Civilinė byla Nr. e2A-427-823/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00584-2016-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.6.;                  

(S)

                                                                                         3.3.1.20.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovui M. J. dėl įpareigojimo perduoti domeną, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė uždrausti atsakovui naudoti domeno vardą lsmu.lt, įpareigoti atsakovą neatlygintinai perduoti šį domeną ieškovei ir pripažinti ieškovės išimtines teises į šį domeno vardą.
2. Nurodė, kad atsakovas naudojasi ginčo domenu, kuris yra tapatus ieškovės pavadinimo abreviatūrai LSMU, ir taip pažeidžia ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą. Be to, atsakovas domeno vardą įregistravo turėdamas nesąžiningų ketinimų – sužinojęs apie naujai steigiamos ieškovės siekį turėti pavadinimą „Lietuvos sveikatos mokslų universitetas“, apie ką buvo paskelbta Kauno medicinos universiteto senato posėdyje, likus kelioms dienoms iki ginčo domeno registravimo atsakovo vardu.
3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo ketinimų nesąžiningumo registruojant ginčo domeną. Iki ginčo domeno registravimo 2010 m. kovo 29 d. niekur viešai nebuvo skelbta apie ketinimą naujai steigiamą universitetą pavadinti „Lietuvos sveikatos mokslų universitetu“. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.40 straipsnio prasmę juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas iš žodžių. Ieškovės pavadinimas nėra LSMU, o atsakovo registruoto domeno vardas tik atsitiktinai sutampa su ieškovės pavadinimo abreviatūra. Domeno vardas sudarytas iš atsakovo ir dar trijų jo draugų vardų pirmųjų raidžių, o domenas įrdegistruotas siekiant sukurti šių draugų bendravimo platformą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino domeno lsmu.lt registraciją atsakovo M. J. vardu, perdavė domeno lsmu.lt vardą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir priteisė iš atsakovo M. J. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
5. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl atsakovo teisės į domeno vardą, kuris nesutampa su ieškovės oficialiu pavadinimu ir nėra į jį panašus, tačiau sutampa su ieškovės pavadinimo abreviatūra, kuri plačiai naudojama įvardijant ieškovę – labai gerai Lietuvos visuomenei žinomą universitetą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė yra įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-973 „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“. Kauno medicinos universiteto senato posėdyje 2010 m. kovo 26 d. buvo paskelbta apie ketinimą reorganizuoti universitetą ir apie tai, kad galimas steigiamo universiteto vardas po reorganizavimo bus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Senato posėdžio protokole nurodoma ir tai, kad Seimo frakcijose būsimasis universitetas buvo pristatomas kaip Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Atsakovas domeną lsmu.lt registravo 2010 m. kovo 29 d., t. y. praėjus trims dienoms po minėto Senato posėdžio. Ieškovės vardas registruotas Juridinių asmenų registre po Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XI-973 priėmimo, t. y. vėliau, negu atsakovas įregistravo ginčo domeną.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad nacionaliniu lygmeniu nėra reglamentuoti teisiniai santykiai, susiję su domenų registravimu ir naudojimu, teismas kilusiam ginčui pagal analogiją taikė panašius santykius reglamentuojantį teisės aktą – Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentą (EB) Nr. 874/2004, nustatantį .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – ir Reglamentas).
8. Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
9. Teismas pažymėjo, kad domenai registruojami ir teisės į juos įgyjamos bei ginamos taikant „pirmas atėjai – pirmas gavai“ (angl. first-come, first-served) principą, tačiau šis principas nėra absoliutus. Atsakovas, kuris laike yra pirmesnis, šios principo turi būti ginamas, nebent būtų nustatytos šio principo netaikymo sąlygos, viena kurių – domeno registracijos ir naudojimo nesąžiningumas ir patvirtintos ieškovės turimos atitinkamos teisės.
10. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad „viešoji tvarka, pagal Reglamentą 733/2002 susideda iš tvarkos, nukreiptos prieš spekuliacijomis ar piktnaudžiavimu paremtą domenų vardų registraciją“. Reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu domeno registracija gali būti pripažinta negaliojančia, kai domenas buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Šis domeno registracijos panaikinimo pagrindas numato ankstesnių teisių turėtojo teisę reikalauti registracijos panaikinimo ne tik atsižvelgiant į ankstesnių teisių turėjimą registracijos momentu, bet ir ankstesnių teisių atsiradimą ir turėjimą, kai naudojimas vyksta laikotarpiu po registracijos, jeigu domenas savininko yra naudojamas nesąžiningai.
11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu byloje Nr.C-569/08 Internetportal und Marketing GmbH prieš R. S. išaiškino, kad Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jo 3 dalies a–e punktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, pagal kurias gali būti vertinamas domeno, kurio registracija ginčijama, savininko sąžiningumas. Teismas sprendime papildomai nurodė, kad „nesąžiningumą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius nagrinėjamo atvejo veiksnius“ (Sprendimo 42 punktas).
12. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą teismas padarė išvadą, kad domenų registracijos ir naudojimo tvarka turi ir viešosios tvarkos elementų, o domenų registravimo ir naudojimosi taisyklės turi būti aiškinamos taip, kad užtikrintų kuo efektyvesnį interneto resursų naudojimą, skatintų sąžiningą ir realiu informacijos skleidimu, jos perdavimu bei apsikeitimu paremtą elgesį. Tokie principai yra nesuderinami su domeno registravimu, neturint tikslo juo naudotis interneto svetainei, jos turiniui žymėti ir sudaryti galimybes rasti jame esančią informaciją, o vien siekiant, kad būtų sukurta dirbtinė konkurencija potencialiai reikšmingų domenų vardų registracijai, spekuliaciniais tikslais kuriant dirbtinę domenų vardų paklausą, „žvejojant“ potencialius suinteresuotus asmenis, nepriklausomai nuo to, turimi kokie nors duomenys apie potencialius suinteresuotus ir „ankstesnes teises“ turinčius asmenis iki domeno registravimo, ar tokie duomenys neturimi, bet tik tikimasi, kad tokie asmenys ateityje atsiras.
13. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo domeno vardas yra sudarytas iš jo ir jo draugų vardų pirmųjų raidžių, o domenas įregistruotas siekiant sukurti šių draugų bendravimo platformą, kadangi bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti šių draugų pavardžių, į bylą nepateikė įrodymų, kad domeno vardu žymimame tinklapyje yra atsakovo ir jo draugų grupės bendravimo ženklų. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus – duomenis apie tinklapyje kurtą ir talpintą turinį, kurie patvirtina, kad atsakovas nevykdė jokio bendravimo su savo nurodomais draugais. Didžioji dalis tinklapio turinio buvo sudaryta iš automatiniu būdu kuriamos informacijos, dalis kurios kelia abejones dėl tokios veiklos informacijos naudojimo teisėtumo. Po ieškinio pareiškimo teisme tinklapio turinys apskritai tapo neprieinamas. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog yra bent viena Reglamente numatyta jo teisėtus interesus patvirtinanti aplinkybė. Kartu teismas padarė išvadą, kad atsakovas siekia nuslėpti tikruosius domeno registravimo tikslus ir tai rodo jo nesąžiningumą.
14. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas, įregistravęs domeną lsmu.lt, jo nenaudojo pagal savo deklaruotą paskirtį (tiek iki ieškovės kaip juridinio asmens steigimo, tiek ir po to), kad domenas turi neįprasto raidžių derinio vardą, sutampančią su ieškovės pavadinimo abreviatūra, kurio kilmę pats atsakovas aiškina tokiu būdu, kurio negali pagrįsti, kad domeno vardas registruotas praėjus vos trims dienoms po paskelbimo apie numatomą ieškovės steigimą ir pranešimą apie galimą jos naują pavadinimą, kad atsakovas tuojau pat atsiliepė į ieškovės pasiūlymą dėl domeno vardo perdavimo ir nedvejodamas nustatė perdavimo kainą, kurią grindė savo nuoroda į panašius sandorius, padarė išvadą, kad atsakovas domeną lsmu.lt registravo turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl, po teisės akto dėl ieškovės steigimo įsigaliojimo ir ieškovės teisių į pavadinimą atsiradimo naudodamas domeno vardą, atitinkantį ieškovės pavadinimo plačiai žinomą (Tyrimas „Dėl frazės „lsmu“ naudojimo plačiai naudojamose paieškos sistemose) santrumpą, pažeidė ieškovės teisę į pavadinimą ir domeną naudojo nesąžiningai, o to pakanka, kad domeno registracija atsakovo vardu būtų panaikinta Reglamento Nr.874/2004 21 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu.
15. Teismas pažymėjo, kad toks teisių gynimo registro institucijoje būdas, kai domeno vardas perduodamas ieškovui, tiesiogiai numatytas Reglamento 874/2004 22 straipsnio 11 dalyje. Ieškinio su atitinkamu reikalavimu pareiškimas teisme laikytinas pakankamu, kad būtų pripažinta, jog ieškovė yra „pateikusi prašymą domeno vardui“ Reglamento 874/2004 22 straipsnio 11 dalies prasme.
16. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išimtinių teisių į ginčo domeną pripažinimo, nurodęs, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje gali būti patenkinamas tik prieš konkretų atsakovą, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas bylos aplinkybes.
17. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas dėl išimtinių teisių pripažinimo teismo buvo atmestas tik dėl to ir tiek, kiek jis nėra nukreiptas išimtinai prieš nagrinėjamos bylos atsakovą, todėl toks reikalavimo atmetimas neturi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas M. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas konstatavo, kad byloje iškeltas ginčas dėl atsakovo teisės registruoti domeno vardą, kuris nesutampa su ieškovės pavadinimu ir nėra į jį panašus, tačiau sutampa su ieškovės pavadinimo abreviatūra. Taigi, pats bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad domenas nei sutampa su ieškovės pavadinimu, nei yra į jį panašus. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovės vardas registruotas Juridinių asmenų registre vėliau, negu atsakovas įregistravo ginčo domeną. Kitaip tariant, teismas expresis verbis konstatavo, kad nėra tenkinama viena iš dviejų būtinų Reglamento 21 straipsnio taikymo sąlygų – ankstesnių teisių turėjimas. Tačiau teismas priėmė sprendimą, priešingą byloje jo paties padarytoms išvadoms.
2. Atsakovo registruotas domeno vardas nėra klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą ir negali tokiu būti, nes domenas nebuvo naudojamas toms pačioms ar bent jau panašioms paslaugoms žymėti. Ieškovė yra universitetas, rengiantis medicinos ir veterinarijos sričių specialistus ir vykdantis mokslinius tyrimus. Taigi, ieškovė iš esmės veikia studijų ir mokslinių tyrimų srityje, teikia mokymo paslaugas. Tuo tarpu atsakovas domeną naudojo siekdamas sukurti atsakovo ir jo draugų bendravimo platformą bei užtikrinti prieigą prie šios platformos. Atsakovas domeną įregistravo ir naudojo asmeniniais tikslais, niekaip nesusijusiais su ieškovės vykdoma veikla
3. Atsakovas nėra juridinis asmuo, todėl jam negali būti taikoma CK 2.42 straipsnio 2 dalis dėl įpareigojimo juridiniam asmeniui nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
4. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisė į juridinio asmens pavadinimą yra ginama ne nuo bet kokio kėsinimosi. Kaip teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas turi būti traktuojamas siekis panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-111-701/2016). Šiuo atveju tokio kėsinimosi ar pažeidimo byloje nėra nustatyta.
5. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms. Ieškovė neturėjo ir neturi jokio įregistruoto prekių ženklo, kurį sudarytų žymuo lsmu, todėl net ir traktuojant, kad domeną sudarančios raidės sudaro žymenį, kuriuo žymimos prekės ir (arba) paslaugos, ieškovė PŽĮ prasme neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo, kad jis nenaudotų domeno savo asmeniniais tikslais.
6. Ieškovė ir atsakovas nėra tarpusavyje konkuruojantys ūkio subjektai, nėra konkurentai, todėl šiuo atveju negali būti taikomas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – KĮ).
7. Domeno registracija gali būti panaikinta ne visais atvejais, kai domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į vardą, bet tik tais atvejais, kai į tą vardą suinteresuotas asmuo turi „ankstesnes teises“. Ieškovė nei ginčo domeno registracijos metu, nei po jo registracijos neturėjo jokių „ankstesnių teisių“ į domeną sudarančias raides. Juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai Juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį arba nuo teisės akto priėmimo (CK 2.39 straipsnio 4 dalis). Atsakovas domeną įregistravo 2010 m. kovo 29 d., t. y. beveik 3 mėnesiais anksčiau, nei atsirado ieškovės pavadinimo teisinė apsauga. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neturėjo „ankstesnių teisių“, nepaisant to, priėmė sprendimą, priešingą paties teismo padarytoms išvadoms.
