Civilinė byla Nr. eB2-2933-967/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00063-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. D. V. D. (V. D.) pareiškimą dėl jų finansinių reikalavimų patvirtinimo viešosios įstaigos Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Kultūros centrui „Loftas“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo cesija“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 8 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. spalio 22 d. nutartimis patikslintas.

3.       2024 m. rugpjūčio 29 d. į bankroto bylą gautas nemokumo administratorės prašymas įtraukti į pirmosios eilės kreditorių sąrašą Ž. D. su 13 434,84 Eur finansiniu reikalavimu ir V. D.(V. D.) su 8 972,67 Eur finansiniu reikalavimu bei patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024  m. rugpjūčio 29  d. nutartimi į bankrutuojančios VšĮ Kultūros centro „Loftas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtraukė pirmosios eilės kreditorius Ž. D. su 13 434,84 Eur I etapo finansiniu reikalavimu ir V. D. su 8 972,67 Eur I etapo finansiniu reikalavimu bei atitinkamai patikslino finansinių reikalavimų sąrašą.

5.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Primestus“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024  m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti prašymo į pirmosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti Ž. D. su 13 434,84 Eur finansiniu reikalavimu ir V. D. su 8 972,67 Eur finansiniu reikalavimu.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Ž. D. 13 434,84 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bei V. D. 8 972,67 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė neginčijo Ž. D. ir V. D. pareikštų finansinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimą patvirtino remiantis prie prašymo pridėtais dokumentais (darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, kreditorei UAB „Primestus“ pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, skunde nurodžius, jos nuomone, finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kilo ginčas dėl patvirtintų kaip neginčijamų kreditorių Ž. D. ir V. D. finansinių reikalavimų LVšĮ Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje pagrįstumo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, įgyvendindamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pagrindą pats pasinaikinti nutartį ir Ž. D. bei V. D. finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimus išskirti nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, taip užtikrindamas visų suinteresuotų asmenų galimybę pateikti savo argumentus, pasiūlyti jiems pateikti arba išreikalauti rašytinius įrodymus, juos įvertinti, o to nepadarius apskųsta 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

7.       Nagrinėjant pareiškėjų Ž. D. bei V. D. finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimus pirmosios instancijos teisme iš naujo, nemokumo administratorė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pagrindo netvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus nėra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

9.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

10.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

11.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į nemokumo administratorę, o ši savo ruožtu kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti į pirmosios eilės kreditorių sąrašą Ž. D. su 13 434,84 Eur finansiniu reikalavimu ir V. D. (V. D.) su 8 972,67 Eur finansiniu reikalavimu. Teismui pateikti duomenys, kad 2019-2020 metų laikotarpiu pareiškėjams atsakovė privalėjo mokėti darbo užmokestį, tačiau to nepadarė. Atsakovės skola pareiškėjams atsispindi mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo pažymose, VSDFV pateiktoje informacijoje apie atsakovės priskaičiuotas įmokas bei pareiškėjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (darbo sutarties pabaigą).

12.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

13.       Teismas vertina, kad pareiškėjai savo prašymus, kuriuos pateikė nemokumo administratorei, o taip pat nemokumo administratorė juos papildžiusi pateikė teismui - pagrindė kelių rūšių tarpusavyje susijusiais įrodymais mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo pažymomis, VSDFV informacija apie atsakovės priskaičiuotas įmokas bei pareiškėjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (darbo sutarties pabaigą), kai tuo tarpu UAB ,,Primestus“ savo pozicijos dėl finansinio reikalavimo netvirtinimo įrodymais nepagrindė.

14.       Nagrinėjant pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teisme iš naujo, UAB ,,Primestus“ jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų nepateikė, todėl teismas gali vertinti tik tą UAB ,,Primestus“ poziciją, kuri jau buvo išdėstyta ankstesniuose šios įmonės į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

15.       UAB ,,Primestus“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Ž. D. ir V. D. nesilaikė JANĮ nustatytos pareigos ir nesikreipė laiku į teismą dėl bankrutuojančios VšĮ Kultūros centro „Loftas“ bankroto bylos iškėlimo, atsirado papildomų reikalavimų antstoliams – palūkanos, vykdymo išlaidos, kreditoriams bei sumos nurodytos Ž. D. ir V. D. finansiniuose reikalavimuose. UAB ,,Primestus“ teigimu, atsakovės buvę vadovai Ž. D. ir V. D. padarė žalą VšĮ Kultūros centrui „Loftas“, nes jei būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos VšĮ Kultūros centrui „Loftas“ iškėlimo dar 2019 m., nebūtų priskaičiuota palūkanų bei vykdymo išlaidų, jau esančios skolos nedidėtų ir nebūtų atsiradusios patiems netikslingos skolos abiem kreditoriams, taigi – Ž. D. ir V. D. finansinių reikalavimų pagrindas yra atsiradęs iš jų pačių neteisėtų veiksmų būnant VšĮ Kultūros centro „Loftas“ valdymo organais. Teismo vertinimu, tokie UAB ,,Primestus“ teiginiai neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo VšĮ Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje, kadangi tokios aplinkybės yra reikšmingos tik tuo atveju, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo - Pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tačiau žalos atlyginimo klausimas nėra susijęs su buvusio vadovo finansinių reikalavimų tvirtinimu bankroto byloje.

16.       Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti įrodymai, jog atsakovė iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovei įsiteisėjimo dienos išmokėjo pareiškėjams 2019-2020 metais priskaičiuotą darbo užmokestį ir/ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (kompensacijas), todėl teismas laiko pareiškėjų prašymus pagrįstais, taip pat vertina, kad nemokumo administratoriui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti teikti teismui tvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų ir atsakovės darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2020 m. lapkričio 2 d. ir darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos pareiškėjams buvo priskaičiuotos už laikotarpį iki minėtos datos – atsakovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi, ir priešingai nei teigia UAB ,,Primestus“, darbo užmokestis pareiškėjams tuo laikotarpiu, kai atsakovė jau buvo akivaizdžiai nemoki, nebuvo priskaičiuojamas ir atsakovės įsipareigojimai pareiškėjams nedidėjo. Kartu paminėtina ir tai, jog iš nemokumo administratorės į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog ginčo laikotarpiu (2019-2020 metais) atsakovė vis dar vykdė tam tikrą veiklą ir gavo pajamas, todėl nėra teisinio pagrindo prielaidai, jog darbo santykiai tarp atsakovės ir pareiškėjų buvo galimai fiktyvūs.

17.       Atsižvelgiant į nurodytą, VšĮ Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje tvirtintini pirmos eilės kreditorių Ž. D. 13 434,84 Eur ir V. D. 8 972,67 Eur I etapo finansiniai reikalavimai. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a :

prašymą tenkinti.

patvirtinti pirmos eilės kreditorių Ž. D. 13 434,84 Eur ir V. D. (V. D.) 8 972,67 Eur I etapo finansinius reikalavimus bankrutuojančios viešosios įstaigos Kultūros centro „Loftas“ (j. a. k. 302777805) bankroto byloje.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams ir nemokumo administratorei, įpareigojant ją per tris dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius bei pateikti bankroto bylą teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė