Civilinė byla Nr. 2-56/2014

                                              Procesinio sprendimo kategorija: 129.15.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Putokšnis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-417-357/2013, kuria netenkintas skolininko prašymas dėl vykdomojo dokumento panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Gaivineta“ ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Valdorfo didmenos“,  prašė priteisti iš atsakovo UAB „Valdorfo didmenos“ 12 076, 38 Lt įsiskolinimą, 1 157,92 Lt dydžio palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Putokšnis“, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. spalio 1 d. tarp UAB „Gaivineta“ ir UAB „Putokšnis“ sudarytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ 20 736,50 Lt, gautų pagal ginčijamą susitarimą, priteisti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

- priteisė iš atsakovo UAB „Valdorfo didmenos“ ieškovui UAB „Gaivineta“ 2 420 Lt skolos, 1 157,92 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 531,41 Lt bylinėjimosi išlaidų;

- priteisė iš ieškovo UAB „Gaivineta“ 3 327,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Putokšnis“;

- kitus ieškinių reikalavimus atmetė.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė atsakovui UAB „Putokšnis“ iš ieškovo BUAB „Gaivineta“ sprendimu ir papildomu sprendimu iš viso priteisti 4 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, patikslintą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2010 m. spalio 1 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą, priteisti pagal šį susitarimą gautą 20 736,50 Lt sumą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, priteistos bylinėjimosi išlaidos UAB „Putokšnis“ bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą, panaikino bei dėl šių ieškinio reikalavimų priėmė naują sprendimą:

- pripažino negaliojančiu 2010 m. spalio 1 d. tarp UAB „Gaivineta“ ir UAB „Putokšnis“ sudarytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą;

- priteisė iš atsakovo UAB „Putokšnis“ 20 736,50 Lt, gautų pagal minėtą susitarimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 747,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovui BUAB „Gaivineta“;

- kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2013 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas UAB „Bankroto departamentas LT“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-417-357/2012 pagal ieškovo BUAB „Gaivineta“ ieškinį atsakovui UAB „Putokšnis“.

2013 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismas išsiuntė vykdomąjį raštą Nr. 2-417-357/2012 BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto departamentas LT“.

2013 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovo UAB „Putokšnis“ prašymas panaikinti vykdomąjį dokumentą išduotą 2013 m. gegužės 3d. civilinėje byloje Nr.2-417-357/2012 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0071/13/01849.

Prašyme atsakovas nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. gavęs Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, tą pačią dieną, paskaičiavęs teismo priteistas 6 proc. palūkanas už visą teismo priteistą sumą banko pavedimu pervedė ieškovui BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriui 14 027,98 Lt sumą. Šią sumą sudarė: 2 056,23 Lt teismo priteistų 6 proc. dydžio metinių palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 30 d.) iki pinigų pervedimo dienos (2013 m. balandžio 25 d.); 1 603,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, likusios po atlikto skolų įskaitymo;   10 368,25 teismo priteistos skolos dalis atėmus lygiai tokią pat dalį sumos, kuri buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą bylą pradėjus nagrinėti teisme.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. spalio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2A-1368/2012 civilinėje byloje, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos teismo (bylos Nr. 2-1242-357/2011) apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti Šiaulių apygardos teismo sprendimą šioje byloje ir priteisė iš BUAB „Gaivineta“ atsakovo UAB „Putokšnis“ naudai 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 2 178 Lt bei 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje – iš viso 5 778 Lt. Šio teismo sprendimo ieškovas BUAB „Gaivineta“ nevykdė daugiau kaip pusę metų (nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2013 m. balandžio 25 d.).

Ieškovui nevykdant minėto teismo sprendimo ir 2013 m. balandžio 25 d. atsakovui gavus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį šioje byloje dėl priešpriešinių 7 381,50 Lt (5 747,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 1 634 Lt už apeliacinio skundo parengimą) priteisimo BUAB „Gaivineta“ naudai, atsakovas UAB „Putokšnis“, vadovaudamasis LR CK 6.130 bei 6.131 straipsniais, 2013 m. balandžio 25 d. atliko priešpriešinį vienarūšį reikalavimo įskaitymą - užskaitė ieškovo BUAB „Gaivineta“ prievolę sumokėti 5 778 Lt atsakovui UAB „Putokšnis“ į savo prievolę sumokėti 7 381,50 Lt ieškovui BUAB „Gaivineta“ ir taip sumažino savo prievolės sumokėti ieškovui BUAB „Gaivineta“ dydį nuo 7 381,50 Lt iki 1 603,50 Lt (7 381,50 – 5 778,00 = 1 603,50).

