Baudžiamoji byla Nr. 1-80-373/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63349-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.5.4.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 2 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,
sekretoriaujant Rasai Fedinienei,
dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei,
kaltinamajam K. B.,
gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Utenos rajono apylinkės teismo: 1) 2005-05-17 už nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams; 2) 2006-06-23 pagal BK 284 str. 1 d. ir subendrinus su 2005-05-17 nuosprendžiu laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; 3) 2009-02-11 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; 4) 2009-04-23 pagal BK 146 str. 2 d ir subendrinus su 2009-02-11 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams; 5) 2009-09-29 pagal BK 135 str. 1 d. ir subendrinus su 2009-04-23 nuosprendžiu laisvės atėmimu penkeriems metams; 6) 2010-12-21 pagal BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir subendrinus su 2009-09-29 nuosprendžiu laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
K. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 30 d., laikotarpyje nuo 18.22 val. iki 18.46 val. būdamas (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) numeriu 112, grasino nužudyti vaikus darželyje ar pėsčiųjų perėjoje, sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą bijoti bei akivaizdžiai leido suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas.
Įrodymai
Kaltinamasis K. B. parodė, kad 2017-11-30 būdamas neblaivus skambino iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono numerį 112 ir sakė, kad suvažinės vaikus, bet realiai tokių veiksmų neplanavo. Jis grasinimus sakė dėl girtumo ir norėdamas atkreipti policijos dėmesį, kad jis nekaltai atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir praradęs sveikatą. Vaikų perėjoje ar darželyje skriausti neketino.
Kiti bylos duomenys.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis, kaip policijos pareigūnas, 2017-11-30 apie 18.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas kaltinamąjį, kadangi nerišliai kalbantis vyriškis pranešė BPC, kad nužudys vaikus. Jis pasakė namuose buvusiam kaltinamajam ir jo broliui, kad atvyko, nes buvo grasinimas nužudyti vaikus, tačiau jie durų neatidarė ir į vidų neįsileido.
Liudytojas G. B. parodė, kad 2017-11-30 jo brolis K. B. skambino 112, keikėsi, galėjo grasinti. Abu buvo neblaivūs.
K. B. 2017-11-30 paskambinęs į BPC sakė tokius grasinimus: „nužudysiu vaikus“, „išdaužysiu vaikus perėjoje“, „sudaužysiu vaikus“, „išžudysiu vaikus darželyje“ (b.l. 7-12).
K. B. skambučius į BPC patvirtina 2017-11-30 jo naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenys (b.l. 24-26).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismų praktikoje grasinimas suprantamas kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017).
K. B. parodė, kad jis būdamas girtas ir jausdamas nuoskaudas dėl to, kad jo manymu buvo nepagrįstai apkaltintas ir jam teko atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurios metu neteko dalies darbingumo, skambino į BPC. Jis pripažįsta sakęs BPC operatoriams, kad ketina nužudyti vaikus darželyje ar pėsčiųjų perėjoje, tačiau iš tikrųjų to daryti neketino. Jis teigia, kad nėra jokių konkrečių vaikų, kuriuos būtų ketinęs sužaloti ar nužudyti vaikų darželyje ar pėsčiųjų perėjoje. Jis tokio tikslo neturėjo, o grasinimą BPC operatoriui išsakė dėl girtumo ir siekdamas atkreipti dėmesį į savo padėtį bei į jo manymu blogą policijos darbą.
Byloje nėra duomenų, kad K. B. tiesiogine tyčia konkrečiam žmogui ar žmonėms išsakė grasinimą atimti gyvybę, sunkiai sutrikdyti sveikatą ir tie asmenys būtų turėję objektyvų pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įgyvendintas, o kaltinamasis norėjo būtent tokios jų būsenos.
Iš kaltinamojo parodymų bei jo pokalbių su BPC operatoriais turinio galima teigti, kad jo išsakyti grasinimai turėjo tikslą ne įbauginti konkretų asmenį, o buvo sukelti jo girtumo ir nepasitenkinimo policijos darbu.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).
Kaltinamojo K. B. grasinimai nebuvo skirti jokiam konkrečiam asmeniui ir jis jokio konkretaus asmens nesiekė įbauginti, kad šis imtų manyti, jog grasinimas bus įvykdytas. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinamasis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. B. grąžintinas jo mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, kuris buvo iš jo paimtas, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas.).
K. B. panaikintina kardomoji priemonė suėmimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. B., remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, K. B. grąžinti jo mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele.
K. B. panaikinti kardomąją priemonę suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Laima Dumskienė
Nuorašas tikras,