Administracinė byla Nr. eA-1284-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03835-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21S30642 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1148 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.       Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendimu nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisijos sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

2.2.       Sprendime klaidingai interpretuojami pareiškėjos teiginiai, susiję su (duomenys neskelbtini): Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą, nes (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pati pareiškėja teigia, jog (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas nepagrįstai traktavo, kad pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą, o šis klaidingas traktavimas nulėmė tai, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nelaikė pareiškėjos pažeidžiamu asmeniu – vieniša moterimi, kuriai gresia padidintas pavojus. Tai rodo, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino individualias pareiškėjos aplinkybes, įrodančias individualaus pobūdžio grėsmę.

2.3.       Tam, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjos išsakyta baimė grįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta. Tai atsiliepia ir visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent (duomenys neskelbtini) motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, beatodairiško smurto veiksmais, nes (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas vadovavosi tik duomenimis, kurie palaiko nuomonę dėl prieglobsčio nesuteikimo ir visiškai neįvertino informacijos, patvirtinančios išaugusią grėsmę (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja iki šiol asmeniškai nepatyrė užpuolimų, sužalojimų, nepaneigia pareiškėjai, kaip moteriai (duomenys neskelbtini), kylančios grėsmės. Priešingai, tai tik įrodo, jog pareiškėja, išmanydama vietos papročius, objektyviai suvokia jai kilmės šalyje kylančią grėsmę.

2.4.       Migracijos departamentas priėmė išvadas, kurios neatitinka faktinių duomenų apie kilmės valstybę ir pareiškėjos padėtį, todėl Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu, teisingu, objektyviu. Atsakovas nesurinko jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) visuomenės ir skirtingų jų grupių požiūrį į (duomenys neskelbtini), tolerancijos ir priėmimo lygmenį, todėl laikytina, kad ne visos pareiškėjos nurodytos individualios priežastys buvo ištirtos, išnagrinėtos, surinkta ne visa aktuali kilmės valstybės informacija. Dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu buvo naudojama (duomenys neskelbtini) ir kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjos teiginiai ir nuogąstavimai dėl jos, kaip moters, neturinčios jokio vyriško palaikymo, saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, dėl ko kyla poreikis suteikti papildomą apsaugą. Pareiškėją individualizuojantys duomenys patvirtina apie jai gresiantį individualų pavojų, todėl Sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas.

2.5.       Pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėja dėjo pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko, siekdama apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėja laikėsi nustatytos tvarkos, iš kilmės valstybės išvyko, siekdama saugaus gyvenimo. Pareiškėjos teigimu, Komisija jos skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Prieglobsčio prašytoja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB), susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėja (duomenys neskelbtini). Nepriklausomai nuo to, ar (duomenys neskelbtini), ji turi vyriško palaikymo tinklą. Todėl nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino ir pati pareiškėja), ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl pažįsta vietinius papročius ir kultūrą, ji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

4.2.       Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų įtakotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), todėl Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad, įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

4.3.       Tyrimo metu nustatyta, jog JAV Valstybės departamento (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėja yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodo ir skunde.

4.4.       Priimant Sprendimą buvo įvertinta situacija nuo 2017 m. Šiuo atveju nėra požymių, kad ši pastaruosius 4 metus buvusi situacija būtų pasikeitusi. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo (duomenys neskelbtini). Todėl prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Be to, saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) nuo pat (duomenys neskelbtini) vertinama, kaip „stabili“, 2020 m. birželio mėn. duomenimis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Be to, pati prieglobsčio prašytoja teigia, jog (duomenys neskelbtini) jai niekas negresia. Taip pat tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėja būtų pažeidžiamas asmuo, tuo labiau pati nurodė, kad kilmės valstybėje nei ji, nei jos artimieji nebuvo patyrę persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių. Migracijos departamento iš įvairių šaltinių surinkta aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) padėtis (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu yra pagerėjusi, jiems teikiama įvairi pagalba. Migracijos departamentas nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjai galėtų kilti sunkumų ir kad ji negalėtų gyventi (duomenys neskelbtini) ar persikelti į kitą saugią (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini).

4.5.       Pareiškėja neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jai kyla, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo tik bendrais aspektais ir tai, kad (duomenys neskelbtini) bei padėti savo (duomenys neskelbtini), o ekonominio pobūdžio priežastis nelemia tarptautinio apsaugos būtinumo. Migracijos departamentas nerado, o ir pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiai dienai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, tuo labiau, pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), kur beatodariškas smurtas, remiantis (duomenys neskelbtini) EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

4.6.       Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog, atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, t. y. jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

4.7.       Sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad yra būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėja skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30642 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30642 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 6K-1148 dalį; kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

6.       Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja Sprendimą apskundė Komisijai, tačiau ši 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 6K-1148 pareiškėjos skundą atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Teismas pažymėjo, jog, suteikiant pabėgėlio statusą, turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

8.       Teismo vertinimu, pareiškėjos motyvai, kuriais ji grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su minėtomis priežastimis, pareiškėja nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, tačiau nepateikė jokios informacijos apie jai asmeniškai kylančią grėsmę. Teismas sutiko su Migracijos atsiliepimo argumentais, jog nepriklausomai nuo to, ar (duomenys neskelbtini), pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą.