Atsakovas taip pat nurodė, jog apie atliktą įskaitymą ir dalinės savo prievolės įvykdymą tokiu įskaitymu jis tą pačią dieną informavo ieškovą BUAB „Gaivineta“ el. paštu bei registruotu laišku. T. y., ieškovas BUAB „Gaivineta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“, buvo tinkamai informuotas apie prievolės dalinį įvykdymą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Gaivineta“ prievolė sumokėti UAB „Putokšnis“ pagal 2012 m. spalio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1368/2013 kilo jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl UAB „Putokšnis“ turėjo teisę taikyti įskaitymą, nes šio įskaitymo metu BUAB „Gaivineta“, kaip bankrutuojančios įmonės statusas šiuo atveju nepanaikino ir neribojo bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovo teigimu, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovui buvo pervesta                   14 027,98 Lt suma į kurią be anksčiau nurodytų sumų įėjo ir 10 368,25 Lt teismo priteistos skolos dalis, atėmus lygiai tokią pat dalį sumos, kuri buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą bylą pradėjus nagrinėti teisme (20 736,50 - 10 368,25= 10 368,25). Nurodė, jog likusi pusė teismo priteistos sumos - 10 368,25 Lt nebuvo pervesta ieškovui, nes buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą dar bylą pradėjus nagrinėti pirmos instancijos teisme. Atsakovo teigimu, vadovaujantis LR CK 6.56 straipsnio 2 dalimi, piniginių sumų įmokėjimas į notaro, banko, o šiuo atveju į teismo depozitinę sąskaitą, laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas informavo jį apie tai, kad ieškovas BUAB „Gaivineta“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl minėto 10 368,25 Lt depozito, esančio teismo sąskaitoje, bei pasiūlė pateikti atsiliepimą į tokį ieškovo BUAB „Gaivineta“ prašymą. 2013 m. rugsėjo 16 d. teismui buvo pateiktas atsakovo UAB „Putokšnis“ atsiliepimas, kuriuo jis informavo teismą, kad vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovui buvo pervesta 10 368,25 Lt suma bei prašoma patenkinti ieškovo prašymą ir pervesti jam likusią teismo priteistą 10 368,25 Lt sumą esančią teismo depozitinėje sąskaitoje.

2013 m. rugsėjo 18 d. neskundžiama nutartimi teismas nurodė teismo buhalterei 2013 m. spalio 8 d. grąžinti 10 368,25 Lt sumą ne ieškovui BUAB „Gaivineta“, bet pervesti šią sumą į atsakovo UAB „Putokšnis“ sąskaitą. Gavusi minėtas lėšas iš Šiaulių apygardos teismo, UAB „Putokšnis“ nedelsiant, 2013 m. spalio 17 d. pervedė gautą 10 368,25 Lt sumą ieškovui - BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto departamentas LT“.

Atsakovo manymu, jis visas savo prievoles pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo     7 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 2A- 786/2013 yra visiškai ir tinkamai įvykdęs dar 2013 m. balandžio 25 d., todėl 2013 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą šioje byloje pagal ieškovo BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ prašymą teismas išdavė nepagrįstai.

Teigė, jog ieškovas BUAB „Gaivineta“, žinodamas apie tinkamą prievolių įvykdymą tiek pervedant minėtas sumas, tiek atlikus įskaitymą, tiek esant sumokėtai į teismo depozitinę sąskaitą likusiai pusei priteistos sumos, nesąžiningai pareiškė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei nesąžiningai pateikė antstolei šį vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui dėl 14 090,02 Lt išieškojimo.

Atsakovas taip pat nurodė, kad nesustabdžius išieškojimo veiksmų vykdymo procese, kuris buvo pradėtas pagal prašomą panaikinti vykdomąjį dokumentą, galimas teismo sprendimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo liktų neberealizuotinas, nes po jo įvykdymo nebetektų prasmės, o skolininkas būtų priverstas dar kartą kreiptis į teismą su kitu reikalavimu dėl išieškotojo neteisėto praturtėjimo. Be to, vykdomieji veiksmai, atlikti pagal vėliau panaikintą vykdomąjį raštą, prieštarautų teisingumo principams, o leidimas toliau vykdyti priverstinį išieškojimą pagal ginčijamą vykdomąjį dokumentą prieštarautų viešajam interesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo UAB „Putokšnis“ prašymo panaikinti vykdomąjį dokumentą, išduotą 2013 m. gegužės 3d. civilinėje byloje Nr.2-417-357/2012, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0071/13/01849 netenkino.

