autoriaus turtinių teisių perėmėjas, tačiau šioje byloje turėtų būti įvertintos
visos šio konkretaus ginčo aplinkybės, tarp jų ir tai, kad: ginčo kūrinys (herbas)
buvo sukurtas pagal užsakymą; šio kūrinio paskirtis – naudoti su ieškovo verslu
susijusioje veikloje; autorius, atsižvelgiant į sukurto kūrinio specifiką, nei
sutarties sudarymo metu, nei vėliau nesiekė, kad UAB „Restoranų grupė FORTAS“ nurodytų
jo vardą; ieškovas į teismą kreipėsi tik prasidėjus UAB „Restoranų grupė
FORTAS“ ir UAB „Ragutis“ ginčui teisme. Be to, reikėtų nustatyti ir tai, ar
ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl teisės į autoriaus vardą pažeidimo, sąžiningai
siekia apginti savo pažeistus interesus, ar nepiktnaudžiauja savo teise.
Pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, naudodamas ginčo kūrinį (herbą)
ant alaus etikečių, pakeitė šį be autoriaus sutikimo ir taip pažeidė ATGTĮ 14
straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą autoriaus teisę į kūrinio
neliečiamybę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šias išvadas teismai padarė neišsamiai
ir nevisapusiškai ištyrę bylos duomenis, nenustatę visų sąlygų teisingai
taikyti teisės normas dėl autoriaus teisės į kūrinio neliečiamybę gynimo.
ATGTĮ 14
straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kūrinio autorius turi teisę
prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio
pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti
autoriaus garbę ar reputaciją. Taigi teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimui
konstatuoti turi būti nustatytos dvi aplinkybės: pirma, kūrinys ar jo
pavadinimas yra kaip nors iškraipomas ar kitaip pakeičiamas arba kitaip
kėsinamasi į kūrinį; antra, dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar
reputacija. Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojo pakeistą ieškovo kūrinį: virš
alaus pavadinimo esančiame grafiniame elemente, susidedančiame iš stilizuotai
išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų, nėra
užrašo su žodiniu elementu FORTAS, o alaus etiketėse virš alaus pavadinimo
esančiame grafiniame elemente išlikę tik stilizuotai išdėstytos vynuogių kekės
ir skaitmenys, o vietoje kitų elementų rėmelyje įrašyta raidė F. Tačiau teismai
nenustatinėjo ir netyrė, ar dėl nurodytų pakeitimų buvo pažeista autoriaus
garbė ar reputacija. Kasacinis teismas negali pats nustatyti nurodytų bylos
faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš
naujo, nurodo, jog žemesnės instancijos teismas turėtų nustatyti, ar atsakovo padarytu
ginčo kūrinio pakeitimu buvo pažeista ieškovo garbė ar reputacija.
Minėta, kad atsakovas
UAB „Ragutis“ pradėjo naudoti ginčo kūrinį bendradarbiavimo sutarties su
ieškovu UAB „Restoranų grupė FORTAS” pagrindu (šią aplinkybę nurodė ieškovas UAB
„Restoranų grupė FORTAS“). Dar daugiau – ieškovo teigimu, būtent jis inicijavo bendro
alaus gamybą. Pažymėtina ir tai, kad kurį laiką vyko šalių derybos dėl prekės ženklo
naudojimo sutarties. Teismas turėtų įvertinti nurodytą aplinkybę, nustatydamas,
buvo ar ne pažeistos ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ turtinės autoriaus
teisės.
Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo
negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą
Teisėjų kolegija
pažymi, kad klausimas dėl atsakovo prekių ženklų FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light
beer (fig.) registracijos Nr. 46324, FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer
(fig.) registracijos Nr. 46325 ir FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER
(fig.) registracijos Nr. 46329 negaliojimo pagal PŽĮ 7 straipsnio 1
dalies 6 punktą gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus,
išsprendus klausimą dėl autorių neturtinių ar turtinių teisių pažeidimo.
Kartu pažymėtina
tai, kad tokiu atveju, kai prekių ženkle naudojamas autorių teises
pažeidžiantis atitinkamas elementas, tas elementas negali būti pripažįstamas
nesaugomu ženklo elementu (PŽĮ 8 straipsnis), nes tai nepašalina išimtinių
autorių teisių subjektų teisių pažeidimo. Atitinkamo ženklo elemento
pripažinimas nesaugomu elementu pagal PŽĮ 8 straipsnį reiškia tai, kad niekas
neturi (negali turėti) į tą elementą išimtinių teisių. Ženklo registracija gali
būti pripažinta negaliojančia daliai prekių arba paslaugų, kurioms žymėti
ženklas yra įregistruotas (PŽĮ 48 straipsnis), bet ne daliai ženklo elementų.
Teisėjų kolegija taip
pat nurodo, kad atsakovo kasaciniame skunde teisingai pažymėta, jog pirmosios
instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl uždraudimo atsakovui naudoti
komercinėje veikloje žymenis, tapačius autoriaus K. B. kūriniui – herbui,
taip pat žymenis, atitinkančius bet kokiu būdu perdirbtą autoriaus K. B. kūrinį
– herbą, be autoriaus teisių į nurodytą kūrinį turėtojo sutikimo yra
nepakankamai konkreti, todėl jos vykdymas būtų sudėtingas. Teismo sprendimo
rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas konkretus draudimo objektas.
Sprendimo rezoliucinėje dalyje negali būti vartojama sąvokų, kurios reikštų,
kad kiekvienu konkrečiu atveju vykdymo procese antstolis turėtų lyginti
atitinkamus žymenis ir vertinti, patenka ar ne tas žymuo į teismo nustatytų
draudimų apimtį. Tai lemtų ginčus vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Beecham
Group p.l.c (Jungtinė Karalystė) v. I. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003;
2001 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v.
individuali R. Degutienės įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-875/2001).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą, konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai, tenkindami ieškovų
reikalavimus dėl autorių neturtinių ir turtinių teisių į ginčo objektu esantį
kūrinį – herbą – gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir prekių ženklų
registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6
punktą, nenustatė šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų bylos faktų, nevisapusiškai
ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios
teisės normas, reglamentuojančias autorių teisių ir prekių ženklų apsaugą, ir
tai galėjo turėti įtakos iš dalies neteisėtam teismo sprendimui priimti (CPK
346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl išvardytų motyvų teismų sprendimo ir
nutarties dalis, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai, negali būti laikoma
teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų
kolegija sprendžia, kad įvardyti esminiai teisės normų pažeidimai negali būti
pašalinti apeliacinės instancijos teismo, nes šalių ginčui išspręsti būtina
nustatyti ir ištirti naujų bylos faktų, todėl, panaikinus teismų sprendimo ir
nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai, nurodyta bylos
dalis grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359
straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties
dalis, kuriomis patenkinti ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS” ieškinio
reikalavimai, taip pat paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos
dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui;
kitą sprendimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas