Administracinė byla Nr. I-503-609/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00071-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3., 74. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Prima Sensus“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Prima Sensus“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Studija 33“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB „Prima Sensus“ prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 11 10 sprendimą Nr. (4.39.)-R2-3783 bei Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 10 27 pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Skunde (b.l. 3-6) nurodo, kad ji nuosavybės teise valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei faktiškai naudojasi 51932 m2 ploto žemės sklypu, už kurį kasmet moka žemės mokestį. Kadangi minėtas  žemės sklypas nėra suformuotas, 2011 01 24 kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo suformavimo esamiems pastatams ir statiniams eksploatuoti. Paaiškina, jog 2011 03 16 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-487 jai buvo leista pradėti rengti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (1 priedą) ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (2 priedas). Teigia, jog UAB „Studija 33“ parengė ginčo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurį pateikė atsakovei derinimui, tačiau atsakovė ginčijamu 2011 11 10 sprendimu Nr. (4.39.)-R2-3783 jo nederino. Mano, kad atsisakydama derinti ginčo planą, atsakovė veikė nepagrįstai, nes rėmėsi preliminaria žemės sklypo ribų schema, kurioje nurodytos tik preliminarios žemės sklypo ribos, kurios gali būti tikslinamos projekto rengimo metu. Tvirtina, kad ginčo žemės sklypo planas buvo parengtas nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir toponuotraukos pagrindu, atsižvelgiant į UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausančių pastatų išdėstymą. Teigia, kad vadovujantis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypas turėtų būti projektuojamas visiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams. Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 01 23 rašte Nr. 1SS-(8.5)-136 pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 03 16 įsakymo Nr. AD1-487 2 priede pateiktoje preliminarioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), schemoje nepagrįstai nurodyta žemės sklypą projektuoti paliekant nekilnojamojo turto registre įregistruotus du pastatus, nuosavybės teise priklausančius UAB „Prima Sensus“, už šio žemės sklypo ribos- valstybinėje žemėje. Teigia, jog ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėjusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 01 30 sprendime Nr. (6.3)-2D-1448 nurodė, kad leidusi rengi planą, kurio planavimo tikslas-  suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti, ir nustačiusi preliminarias žemės sklypo ribas, už kurių liktų dalis UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise valdomų pastatų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo inicijuoti už numatomo rengti plano ribų liekančių pastatų paėmimą visuomenės poreikiams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Teigia, jog preliminari žemės sklypo ribų schema turi būti patikslinta, kadangi ji neapima visų UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pažymi, jog tuo atveju, jei vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu, ginčo žemės sklype planuojama steigti rekreacines teritorijas, turi būti iniciuojamas pastatų paėmimas visuomenės poreikiams. Tvirtina, jog atsakovė pažeidžia pareiškėjos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Nurodo, kad ginčijamas atsakovės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei pažeidžia Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 07 21 nutarimu Nr. 1124, 35 punkto reikalavimus.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 53-55), kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 03 16 įsakymu Nr. AD1-487 UAB „Prima Sensus“ buvo leista pradėti rengti ginčo žemės sklypo planą, nustačius jo rengimui keliamus reikalavimus. Pažymi, kad minėto įsakymo 2 priede pateikta preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema buvo parengta, atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, siekiant suderinti sklypo naudotojo ir visuomenės teisėtus interesus. Tvirtina, kad plano rengėjas nesilaikė Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 07 21 nutarimu Nr. 1124, 20.1 ir 20.2 punktų reikalavimų, siūlomi sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110, kuriuo Danės upės krantinėje numatyta bendro naudojimo teritorija. Teigia, jog siūlomi sprendiniai, kuriais numatytas sklypo formavimas iki Danės upės, prieštarauja ir specialiajam planui, patvirtintam administracijos direktoriaus 2010 10 22 įsakymu Nr. AD1-1872, kur upės pakrantėje numatyti dviračių takai, bendro naudojimo rekreacinės apželdinamos teritorijos.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai buvo nuvykę į ginčo žemės sklypą ir įsitikino, jog už preliminarios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), schemos ribų esantys pastatai yra visiškai sunykę, todėl jų eksploatavimui formuoti žemės sklypą netikslinga. Teigia, jog pateikus pagrįstus argumentus, preliminari ginčo žemės sklypo ribų schema galėtų būti tikslinama.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Studija 33“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-3783 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareiškėjai UAB „Prima Sensus“ leido rengti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (1 priedas) ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (2 priedas).

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau - Žemės sklypo planas), 2011 10 27 žemės sklypo plano rengėjui UAB „Studija 33“ pateikus žemės sklypo planą derinti, skundu ginčijamu 2011 11 10 raštu Nr. (4.39.)-R2-3783 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė jį suderinti, nurodydama, jog parengtas planas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 03 16 įsakymu Nr. AD1-487 nustatytų žemės sklypo plano rengimo reikalavimų bei preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), schemos.

Iš byloje esančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 03 16 įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schemos matyti, jog dalis pareiškėjai UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausančių statinių yra už formuojamo žemės sklypo ribos.

                            Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams- esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.

Žemės sklypo plano rengimo tikslas- žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas; veiklos plėtojimo sąlygos gali būti nustatomos tik Aprašo 15.2 punkte nurodytu atveju (formuojant žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti) (Aprašo 3 p.). Rengiant žemės sklypo planą, atliekami veiksmai, įvardinti Aprašo 4 punkte, iš kurių išskiriamas ir naudojamo valstybinės žemės sklypo suformavimas esamiems statiniams eksploatuoti (4.1 punktas). Aprašo 14 punkte numatyta, kad duodant leidimą pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentui prilyginamą žemės sklypo planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose. Aprašo 15 punkte inter alia numatyta, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodoma: formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti pagal Aprašo 7 punktą, arba esama pertvarkomo arba didinamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis (15.1 p.); esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai (15.2 p.).

              Žemės sklypų planais yra atliekami tik tam tikri žemės sklypo pertvarkymai, kuriais nėra keičiami nustatyti sklypų užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo reikalavimai, parengtuose žemės sklypų planuose gali būti nustatomos tik esamos naudojimo ir veiklos sąlygos. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) gali būti nustatomi tik detaliaisiais planais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams: 1) esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai; 2) žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai; 3) formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų planai; 4) esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

              Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 30.11 punktais, norint pasinaudoti Taisyklėse nustatytomis asmens teisėmis įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, turi būti nustatoma, kad žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti, reikalingas jame esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas prie nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių. Kad būtų galima remtis šiuo teisės aktu, ginčo žemės sklypas turi atitikti aukščiau išvardytas sąlygas.

Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 19-30) patvirtina, jog pareiškėjai UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- gamybos, pramonės.

Nors pareiškėjos atstovas neginčija, jog ginčo pastatai yra seni (šią aplinkybę taip pat patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys), nepateikti įrodymai, jog UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausantys pastatai yra visiškai sunykę, dėl ko jų eksploatavimui formuoti žemės sklypą būtų netikslinga.

2012 07 26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-206 ir 2010 06 15 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-1110 (b.l. 84,85) patvirtina, jog apie 15 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas nėra patvirtintas.

Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo plano rengimo tikslą bei aplinkybę, jog apie 15 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas nėra patvirtintas ir nėra nustatytos bendrojo naudojimo teritorijos prie Danės upės ribos, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjos parengtas žemės sklypo planas trukdytų įgyvendinti detaliojo planavimo uždavinius, išvardintus teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, bei trukdytų pasiekti detaliojo planavimo tikslus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Kadangi atsisakymu derinti žemės sklypo planą, kuris yra jau patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas, ir Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pareiškėjai buvo užkirstas kelias tolesnei teritorijų planavimo eigai, o būtent- žemės sklypo plano tvirtinimui, ginčijamas 2011 11 10 raštas Nr. (4.39.)-R2-3783 laikytinas administraciniu aktu, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliami reikalavimai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Aprašo 35 punktas numato, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų; per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas.

Ginčo administracinį sprendimą analizuojant jo turinio aspektu, darytina išvada, jog jis neatitinka aukščiau nurodytų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Nors 2011 11 10 sprendime Nr. (4.39.)-R2-3783 teigiama, jog žemės sklypo planas nederinamas, nes jis neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 03 16 įsakymu Nr. AD1-487 nustatytų žemės sklypo plano rengimo reikalavimų bei preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schemos, teismo nuomone, toks nurodymas nepagrindžia ginčijamu sprendimu padarytos išvados- žemės sklypo plano nederinimo, nes jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus plano rengėjas pažeidė. Abstraktus pažeidimų nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, be to riboja pareiškėjos teisę parengtą žemės sklypo planą patikslinti bei ginti pažeistas teises. Pažymėtina, jog ginčijamame sprendime taip pat nenurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis teismo posėdžio metu rėmėsi atsakovės atstovas, teigdamas, jog UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausantys pastatai yra sunykę, todėl jų eksploatavimui formuoti žemės sklypą netikslinga. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog faktinės aplinkybės, kuriomis remiamasi priimant administracinius aktus, visais atvejais turi būti pagrįstos objektyviais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys ginčo pastatų sunykimo faktą. Nors gindama savo pažeistas teises, pareiškėja į teismą kreipėsi per įstatymu nustatytą terminą, administracinio akto apskundimo tvarkos ginčijamame akte nenurodymas taip pat laikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 11 10 sprendimas Nr. (4.39)-R2-3783 negali būti laikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis ir individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus atitinkančiu administraciniu aktu, todėl jis laikytinas neteisėtu.

Žemės sklypo planas derinamas, nustačius teisės aktuose reglamentuotas sąlygas ar kriterijus tam tikram sprendimui priimti ir laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų. Kadangi teismas negali viešojo administravimo instituciją įpareigoti priimti konkretų sprendimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigotina naujai įvertinti 2011 10 27 UAB „Studija 33“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir priimti vieną iš Aprašo 35 punkte nurodytų sprendimų.

Vertinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai siūlytina įvertinti galimybę preliminarią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų schemą patikslinti, nustatant tokio dydžio žemės sklypo ribas ir dydį, kuris apimtų visus Nekilnojamojo turto registre UAB „Prima Sensus“ vardu įregistruotus pastatus ir statinius, o nesant galimybės preliminarią žemės sklypo ribų schemą patikslinti, įvertinti, ar yra pagrindas dalies UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini), paėmimui visuomenės poreikiams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,  teismėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:             

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 11 10 sprendimą Nr. (4.39.)-R2-3783 panaikinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per 10 darbo dienų suderinti 2011 10 27 UAB „Studija S33“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba per tokį pat laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                               Eglė Kiaurakytė

                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė

Laimutė Jokubauskaitė