(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ atstovei advokatei A. A.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui  R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Traidenis“ (toliaus – ir UAB „Traidenis“, ir Įmonė) teismui pateikė skundą prašydama panaikinti 2020-11-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą (3.0)-AD5-20606 (toliau- ir Sprendimas) bei 2020-10-23 privalomąjį nurodymą Nr. PN6-1 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Skunde nurodo, kad 2020-07-14 atliktas Įmonės eksploatuojamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), patikrinimas (toliau – ir  2020-07-14 Patikrinimas). Patikrinimas atliktas 2020-07-07 Departamento pavedimu Nr. SPR6-2, pagal 2018-11-29 gautą informaciją dėl galimai neteisėtos Įmonės vykdomos veiklos, 2019-03-07 Patikrinimo aktą Nr. ATKS- 4, 2019-08-14 patikrinimo akto Nr. ATKS-7 išvadas. 2020-07-16 parengtame Patikrinimo akte Nr. PA1-2 (toliau - 2020-07-16 Patikrinimo aktas) nurodomas patikrinimo tikslas - atlikti žemės sklypo ekogeologinius tyrimus siekiant identifikuoti geofizikiniais metodais išskirtos anomalijos grunto sudėtį bei patikslinti kontūrus, gręžiniuose pagal vizualias grunto savybes paimti grunto mėginius, numatytus atliekų kiekiui (kerno mėginys tankiui nustatyti ir palaidotų atliekų kiekiui tikslinti) ir jų cheminėms savybėms nustatyti.

2020-10-23 Įmonei įteiktas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, kad Įmonė neteisėtai šalindama veiklos metu susidariusias stiklaplasčio atliekas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 str. 1 d. ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Įmonė įpareigota Žemės sklype pagal pridedamą 2020-07-14 UAB (duomenys neskelbtini) atlikto ekogeologinio tyrimo schemą iškasti 231,3 kv. m. ploto gruntą, kurio tūris 196,6 m3 ir išrinkti 21,62 m3 gamybinio stiklaplasčio atliekas bei tinklinių maišų likučius; iškastas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti; pateikti Departamentui atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui įrodančius dokumentus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2020-12-01.

Nurodo, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 25 str. 2 d. nuostatomis dėl Privalomojo nurodymo 2020-11-05 pateikė skundą Departamento vadovei, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą. Ginčijamu Sprendimu Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas, nepaisydamas 2020-03-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtu sprendimu (adm. b. Nr eI3-594-281/2020) konstatuoto Departamento bendradarbiavimo trūkumo bei gero administravimo principo pažeidimo, pareiškėjos Žemės sklype atkastą stiklaplasčio medžiagą pakartotinai priskyrė atliekoms, kuo motyvavo ir žalos aplinkai padarymą (neteisėtas stiklaplasčio atliekų užkasimas po žeme neva lėmė žalą aplinkai, teršiant gilesnius žemės sluoksnius nepavojingomis atliekomis) ir priėmė objektyviais duomenimis nepagrįstus individualius administracinius aktus. Atsakovas, nesilaikydamas savo paties duoto raštiško įsipareigojimo (2020-07-16 Patikrinimo akte) pateikti galutinį sprendimą dėl „perdirbto stiklaplasčio panaudojimo įrengiant drenažo sistemą pagal UAB „Traidenis“ standartą Nr. ĮST 249910930.01.2011, atitikimo aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams", atkasto stiklaplasčio buvimo sudėtine pareiškėjo Žemės sklype įrengto drenažo sistemos dalimi taip ir neįvertino. Pareiškėjui pateikus skundą Departamentui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, atsakovė ginčijame Sprendime nurodė įvertinęs drenavimo sistemos ir jai naudojamo stiklaplasčio atitiktį teisės reikalavimams, drenavimo sistemą ir stiklaplasčio naudojimą pripažino neteisėtu remiantis 2020-07-13 gauta informacija iš VĮ „Valstybės žemės fondas". Pareiškėjai raštu pateikus prašymą susipažinti su nurodyta informacija, paaiškėjo, kad rašte atsakovės suformuoti uždaviniai ir atsakymai yra logiškai ydingi, o pateikta išvada dėl įrengtos drenavimo sistemos neteisėtumo - net nelaikytina įrodymu. Atsakovei neįrodžius, jog atkastas stikloplastis nėra Įmonės Žemės sklype įrengtos drenavimo sistemos dalis, nevertinus pareiškėjos teiktų rašytinių įrodymų bei teiktų paaiškinimų bei nepateikus absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių išvadą dėl atkasto stiklaplasčio priskyrimo atliekoms, neįrodytas (nepagrįstas) nei pats pažeidimas, nei žalos faktas ir dydis, ko pasėkoje ir Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja įpareigota iš esmės nugriauti įrengtą drenavimo sistemą, pripažintinas neteisėtu, dėl ko ir ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta Privalomąjį nurodymą panaikinti - neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjos manymu, nustatyti Įmonės pažeidimai ir, atitinkamai nauju Privalomuoju nurodymu duotas įpareigojimas, pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, kadangi konstatuoti nesilaikant nei bendradarbiavimo reikalavimo, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytų viešojo administravimo principų, įskaitant ir gero administravimo principą, nei VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui taikomų reikalavimų.

