Civilinė byla Nr. e2-24995-1044/2019 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19052-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainela“ ieškinį atsakovei O. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas 

nustatė:

Ieškovas BUAB „Ainela“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės O. G. (toliau ir atsakovė) 9 491,72 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5,00 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. sausio 22 d., ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gribžiniai“, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (civilinė byla Nr. eB2-933-912/2019). Nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo ieškovo vadovė buvo atsakovė, ji minėtų teismo įpareigojimų neįvykdė ir ieškovui priklausančio turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2016 m. Iš įmonės 2016 m. balanso matyti, kad tuo metu ieškovas dar nebuvo nemokus – įmonė turėjo turto už 181 5767 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 55 953 Eur. Nežinoma, nuo kada ieškovas tapo nemokus, kadangi atsakovė nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo išviešinta reali įmonės finansinė padėtis. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pateiktos informacijos matyti, kad šio kreditoriaus reikalavimas yra susidaręs nuo 2018 m. sausio 15 d., iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad šio kreditoriaus reikalavimas yra susidaręs nuo 2018 m. kovo 16 d., kas patvirtina, kad ieškovas įsipareigojimų kreditoriams nebevykdė nuo 2018 m. pradžios, Tačiau atsakovė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir leido ieškovo įsiskolinimams didėti. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu įmonė turto neturi, nes atsakovė nevykdė teismo nutartimi jai nustatytų pareigų ir bankroto administratoriui neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų. Dėl to nėra turto net dalies bankroto administravimo išlaidoms padengti ir kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Už nurodytų pareigų nevykdymą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi apribojo atsakovės teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi nusprendė taikyti supaprastintą bankroto procesą, patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 7 491,72 Eur sumai. Teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė visam bankroto procesui 2 000 Eur administravimo išlaidų sumą, iš kurių 1 000 Eur skirti administratoriaus atlyginimui, 1 000 Eur – kitoms administravimo išlaidoms. Nurodo, kad minėtos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (9 491,72 Eur) laikytina bankrutavusio ieškovo žala, kurią ieškovas patyrė dėl to, jog atsakovė laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, neperdavė ieškovo turto bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovės gyvenamosios vietos adresu įteikti šeimos nariui (mamai) 2019 m. liepos 27 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. 

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-933-912/2019 iškėlė ieškovui BUAB „Ainela“ bankroto bylą, paskirdamas bankroto administratoriumi UAB „Gribžiniai“ ir įpareigodamas ieškovo valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo (2019 m. sausio 22 d.) terminą perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo UAB „Ainela“ vadovė buvo atsakovė (e. b. l. 8-10). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi taikė ieškovui supaprastintą bankroto procesą, patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 7 491,72 Eur sumai (e. b. l. 13-16). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino ieškovą BUAB „Ainela“ bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto bei nustatė visam bankroto procesui 2 000 Eur administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (e. b. l. 17-20). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi apribojo atsakovės O. G. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, konstatavęs, kad atsakovė nepagrįstai tokį ilgą laiką bankroto administratoriui neperdavė turto ir dokumentų, todėl bankroto administratorius negali tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūrų (e. b. l. 21-22).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, dalyvio pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta dėl to, jog šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas, be kita ko, prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šiuo atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovo nemokumas ir akivaizdus negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimas nevykdyti savo įsipareigojimų buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, kuria bendrovei pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą iškelta bankroto byla Nr. eB2-933-912/2019. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d. Taigi oficialiai ieškovas nemokiu buvo pripažintas tik 2019 m. sausio 22 d. Tačiau minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės bei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia teigti, kad ieškovo nemokumo požymiai ir pagrindas pareiškimui teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti atsirado 2018 m., kai ieškovas nebevykdė įsipareigojimų VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (bankroto byloje yra tik šie du kreditoriai ir) (ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalis), atsakovė tuo metu jau buvo ieškovo vadovė. Dėl šios bylos aplinkybių kontekste, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad atsakovė, būdama vadove, esant įmonės nemokumo faktui, privalėjo nedelsdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo vertinimu, atsakovė, būdama atsakinga už juridinio asmens apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, nes buvo susipažinusi su įmonės finansiniais dokumentais, o būdama rūpestinga ir veikdama atidžiai, nustačiusi sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovė neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė yra ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

Teismas daro išvadą, kad atsakovei nevykdant įstatymų numatytų pareigų, t. y.  nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Juridinių asmenų registrui neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant teismo nutarties bei nerūpestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, ja nesirūpinant bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalos. Įmonės vadovo (atsakovės) neatsakingumas, aplaidumas laikytinas pakankamu pagrindu įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymui.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismui nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovė (CPK 178 str., 182 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovui priteistina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtinta bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 7 491,72 Eur.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad kreiptis į teismą bankroto proceso metu ir reikalauti administravimo išlaidų iš įmonės vadovo, kad šis įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, gali ĮBĮ numatytais atvejais tik specialus subjektas (kreditorius arba bankroto administratorius) (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-594-265/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad supaprastinto bankroto proceso procedūros specifika lemia tai, kad administratoriaus patiriama dėl įmonės likvidavimo žala negali būti laikoma bankrutuojančios įmonės patiriama žala (. Nagrinėjamu atveju dėl administravimo išlaidų atlyginimo kreipėsi ieškovas BUAB „Ainela“ ir prašo priteisti išlaidas savo naudai. ĮBĮ imperatyviai nurodžius subjektus, turinčius teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, kiti asmenys neturi teisės į šio reikalavimo patenkinimą. Minėta įstatymo nuostata taip pat numato, kad tokiu atveju, kai bankroto administratorius kreipiasi į teismą, jis turi teisę prašyti priteisti jam jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tačiau nagrinėjamoje byloje jokie įrodymai, patvirtinantys bankroto administratoriaus patirtas išlaidas su ieškiniu nepateikiami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018 53 punktą;). Taigi būtent bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos supaprastinto bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo prašymas priteisti teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatytą 2 000 Eur administravimo išlaidų sumą netenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 491,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas yra bankrutavęs juridinis asmuo, todėl yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už ieškovo ieškinio reikalavimą turėjo būti sumokėta 213,56 Eur žyminio mokesčio (9 491,72 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 78,93 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 168,58 Eur bylinėjimosi išlaidos (213,56 Eur x 78,93 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 3,80 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

  Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ainela“ (juridinio asmens kodas 303397453) iš atsakovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 491,72 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras, 72 ct) nuostolių atlyginimo ir 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (7 491,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172,38 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                   Gerda Sinkevičienė