Teismas pažymėjo, jog pagal atsakovo UAB „Putokšnis“ prašymo turinį akivaizdu, kad  pareiškėjas iš esmės skundžia vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, antstolio ir išieškotojo veiksmus. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Putokšnis“ savo procesines subjektines teises gali ginti civilinio proceso kodekso XXXl skyriuje nustatyta tvarka ir terminais ir toks pareiškimas nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui. Teismas taip pat pažymėjo, jog nutarties, kuria išspręstas tokio pobūdžio prašymas, apskundimas CPK nenumatytas ir prašymo atmetimas neužkerta kelio kitos bylos nagrinėjimui, todėl nutartis neskundžiama (CPK 334 str.).    

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas (atsakovas) UAB „Putokšnis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-417-357/2012 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/01849.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamojoje teismo nutartyje nėra nurodyta nė vieno motyvo, dėl kurio buvo pareikštas prašymas panaikinti (atšaukti) išduotą vykdomąjį raštą. Anot apelianto, teismas pareikšto prašymo bei jame nurodytų motyvų visiškai nenagrinėjo iš esmės ir pasisakė tik dėl pareikšto prašymo teisinio pagrindo.

2. Jei teismas mano, kad prašymas paduotas ne tam teismui ar jis neatitinka prašymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, jis privalėjo atsisakyti priimti pareikštą prašymą arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

3. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis neskundžia vykdymo tvarkos ir antstolio veiksmų, priimant vykdyti skundžiamą vykdomąjį dokumentą – antstolei neturint teisės revizuoti teismo išduoto vykdomojo dokumento, UAB „Putokšnis“ neturi kitos galimybės ginti savo pažeistų teisių, kaip tik kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą dėl jo panaikinimo.

4. Teismui nepriėmus sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašo šį klausimą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Anot apelianto, nesustabdžius išieškojimo veiksmų vykdymo procese, kuris buvo pradėtas pagal prašomą panaikinti vykdomąjį dokumentą, galimas teismo sprendimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo liktų neberealizuotinas, nes po jo įvykdymo nebetektų prasmės, o skolininkas būtų priverstas dar kartą kreiptis į teismą su kitu reikalavimu dėl išieškotojo neteisėto praturtėjimo. Be to, vykdymo veiksmai, atlikti pagal vėliau panaikintą vykdomąjį raštą, prieštarautų teisingumo principui, o leidimas toliau vykdyti priverstinį išieškojimą pagal ginčijamą vykdomąjį dokumentą prieštarautų viešajam interesui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Putokšnis“ prašymas panaikinti vykdomąjį dokumentą, išduotą        2013 m. gegužės 3d. civilinėje byloje Nr.2-417-357/2012 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0071/13/01849, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, pagal kurią teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, įstatymas sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog 2013 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas UAB „Bankroto departamentas LT“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-417-357/2012 pagal ieškovo BUAB „Gaivineta“ ieškinį atsakovui UAB „Putokšnis“ (137 b. l., 3 t.). 2013 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismas išsiuntė vykdomąjį raštą Nr. 2-417-357/2012 BUAB „Gaivineta“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto departamentas LT“ (139 b. l., 3 t.).

Byloje taip pat nustatyta, jog 2013 m. spalio 4 d. antstolė V. Š. priėmė vykdyti išieškotojo BUAB „Gaivineta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“, 2013 m. spalio 3 d. pateiktą jai vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-417-357/2012 dėl 14 090,02 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Putokšnis“ (184 b. l., 3 t.). Tą pačią dieną buvo surašytas raginimas skolininkui UAB „Putokšnis“ įvykdyti sprendimą (186 b. l., 3 t.).

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, jog antstolei neturint teisės revizuoti teismo išduoto vykdomojo dokumento, UAB „Putokšnis“ neturi kitos galimybės ginti savo pažeistų teisių, kaip tik kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą dėl jo panaikinimo.

Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdymo veiksmus, vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais.

Iš atsakovo UAB „Putokšnis“ prašymo turinio matyti, kad jis siekia vykdomosios bylos užbaigimo vykdomosios bylos nutraukimu, panaikinant vykdomąjį dokumentą (CPK 629 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, neatsižvelgiant į tai, kad CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-146/2010 ir kt.). Tokiu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo. Teismo sprendimo (teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-146/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 632 straipsnio 1 dalies nuostatos numato vykdomosios bylos užbaigimą. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Taigi, atsakovui manant, jog jis visas savo prievoles pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 2A-786/2013 yra visiškai ir tinkamai įvykdęs, jis turi pateikti antstoliui tinkamos prievolės įvykdymą patvirtinančius dokumentus ir tokiu atveju antstolis turi spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skolininko prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :              

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Donatas Šernas