Skunde pažymima, kad atsakovui nedisponuojant jokiais objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjso Žemės sklype įrengtos drenavimo sistemos neatitikimą aplinkosauginiams ar kt. teisės aktų reikalavimams, juolab akcentuojant pareiškėjos įrengtos drenavimo sistemos teisėtumą pagrindžiančius (ir atsakovo gautus) dokumentus - techninis darbo projektas, standartas, ekspertizė, Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja įpareigota iškasti 231,3 kv.m. stiklaplasčio medžiagos, šiai esant drenavimo sistemos dalimi, o ne atliekoms, laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu įpareigojimu. Papildomai nurodo, kad iškasti 231,3 kv. m. ploto gruntą, kurio tūris 196,6 m3 ir išrinkti 21,62 m3 gamybinį stiklaplastį iš esmės reiškia įpareigojimą nugriauti Įmonės teritorijoje įrengtą drenažo statinį. Pažymi, kad tokių įgaliojimų Departamentas neturi. 

Skunde nurodoma ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)" tyrimo ataskaitos matyti, kad nei su stiklaplasčiu sumaišyto grunto sluoksniuose paimtuose grunto mėginiuose, nei gruntiniame vandenyje nerasta cheminių komponentų, kurių koncentracija viršytų ribines vertes, t.y., vanduo bei gruntas - neužteršti. Pateikto tyrimo metu nenustačius Įmonės padaryto poveikio aplinkai, ir Departamentui nepateikus objektyvių duomenų/vertinimo dėl atkasto stiklaplasčio medžiagos nepriskyrimo Įmonės teritorijoje įrengtai drenavimo sistemai, privalomasis nurodymas duotas nesant įrodytos realios (objektyvios) grėsmės, jog bus pažeisti apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai. Nenustačius jau padarytos žalos ar objektyviai nepagrindus potencialios žalos aplinkai, privalomuoju nurodymu duotas įpareigojimas Įmonei negali būti pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir, juo labiau, proporcingu.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad 2019-03-26 privalomasis nurodymas Nr. ATKS-P-1 ir 2020-10-23 privalomasis nurodymas Nr. PN6-1 tarpusavyje visiškai nesusiję, duoti skirtingiems tikslams įgyvendinti. 2019-03-26 privalomasis nurodymas Nr. ATKS-P-1 duotas informacijai suteikti, o 2020-10-23 privalomasis nurodymas Nr. PN6-1 yra duotas jau nustatytam aplinkosauginiam pažeidimui pašalinti. Teismui panaikinus neteisėtą privalomąjį nurodymą, Departamentas neprarado galimybės taikyti privalomojo nurodymo instituto ateityje ir duoti teisėtą privalomąjį nurodymą aplinkosauginiam pažeidimui pašalinti.

Nurodo, kad Departamentas 2019-01-15 atlikęs pareiškėjai priklausančio ir eksploatuojamo Žemės sklypo kasinėjimo darbus, ir nustatęs UAB „Traidenis“ gamybos metu susidariusių stiklaplasčio atliekų užkasimo faktą, valstybės lėšomis atliko papildomus tyrimus (2019-07-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ geofizikinis tyrimas ir 2020-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekogeologinis tyrimas) ne tik atliekų užkasimo faktui, bet ir atliekų užkasimo vietai bei kiekiui nustatyti. Geofizikinis ir ekogeologinis tyrimai ne prieštarauja, o kaip tik papildo vienas kitą. Tai tik įrodo Departamento siekį bylą išnagrinėti išsamiai, teisingai bei tinkamai įvykdyti Departamentui nustatytą pareigą surinkti faktinius duomenis, įrodančius administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes.

Pažymi, kad pareigūnės surašytas privalomasis nurodymas atitinka teisės aktais jam keliamus reikalavimus. Teisės aktų pažeidimai bei tai pagrindžiančios aplinkybės nustatytos atliekant neplaninius patikrinimus pagal gautus pranešimus apie galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus, renkant informaciją iš kompetentingų institucijų, įrodymams rinkti ir vertinti telkiant ekspertų bei kvalifikuotų specialistų pagalbą.

Atkreipia dėmesį, kad nei privalomojo nurodymo apskundimo Departamentui metu (2019-04-05), nei skundo teismui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo pateikimo metu (2019-05-21) Įmonė nei 2012-01-25 patvirtinto Techninio darbo projekto TR-01.001-TDP-SKD (Drenažinės sistemos projekto statybinė dalis) (toliau - Projektas) nei Įmonės standarto ĮST 249910930.01:2011, galiojusio nuo 2011-11-04 iki 2016-11-04 (toliau - Standartas) nepateikė. Pažymi, kad Projektą ir Standartą pareiškėja pateikė tik po pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų geofizikinių tyrimų ataskaitos (2019-11-18).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu sutiko.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-10-23 privalomojo nurodymo Nr. PN6-1 bei 2020-11-19  sprendimo (3.0)-AD5-20606, kuriuo Privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas,   teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2019-03-07 surašė patikrinimo aktą, pagal gautą informaciją dėl pareiškėjos galimai vykdomos veiklos, prieštaraujančios aplinkos apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams (gamybos metu susidariusių atliekų užkasimo po žeme). Patikrinimo akte užfiksuota, kad 2019-01-15 pareiškėjos veiklos vietoje atlikti kasimo darbai, kurių metu nustatytas gamybos metu susidariusių stiklaplasčio atliekų užkasimo faktas, tikslus užkastų atliekų kiekis bei teritorijos plotas, kuriame užkastos atliekos dėl techninių galimybių nebuvo nustatytas, siekiant įvertinti tikslų užkastų atliekų kiekį ir teritoriją, kurioje yra užkastos atliekos, papildomai reikalingas geofizinių-ekogeologinių tyrimų atlikimas. Nurodoma, kad šių tyrimų metu paaiškėjusį tikslų užkastų atliekų kiekį pareiškėja privalo perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas. Patikrinimo aktu padaryta išvada, kad pareiškėja, neteisėtai po žeme šalindama (užkasdama) stiklaplasčio atliekas, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus.

Departamentas 2019-03-26 surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 32-1 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 5 punkto reikalavimais, nurodė pareiškėjai pateikti išsamią informaciją apie jai priklausančiame ir eksploatuojamame žemės sklype atliekų užkasimo vietas (užkastų atliekų išsidėstymo schemą, atliekų tranšėjų plotį, gylį, ant užkastų atliekų esančio viršutinio žemės sluoksnio aukštį) ir kiekius (šios informacijos pagrindu būtų identifikuota ir įvertinta teritorijos, kurioje buvo vykdoma atliekų šalinimo veikla (užkasant po žeme), galimas taršos mastas, atliekų tūriai, parinktos atkūrimo priemonės ir atlikti būtini aplinkos atkūrimo darbai).

Pareiškėja 2019-04-06 pateikė skundą Departamentui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo,  kuris 2019-04-19 sprendimu Nr. (3.0)-AD5-7063 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. 

Pareiškėja nesutikdama su 2019-03-26 Privalomuoju nurodymu bei Departamentas 2019-04-19 sprendimu Nr. (3.0)-AD5-7063 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020-03-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-594-281/2020 skundą tenkino ir panaikino Departamento 2019-04-19 sprendimą (3.0)-AD5-7063 ir 2019-03-26 privalomąjį nurodymą Nr. ATKS-P-1. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas informacijos apie pareiškėjos teritorijoje tikslų užkastų atliekų kiekį, plotą, kuriame užkastos neturėjo, todėl įpareigojo šią informaciją pateikti pareiškėją, nustatydamas šį įpareigojimą Privalomuoju nurodymu. Teismo vertinimu, tokiu Privalomojo nurodymo įpareigojimu pateikti informaciją apie savo teritorijoje užkastas atliekas, atsakovas pareigą nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimus ar pasekmes (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 13 punktas) perkėlė pačiai pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nei Privalomajame nurodyme, nei ginčijamame sprendime nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja disponuotų informacija apie užkastų atliekų kiekį ir teritorijos, kuriame užkastos atliekos, plotą, priešingai, 2019-03-07patikrinimo akte pats pažymėjo, kad šių duomenų nustatyti techninių galimybių net ir patikrinimo metu nebuvo.

Departamentas 2020-10-23 privalomuoju nurodymu Nr. PN6-1 nurodė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą 2020-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto detalaus ekologinio tyrimo shemą (atliekų paplitimas pažymėtas mėlyna linija pavadinimu „Ekologinio tyrimo metu nustatyta užkastų gamybinių atliekų paplitimo riba“) iškasti 231,3 m2  ploto gruntą, kurio tūris 196,6 m3 gamybinio stiklaplasčio atliekas bei tinklinių maišų likučius; iškastas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę atliekas tvarkyti; pateikti Departamentui atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui įrodančius dokumentus bei sudaryti sąlygas stebėti privalomojo nurodymo vykdymą. Nusatė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020-12-01. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimus.

Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2020-11-05 pateikė skundą Departamento direktorei, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020-11-19 sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20606 „Dėl 2020-10-23 privalomojo nurodymo Nr. PN6-1“ skundo netenkino ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

Teismas pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-01; toliau – ir AAVKĮ). Taip pat pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas aplinkosaugos srityje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos, nustato Aplinkos apsaugos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01).

AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas. Pagal minėtos dalies 6 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. 

AAVKĮ 20 straipsnio 1–5 dalyse yra apibrėžiamas privalomojo nurodymo turinys. Pagal AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti minėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privalomajame nurodyme turi būti: a) įvardyti veiksniai, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, b) nustatytos konkrečios priemonės toms grėsmėms pašalinti ir c) apibrėžtas valdingo patvarkymo galiojimas laike (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2016-13). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atveju, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-243/2010).

Pagal AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus kuriais vadovaujantis atsakovas priėmė ginčijamą Privalomąjį nurodymą, privalomasis nurodymas duodamas kai: kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą (5 punktas); kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes (8 punktas).

Ginčo atveju nustatyta, kad Privalomasis nurodymas priimtas konstatavus, jog UAB „Traidenis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 231,3 kv. m plote, nuo 0,6 iki 1,1 m gylyje neteisėtai po žeme šalindama (užkasdama) atsikratė 21,62 kub. m gamybinių stiklaplasčio atliekų. Pripažinta, kad Įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimus.

        Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar Privalomajame nurodyme nurodyta medžiaga, kurią privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota pašalinti,  yra gamybinė atlieka, ar šalutinis gamybos produktas, bendrovės panaudotas kaip dirvos filtracinis užpildas. UAB „Traidenis“ laikosi pozicijos, kad stiklaplastis buvo panaudotas kaip filtracinis užpildas drenažui įrengti, statant bendrovės teritorijoje medžiagų sandėliavimo aikštelę.

         Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

Ginčo išsprendimui yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo teismo bei Kauno apygardos teismo sprendimai administracinio teisės pažeidimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-05-04 priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-495/2022, kuria Kauno apygardos teismo 2021-08-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-441-485/2021 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2021-08-03 nutarime konstatavo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė, kad UAB „Traidenis“ teritorijoje atkastas stiklaplastis yra ne atlieka, o šalutinis produktas, kuris kaip filtracinis užpildas buvo panaudotas UAB „Traidenis“ priklausančiame žemės sklype drenažo sistemos įrengimui, pagal įmonėje patvirtintą Standartą ir Techninį darbo projektą. Vien aplinkybė, kad toks stiklaplasčio liekanų panaudojimas dar nėra dažnai naudojama technologija, nesudaro pagrindo spręsti, jog jos taikymas įmonės veikloje turi būti pripažintas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta atliekos sąvoka, t. y. medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. To paties įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, leidžiančios medžiagos ar daikto nepriskirti atliekoms. Tai yra medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; 2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudotas tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4) tolesnis naudojimas yra teisėtas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.

Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijai, sąlygos ir tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-01-17 įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtintu Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad šalutinis produktas yra gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų, o gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas. Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1.1. gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu; 4.1.2. gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai;
4.1.4. gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas; 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo
8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Tvarkos aprašo 6, 8, 9, 12 punktuose nustatyta, kokiais dokumentais gali būti įrodyta, kad gamybos liekanos atitinka Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytus šalutinio produkto kriterijus (technologinio proceso aprašymas ar kitas įmonės dokumentas, kuriame nurodomas šalutinio produkto susidarymo faktas; dokumentas, kuris įrodo galimybę konkretų gamybos liekanų kiekį panaudoti tikslingai; įmonės dokumentas, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas bei medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas ir kt.). Taigi, siekiant įvertinti, ar gamybos liekanos yra atlieka ar šalutinis produktas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks buvo tos medžiagos ar daikto turėtojo tikslas, t. y. ar buvo siekiama gamybos liekanų atsikratyti, ar teisės aktais nustatyta tvarka panaudoti ją savo veikloje pakartotinai ir ar buvo pateikti teisės aktų reikalaujami dokumentai šioms aplinkybėms pagrįsti.

Pagal Tvarkos aprašo 21 punktą, šalutinio produkto darytojas, nusprendęs, kad konkretus jo gamybos liekanų kiekis gali būti šalutiniai produktai, privalo turėti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams patvirtinančius dokumentus, kurie gamybos vietoje turi būti saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo gamybos liekanų susidarymo. Taigi, 2012 m. susidariusių gamybos liekanų kiekį, kuris buvo panaudotas drenažo sistemai, patvirtinančių dokumentų patikrinimo metu pareiškėjas neprivalėjo turėti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Traidenis“ Departamentui pateikė 2016–2019 m. atsargų judėjimo žiniaraštį apie smulkintų stiklaplasčio žaliavų pakartotinį panaudojimą gamyboje bei kitą informaciją apie smulkinto stiklaplasčio žaliavos naudojimą gamybos procesuose.

UAB „Traidenis“ standartas ĮST 249910930.01:2011 ir Techninis darbo projektas
TR-01.001-TPD-SKD „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“ laikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiant smulkinto stiklaplasčio atitikimą Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Byloje nėra ginčo, kad stiklaplasčio atraižos susidaro gamybos proceso metu (Tvarkos aprašo 4.1.1. punktas), o iš šių dokumentų galima nustatyti, jog šias atraižas galima panaudoti ir jos realiai buvo naudojamos, kaip filtracinis užpildas drenažui įrengti (Tvarkos aprašo 4.1.2., 4.1.3., 10, 15 punktai), bei tai buvo daroma teisėtai (Tvarkos aprašo 4.1.4., 18 punktas).

Iš UAB „Traidenis“ standarto ĮST 249910930.01:2011 matyti, kad jame aprašomos perdirbto stiklaplasčio panaudojimo galimybės, t. y. jis naudojamas smulkintas į įvairaus dydžio daleles. Tuo tarpu pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, atlieka laikytina medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Be to, pagal Tvarkos aprašo 13 punktą, įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti ir pagal Tvarkos aprašo 12 punktą tokiu apdirbimo būdu apdirbtos gamybos liekanos gali būti priskiriamos prie šalutinių produktų ir tokiam gamybos liekanų apdirbimui nėra reikalingi leidimai. Taigi, UAB „Traidenis“ veikloje naudojamas smulkintas stiklaplastis nėra atlieka, kuria pareiškėja stengėsi atsikratyti, o šalutinis produktas gamybos procese.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 9.4 p. drenažas – 1) konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą; 2) statinių ir jų dalių, pvz., rūsių apsaugos nuo požeminio vandens priemonė;
3) teritorijos sausinimo priemonė. Pagal Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą.

