(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų G. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2147-259/2019 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovams G. L. ir R. L. dėl avanso ir baudos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 286 500 Eur sumokėto avanso, 300 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 586 500 Eur vertės atsakovų kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, taip pat areštuoti kredito įstaigose esančias atsakovų pinigų sumas ir kitas lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti šį turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės N. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

4.       Teismas įvertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, t. y. ieškovė aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų atsakovams argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus.

5.       Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo sprendimo vykdymui, teismas atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti 586 500 Eur suma yra pakankamai didelė ir jos dydis objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio faktinis pagrindas ir jame nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovai iki sutarto termino nesudarė su ieškove pagrindinių sutarčių, vykdė statybos darbus neturėdami tam teisėtai išduoto statybos leidimo, galimai pateikė ieškovei klaidinančią informaciją dėl turimo tinkamo statybos projekto, sudaro pagrindą spręsti apie labiau tikėtiną atsakovų nesąžiningumą. Teismo vertinimu, atsakovų nesąžiningumas rodo, kad jie gali vengti sumokėti prašomą priteisti sumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovai G. L. ir R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kartu su atskiruoju skundu atsakovai pateikė papildomus dokumentus.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas akcentavo ieškinio sumą, tačiau toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nustatymas neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

7.2.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus nesąžiningus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas ir pan.).

7.3.                      Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys paneigia teismo išvadą, kad atsakovai iki sutarto termino nesudarė su ieškove pagrindinių sutarčių, vykdė statybos darbus neturėdami tam išduoto leidimo, galimai pateikė ieškovei klaidinančią informaciją dėl turimo tinkamo statybos projekto.

7.4.                      Atsakovai 2019 m. kovo 29 d. rašte nurodė, kad dėl išimtinai ieškovės sukeltų trukdžių ir nebendradarbiavimo užsitęsia statybos darbai.

7.5.                      Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 29 d. išdavė statybos leidimą, kuriuo atsakovui G. L. suteikta teisė vykdyti statybos darbus, o šis leidimas yra galiojantis ir nepanaikintas.

7.6.                      Preliminarių sutarčių pasirašymo metu ieškovei buvo puikiai žinoma aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla, susijusi su ginčo objektu. Tiek pasirašant preliminarias sutartis, tiek jų vykdymo metu ieškovę atstovavo profesionalūs advokatai.

7.7.                      Teismas ignoravo faktą, kad daugiau kaip ½ dalį ieškinio sumos sudaro reikalavimas priteisti netesybas.

8.       Ieškovė N. L. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą.

9.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.2.                      Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos.

9.3.                      Ieškovė su atsakovais nuolat bendradarbiavo, pasibaigus nustatytam terminui nebuvo tuojau pat skubama nutraukti preliminarių sutarčių, o buvo siekiama, kad atsakovai baigtų pradėtus statybos darbus, tačiau darbai nebuvo vykdomi, kas patvirtina atsakovų nesąžiningumą.

9.4.                      Šalys preliminariosiose sutartyse susitarė dėl netesybų dydžio, o tokia pačia suma sudarydama preliminariąsias sutartis rizikavo ir ieškovė, sumokėdama 286 500 Eur avansą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Nors atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikdami papildomus duomenis – 2019 m. kovo 29 d. pareiškimo kopiją, 2015 m. gruodžio 29 d. statybos leidimo kopiją, 2015 m. gruodžio 16 d. specialiųjų architektūrinių reikalavimų kopiją, nekilnojamojo turto registro išrašą – nesuformulavo prašymo prijungti šiuos duomenis prie bylos, tačiau savo atskirąjį skundą grindė naujai pateiktais duomenimis ir prašė apeliacinės instancijos teismą įvertinti šiuo duomenis, todėl minėtų dokumentų priėmimo klausimas yra spręstinas.

12.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13.       Šiuo atveju apskųsta Kauno apygardos teismo nutartis buvo priimta atsakovams nepranešus, t. y. iki nutarties priėmimo jie neturėjo galimybės pateikti pridedamus prie skundo duomenis pirmosios instancijos teismui. Pateiktais dokumentais atsakovai atsikerta į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, o jose nurodytos aplinkybės yra susijusios su ginčo objektu.

14.       Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnio išimtį ir priimti atsakovų naujai pateiktus dokumentus, kaip rašytinius įrodymus. 

Dėl atskirojo skundo esmės

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

16.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės N. L. ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atskirajame skunde atsakovai tokios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja preliminaraus ieškinio pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

17.        Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018). Kita vertus, teismų praktikoje suformuota taisyklė nedraudžia teismui, nagrinėjančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, vertinant galimą šalių nesąžiningumą atsižvelgti ir ieškinio reikalavimų dydį.

18.       Sutiktina su atsakovų argumentu, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, o asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti aplinkybes, suponuojančias prielaidą manyti, jog kita ginčo šalis yra ar gali būti nesąžininga.

19.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, o tokie šalies veiksmai turi pagrįsti tikimybę, kad šalis bylos nagrinėjimo metu imsis veiksmų siekdama sumažinti ar apsunkinti savo turtą.

20.       Analizuojamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su atsakovais 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė šešias preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminariosios sutartys buvo pasirašytos ginčo šalių, o duomenų, kad sudarant preliminariąsias sutartis šalis atstovavo profesionalūs teisininkai, jose nėra nurodyta. Be to, pagal informaciją iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuo 2017 m. kovo 10 d. buvo išviešinta aplinkybė dėl Kauno apylinkės teisme iškeltos bylos, susijusios su preliminariųjų sutarčių objektu. Į bylą pateiktose preliminariosiose sutartyse nėra įrašyta, kad dėl jų objekto vyksta teisminis ginčas. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad prieš preliminariųjų sutarčių pasirašymą jie informavo ieškovę apie vykstantį teisminį  ginčą. Nurodytos aplinkybės sukelia abejonių dėl atsakovų sąžiningumo sudarant preliminariąsias sutartis, o  galimas atsakovų nesąžiningumas lemia, jog egzistuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikimybė.

21.       Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas privalo įvertinti faktines ginčo aplinkybes ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu nuspręsti, ar nustatyta grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė yra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės yra pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą.

22.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

23.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą .

Teisėjas                                                                        Gintaras Pečiulis