8. Ginčo domeną sudaro keturios raidės „lsmu“. Ieškovė neturi ir negali turėti jokių išimtinių teisių  į šias raides, nes jos, visų pirma, neturi jokios loginės ar simbolinės reikšmės, antra, jos nesutampa ir nėra panašios į jokį ieškovės registruotą prekių ženklą, trečia, jos nesutampa ir nėra panašios į ieškovės juridinio asmens pavadinimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minėtų raidžių pasirinkimą lėmė atsakovo draugų vardų pirmosios raidės (L., S., M., U.). Atsakovo vardas yra M. Taigi, atsakovo vardo pirmoji raidė sutampa su trečiąja domeną sudarančia raide. Būtent atsakovo ir jo draugų vardų pirmosios raidės pagrindžia atsakovo pasirinkimą užregistruoti domeną tokį, koks jis buvo užregistruotas. Tuo tarpu ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis niekaip neįrodė, kad atsakovas neturėjo jokių teisių ir teisėtų interesų į domeną sudarančias raides
9. Pagal Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Arbitražo ir tarpininkavimo centro suformuotą praktiką dėl Unifikuotų ginčų dėl domenų sprendimų principų aiškinimo ir taikymo, kuo yra trumpesnis domeno vardas, ypač kai jį sudaro akronimas (abreviatūra), tuo sunkiau konstatuoti jo klaidinamą panašumą į registruotą prekių ženklą ar kitą intelektinės nuosavybės objektą, nes jis gali turėti labai daug kitokių reikšmių. Be to, tokie domenų vardai, kurie yra trumpi ir kuriuos sudaro atskiros raidės (akronimai), pripažįstami savaime vertingais. Tam, kad tokio domeno registracija būtų pripažinta nesąžininga ir neteisėta, ieškovas turi įrodyti faktines aplinkybes, jog atsakovui buvo žinoma apie kito asmens teises į tokį raidžių junginį (kaip registruotą prekių ženklą ar kitą teisiškai saugomą objektą), ir kad atsakovas, registruodamas kaip domeną analogišką raidžių junginį, siekė pasinaudoti jo žinomumu, geru vardu. 
10. Reglamento 21 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad teisėti interesai gali būti įrodyti, kai domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai. Priešingai nei konstatavo teismas, egzistuoja visos minėto punkto taikymo sąlygos, nes atsakovas yra domeno savininkas, moka domeno registracijos pratęsimo mokesčius, domeno registracija nėra nuginčyta ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų lemti domeno naudojimo neteisėtumą. Taigi, atsakovas domeną naudoja sąžiningai.
11. Atsakovas domeną naudojo siekdamas sukurti savo ir draugų bendravimo platformą, t. y. domeną naudojo asmeniniais ir nekomerciniais tikslais. Domenu anksčiau buvo pasiekiama bendravimo platforma, kuri niekaip nebuvo susijusi su ieškove. Atsakovas nesiekė ir nesiekia suklaidinti vartotojų ar pakenkti ieškovės reputacijai. Jokie teisės aktai nenumato pareigos domeno savininkui kaupti ir saugoti įrodymus, patvirtinančius domeno turinį ar jo naudojimą konkrečiai veiklai. Todėl atsakovas neturi galimybės pateikti tiesioginių įrodymų, koks buvo domenu pasiekiamos interneto svetainės turinys prieš 3–5 metus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad domenas buvo naudojamas tapačioms ar panašioms paslaugoms, ar kad jo naudojimas pakenkė ieškovės reputacijai.
12. Domeno nenaudojimas pagal deklaruotą paskirtį, priešingai nei konstatavo teismas, nesudaro teisėto ir pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, nes toks aiškinimas iškreipia Reglamento 21 straipsnio taikymo sąlygas. Aplinkybė, kad domenu pasiekiama interneto svetainė teisminio ginčo nagrinėjimo metu nebuvo viešai pasiekiama, nereiškia, kad domenas nebuvo naudojamas kitaip, t. y. neviešai, netiesiogiai. Turėdamas domeną, atsakovas taip pat turi galimybę kurti ir naudoti el. pašto adresatus (dėžutes), kurių prierašą po simbolio @ sudaro domenas, pvz., m.@lsmu.lt. Nei vienas asmuo techniškai negali turėti duomenų, kiek ir kokių paslaugų yra naudojama neviešai. Reikalavimas pateikti tokius duomenis yra perteklinis ir neproporcingas. Plečiamasis Reglamento 21 straipsnio aiškinimas ir taikymas neatitinka Reglamento paskirties ir esmės, sudaro sąlygas domenų savininkų neužtikrintumui dėl jų turimos nuosavybės teisės į tam tikrą domeną.
13. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad domeno registravimo metu atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bus vykdoma ieškovės reorganizacija arba koks bus ieškovės pavadinimas, reorganizavus ieškovę. Iki ieškovės įregistravimo momento jos naujas pavadinimas nebuvo viešai naudojamas, žinomas. Seimo frakcijų posėdžiai, kuriuose galimai buvo svarstytas galimas ieškovės pavadinimas, nėra vieši, juose priimti sprendimai nėra viešai skelbiami, todėl atsakovas neturėjo objektyvių galimybių sužinoti būsimo ieškovės pavadinimo
14. Teismas ieškinį patenkino konstatavęs, kad domenas pažeidė ieškovės teisę į pavadinimą (CK 2.42 straipsnio 2 dalis) ir kad atsakovas domeną naudojo nesąžiningai, o to pakanka, kad domeno registracija atsakovo vardu būtų panaikinta Reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, nes Reglamento 21 straipsnio 1 dalies a punkto ir b punkto numatytus pagrindus aiškino kaip savarankiškus Reglamento 21 straipsnio taikymo pagrindus, nepriklausančius nuo Reglamento 21 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio (kitaip tariant, pirmosios šio straipsnio taikymo sąlygos). Toks Reglamento 21 straipsnio aiškinimas ir taikymas prieštarauja Reglamento turiniui bei jo taikymo ir aiškinimo praktikai.
15. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės elgesio, susijusio su siekiu perimti ginčo domeną dar iki ieškinio pateikimo. Ieškovė 2014 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovą dėl domeno pardavimo. Atsakovas nurodė, kad neplanavo domeno parduoti, bet yra atviras pasiūlymams. Ieškovė pati pasiūlė 2 000 Lt už domeną, tačiau atsakovas siūlė 7 000 Lt. Tada derybos tam tikram laiko tarpui nutrūko. Ieškovė 2015 m. balandžio 28 d. vėl kreipėsi į atsakovą, siūlydama pirkti domeną už 1 000 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė sąmoningai buvo nutraukusi derybas, nes tikėjosi, kad atsakovas nepratęs domeno registracijos, nesumokės palaikymo mokesčio. Taigi, ieškovė pati nesąžiningai tikėjosi „užgrobti“ atsakovo domeną. Ieškovė 2015 m. gegužės 27 d. sutiko įsigyti domeną už 2 000 Eur, tačiau derybos nutrūko ir domeno pirkimo –pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tik praėjus dar pusei metų, ieškovė atsiuntė atsakovui pretenziją dėl neteisėto domeno naudojimo. Šios aplinkybės įrodo, kad ne atsakovas elgėsi nesąžiningai, bet ieškovė.
16. Ieškovė daugiau nei 5 metus atsakovo vardu užregistruoto domeno netraktavo kaip pažeidžiančio jos teisę į juridinio asmens pavadinimą. Ieškovė pretenziją pareiškė tik po pusės metų nuo to momento, kai buvo suderinta domeno kaina ir pirkimo sąlygos. Jeigu ieškovė iš tikrųjų būtų turėjusi tikslą domeną sudarančias raides naudoti kaip jai priklausančio internetinio puslapio adresą, pretenziją dėl neteisėto domeno naudojimo būtų pareiškusi tuojau po įsteigimo. Ieškovė 5 metus naudojo kitą domeną lsmuni.lt ir nelaikė, kad ginčo domenas pažeidžia jos teises. Dar 2014 m. gruodžio 23 d. laiške ieškovė nurodė, kad ateityje nusimato Kauno universitetų apsijungimo perspektyvos, šio domeno aktualumas mažės, bet kol kas dėl patogumo, universitetui būtų patogu turėti šį domeną. Taigi ieškinyje reiškiamas reikalavimas perleisti domeną yra susijęs ne su ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu, bet su jos plėtra ir ateities planais.
17. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu 2015 m. lapkričio 5 d. tyrimu „Dėl frazės „lsmu“ naudojimo plačiai naudojamose paieškos sistemose“. Tačiau byloje nebuvo galima vadovautis šiuo tyrimu, nes jo tikslas buvo ne nustatyti domenu atliekamą visuomenės klaidinimą, bet nustatyti, kiek plačiai paieškose naudojama frazė „lsmu“. Paieškos sistemų rezultatai įrodo, kad paieškos sistemoje įvedus „lsmu.lt“, sistema automatiškai klausia, ar suinteresuotas asmuo turėjo omenyje lsmuni.lt. Todėl visuomenė negali būti suklaidinta, nes pati paieškos sistema nukreipia į ieškovei priklausančiu domenu pasiekiamą, bet ne į atsakovui priklausančiu domenu pasiekiamą, internetinį puslapį. Tyrimo metu buvo pateikiamos frazės, išimtinai susijusios su ieškove ir jos vykdoma veikla. Tyrimo ataskaitą pateikė asmuo, kuris yra pavaldus ieškovei. Tyrimo laikotarpis buvo nuo 2010 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio, t. y. ne nuo domeno įregistravimo, bet nuo ieškovės įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tyrimas atskleidė, kokios frazės dažniausiai pateikiamos internetinėse paieškos sistemose, bet neatskleidė ir neįrodė visuomenės klaidinimo fakto ar atsakovo nesąžiningumo.
18. Ieškovė prašė uždrausti naudoti domeno vardą atsakovo veikloje, įpareigoti atsakovą neatlygintinai perduoti domeno turėtojo teises ieškovei, pripažinti ieškovės išimtines teises į domeno vardą. Taigi ieškinyje buvo pareikšti trys reikalavimai. Teismas patenkino tik du ieškovės reikalavimus, o trečią atmetė kaip nepagrįstą. Todėl teismas ieškovei iš atsakovo turėjo priteisti 2/3 ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1/3 jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas priteisė ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu atsakovui iš ieškovės nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

19. Ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m.  spalio 26 d. sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė Reglamento 21 straipsnį, tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, todėl padarė teisingas išvadas. Ieškovė įrodė visas Reglamento 21 straipsnio taikymo sąlygas. Apeliantas stengiasi iškreipti tikrąją teismo sprendimo esmę, teigdamas, kad teismas konstatavo, jog nėra tenkinama viena iš dviejų būtinų Reglamento sąlygų – ankstesnių teisių turėjimas. Iš tikrųjų teismas konstatavo, kad Reglamentas nenumato domeno registracijos panaikinimo galimybės, kai savininkas domeną registruoja neturėdamas teisėto intereso, jeigu registracijos panaikinimo siekiantis asmuo neturi pagal pozityviąją teisę ginamos „ankstesnės teisės“, tačiau Reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu domeno registracija gali būti pripažinta negaliojančia, kai domenas buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
2. Vykdant Lietuvos aukštojo mokslo reformą, 2009-2010 m. Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija aktyviai dalyvavo mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkoje. Būsimoji institucija susitikimuose su Seimo frakcijomis buvo pristatoma kaip Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, naudojant simbolinį vardą – abreviatūrą „LSMU“. Taigi, ieškovės „ankstesnės teisės“ į domeną „lsmu.lt“ atsirado jau 2009 m. Kauno medicinos universiteto Senato 2010 m. kovo 26 d. posėdžio metu, kuris yra viešas ir jame gali dalyvauti visi norintieji. Šiame posėdyje rektorius prof. R. Ž. informavo, kad galimas universiteto pavadinimas yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. To paties Senato metu studijų reikalų prorektorius prof. R. J. supažindino Senate dalyvaujančius asmenis su naujojo Statuto pagrindiniais punktais, o ten jau aiškiai buvo nurodytas universiteto pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
3. Atsakovo sutuoktinė nuo 2007 m. rugpjūčio 1 dienos iki 2013 m. kovo 29 dienos buvo LSMU Akušerijos ir ginekologijos rezidentūros studijų programos rezidente, taip pat medicinos studijas baigė LSMU (iki reorganizacijos – KMU) medicinos fakultete. Studentai dalyvauja ir LSMU valdyme, studentų atstovas renkamas ir į LSMU Senatą. Taip pat studentai aktyviai dalyvauja viešuose Senato posėdžiuose. Be to, toks faktas kaip numatoma aukštosios mokyklos reorganizacija, pavadinimo pasikeitimas, nelieka nepastebėtas net ir mažiau aukštosios mokyklos valdymu ir veikla besidominčių studentų, kadangi tokių sprendimų įgyvendinimas daro įtaką kiekvienam be išimties studentui.
4. Priešingai nei teigia apeliantas, antrosios sąlygos, kad domeno registracija gali būti pripažinta negaliojančia, kai domeno savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir (ar) teisėtų interesų, arba domenas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai, egzistavimas taip pat įrodytas. Ieškovė turi ir gali turėti išimtines teises į domeną „lsmu.lt“, nes domeno „lsmu.lt“ keturios raidės yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pavadinimo pirmosios raidės, turinčios ypatingą reikšme Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
5. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas pirmą kartą nurodė, kad domeno vardo pasirinkimą lėmė jo draugų vardų pirmosios raidės. Nei atsiliepime, nei triplike atsakovas tokio argumento nebuvo paminėjęs. Tik teisėjui paklausus apelianto atstovo, kokiais tikslais vedinas atsakovas įregistravo ginčo domeną, buvo išvardinti keturių draugų vardai: L., S., M., U.
6. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl domeno vardu registruotos veiklos tikslų ir bendrų interesų. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad domeno vardu žymimame tinklapyje yra atsakovo ir jo draugų grupės bendravimo ženklų. Tuo tarpu ieškovė pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad svetainė, kuri buvo pasiekiama adresu www.lsmu.lt, iš esmės buvo nefunkcionuojanti ir joje nebuvo įkelta daug ar reikšmingo turinio, iš esmės ji negeneravo turinio ir pati. Svetainėje buvo nurodyta, kad čia turėtų vykti lsmu.lt diskusijų forumai, tačiau absoliuti dauguma žinučių buvo padarytos automatinių robotų, kitaip dar vadinamų turinio šlamšto („SPAM“) robotų – kompiuterinių programų, automatiškai siuntinėjančių reklaminį arba atsitiktinai generuotą turinio šlamštą.
7. Ieškovė sutinka su apelianto teiginiu, kad nei vienas asmuo techniškai negali turėti duomenų, kiek ir kokių paslaugų yra naudojama neviešai, tačiau šiuo atveju, nors svetainės www.lsmu.lt turinio nebėra, tačiau vis vien nurodomas konkretus ir aiškus elektroninio pašto adresas: info@lsmu.lt, kuris naudojamas. Nesant jokių kitų požymių, galinčių padėti identifikuoti tikrąjį svetainės www.lsmu.lt administratorių, neįmanoma suprasti kitaip, nei kad ši svetainė www.lsmu.lt administruojama ieškovės, o tai reiškia, kad toliau tęsiamas sąmoningas visuomenės klaidinimas, kenkiant ieškovės reputacijai.
8. Teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl ieškovės elgesio, nes ji tik siekė apginti savo pažeistas teises, tuo tarpu atsakovas vienašališkais deklaratyviais samprotavimais apie tai, kad ieškovė neturėjo tikslo sudaryti domeno pirkimo – pardavimo sutarties, siekia iškreipti faktinę situaciją. Ieškovė siekė išspręsti problemą abiems šalims priimtinu taikiu būdu, net buvo sutikusi derėtis dėl domeno „lsmu.lt“ įsigijimo kainos, tačiau, atsakovui pasiūlius neprotingai didelę kainą, derybos nutrūko. Ieškovė yra perkančioji organizacija, kuriai taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), pagal kurio 3 straipsnio 2 dalį pirkimo sutartis turi būti sudaryta racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šalių santykiai negali būti kvalifikuojami kaip ikisutartiniai, nes šiuo atveju šalių santykius reguliuoja VPĮ.
9. Ieškovė niekada netoleravo neteisėto ir nesąžiningo domeno „lsmu.lt“ naudojimo, tačiau, sukūrus Lietuvos Respublikoje tokį pirmą naują išskirtinį universitetą, pirmiausia buvo siekiama kuo greičiau subalansuoti bei susisteminti vidinių padalinių darbą, turto valdymą, išspręsti finansinius klausimus. Atsakovas, naudodamasis ieškovės padėtimi daugiau nei 5 metus, turėdamas nesąžiningų tikslų, klaidino visuomenę dėl svetainės priklausomybės, kenkė ieškovės reputacijai bei prekės ženklui. Apelianto pareiškimai dėl domeno „lsmu.lt“ „užgrobimo“ yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad turi ne vieną domeną, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Taip pat negalėjo įvardinti nei vienos aplinkybės, kuriai esant apeliantas būtent 2010 m. kovo 29 d. nusprendė tapti domeno lsmu.lt įkūrėju ir turėtoju.
10. Apelianto teiginiai, kad šioje byloje nebuvo galima vadovautis ieškovės pateiktu tyrimu, yra nepagrįsti. Tik fakto konstatavimas, kad tyrimo dėl frazės „lsmu“ naudojimo plačiai naudojamose paieškos sistemose ataskaitą parengė ieškovei pavaldus padalinys, dar neįrodo, kad ten pateikta informacija neatitinka tikrovės. Tyrime dėl frazės „lsmu“ naudojimo yra nurodyta, kad frazės „lsmu“ naudojimo plačiai naudojamose paieškos sistemose buvo pasirinktos paieškos sistemos, siūlančios atviro priėjimo paieškos frazių analizės įrankius: google.com - „Google Trends“, bing.com - „Keyword Research Tool“, yandex.ru - „Wordstat“. Taigi kiekvienas suinteresuotas asmuo gali savarankiškai atlikti analizę ir įsitikinti, ar tyrimo dėl frazės „lsmu“ naudojimo plačiai naudojamose paieškos sistemose ataskaitoje pateikiama aktuali informacija. Tyrimui pasirinktas frazės naudojimo periodas priklauso nuo paieškos sistemų siūlomu įrankių nustatymų ir galimybių, todėl pasirinkti tokie periodai.