Iš UAB „Traidenis“ Techninio darbo projekto TR-01.001-TPD-SKD „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“ matyti, kad juo siekiama nusausinti žemės sklypą, kad jame būtų galima įrengti gatavos produkcijos sandėliavimo aikštelę. Įvertinus Techniniame darbo projekte nurodytą drenažinės sistemos tikslą su aptartuose teisės aktuose nurodytais drenažo ir melioracijos apibrėžimais, darytina išvada, kad žemės sklype suprojektuotas statinys vertintinas kaip drenažas ir tokiam statiniui visų pirma taikytini statybas reglamentuojantys teisės aktai ir tik po to melioracijos teisės aktai. Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-12-23 rašte Nr. 2D-16534 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020-04-30 rašte Nr. 2D-5359 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodyta, kad pateiktas įmonės drenažo projektas yra statinys, priskirtinas pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriam statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas neprivalomi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog UAB „Traidenis“ gamybos procese susidarė stiklaplasčio atraižos. Susmulkintas stikplastis gaunamas kaip šalutinis gamybos produktas įmonės veikloje. Susmulkintą stikplastį įmonė panaudojo jai priklausančio žemės sklypo drenažo sistemos įrengimui kaip filtracinį užpildą pagal įmonėje patvirtintą standartą ĮST 249910930.01:2011 „Filtracinis užpildas iš perdirbto stiklaplasčio“ ir Techninį darbo projektą TR-01.001-TPD-SKD „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“. 2012 m. dalį gamyboje susidarančių liekanų įmonė apskaitė kaip šalutinį produktą, kurį galima panaudoti, ir jį realiai panaudojo kaip filtracinį užpildą drenažui įrengti. Įmonės tikslas buvo ne atsikratyti jos gamybos metu likusia medžiaga, bet rasti jos pritaikymo būdą, tinkamai (teisėtai) gamybos liekanas apdirbant (susmulkinant) ir panaudojant. Pareiškėja buvo ne tik šalutinio produkto gamintoja, bet ir šalutinio produkto naudotoja. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovės teritorijoje užkasant smulkintą stiklaplastį buvo siekiama šios medžiagos atsikratyti. Ši medžiaga buvo gamybos liekana, kuri, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir buvo panaudota įmonės veikloje pakartotinai.

Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos skundas yra tenkintinas ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-11-19 sprendimas (3.0)-AD5-20606 ir 2020-10-23 privalomasis nurodymas Nr. PN6-1 naikintini kaip nepagrįsti, priimti neužtikrinant objektyvių visų aplinkybių įvertinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

        Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1862,20 Eur, kurias sudaro: 1) 2020-12-17 Skundo dėl privalomojo nurodymo ir Departamento sprendimo parengimas su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – 1609,30 Eur; 2) Prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimas – 114,95 Eur; 3) Pozicija dėl bylos sustabdymo – 22,99 Eur; 4) Atstovavimas teismo posėdyje (2021-05-12, 10:00 val. posėdis) (0,2 val.) – 22,99 Eur; 5) Prašymas dėl bylos atnaujinimo – 22,99 Eur; 6) Atstovavimas teismo posėdyje (2021-11-10, 09:00 val. posėdis) (0,2 val.) – 22,99 Eur; 7) Prašymas dėl bylos atnaujinimo – 22,99 Eur.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Prie pareiškėjos skundo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su Advokatų profesinės bendrijos „S. L.“ atstove advokate A. A..  

Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl skundą tenkinus jos priteistinos iš atsakovo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja teikiant skundą  taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, todėl jai priteistinas 23 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-11-19 sprendimą (3.0)-AD5-20606 ir 2020-10-23 privalomąjį nurodymą Nr. PN6-1.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1862,20 Eur  (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus ir dvidešimt euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Indrė Pukanasytė-Biekšė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė