Civilinė byla Nr. 2S-1810-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00830-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5.;3.5.1.;3.5.12.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Trakų energija“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :                                             

I. Ginčo esmė

1. Antstolė D. M. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese skolininką A. S. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. L2-1158-644/2010 dėl 1 273,15 Lt (368,73 Eur) skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. S. išieškotojos UAB „Trakų energija“ naudai. Skolininkas A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis 2017 m. kovo 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, mirusiojo A. S. turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu perėmė VĮ Turto bankas bei įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką A. S. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.
3. Nagrinėjamos bylos duomenimis teismas padarė išvadą, kad antstolei D. M. ir antstolei A. K. areštavus A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. išviešinus turto arešto aktus iki palikimo priėmimo, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėją, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Lietuvos Respublikai priėmus palikimą, įvyko materialinis teisių bei pareigų perėjimas tarp išieškotojos ir naujos skolininkės. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas vykdymo procese mirusį skolininką A. S. pakeisti jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos antstolės D. M. prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Antstolės D. M. nebuvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė būtų uždėjusi areštą skolininkui priklausiusiam turtui ir vykdant išieškojimą vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar vykdant išieškojimą net apskritai kreditorės UAB „Trakų energija“ naudai. Vien tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį).
2. Apeliantės turimais duomenimis nei pareiškėja, nei UAB „Trakų energija“ po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Be to, palikėjas A. S. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, todėl pakeitus skolininką nagrinėjamoje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises. Taigi, kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti ir įgyvendintas, o skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Trakų energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad sužinojusi apie skolininko mirties faktą, bendrovė kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigą ir gavo informaciją, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. 2015 m. gruodžio 28 d. raštu UAB „Trakų energija“ informavo VĮ Turto banką apie tai, kad nėra asmenų įstatymų nustatyta tvarka priėmusių A. S. palikimą. Tuo pačiu raštu bendrovė pranešė VĮ Turto bankui apie palikėjo skolą. 2016 m. birželio 15 d. raštu VĮ Turto bankas informavo, kad pradėjo veiksmus dėl mirusiajam priklausiusio turto paveldėjimo valstybės vardu. Nei šiuo raštu, nei vėliau, kokiu nors kitu būdu, apeliantė nepareiškė, kad nesutinka su kreditoriniu reikalavimu. Taigi, dalytina išvada, kad paveldėtoja sutiko su kreditoriniu reikalavimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Trakų energija“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „Trakų energija“ 2015 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 2.15-892 dėl paveldėtino turto, adresuotą VĮ Turto bankui, 2015 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Gyventojų registro tarnybos išrašą apie asmenį, Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. B5-800291S0 dėl duomenų teikimo iš Testamentų registro.
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamos nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, priėmimo, suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pateikti atsikirtimus į pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir pateikti įrodymus, o jais suinteresuotas asmuo siekia paneigti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacines instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties esmės

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas CPK 596 straipsnio pagrindu pateiktas antstolės prašymas pakeisti skolininką jo teisių perėmėja vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.
11. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).
12. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).
13. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 straipsnio1 dalyje nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.
15. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.
16. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės D. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1158-644/2010 dėl 1 273,15 Lt (368,73 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Trakų energija“ (iki reorganizacijos UAB „Prienų energija“) naudai. Skolininkas A. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 1-3). 2017 m. kovo 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po A. S. mirties jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 6-8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. Turto arešto aktų registre buvo išviešinti turto arešto aktai, taikyti skolininkui A. S. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad šie turto areštai buvo įregistruoti iki palikimo priėmimo momento, sprendė, kad skolininko įpėdinė, šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybė, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas, dėl ko yra pagrindas pakeisti mirusį skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.
18. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog Turto arešto aktų registre 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. įregistravus minėto nekilnojamojo turto areštą toks tikslas visa apimtimi nebuvo pasiektas. Kaip patvirtina VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro išrašo duomenys (b. l. 25-26, 31-32), minėtame registre areštas nekilnojamajam turtui – butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 8 d. buvo įregistruotas antstolei A. K. vykdant 396,73 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Prienų energija“ (po reorganizacijos UAB „Trakų energija“) naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. gegužės 11 d. areštas šiam nekilnojamajam turtui įregistruotas antstolei D. M. vykdant skolos išieškojimą iš skolininko A. S. išieškotojos AB „Lietuvos dujos“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose vykd. bylose. Taigi, pripažintina, jog tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės AB „Lietuvos dujos“ ir kreditorės UAB „Trakų energija“ 396,73 Eur dydžio reikalavimai, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šių kreditorių atitinkamų dydžių reikalavimų.
19. Tiek civilinėje byloje, tiek vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB „Trakų energija“ 368,73 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nors išieškotoja UAB „Trakų energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2.15-892 dėl paveldėtino turto informavo VĮ Turto banką apie A. S. 1 608 Eur skolą (b. l. 44), tačiau šis kreditorės raštas laikytinas įpėdinės informavimu praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Duomenų, kad kreditorė UAB „Trakų energija“ kitokiu šios nutarties 16 punkte nurodytu būdu būtų pareiškusi atitinkamai 368,73 Eur dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nėra, nors vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui antstolės D. M. kontorai 2010 m. rugsėjo 16 d. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorės UAB „Trakų energija“ 368,73 Eur reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. L2-1158-644/2010 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad terminas šiam kreditorės reikalavimui pareikšti būtų atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, taip pat nėra.
20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nėra duomenų apie kreditorius, įsiskolinimo dydžius, o nurodytas tik juridinis faktas – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas. Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šių duomenų pagrindu negalima laikyti, kad buvo išviešintas kreditorės UAB ,,Trakų energija“ 368,73 Eur reikalavimas ir pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos, iš esmės nevertino, ar antstolės pateiktas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus, t. y. iš esmės nepatikrino, ar perėjo valstybei skolininko pareigos pagal vykdomąjį dokumentą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos, todėl nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką pakeitė jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės D. M. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Apeliantei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos 3,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nežymiai neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos antstolės D. M. prašymą pakeisti skolininką A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                           Arvydas Žibas