9.       Teismas nesutiko su skundo motyvais, kad Migracijos departamentas vadovavosi tik duomenimis, kurie palaiko nuomonę dėl prieglobsčio nesuteikimo ir visiškai neįvertino informacijos, patvirtinančios išaugusią grėsmę (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją. Teismas akcentavo, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos ekonominės būklės ar priežasčių, dėl kurių pareiškėjos finansinė padėtis yra bloga.

10.       Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą.

11.       Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, jog pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat teismas nenustatė, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rėmėsi EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

12.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai taikytina priemonė – išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini), yra motyvuota, tinkamai taikant teisinį reglamentavimą. Šią išvadą teismas grindė, atsižvelgęs į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Taip pat aplinkybes, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą; Migracijos departamentas priėjo išvados, kad yra tikėtina, jog atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, ji, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti; byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgęs į tai, Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pakeitė, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14.       Kadangi pareiškėja nenurodė, kokios informacijos ji negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, tačiau būtų galėjusi pateikti žodiniais paaiškinimais, pareiškėjos teiginius dėl žodinio skundo nagrinėjimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

 

III.

 

15.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

16.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik atsakovo surinka informacija apie pareiškėjos kilmės šalį. Pareiškėja teigia, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir žino tikrąją šios šalies situaciją, o atsakovo pateikti bendri duomenys neatspindi pareiškėjos kilmės valstybės realijų. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) priklausantis asmuo, tam, kad ji jaustųsi persekiojama ir jai grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardyti persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai ji priklauso, patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba (duomenys neskelbtini) grindžiama socialinė–kultūrinė aplinka, yra akivaizdu, kad pareiškėjos išsakyta baimė grįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta. Tai atsiliepia ir visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent (duomenys neskelbtini) motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, tame tarpe – beatodairiško smurto – veiksmais, nes (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad pareiškėja yra vyriško palaikymo tinklo neturinti moteris, yra padidintos rizikos veiksnys, keliantis grėsmę pareiškėjai jos kilmės šalyje. Be to, kaip nurodo ir pats atsakovas, (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėja, priklausydama (duomenys neskelbtini) bendruomenei, pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, o ir pati (duomenys neskelbtini) bendruomenė yra įsitikinusi, jog bet kuriuo metu gali būti užpulta, jei ne (duomenys neskelbtini), tuomet jiems sulaukti pagalbos iš tarptautinių organizacijų ar prašytis prieglobsčio kitoje valstybėje tiesiog gali nebebūti galimybės. 

17.       Pareiškėja nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo. Pasak pareiškėjos, iš skunde pateiktos informacijos bei apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

18.       Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti yra neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui (pareiškėja apklausų metu nurodė, kad asmeniškai jai niekas negrasino). Nors pareiškėja teigia, jog ji yra vieniša moteris, kuriai gresia padidintas pavojus, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepriklausomai nuo to, ar (duomenys neskelbtini), pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą, yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), yra susipažinusi su šios valstybės papročiais ir kultūra, jokių duomenų, kad dėl savo lyties ar amžiaus buvo patyrusi netinkamą elgesį, nepateikė, todėl minėti teiginiai vertintini tik kaip gynybinė pareiškėjos pozicija, kuri nepagrindžia tarptautinės apsaugos poreikio. Nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30642, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1148 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

22.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

23.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24.       Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

25.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Migracijos departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

27.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).??? 

28.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

29.       Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

30.       Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

31.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

32.       Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

33.       Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

34.       Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

36.       Byloje nustatyta, jog pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

37.       Migracijos departamentas, remdamasis EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis, Sprendime akcentavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tyrimo metu nerasta informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika; pareiškėja gyveno kartu su (duomenys neskelbtini), t. y. ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų). Be to, pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvena jos (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento sprendime taip pat nurodyta, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę ar pilietybę, ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjos baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja apklausos metu nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrusi su jos persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais (priešingai, pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrasino). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent dėl persekiojimo kilmės valstybėje pareiškėja negalėjo įsidarbinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

39.       Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB (duomenys neskelbtini) gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40.       Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., (duomenys neskelbtini) įstatymais, tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis) ir pareiškėjos situaciją įvertino individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas.

41.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini) ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

42.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

43.       Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

44.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas

 

        

        Dalia Višinskienė

 

 

Virginija Volskienė