11. Ieškovės pateiktoje tyrimo ataskaitoje užfiksuoti frazės „lsmu.lt“ pateikimo kartai paieškos sistemose įrodo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto naudojamas simbolinis vardas – abreviatūra „LSMU“, yra plačiai žinomas, tačiau analogiškai visuomenė tiek pat kartų yra ir suklaidinama, nes vesdama „lsmu.lt“, ji tikisi atsidaryti ieškovės oficialų internetinį puslapį, o ne atsakovo tuščią internetinį puslapį. Paieškos sistemoje įvedus „lsmu.lt“, sistema automatiškai klausia, ar suinteresuotas asmuo turėjo omenyje lsmuni.lt, tačiau visuomenė negali žinoti, kad jai reikia būtent lsmuni.lt, kurio sietinumas su ieškovės pavadinimu – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – yra žymiai mažesnis. Akivaizdu, kad bet kuris vidutiniškai protingas žmogus, atvėręs domenu „lsmu.lt“ pasiekiamą internetinį puslapį, iš jo turinio neturi jokių galimybių įsitikinti, kad šis internetinis puslapis nėra oficialus ieškovės internetinis puslapis.
12. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė ieškiniu teismui pateikė vieną pagrindini reikalavimą, tai yra įpareigoti atsakovą neatlygintinai perduoti domeno turėtojo teises ieškovei, o visi kiti reikalavimai yra išvestiniai, įeinantys į pagrindinio reikalavimo apimtį. Teismas pasisakė dėl trečio išvestinio reikalavimo, kad šis reikalavimas netenkinamas, kadangi ieškinys patenkinamas tik prieš konkretų atsakovą ir tik konkrečioje išnagrinėtoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas aplinkybes. Ieškinys šioje dalyje netenkinamas dėl to ir tiek, kiek jis nėra nukreiptas prieš atsakovą, todėl toks reikalavimo atmetimas neturi įtakos sprendžiant procesinių išlaidų atlyginimo klausimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo  negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.
21. Tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl domeno registracijos panaikinimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nacionalinio teisinio reglamentavimo spragą, Lietuvos teismų praktikoje tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami pagal analogiją taikant Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, nuostatas.
22. Reglamento (EB) Nr. 874/2004 preambulėje akcentuojama, kad šis reglamentas priimamas atsižvelgiant į 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią su registracija susiję viešosios tvarkos principai yra nukreipti prieš spekuliacijomis ar piktnaudžiavimu paremtą domenų vardų registraciją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėti viešosios tvarkos principai, be kita ko, apima siekį užkirsti kelią praktikai, kai domenų vardų registracijos principu „kas pirmas, tas laimi“ naudojamasi registruojant domenų vardus, atitinkančius firmų vardus arba prekių ženklus, tikintis vėliau juos parduoti atitinkamų teisių turėtojams (angl. cybersquatting, domain squatting).
23. Pagal Reglamento (EB) Nr. 874/2004 21 straipsnį, registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Iš lingvistinės šio straipsnio nuostatų analizės darytina išvada, kad tam, jog registruotas domeno vardas būtų panaikintas, byloje būtina nustatyti šias sąlygas: 1) ieškovas turi Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje minimą teisę į vardą, 2) ginčijamas domeno vardas yra toks pat arba klaidinančiai panašus į šį vardą ir 3) ginčijamas domeno vardas jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų, arba (alternatyvi sąlyga) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
24. Atsižvelgdama į nutarties 23 punkte pateiktą išvadą, kolegija pritaria apelianto argumentams, kad Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės turėjimas yra būtina sąlyga ginčo domeno registracijos panaikinimui, nesvarbu, ar ieškinys konkrečioje byloje yra grindžiamas domeno vardo registracija neturint teisėto intereso, ar nesąžininga domeno vardo registracija, ar vėlesniu nesąžiningu domeno vardo naudojimu.
25. Pagal Reglamento Nr. 874/2004 10 straipsnio 1 dalį, „ankstesnės teisės“, inter alia, reiškia registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalį, registracija ankstesnės teisės pagrindu – tai viso pavadinimo, į kurį turima tokia ankstesnė teisė, registracija tokia forma, kaip užrašyta dokumentuose, įrodančiuose, kad tokia teisė egzistuoja. Valstybės įstaiga gali registruoti visą tos valstybės įstaigos pavadinimą ar plačiai vartojamą akronimą.
26. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad universitetams identifikuoti Lietuvos visuomenėje yra labiau priimta naudoti ne oficialų juridinio asmens pavadinimą, o būtent akronimą (VU, KTU, MRUNI, LSMU), taip pat į ieškovės teisinį statusą bei vykdomas funkcijas, sprendžia, kad plačiai žinomas ieškovės pavadinimo akronimas taip pat gali būti saugomas kaip „ankstesnė teisė“ Reglamento 10 straipsnio pagrindu. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaip „ankstesnė teisė“ pagal Reglamento 10 straipsnio 1 dalį gali būti saugomi taip pat ir neregistruoti kito asmens verslo (veiklos) identifikatoriai.
27. Atsižvelgdama į nutarties 26 punkte pateikiamas išvadas, kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingus apelianto argumentus, kad ginčo domeno vardas nėra tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės juridinio asmens pavadinimą, konstatuodama, kad ginčo domeno vardas tapatus plačiai visuomenėje žinomam ieškovės pavadinimo akronimui (šio akronimo žinomumo ir sąsajų būtent su ieškove apeliantas neginčija), kuris pats savaime gali būti pripažintas saugoma teise pagal Reglamento 10 straipsnio 1 dalį.
28. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantas nurodo, kad tenkinti ieškovės reikalavimą nebuvo teisinio pagrindo jau vien dėl to, kad ieškovė neturi „ankstesnės teisės“  Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi teisę į savo juridinio asmens pavadinimą  įgijo vėliau, nei buvo registruotas ginčo domenas.
29. Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų kolegija pažymi, kad Reglamento 21 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nereikalauja, kad Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje minima teisė būtų pradėta saugoti anksčiau, nei buvo registruotas ginčijamas domenas. Tokią išvadą netiesiogiai būtų galima daryti tik iš Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje pateikiamos sąvokos „ankstesnė teisė“. Visgi, ir iš šio straipsnio formuluotės nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad sąvoka „ankstesnė teisė“ visais atvejais teismo turi būti siejama su ginčo domeno registracijos momentu.
30. Reglamento 10 straipsnis, kuriame pateikiama sąvoka „ankstesnė teisė“, reglamentuoja registraciją etapais iki bendrosios .eu domeno registracijos pradžios, kuri, pagal Reglamento preambulės 12 punktą , turėjo būti vykdoma „siekiant užtikrinti, kad ankstesnių teisių turėtojai turėtų tinkamų galimybių užregistruoti vardus, į kuriuos jie turi ankstesnių teisių.“ Taigi, sąvoka „ankstesnė teisė“ Reglamento 10 punkte nėra tiesiogiai siejama su domeno vardo, kuris ginčijamas pagal Reglamento 21 straipsnį, registracijos momentu, o Reglamento 21 straipsnyje, duodant nuorodą į Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, taip pat neminima, kad ši teisė ieškovo turi būti įgyta iki ginčijamo domeno vardo registracijos momento.
31. Iš Reglamente pateikiamos sąvokos „ankstesnė teisė“ taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad šios teisės atsiradimas turi būti siejamas tik su jos oficialaus pripažinimo ar registracijos momentu. Galimi atvejai, kai kito asmens teisė, patenkanti į Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, buvo oficialiai pripažinta ir/ar registruota vėliau, nei ginčijamas domeno vardas, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokia teisė nebuvo ieškovo įgyta iki ginčo domeno registracijos ir nėra „ankstesnė teisė“ Reglamento nuostatų prasme.
32. Galiausiai, teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovas ginčo domeną registravo nesąžiningai, kartu konstatuotina, jog atsakovas apskritai neturi teisių į ginčijamą domeną, o tai kartu reiškia, kad atitinkama ieškovo teisė, net jei yra įgyta po ginčo domeno registracijos, negali būti vėlesnė šios atsakovo (neturimos) teisės atžvilgiu.
33. Nutarties 32 punkte pateikiamą išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų. Pastaruoju atveju, kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (pvz., intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-3-272/2009).
34. Apelianto pateikiamas Reglamento normų aiškinimas, pagal kurį domeno registracija teismo galėtų būti pripažinta negaliojančia tik tais atvejais, kai domeno vardas registruojamas vėliau, nei įgyjama teisinė atitinkamos ieškovo teisės apsauga, kolegijos vertinimu, neatitiktų šios nutarties 22 punkte aptartų Reglamento tikslų, taip pat kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad domenų vardų teisinės registracijos principas „kas pirmas, tas laimi“ negali būti absoliutinamas, bei neužtikrintų tinkamos teisinės apsaugos tais atvejais, kai domenų vardai registruojami spekuliaciniais tikslais, „žvejojant“ potencialius suinteresuotus asmenis, kas, kaip liudija teisinė praktika, neretai įvyksta būtent prieš pat atitinkamos ieškovo teisės teisinį registravimą. Be to, toks aiškinimas praktiškai paneigtų galimybę teismui panaikinti domeno registraciją dėl jo vėlesnio nesąžiningo (pavyzdžiui, sąžiningą konkurenciją pažeidžiančio) naudojimo, jei domenas būtų registruotas anksčiau, nei apsaugota atitinkama ieškovo teisė. 
35. Taigi, byloje nustačius, kad ieškovė turi teisę į savo juridinio asmens pavadinimą ir jį atitinkantį akronimą, kaip ieškovės veiklos identifikatorių, t. y. „saugomą teisę“ Reglamento prasme, esminę reikšmę kilusio ginčo baigčiai turi klausimas dėl atsakovo sąžiningumo registruojant ir naudojant ginčo domeną bei atsakovo teisėto intereso šį domeną naudoti. 
36. Pagal Reglamento 21 straipsnio 2 dalį, teisėti interesai, kaip apibrėžta 1 dalies a punkte, gali būti įrodyti, kai: a) prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo (AGS) tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti; b) domeno vardo savininkas, kuris yra įmonė, organizacija ar fizinis asmuo, buvo ir yra plačiai žinomas domeno vardu, netgi kai nėra pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstamos ar nustatytos teisės; c) domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose, susijusiose su domenų vardų registracija, yra nurodęs, kad teisėtu interesu negali būti domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Ypač tais atvejais, kai domeną įregistravęs asmuo nenaudoja jo savo veikloje, vien domeno registracijos faktas nesuteikia tokiam asmeniui papildomų teisių prieš kitus domeno vardą sudarančio žymens naudotojus, kurie turi ankstesnių teisių į tokį žymenį (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-68-469/2017).
38. Apelianto teiginius, kad jis turi teisėtą interesą naudoti ginčo domeną, paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliaciniu skundu nepaneigtos aplinkybės, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė jo paties nurodomo ginčo domeno registravimo tikslo – draugų bendravimo platformos sukūrimo, t. y. nepateikė įrodymų, kad domeno vardu žymimame tinklapyje yra atsakovo ir jo draugų grupės bendravimo ženklų. Pagal ieškovės į bylą pateiktus įrodymus apie ginčo tinklapyje kurtą ir talpintą turinį, didžioji dalis tinklapio turinio buvo sudaryta iš automatiniu būdu kuriamos informacijos, dalis kurios kelia abejones dėl tokios veiklos informacijos naudojimo teisėtumo, o kilus teisminiam ginčui tinklapio turinys apskritai tapo neprieinamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad atsakovo teismui pateikta domeno vardo kilmės versija – atsakovo ir jo draugų vardų pirmųjų raidžių kombinacija, yra menkai įtikinama, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesugebėjo nurodyti šių draugų pavardžių (to atsakovas nepadarė ir apeliaciniame skunde), be to, ši versija atsakovo buvo išdėstyta tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o atsakovo parengiamuosiuose dokumentuose tokios aplinkybės nebuvo nurodytos. Galiausiai, ta aplinkybė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ginčo domeno adresu kada nors po domeno registravimo realiai veikus atsakovo ir jo draugų bendravimo platformą, taip pat leidžia abejoti atsakovo teismui pateiktos domeno registravimo versijos patikimumu.
39. Apelianto nurodomą Reglamento 21 straipsnio 2 dalies c punkto sąlygą (domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai), kolegijos vertinimu, paneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčo domenas niekada realiai nebuvo naudojamas atsakovo nurodomu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Reglamento 21 straipsnio 3 dalies b) ii) punktą tokia situacija gali būti prilyginta nesąžiningam domeno registravimui.
40. Apeliaciniu skundu teigdamas, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu ginčo domenas galėjo būti naudojamas kitaip, t. y. neviešai, apeliantas nepateikė teismui jokių tokį domeno naudojimą pagrindžiančių įrodymų, todėl šie apelianto argumentai nepaneigia nutarties 38 punkte išdėstytų išvadų. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad atitinkamo domeno vardo turėjimas leidžia kurti ir naudoti  el. pašto adresatus (dėžutes), kurių prierašą po simbolio @ sudaro domenas, pvz., m.@lsmu.lt, neįrodo nei faktinio tokio el. pašto adreso naudojimo, nei teisėto atsakovo intereso naudoti būtent tokio pavadinimo elektroninio pašto dėžutę. Kaip jau minėta šios nutarties 37 punkte, teisėtu interesu negali būti laikomas domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se. Tuo tarpu kitokio intereso naudoti raidžių junginį LSMU apeliantas nepagrindė.
41. Kolegija pažymi, kad Reglamento 21 straipsnyje įtvirtinti du alternatyvūs domeno registracijos panaikinimo pagrindai, t. y. 1) domeno vardas jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba 2) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Taigi, ta aplinkybė, kad domeno savininkas negali pagrįsti konkretaus domeno vardo registracijos remdamasis vienu iš Reglamento 21 straipsnyje pateikiamų teisėto intereso naudoti ginčo domeną pavyzdžių, arba kokiu nors kitu, Reglamente tiesiogiai nepaminėtu, teisėtu interesu, pati savaime yra pakankama domeno registracijos panaikinimui ar perdavimui asmeniui, turinčiam Reglamento pripažįstamas teises į tokio vardo domeną. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo.
42. Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje pateikiamas pavyzdinis nesąžiningumo registruojant ir naudojant domeno vardą atvejų sąrašas, apimantis, be kita ko, tuos atvejus, kai iš aplinkybių matyti, jog domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas visų pirma siekiant parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkui; arba domeno vardas buvo užregistruotas siekiant, kad pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkas ar valstybės įstaiga negalėtų parinkti tokį pavadinimą atitinkančio domeno vardo, arba užregistruotas domeno vardas yra asmens vardas, o domeno vardo savininko ir užregistruoto domeno vardo nesieja jokie įrodomi ryšiai.
43. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma, o būtent, kad ginčo domeno vardas buvo atsakovo užregistruotas praėjus vos kelioms dienoms po paskelbimo apie numatomą ieškovės steigimą ir būsimą jos pavadinimą; kad atsakovo sutuoktinė nuo 2007 m. rugpjūčio 1 dienos iki 2013 m. kovo 29 dienos buvo LSMU Akušerijos ir ginekologijos rezidentūros studijų programos rezidente (apeliantas šios aplinkybės neneigia), todėl, kolegijos vertinimu, menkai tikėtina, kad ji galėjo nežinoti apie planuojamą naujai steigiamo universiteto pavadinimą; kad atsakovas, įregistravęs domeną lsmu.lt, jo nenaudojo pagal savo deklaruotą paskirtį, be to, jis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti būtent tokio domeno vardo registravimo; kad atsakovas tuojau pat atsiliepė į ieškovės pasiūlymą dėl domeno vardo perdavimo ir leidosi į aktyvias derybas, nedvejodamas nustatė perdavimo kainą, kurią grindė savo nuoroda į panašius sandorius, kolegijos vertinimu, leidžia pripažinti, kad ginčo domeno vardas atsakovo buvo registruotas ketinant ateityje jį parduoti ieškovei, t. y. nesąžiningai.
44. Nutarties 43 punkte pateiktos išvados nepaneigia apelianto teiginiai, kad būtent ieškovė pirmoji kreipėsi į atsakovą dėl ginčo domeno įgyjimo, kadangi ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, jog atsakovas, registruodamas ginčo domeną, galėjo tikėtis būtent tokio ieškovės, suinteresuotos šį domeną naudoti, elgesio. Apelianto akcentuojamas atsakymas į ieškovės paklausimą, kad jis „neplanavo domeno parduoti, tačiau yra atviras pasiūlymams dėl kainos“, kolegijos vertinimu, taip pat niekaip nepaneigia apelianto ketinimo parduoti ginčo domeną ieškovei, kadangi, nepaisant deklaruojamo „neketinimo“ ginčo domeną parduoti, atsakovas nedelsdamas leidosi į derybas dėl šio domeno pardavimo.
45. Nustačius nesąžiningos ginčo domeno registracijos faktą, aplinkybė, kad ginčo domenas registruotas anksčiau, nei ieškovė įgijo teisinę savo juridinio asmens pavadinimo apsaugą, nebeturi teisinės reikšmės (žr. šios nutarties 32 punktą). Konstatavęs Reglamento 21 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu.
46. Kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su CK ir KĮ nuostatų taikymu nagrinėjamai bylai, kadangi šie argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo šiomis apelianto nurodomomis teisės aktų nuostatomis negrindė.
47. Prielaidų ginčijamo sprendimo panaikintimui nesudaro ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieškovės elgesio vedant derybas su atsakovu dėl ginčo domeno pardavimo ir galimo siekio „užgrobti“ atsakovo domeną. Pagal Reglamento 21 straipsnį, domeno vardo registravimas siekiant jį parduoti yra nesąžiningas per se, o derybų su atitinkamos teisės turėtoju eiga ir rezultatai neturi jokios įtakos konstatuojant atsakovo nesąžiningumą.
48. Aplinkybė, kad ieškovė kurį laiką toleravo ginčo domeno registraciją atsakovo vardu, taip pat nesudaro kliūčių ginčo domeno registracijos panaikinimui. Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga Reglamento 21 straipsnio 2 dalies taikymui, teismui nustačius, kad per ieškovės pasyvumo laikotarpį atsakovas tapo žinomas domeno vardu, arba aktyviai naudojo šį domeną ir tokiu būdu įgijo teisėtą interesą jį toliau naudoti, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Priešingai, kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo domenas realiai nebuvo naudojamas atsakovo nurodomu ar kitu atsakovo teisėtą interesą patvirtinančiu būdu.
49. Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl neva netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jos išimtines teises į ginčo domeno vardą atmetamas tik dėl to ir tik tiek, kiek jis nėra nukreiptas konkrečiai į nagrinėjamos bylos atsakovą, t. y. visi ieškovės reikalavimai nagrinėjamos bylos atsakovui pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti.
50. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
51. Kolegija atmeta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi šis prašymas nėra motyvuotas,  be to, pagal kilusio ginčo pobūdį žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas siekiant teisingai išspręsti bylą.

     Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                              Goda Ambrasaitė -  Balynienė

                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Vigintas Višinskis